eA-1059-815/2024

Administracinė byla Nr. eA-1059-815/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01566-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 22.4.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo arba pakeitimo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė: I.

1.  Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) vado 2023 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 47TE-251 „Dėl V. J. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas), o, nenustačius pagrindo panaikinti Įsakymą, jį pakeisti švelnesne tarnybine nuobauda; 2) Įsakymo panaikinimo ar pakeitimo atveju negrąžinti pareiškėjo į pareigas, priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 str.). Nesant pagrindo taikyti DK 218 straipsnį, priteisti pareiškėjui iš atsakovo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 79 str. 2 d.). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Įsakyme nurodoma, jog jis priimtas, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-3007 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto V. J. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo paaiškinimai nebuvo pateikti, o, priimant Išvadą, nepagristai ir neteisėtai nesivadovauta pareiškėjo paaiškinimais dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo. Pareiškėjas gavo Tarnybos 2023 m. balandžio 12 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriame buvo nurodyta iki 2023 m. balandžio 20 d. pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 20 d. išsiuntė el. laišką atsakingam asmeniui, nurodydamas, jog šiuo metu atostogauja, paaiškinimą pateiks pirmą darbo dieną. Jam telefonu buvo pasakyta, kad jo paaiškinimų bus laukiama. Pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. atostogavo. Paaiškinimus dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje pateikė pirmą darbo dieną po atostogų – 2023 m. gegužės 12 d.

2.2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus administracinio nusižengimo nutarimas Nr. 20-ANR N-6952-2023 nėra įsiteisėjęs, nes pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. gegužės 4 d. skundą, pagal kurį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-560-408/2023. Tarnyba nesulaukė iki kol bus baigta administracinė teisena ir priėmė Įsakymą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos.

2.3. Statuto 74 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą jo paties prašymu (Statuto 72 str. 1 d. 1 ir 13 p.), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas skiriančiam asmeniui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas skiriančiam asmeniui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks prašymo atleisti iš tarnybos pateikimo terminas. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš tarnybos, kuriuo prašė jį atleisti iš pareigų nuo 2023 m. balandžio 7 d., tačiau jo prašymas nepagrįstai nebuvo išspręstas ir nebuvo patenkintas. Tarnyba turėjo atleisti pareiškėją iš tarnybos jo paties prašymu pagal pateiktą 2023 m. balandžio 6 d. prašymą ir toliau vykdyti tarnybinį patikrinimą bei priimti tarnybinio patikrinimo išvadą. Tačiau Tarnyba neteisėtai ir nepagristai neišsprendė pareiškėjo 2023 m. balandžio 6 d. prašymo ir priėmė Įsakymą atleisti pareiškėja kitu pagrindu (už pareigūno vardo pažeminimą), kuriuo tyčia ir sąmoningai siekė pareiškėjui kuo didesnių neigiamų padarinių – kad pareiškėjas negautų valstybinio socialinio draudimo išmokų, turėtų atlyginti mokymosi išlaidas ir kt.

2.4. Jis nesutinka, kad jis pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo teigimu, jis neatliko veikos, akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojančios. Pareiškėjui administracinio nusižengimo fiksavimo metu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, o po administracinio nusižengimo užfiksavimo savo noru nuvykus išsitirti dėl alkoholio kiekio į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, jam nustatytas alkoholio kiekis buvo: pirmojo tyrimo metu (11:47 val.) 0,5 promilės, pakartotinio tyrimo metu (12:02 val.) 0,37 promilės, neviršijantis leistinos 0,40 promilės normos. Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė ne dėl sąmoningo siekio pažeisti įstatymus ir visuomenės taisykles, o dėl atsitiktinumo. Be to, šiuo pažeidimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, valstybės turtui, visuomenės saugumui, nepažeisti kiti kelių eismo taisyklių reikalavimai. Administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė ne darbo metu, nedėvėdamas tarnybinės uniformos, nevairuodamas tarnybinės transporto priemonės.

2.5. Jeigu teismas spręstų, jog yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir nėra pagrindo naikinti Įsakymą, pareiškėjas prašo pakeisti Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš vidaus tarnybos) švelnesne tarnybine nuobauda. Įvertinus aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarybinio nusižengimo pobūdį, pažeidimo padarymo priežastis ir aplinkybes (kad tai atsitiktinis pažeidimas), pažeidimu reali žala nebuvo padaryta, pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusą ir jo tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, yra neproporcinga ir per griežta, todėl naikintina arba keistina švelnesne tarnybine nuobauda, numatyta Statuto 39 straipsnio 2 dalyje.

