2AT-27-303/2023

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-27-303/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00796-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 20 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu V. A. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. kovo 8 d. 11.08 val. Vilniuje, Ajerų g., vairuodamas automobilį MAN 27.343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 304 (krovininių automobilių eismas draudžiamas) reikalavimus ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą.

2.   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi Institucijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. skundas netenkintas.

3.   Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis palikta nepakeista.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. A. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Institucija ir teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, netinkamai aiškino ir taikė kelio ženklo Nr. 304 reikalavimus ir jo galiojimo išimtis, aptarnaujančiojo transporto sąvoką, kaip ji nurodyta KET 3.1 punkte. Taip pat pareiškėjo skundus nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad nenustatyta pažeidimo padarymo vieta, data ir laikas, neįvertino padarytų kitų procesinių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, Institucijos ir teismų priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

5.2. V. A. nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 10 d., taip pat ir 2021 m. kovo 8 d. 11.08 val., kaip nurodyta Institucijos nutarime, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P1. žodinį susitarimą į A. P1. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Vilniuje, I. Domeikos g. (duomenys neskelbtini), vežė biraus grunto krovinį. Krovinys į nurodytą objektą buvo vežamas Ajerų gatve, kurios pradžioje yra įrengtas kelio ženklas Nr. 304, draudžiantis krovininių automobilių eismą, bet turintis išimtį aptarnaujančiajam transportui. I. Domeikos gatvė, į kurią buvo vežamas krovinys, yra akligatvis, todėl krovinį buvo objektyviai įmanoma pristatyti tik važiuojant Ajerų gatve, kurioje iš abiejų pusių yra kelio ženklai Nr. 304. Į pačią Ajerų gatvę taip pat galima patekti ir kitomis gatvėmis, bet visose jose yra kelio ženklai Nr. 304, draudžiantys krovininių automobilių eismą, arba kelio ženklai Nr. 314, draudžiantys važiuoti transporto priemonėms, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už nurodytą kelio ženkle, t. y. 10 arba 20 tonų. Taigi, nors pačioje I. Domeikos gatvėje krovininio transporto eismas nėra draudžiamas, bet ši gatvė yra krovininio transporto eismą ribojančių kelio ženklų Nr. 304 ir Nr. 314 galiojimo zonoje. Vykstant į krovinio pristatymo objektą – žemės sklypą, esantį Vilniuje, I. Domeikos g. (duomenys neskelbtini), Ajerų gatvė yra pati trumpiausia ir tiesiausia iš visų gatvių, kuriose įrengti krovininio transporto eismą ribojantys kelio ženklai. Nepaisant to, V. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda.

5.3. Pareiškėjo skundus nagrinėję teismai padarė klaidingą išvadą, kad V. A. krovinį galėjo pristatyti ir nepažeisdamas KET reikalavimų, jeigu būtų važiavęs Vakario gatve, kadangi iš šios gatvės negalima patekti nei į Ajerų, nei tuo labiau į I. Domeikos gatvę. Byloje pateikti duomenys ir V. A. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad jokio kito maršruto, kuriuo važiuojant nebūtų pažeisti KET reikalavimai, nėra. Atitinkamai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teismų išvados, kad pristatant krovinį į objektą, esantį Vilniuje, I. Domeikos g. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Ajerų gatve, V. A. negalėjo pasinaudoti kelio ženklo Nr. 304 galiojimo išimtimi aptarnaujančiajam transportui, nes neva nurodytas objektas nepatenka į kelio ženklo Nr. 304, esančio Ajerų gatvės pradžioje, galiojimo zoną.

5.4. Taip pat teismai nepagrįstai nepripažino V. A. vairuoto krovininio automobilio aptarnaujančiuoju transportu. Pagal KET 3.1 punktą aptarnaujančiuoju transportu, be kita ko, laikomos ir transporto priemonės, atvežančios į draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti. Nors ir galima sutikti su teismų nutartyse išdėstytais argumentais, kad I. Domeikos g. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo vežamas krovinys, nepatenka į kelio ženklo Nr. 304, esančio Ajerų gatvės pradžioje, galiojimo zoną, tačiau jokios objektyvios galimybės kitaip pasiekti I. Domeikos gatvę prieš tai nevažiuojant Ajerų gatve nėra. Pagal vieną iš bendrųjų teisės principų teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lot. ad impossibilia lex non cogit). Atsižvelgiant į tai, nebuvo jokio pagrindo nesiremti V. A. paaiškinimais kaip nepagrįstais.

5.5. Be to, pagal KET 1 priedo 5 punktą kelio ženklas Nr. 304 nepatenka į galiojimo zoną turinčių ženklų sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 107.1 ir 107.2 punktus kelio ženklas Nr. 304 įrengiamas ir su papildomomis lentelėmis bei ženkluose Nr. 601–603, 609, 624 naudojamas taip pat kaip ženklas Nr. 302; prieš kelio ruožą, kuriame įrengiamas ženklas Nr. 304, artimiausioje sankryžoje arba sankryžoje, kurioje racionaliausia nukreipti transporto priemones kitais keliais, turi būti įrengtas ženklas Nr. 610. Nagrinėjamu atveju, nors patekimas į I. Domeikos gatvę buvo apribotas krovininių transporto priemonių eismą draudžiančiais ženklais, nurodytoje vietoje niekur nebuvo įrengti krovininių transporto priemonių eismą nukreipiantys ženklai.

5.6. Tyrimą atlikusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnams pateikti duomenys, patvirtinantys pareiškėjo teiginius, nebuvo tinkamai įvertinti, dalis jų (2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. liepos 7 d. prašymai) nebuvo perduota V. A. skundą nagrinėjusiam apylinkės teismui. Teismo posėdžio metu papildomai pateikus šiuos duomenis, dėl jų teismai nieko nepasisakė. Tai patvirtina, kad pareiškėjo skundus nagrinėję teismai padarė esminius ANK 567 ir 569 straipsnių reikalavimų pažeidimus. Be to, apylinkės teismo nutartyje nurodyti ir tokie argumentai, kurie prieštarauja teismo posėdžio metu nustatytoms aplinkybėms ir skiriasi nuo teismo posėdžio garso įrašo ir teismo posėdžio protokolo, todėl apylinkės teismo priimta nutartis neatitinka ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Po apylinkės teismo priimtos nutarties užfiksavus papildomas aplinkybes, tai patvirtinantys duomenys kartu su skundu buvo pateikti apygardos teismui, bet šie duomenys nebuvo peržiūrėti, dėl jų apygardos teismas savo nutartyje nieko nepasisakė. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bet žodinis bylos nagrinėjimas nebuvo surengtas.

5.7. Pareiškėjo skundus nagrinėję teismai nepasisakė ir dėl pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių, kad: 1) nepaisant per atstovą pateiktų prašymų visas V. A. ir taip pat krovinį gabenusiam A. P. (A. P.) iškeltas administracinių nusižengimų bylas sujungti ir nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nebuvo sujungtos, o skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka, V. A. nedalyvaujant (dėl analogiškų aplinkybių nagrinėdami A. P. bylas apylinkės ir apygardos teismas pripažino, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas, ir bylas grąžino Institucijai); 2) tyrimą atlikę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai neatliko jokių veiksmų, nerinko įrodymų, nevertino V. A. pateiktų duomenų, tik vadovavosi neaišku kieno, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis padarytomis nuotraukomis, kurias padaręs asmuo net nebuvo apklaustas kaip liudytojas, taip pat ir neįspėtas dėl atsakomybės dėl melagingų duomenų teikimo, tačiau tokie duomenys negali būti pripažinti leistinais ir pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais administracinio nusižengimo sudėties požymius; 3) administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nenurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta (apsiribojant tik abstrakčia nuoroda į Ajerų gatvę); 4) tyrimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje atliko suinteresuotas pareigūnas A. Sriubaitis, su kuriuo V. A. anksčiau kartu dirbo policijoje ir jų santykiai buvo konfliktiški, pareigūnas A. Sriubaitis asmeniškai surašė V. A. tris administracinių nusižengimų protokolus, nors šis pareigūnas 2021 m. spalio 25 d. buvo nušalintas nuo tyrimo, bet pats tyrimas ir toliau vykdytas šališkai; 5) teismams išnagrinėjus bylą, V. A. 2022 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Instituciją prašydamas leisti susipažinti su byla ir gauti bylos kopijas, bet ši pareiškėjo teisė buvo ribojama ir tik po papildomų kreipimųsi galiausiai 2022 m. spalio 31 d. pareiškėjui buvo pateikta bylos kopija elektroninėje laikmenoje, taip sąmoningai ribojant V. A. galimybę pasinaudoti ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 659 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytomis teisėmis.

5.8. Apibendrinant prašyme išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos bylai teisingai išnagrinėti, administracinio nusižengimo teisena V. A. turi būti nutraukta, nes jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

6.   Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladas Milius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo V. A. prašymą atmesti ir palikti galioti Institucijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. V. A. padarytas administracinis nusižengimas yra objektyviai ir visapusiškai ištirtas ir įrodytas, byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, byloje nebuvo padaryta nei materialiosios teisės taikymo, nei procesinių teisės normų pažeidimų, todėl V. A. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad gabendamas krovinį į objektą, esantį Vilniuje, I. Domeikos g. (duomenys neskelbtini), V. A. važiavo per Ajerų gatvę, nors prieš įvažiavimą į šią gatvę yra kelio ženklas Nr. 304, draudžiantis krovininių automobilių eismą. I. Domeikos gatvė nepatenka į kelio ženklo Nr. 304, esančio Ajerų gatvės pradžioje, galiojimo zoną, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti kelio ženklo Nr. 304 galiojimo išimtį aptarnaujančiajam transportui. Pats V. A. pripažino, kad nesinaudojo alternatyviu maršrutu kroviniui pristatyti, nesvarstė apie galimybę vežti mažesnio svorio krovinius dėl savanaudiškų motyvų, nes būtų išaugusios krovinio gabenimo sąnaudos. Todėl, sąmoningai ignoruodamas jam nepalankų kelio ženklą Nr. 304 ir pasirinkdamas ne leidžiamą, o patogiausią maršrutą iki objekto, esančio Vilniuje, I. Domeikos g. (duomenys neskelbtini), V. A. pažeidė KET reikalavimus ir pagrįstai už tai buvo nubaustas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. prašymas atmestinas.

Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų

8.   Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-34-303/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021 ir kt.).

9.   Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno)) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui)) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jei teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

10. Remiantis pirmiau nurodytomis normomis ir jų išaiškinimais teismų praktikoje, pagal prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentus dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo skundžiamų Institucijos ir teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas bus tikrinami tiek, kiek šie argumentai susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindais ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kuriais nurodomos priešingos faktinės aplinkybės, nei jas nustatė tyrimą atlikusi Institucija ir pareiškėjo skundus nagrinėję teismai, prašoma iš naujo įvertinti pareiškėjo paaiškinimus ir į bylą pateiktus duomenis, jų pagrindu padaryti kitokias (priešingas) išvadas, nei buvo padarytos byloje, nėra atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie paliktini nenagrinėti.

11. Taip pat nenagrinėtina dalis pareiškėjo prašyme minimų procesinių pažeidimų, kurie prašyme nurodyti deklaratyviai ir nepagrįsti teisiniais argumentais, sudarančiais pagrindą šiuos pažeidimus pripažinti esminiais. Dėl pareiškėjo nurodyto ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis neatitinka teismo posėdžio protokolo, prašyme nenurodyta jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių šį teiginį. Pareiškėjo prašyme nenurodyta ir jokių aplinkybių, pagrindžiančių tariamą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusių Institucijos pareigūnų šališkumą po to, kai pagal pareiškėjo atstovo pareiškimą nuo administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo buvo nušalintas pareigūnas A. Sriubaitis. Be to, Institucijoje atlikto administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo šališkumo klausimas nebuvo keliamas nei pareiškėjo skunde apylinkės teismui, nei apeliaciniame skunde apygardos teismui. Todėl tie prašymo argumentai, kurie nebuvo keliami apeliaciniame skunde ir nagrinėti apygardos teisme, negali būti ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Skunde apylinkės teismui ir apeliaciniame skunde apygardos teismui taip pat nebuvo keliamas klausimas ir dėl padaryto procesinio pažeidimo atsisakius pareiškėjui pradėtas atskiras administracinių nusižengimų bylas sujungti į vieną bylą. Šis pareiškėjo prašymo argumentas grindžiamas tik kartu su prašymu pridėta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-365/2022, išnagrinėtoje ne pagal pareiškėjo, o pagal kito asmens (A. P.) skundą, pastarosios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes joje, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo skundžiami keli skirtingose administracinių nusižengimų bylose priimti nutarimai. Pareiškėjo prašymo argumentai, susiję su administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimu Institucijoje ir skundžiamo Institucijos nutarimo priėmimu rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, buvo nurodyti tik skunde apylinkės teismui. Kita vertus, pareiškėjo skundas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, kuriems buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių ir naujus įrodymus, taip užtikrinant rungtyniškumo principo ir teisės būti išklausytam įgyvendinimą.

Dėl ANK 417 straipsnio 1 dalies taikymo ir pareiškėjo nurodytų procesinių pažeidimų

12. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinka su Institucijos ir teismų pateiktu kelio ženklo Nr. 304, už kurio reikalavimų nesilaikymą yra nubaustas, nustatytų ribojimų aiškinimu ir šio kelio ženklo išimties aptarnaujančiajam transportui netaikymu. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo argumentų, šis materialiosios teisės normos netinkamas taikymas iš esmės yra grindžiamas netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu.

13. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020).

14. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022).

15. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija tokių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamus Institucijos ir teismų procesinius sprendimus, nenustatė. Iš bylos medžiagos ir teismų priimtų nutarčių turinio matyti, kad teismai, tinkamai laikydamiesi įstatymo reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis, teismų padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismų priimtose nutartyse nurodyti išsamūs teismų daromų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir teisinio jų vertinimo motyvai, motyvuotai paneigti pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimai dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir V. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo posėdyje pareiškėjo atstovo papildomai pateikti prašymai, kurie buvo teikti ir Institucijai, aprašyti skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Kadangi šiuose prašymuose analogiškais argumentais, kaip ir skunde apylinkės teismui, buvo prašoma nutraukti V. A. administracinio nusižengimo teiseną dėl to, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, apylinkės teismo nutartyje dėl šių argumentų pasisakyta bendrai. Apygardos teismas, tikrindamas apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuotai atsakė į esminius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, šių aplinkybių kontekste kitaip vertinti susidariusią situaciją, nei tai darė apylinkės ir apygardos teismai. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstyti argumentai, kuriais iš esmės neigiamos pareiškėjui nepriimtinos teismų išvados, ginčijamas bylos įrodymų vertinimas bei savaip interpretuojamos teismo nustatytos aplinkybės, teismų padarytų išvadų nepaneigia ir savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, padarius esminius ANK įtvirtintų įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklių, bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatų pažeidimus.

16. Atmetant pareiškėjo prašymo argumentus dėl nevisapusiškai ištirtų bylos aplinkybių, neatliktų dalies tyrimo veiksmų (neapklausus informaciją apie galimą KET pažeidimą pateikusio asmens, nenuvykus į įvykio vietą ir nepatikrinus esamų kelio ženklų bei neįvertinus objektyvių galimybių krovininiu automobiliu patekti į reikiamą žemės sklypą), pažymėtina, kad įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena V. A. pradėta pagal fizinio asmens pateiktą informaciją ir fotonuotraukas. Nors informaciją pateikęs asmuo iš tiesų nebuvo byloje apklaustas, tam nebuvo ir jokios objektyvios būtinybės; dėl pateiktos informacijos patikimumo nei Institucijai, nei bylą nagrinėjusiems teismams pagrįstai nekilo jokių abejonių; V. A. taip pat neneigė administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavęs krovininį automobilį. Be to, apklaustas bylą nagrinėjant apylinkės teisme pareiškėjas pripažino, kad alternatyvus kroviniui atvežti maršrutas, kuriame nėra krovininių automobilių eismą draudžiančių kelio ženklų Nr. 304 arba yra tik tam tikros masės (10 ar 20 tonų) transporto priemonių eismą draudžiantys kelio ženklai Nr. 314, jam buvo žinomas. Tai, kad egzistavo alternatyvus maršrutas kroviniui atvežti, nurodyta ir pareiškėjo bei jo atstovo Institucijai teiktame 2021 m. rugpjūčio 19 d. prašyme ir skunde apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, kad visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos, neatlikus pareiškėjo prašyme nurodytų tyrimo veiksmų, joks procesinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas.

17. Nepagrįsti ir pareiškėjo prašymo teiginiai, kad apygardos teisme pareiškėjo apeliacinis skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neprašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip tai nustatyta ANK 651 straipsnio 4 dalyje. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacine tvarka byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Pareiškėjas nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu apygardos teismui buvo pateiktas ir vaizdo įrašas, neva paneigiantis apylinkės teismo išvadą, kad per Vakario gatvę, nepažeidžiant kelio ženklo Nr. 304 reikalavimų, negalima nuvažiuoti iki I. Domeikos gatvės. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo kartu su apeliaciniu skundu pateikto vaizdo įrašo laikyti nauju įrodymu ar laikyti, kad iš vaizdo įrašo paaiškėjo naujų bylai reikšmingų aplinkybių; vaizdo įrašu tik pakartotinai bandyta pagrįsti viso proceso metu pareiškėjo ir jo atstovo teiginius (teikiant paaiškinimus žodžiu teisme, Institucijai pateiktuose prašymuose kartu su nuotraukomis ir žemėlapiu) apie kelio ženklais Nr. 304 draudžiamą privažiavimą iki I. Domeikos gatvės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apygardos teismas, išnagrinėjęs V. A. apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, procesinio pažeidimo nepadarė.

18. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėju ir dėl to, kad jam buvo trukdoma pasinaudoti ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 659 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytomis teisėmis, t. y., delsiant leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, trukdyta parengti ir paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Bylos medžiaga tokių pareiškėjo teiginių nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. A. 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą susipažinti su byla, su bylos medžiaga V. A. susipažino 2022 m. spalio 10 d. ir paprašė gauti bylos kopiją bei į bylą pateiktas skaitmenines laikmenas. Prašomus duomenis pareiškėjas gavo 2022 m. spalio 31 d. Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2022 m. lapkričio 18 d. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad V. A. teisė susipažinti su byla ir pateikti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą buvo ribojama.

19. Pareiškėjas V. A. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Nagrinėjamoje byloje aktualus būtent kelio ženklo Nr. 304 reikalavimų laikymasis. Minėtas kelio ženklas draudžia važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją kelio ženkle, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantįjį transportą (KET 1 priedo 4 punktas). KET 3.1 punkte nustatyta, kad aptarnaujantysis transportas – tai transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti.

20. Byloje nustatyta, kad surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje – 2021 m. kovo 8 d. 11.08 val. Vilniuje, Ajerų g., – V. A. vairavo krovininę transporto priemonę, kurios, kaip pats pareiškėjas nurodė, bendra su kroviniu masė buvo didesnė nei 20 tonų, Ajerų gatvės atkarpoje, kurioje iš abiejų važiavimo krypčių pastatyti kelio ženklai Nr. 304 draudžia krovininių automobilių eismą. Taip V. A. vežė krovinį (gruntą) į žemės sklypą Vilniuje, I. Domeikos g. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. Domeikos gatvėje krovininių automobilių eismas nėra draudžiamas ar kitaip ribojamas. Nors į I. Domeikos gatvę galima patekti važiuojant Ajerų gatve, bet I. Domeikos gatvė nėra toje Ajerų gatvės atkarpoje, kurioje iš abiejų važiavimo krypčių pastatytais kelio ženklais Nr. 304 yra draudžiamas krovininių automobilių eismas. Įvertinusi KET 3.1 punkto nuostatą, kad aptarnaujančiuoju transportu laikytinos tik transporto priemonės, atvežančios krovinius į draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtą zoną, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių kontekste apylinkės ir apygardos teismai teisingai aiškino kelio ženklo Nr. 304 ribojimų galiojimą, pagrįstai nelaikė V. A. vairuoto krovininio automobilio aptarnaujančiuoju transportu ir netaikė šiam transportui nustatytos išimties, leidžiančios nesilaikyti kelio ženklo Nr. 304 ribojimų.

21. Neatitinka bylos faktinių aplinkybių pareiškėjo teiginiai, kad patekimas į I. Domeikos gatvę kitomis gatvėmis yra objektyviai neįmanomas dėl kitose gatvėse esančių krovininių automobilių eismą draudžiančių kelio ženklų Nr. 304. Kaip nustatė pareiškėjo skundus nagrinėję teismai, per Vakario gatvę ir kertant kitas gatves, kuriose nėra krovininių automobilių eismą draudžiančių kelio ženklų Nr. 304, galima nuvažiuoti iki Ajerų gatvės atkarpos, kurioje krovininių automobilių eismas nėra draudžiamas, ir taip patekti į I. Domeikos gatvę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria teismų išvadai, kad norint patekti į žemės sklypą, esantį Vilniuje, I. Domeikos g. (duomenys neskelbtini), V. A. nebuvo būtinybės važiuoti per Ajerų gatvės atkarpą, kurioje draudžiamas krovininių automobilių eismas. Atitinkamai atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjo prašymo argumentas, kad V. A. vairuotas krovininis automobilis vis dėlto turėtų būti pripažintas aptarnaujančiuoju transportu, nes nepažeidžiant kelio ženklo Nr. 304 reikalavimų negalima patekti į I. Domeikos gatvę.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. A. sąmoningai nesirinko jam žinomo alternatyvaus maršruto dėl to, kad šis jam pasirodė nepatogus ir per ilgas, nesvarstė galimybės sumažinti bendrą transporto priemonės su kroviniu masę, kad galėtų važiuoti gatvėmis, kuriose įrengti kelio ženklai Nr. 314, ribojantys tik tam tikros masės (pavyzdžiui, 20 tonų) transporto priemonių su kroviniu eismą, vien dėl to, kad padidėtų krovinio gabenimo sąnaudos. Pažymėtina, kad kelio ženklas Nr. 304 Ajerų gatvės atkarpoje įrengtas tikslingai, siekiant riboti tranzitu šią gatvės atkarpą kertančių krovininių automobilių eismą, todėl esant alternatyviam maršrutui, kuriame nėra draudžiamas krovininių automobilių eismas ar kuriame ribojama tik tokių transporto priemonių su kroviniu masė, negali būti pateisinami pareiškėjo veiksmai, kuriais sąmoningai ignoruojami kelio ženklo reikalavimai.

23. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad V. A. pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį; pareiškėjo veiksmai atitinka šio administracinio nusižengimo tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius. Materialiosios ir proceso teisės normos šioje administracinio nusižengimo byloje pritaikytos tinkamai, esminių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų Institucijos ir teismų sprendimų priėmimui, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, naikinti skundžiamų Institucijos ir teismų sprendimų pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai                                                                                                Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė