2K-150-594/2023

Baudžiamoji byla Nr. 2K-150-594/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00525-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4.1; 2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 11 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Albino Antanaičio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui, nuteistajam N. N., jo gynėjui advokatui Ramūnui Putinui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžio. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu N. N. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla N. N. nutraukta. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalis, kuria N. N. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir N. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Taip pat Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu D. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Kasacinių skundų dėl D. Č. nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   N. N. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje, Kaišiadorių r., Pravieniškių k., Šv. Florijono g. 9, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2021 m. spalio 23 d. apie 19.45 val. prie segmentinės tvoros, skiriančios 1–4 būrių pasivaikščiojimo kiemelį ir 14 būrį, perdavė 14-ojo būrio nuteistajam D. Č. paketėlį su 0,2135 g tabako, kuriame buvo nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, šią medžiagą 2021 m. spalio 23 d. apie 19.45 val. pas D. Č. rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį, kuria N. N. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir N. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, todėl teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad N. N. kitam nuteistajam D. Č. perdavė ne raštelį ant sulankstyto popieriaus lapo, o pas D. Č. rastą paketėlį su psichotropine medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino N. N. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

III. Kasacinio skundo argumentai

3.   Kasaciniu skundu nuteistasis N. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 5 d. nuosprendį, kuriuo N. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendį, kuriuo N. N. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas N. N. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, padarė esminių BPK pažeidimų, kurie suvaržė nuteistojo teisę į teisingą ir sąžiningą baudžiamąjį procesą. Apeliacinės instancijos teismo priimtas skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, byloje surinkti ir ištirti įrodymai įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įrodymų turinys neatskleistas, įrodymai įvertinti atsietai vienas nuo kito, nepalyginti tarpusavyje, nepagrįstai suteikiant prioritetą kaltinimo prielaidoms, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, taip pažeidžiant in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą. Taip pat skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio reikalavimų, nes nuosprendyje nepateikta įrodymų analizė, nepasisakyta dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės, nenurodyti motyvai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą.

3.2. Byloje nėra jokių N. N. kaltę patvirtinančių įrodymų. Byloje liko nepaneigti N. N. parodymai, kad jis perdavė raštelį D. Č. ir laukė kito nuteistojo, su kuriuo norėjo pasikalbėti. Šiuos parodymus patvirtina ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad N. N. iš karto po raštelio perdavimo liko laukti prie tvoros. Kitas nuteistasis D. Č. nurodė analogiškas aplinkybes apie raštelio perdavimą, o paketėlį su psichotropine medžiaga teigė įsigijęs iš nenustatyto asmens. Užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad N. N. perdavė D. Č. baltos spalvos objektą, bet iš vaizdo įrašo negalima spręsti, jog tai buvo paketėlis su psichotropine medžiaga. Liudytojų G. U. ir V. G. parodymai, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia aplinkybės, kad tarp nuteistųjų buvo perduotas raštelis,. Nėra pagrindo netikėti D. Č. paaiškinimu, kad pamatęs jį besivejantį pareigūną jis įkišo raštelį į krūmą. Nors pats raštelis ir nebuvo rastas, bet įvykio vieta buvo apžiūrėta tik po kurio laiko, todėl neatmestina, kad raštelį galėjo paimti bet kuris kitas nuteistasis. Atlikus biologinių pėdsakų tyrimą, ant permatomo užspaudžiamo paketėlio paviršiaus DNR profilio, tinkamo tolesniam asmenų identifikavimui, negauta. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl N. N. kaltės, neatsižvelgė ir į tai, kad N. N., nei būdamas laisvėje, nei atlikdamas ilgą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, niekada nebuvo baustas už narkotinių medžiagų įgijimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Nuteistojo N. N. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5.   Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

6.   Nuteistasis N. N., nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu pripažinti jį kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, ginčija apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė prielaidomis grįstą išvadą, jog N. N. perdavė kitam nuteistajam paketėlį su psichotropine medžiaga. Taigi, didelė dalis kasacinio skundo argumentų yra susijusi su įrodymų vertinimu, pateikiant savą įrodymų interpretaciją, prašant padaryti priešingas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, tokio pobūdžio argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šie kasacinio skundo argumentai bus patikrinti tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasatoriaus nurodytų BPK pažeidimų ir baudžiamojo įstatymo taikymo

7.   Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį N. N., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas iš esmės yra grindžiamas kasaciniame skunde nurodytais apeliacinės instancijos teismo padarytais esminiais BPK pažeidimais, susijusiais su įrodymų vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo reikalavimų nesilaikymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 331 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų nesutinka.

8.   Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis taisyklėmis. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai, kad išnagrinėjus bylą buvo padarytos kitokios išvados ir priimti kitokie sprendimai, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

9.   Kaip jau buvo minėta, įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taigi, klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).

10. Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-109-746/2017, 2K-7-174-303/2019 ir kt.). BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių naujo nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau naujame apkaltinamajame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019).

11. Baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti sprendimai dėl N. N. yra priešingi – skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kasatorius pripažintas kaltu ir nuteistas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – neteisėto psichotropinės medžiagos perdavimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal prokurorės paduotą apeliacinį skundą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą bei priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį N. N., apeliacinės instancijos teismas kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė. Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui ir iš esmės yra pagrįsti vien subjektyviu kasatoriaus nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

12. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus (nuteistųjų N. N. ir D. Č. parodymus, liudytojų G. U. ir V. G. parodymus, vaizdo kamerų įrašus, kitus rašytinius bylos duomenis), analizuodamas juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiedamas į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, ir padarė motyvuotas išvadas, kodėl atmetama kaip nepagrįsta nuteistųjų N. N. ir D. Č. pateikta įvykių versija ir kokie įrodymai pagrindžia N. N. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aiškiai ir motyvuotai paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados dėl atskirų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo.

13. Priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas N. N., suabsoliutino nuteistųjų N. N. ir D. Č. teisme duotus parodymus, nepatikrino nuteistųjų parodymų patikimumo, lygindamas juos su kitais byloje surinktais įrodymais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, neįvertino nuteistųjų pozicijos nenuoseklumo, taip pat padarė klaidų dėl įrodymų turinio (apie vaizdo įraše matomą D. Č. perduotą baltos spalvos objektą, tik po kurio laiko atliktą įvykio vietos apžiūrą). Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl šių pirmosios instancijos teismo padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų. Nors teisme duoti nuteistųjų N. N. ir D. Č. parodymai apie perduotą raštelį sutapo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų parodymus palygino su liudytojų G. U. ir V. G. parodymais, vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų parodymų objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, priešingai, juos paneigia, nes nei nuteistųjų apžiūros metu, nei netrukus po įvykio liudytojams apžiūrėjus įvykio vietą joks tariamai perduotas raštelis nebuvo rastas.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus išnagrinėjo objektyviai ir nešališkai, nuteistųjų N. N. ir D. Č. parodymus, kiek jie susiję su versija apie raštelio perdavimą, atmetė remdamasis išsamia bylos duomenų analize, apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principams ir nuosekliai pagrįstas teisiniais argumentais. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo daryti kitokias išvadas. Kadangi byloje nustatyta, kad nuteistojo D. Č. išmestą ir paskui liudytojo G. U. rastą paketėlį su psichotropine medžiaga D. Č. perdavė būtent kasatorius, todėl N. N. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde jokių kitų teisinių argumentų, išskyrus susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nenurodyta.

15. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo N. N. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis

Albinas Antanaitis