2.6. Jei atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, turėtų būti sprendžiama dėl DK nuostatų, reglamentuojančių atvejį, kai negrąžinama į tarnybą (darbą), taikymo. Tai reiškia, jog pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

3.  Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.  Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas pateikė Išvadą 2023 m. gegužės 12 d. 11:08:54 val.; Tarnybos vado pavaduotojas, atliekantis Tarnybos vado funkcijas, patvirtino 2023 m. gegužės 12 d. 11:21:30 val.; Išvada registruota 2023 m. gegužės 12 d. 11:49:35 val.; pareiškėjas pateikė paaiškinimus 2023 m. gegužės 12 d. 14:04:19 val.; pareiškėjo paaiškinimai registruoti 2023 m. gegužės 15 d. 07:35:26 val.; tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas susipažino 2023 m. gegužės 15 d. 08:35:59 val. Pareiškėjui laiku nepateikus paaiškinimų, Išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė paaiškinimų pagal jam įteiktą pranešimą dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo. Pareiškėjas turėjo teisę, bet ne pareigą teikti paaiškinimus. Be to, pareiškėjas atostogavo tik nuo 2023 m. balandžio 17 d., buvo veiksnus ir turėjo objektyvias galimybes pateikti paaiškinimus. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, nes jam buvo nustatytas pakankamas terminas paaiškinimams pateikti.

4.2. Išvadoje aptarti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai žemino Tarnybos, kaip institucijos, ir pareigūno vardą. Pareiškėjas savo veiksmais – būdamas neblaivus, nesant jokių pateisinamų priežasčių, vairavo automobilį, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją sukompromitavo. Pareiškėjo veikimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų. Visuomenėje netoleruotinas pareigūnų elgesys, kada jie būdami apsvaigę nuo alkoholio atlieka priešingus teisei veiksmus, ypatingai kai tokie veiksmai susiję su padidinto pavojaus šaltinio, šiuo atveju automobilio, panaudojimu. Be to, pareiškėjo veiksmai turėjo atgarsį visuomenėje. Visuomenės informavimo priemonių paskelbta 2023 m. kovo 26 d. informacija, jog kovo 25 d. apie 08.29 val. Kaune sulaikytas neblaivus vairavęs Tarnybos pareigūnas, interneto portaluose parodo, kad pareiškėjo veiksmai iššaukė didelį visuomenės dėmesį bei atitinkamai griovė pasitikėjimą Tarnybos autoritetu, menkino jos įvaizdį.

4.3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose pareiškėjo blaivumas buvo nustatytas po daugiau kaip 3 valandų ir nustatyta, kad pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pareiškėjas neneigia neblaivumo fakto administracinio nusižengimo padarymo metu. Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje dėl jam paskirtos nepagrįstai griežtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, pripažindamas, kad padarė administracinį nusižengimą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

4.4. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos. Tarnyba Išvadoje atsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo elgesį įvertino tinkamai, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo naikinti Įsakymą.

II.

5.    Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

6.    Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas iki 2023 m. gegužės 15 d. buvo vidaus tarnybos vyresniuoju puskarininkiu ir ėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, 13 pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas – 6,5) pareigas.

6.2. Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas 2023 m. balandžio 14 d. surašė pareiškėjui nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6952-2023, kuriame nustatyta, jog V. J. 2023 m. kovo 25 d. 08 val. 28 min. Kauno miesto sav., Kaune, K. Grybausko g.–Europos pr., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. 0,92 promilės) ir taip padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Pareiškėjas paaiškinime pripažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išsiaiškinti.

6.3. V. J. Tarnybos vado 2023 m. balandžio 13 d įsakymu Nr. 47A-59 „Dėl atostogų suteikimo“ nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. buvo suteiktos dalinės kasmetinės atostogos. Pareiškėjas taip pat nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. atostogavo (profesinės sąjungos atostogos).

6.4. 2023 m. balandžio 12 d. Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) V. J. buvo pasirašytinai informuotas, kad jis galbūt pažemino pareigūno vardą. Pranešime nurodyta: „<...> 2023 m. kovo 25 d. Tarnyboje gauta informacija, kad Jūs 2023 m. kovo 25 d. apie 8 val. 29 min. Kaune, Europos pr., ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavote automobilį „VW Tiguan“, būdamas neblaivus (nustatyta 0,92 prom. girtumas). Jums surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnį. Jūs, savo tokiais veiksmais galimai pažeminote pareigūno vardą ir sulaužėte duotą pareigūno priesaiką. <...>“. Pateiktame pranešime V. J. nurodė, kad jis yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys. V. J. paaiškinimo pagal jam įteiktą pranešimą dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo nepateikė.

6.5. Atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2023 m. gegužės 12 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-3007 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto V. J. veiksmų“, kurioje konstatavo, kad V. J. 2023 m. kovo 25 d. apie 8 val. 28 min. Kaune, Europos pr., ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavo automobilį „VW Tiguan“ būdamas neblaivus (nustatyta 0,92 prom. girtumas). Dėl šio pažeidimo 2023 m. kovo 25 d. Kauno AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūno V. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (Nr. 20-ANR_P-l 6087-2023, ROIK 23202023505), o 2023 m. balandžio 14 d. Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno priimtas administracinio nusižengimo nutarimas (Nr. 20-ANR_N-6952-2023), kuriuo V. J. pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi, nutarta V. J. skirti 800 Eur administracinę nuobaudą ir taikyti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėn. Nutarimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 4 d. V. J. atlikti tyčiniai veiksmai, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, dėl ko buvo surašytas nutarimas ir skirta nuobauda, neatitinka vidaus tarnybos pareigūnui keliamų įstatymų reikalavimų, turi neigiamos įtakos Tarybos įvaizdžiui ir prieštarauja Etikos kodeksui. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja jo 2020 m. spalio 9 d. duotai priesaikai, kurią davė pradėdamas tarnybą vidaus reikalų sistemoje ir kuria prisiekė gerbti bei vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Šis pareigūno V. J. elgesys, kai nepaisė teisės aktų reikalavimų, sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą. Tai vertintina kaip pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais. Tokie V. J. atlikti veiksmai neatitinka visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų bei elgesio, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, V. J. akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą įstatymams bei jų ginamoms vertybėms. Atliktais priešingais teisei veiksmais pareiškėjas formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į Tarnybą ir griauna jos autoritetą. V. J. nesilaikė Etikos kodekso 4 punkte numatytų atsakomybės, pavyzdingumo principų, nesilaikė Etikos kodekso 16.1. papunktyje numatyto reikalavimo pareigūnui ir ne tarnybos metu laikytis duotos pareigūno priesaikos, 16.2. papunktyje numatytos prievolės elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie Tarnybą ir jos pareigūnus. Todėl Tarnybos pareigūno V. J. atlikti tyčiniai veiksmai (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam (nustatytas 0,92 prom. girtumas) turi būti vertinami kaip pareigūno priesaikos sulaužymas ir pareigūno vardo pažeminimas. Išvadoje pasiūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

6.6. Vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Išvadą, Tarnybos vadovas 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 47TE-251 „Dėl V. J. atleidimo“ atleido iš vidaus tarnybos 2023 m. gegužės 15 d. vidaus tarnybos vyresnįjį puskarininkį V. J., Tarnybos Kauno dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesnįjį specialistą (statutinis valstybės tarnautojas, 13 pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas – 6,5).

7.  Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, taip pat nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą Nr. II-560-408/2023 pagal V. J. skundą dėl Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. balandžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 23202023505 panaikinimo, 2023 m. birželio 16 d. nutartimi V. J. skundo nepatenkino ir minėta nutarimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-215-634/2023 pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, 2023 m. liepos 27 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinio skundo nepatenkino.

8.    Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-104 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtintas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas). Teismas aptarė Statuto (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 4, 6 dalių, 39 straipsnio, 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Etikos kodekso 4, 16 punktų, Tvarkos aprašo 9.1, 24 punktų nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

9.    Teismas pažymėjo, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta tvarka ir terminu pareiškėjo paaiškinimai (nurodytos su tiriamu nusižengimu susijusios aplinkybės) tarnybinio patikrinimo metu nebuvo patikrinti ir įvertinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir neįrodė, kaip šis pažeidimas neužtikrino objektyvaus visų tarnybinio nusižengimo aplinkybių įvertinimo ir kaip pažeidė jo teisę gintis nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, todėl šį pažeidimą teismas vertino kaip neesminį.

10.  Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Statuto 39 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas reglamentavimas nėra aktualus, nes pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo atsakovas nevertino kaip turinčio nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, taip pat nėra ir kitų šiame reglamentavime nurodytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą.

11.  Sistemiškai įvertinęs aptartų teisės aktų nuostatas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas savo veiksmais (būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę) pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją sukompromitavo. Tokie pareiškėjo (vidaus tarnybos pareigūno) veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su paminėtu jo statuso reglamentavimu, taip pat ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Pareiškėjas dėl užimamų pareigų privalėjo šias nuostatas žinoti, tačiau atliko paminėtus veiksmus, todėl yra pagrindas išvadai, jog jis veikė tyčia ir sąmoningai. Pareiškėjo veiksmai turėjo atgarsį visuomenėje. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. visuomenės informavimo priemonių paskelbta informacija, parodo, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė didelį visuomenės dėmesį bei atitinkamai griovė pasitikėjimą Tarnybos autoritetu, menkino jos įvaizdį. Teismas akcentavo, kad visuomenėje netoleruotinas pareigūnų elgesys, kada jie būdami apsvaigę nuo alkoholio atlieka priešingus teisei veiksmus. Ypatingai kai tokie veiksmai susiję su padidinto pavojaus šaltinio (transporto priemonės) panaudojimu. Jos vairavimas apsvaigus nuo alkoholio laikytinas ypatingai pavojingu.

12.  Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos. Teismo vertinimu, netinkamas pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra pakankami pripažinti, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Teismui nekilo jokių abejonių, kad paminėtas pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja ir ją kompromituoja.

13.  Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis 2023 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą atleisti iš tarnybos nuo 2023 m. balandžio 7 d., tačiau šis prašymas nepagrįstai nebuvo išspręstas ir nebuvo patenkintas, teismas pažymėjo, kad pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalį pareiškėjas ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų turėjo pateikti prašymą jį į pareigas skiriančiam asmeniui, t. y. 2023 m. kovo 6 d., tačiau to nepadarė, todėl atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, pagrįstai pareiškėją atleido Įsakyme nurodytu pagrindu.

14.  Apibendrindamas teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, atliktas nepažeidžiant Tvarkos apraše numatytų procedūrų ir terminų bei nekaltumo prezumpcijos. Pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu Įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl nėra pagrindo naikinti Įsakymą ar pakeisti švelnesne tarnybine nuobauda, taip pat nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas ir priteisti išmokas, susijusias su tarnyba.

15.  Teismas nurodė, kad ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

III.

16.  Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Įsakymą, o, nenustačius pagrindo panaikinti Įsakymą, jį pakeisti švelnesne tarnybine nuobauda, priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

17.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1.  Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas dėl pareigūno vardo pažeminimo. Teismas neatkreipė dėmesio į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas rėmėsi vien tik aplinkybe, kad buvo nustatytas neblaivumas ir neteisėtai teigė, kad ankstesnė asmens charakteristika neturi jokios įtakos. Teismas visiškai nevertino ir atmetė tas aplinkybes, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi, jo girtumas yra gana lengvas, jis yra atsidavęs tarnybai ir per ilgus tarnybos metus nebuvo trauktas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pažeidęs Etikos kodekso. Pareiškėjo teigimu, atleidimas iš tarnybos šiuo atveju yra neadekvati ir neteisėta priemonė.

17.2.  Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjas šiuo aspektu nurodo Teisėjų garbės teismo 2021 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 21P-3, kuriame nagrinėta situacija, kuomet teisėjas buvo sulaikytas vairuodamas neblaivus (0,61 promilės neblaivumas) ir už šį pažeidimą jam taikyta drausminė atsakomybė – pareikštas griežtas papeikimas. Pareiškėjo teigimu, ne visais atvejais nustačius girtumą, pareigūnas turi būti atleidžiamas iš pareigų. Paliekant galioti tokį teismo sprendimą, ateityje visi pareigūnai, kurie bus užtikti girti už vairo, bus atleidžiami, tokia praktika yra neteisinga ir neteisėta.

17.3.  Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, surašant Išvadą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus, teismas neneigė, kad buvo pažeista Išvados priėmimo procedūra, tačiau nepagrįstai vertino, kad šis pažeidimas yra neesminis. Pareiškėjas pažymi, kad jis informavo atsakovą apie ketinimą pateikti paaiškinimus, atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjas atostogavo, tačiau vis tiek, nesulaukus paaiškinimų, surašė Išvadą. Taip buvo pažeista pareiškėjo teisė pasisakyti ir apsiginti. Todėl teismo sprendimas negali būti paliekamas galioti, o turi būti panaikintas.

18.  Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

19.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, materialiosios ir procesinės teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia abstraktaus pobūdžio argumentais, klaidinančiais ir neatitinkančiais skunde nurodytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių reikalavimą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

20.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos vado Įsakymo, kuriuo pareiškėjas, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo bei šio Įsakymo pagrindu kilusių neigiamų pasekmių pašalinimo reikalavimų.

21.     Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas pareiškėją atleisti iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą.

22.     Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23.     Statuto (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, o pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017; kt.).

24.     Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; kt.).

25.     Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017).

26.     Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. jis išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjas atliko kaltus neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei pareiškėjo argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis pareiškėjas šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

27.     Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, detaliai nurodyti Išvadoje. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 25 d. apie 8 val. 28 min. Kaune, Europos pr., ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavo automobilį „VW Tiguan“, būdamas neblaivus (nustatyta 0,92 prom. girtumas), ir tokia tyčine veika akivaizdžiai pažemino Tarnybos pareigūno vardą ir autoritetą.

28.     Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo vertinimu, kuriam pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo, kuris yra vidaus tarnybos pareigūnas, padarytas pažeidimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – vertintinas žeminančiu pareigūno vardą, be to, pareiškėjo padarytas ANK pažeidimas akivaizdžiai neatitinka visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei visuomenės teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir valstybės tarnautojų.

29.     Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nustatytas lengvas neblaivumas, dėl to jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyto neblaivumo laipsnis neturi įtakos atleidimo pagrindui, pakanka tik nustatyti faktą, kad pareigūnas vairavo transporto priemonę neblaivus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022).

30.     Vertinant pareiškėjo argumentus, jog buvo pažeista jo teisė pasisakyti ir apsiginti, nes Išvada surašyta, nesulaukus pareiškėjo paaiškinimų, pažymėtina, kad dėl procedūrų, taikomų siekiant nustatyti, ar asmuo pažemino pareigūno vardą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad institucija turi pareigą tinkamai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiantis galima daryti išvadą, jog tam tikra kalta pareigūno veika buvo pažemintas pareigūno vardas. Paprastai svarbu išsiaiškinti šiuos aspektus: ar nebuvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų (svarbiausiais šios teisės elementais laikytinas pranešimas apie tai, jog asmuo yra įtariamas padaręs galimai neteisėtą veiką, kuri gali būti vertinama, kaip pareigūno vardo pažeminimas bei asmens teisė pateikti savo paaiškinimus); ar tyrimą atliko nešališkas subjektas; ar atlikus tyrimą, priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybos 2023 m. balandžio 12 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ buvo informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą bei teisę iki 2023 m. balandžio 20 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo, pareiškėjas atostogavo nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gegužės 11 d., taigi dar iki savo atostogų jis galėjo įgyvendinti teisę teikti paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, vengimas teikti paaiškinimus yra paties pareiškėjo pasirinktas vienas iš gynybos būdų ir negali būti vertinamas kaip atsakovo netinkamas veikimas tarnybinio patikrinimo procedūroje.

31.     Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo argumentus, kad jam turėjo būti paskirta kitokio pobūdžio priemonė (švelnesnė), pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (buvęs Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas) taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas ir pareigūnams taikoma priemonė – atleidimas iš tarnybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-352/2009; 2010 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-272/2010; 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010; 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010; 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4230-575/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3190-415/2020; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-556/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4110-463/2022; 2023 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1387-821/2023; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1562-520/2023; kt.).

32.     Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas Įsakymas, yra pagrįstas ir teisėtas, o šiuo Įsakymu paskirta poveikio priemonė – atleidimas iš pareigų – yra adekvati ir proporcinga pareiškėjui paskirta drausminės atsakomybės poveikio priemonė.

33.     Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Teisėjų garbės teismo 2021 m. liepos 17 d. sprendimu, pažymi, kad Teisėjų garbės teismo praktika nėra praktiką administracinėse bylose formuojantis ar privalomas bylų nagrinėjimo šaltinis (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1387-821/2023, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1562-520/2023; kt.).

34.     Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai pritaikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis