eA-57-492/2025

Administracinė byla Nr. eA-57-492/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02906-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 33 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ecso“ ir akcinė bendrovė „Plasta“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir Bendrovė, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2022 m. birželio 14 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2.    Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės ir neteisėtų veiksmų, todėl Nutarimu nepagrįstai pritaikyta ekonominė sankcija.

2.2. Plastiko atliekų išleidimas į nuotekų tinklus yra draudžiamas. Jos patenka į pareiškėjo nuotakyną dėl trečiųjų asmenų (į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis traukiamų ir kitų asmenų) neteisėtų veiksmų.

2.3. Pareiškėjas deda maksimalias įmanomas pastangas stiprinti klientų nuotekų kontrolę: nuosekliai įgyvendina klientų nuotekų užterštumo kontrolės tvarkos priemones, be kita ko: 1) vykdo nuolatinę abonentų kontrolę, 2) nuolat imami mėginiai ir atliekami laboratoriniai tyrimai; 3) atliekamos vizualinės apžiūros; 4) vedama kontrolės rezultatų apskaita; 5) laboratorinių tyrimų rezultatai pateikiami klientams ir kontroliuojančioms institucijoms.

2.4. Pareiškėjas savo veikloje plastiko atliekų negamina ir neapdoroja; kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, tvarko nuotekas, tačiau ne atliekas, taigi, bet kokios plastiko dalelės pareiškėjo nuotekų tinkluose yra neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų – neteisėto ir nesilaikant atliekų tvarkymo taisyklių atliekamo atliekų šalinimo – rezultatas.

2.5. Atsakovas Nutarime pripažino, kad pareiškėjas negalėjo išvalyti nuotekų nuo plastiko atliekų, t. y. UAB „Vilniaus vandenys“ neturėjo priemonių tinkamai pašalinti atliekų iš nuotekų, kai plastikas su nuotekomis pateko į nuotekų valyklą.

2.6. Nors atsakovas pareiškėjo kaltę ir neteisėtus veiksmus kildino iš to, kad pareiškėjas neva neužtikrino, jog atliekos nepatektų į nuotekų tinklus, tačiau tokios išvados yra nepagrįstos, kadangi pareiškėjo galimybės užkirsti kelią kiekvienam neteisėtam veiksmui yra itin ribotos. Lietuvos Respublikoje atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių, tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą (įskaitant įmonių patikrinimus) atlieka (privalo atlikti) ne pareiškėjas, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 111 str.). Pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas (tiek, kiek leidžia teisės aktai ir pareiškėjui suteiktos teisės) Neries upės taršai atliekomis sustabdyti. Kadangi Vilniaus nuotekų valykla, esanti Titnago g. 74, Vilnius, (toliau – ir Vilniaus nuotekų valykla, ir Valykla) nėra pritaikytos pašalinti iš nuotekų smulkias plastiko daleles, todėl vienintelė priemonė, kurią galėjo pritaikyti UAB „Vilniaus vandenys“, yra nuotekų sietų (grotų) pastatymas. Tokie sietai yra įrengti. Šiuo metu atitekančių nuotekų grotų tarpai yra 6 mm. Ši priemonė atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376, (toliau – ir STR) 133 – 136 punktų reikalavimus. Pareiškėjo nuotekų valyklos įrengtos pagal vandentvarkos sektoriui taikomus standartus ir įrenginiai skirti nuotekų išvalymui nuo teršalų, o ne atliekų tvarkymui. Staigaus ir gausaus plastiko dalelių patekimo į valymo įrenginius atveju, pareiškėjas objektyviai negali sustabdyti visų, itin mažų – 0,45 mm – 6 mm plastiko dalelių. Nutarime nurodyta, kad į aplinką pateko ir didesnės negu 6 mm plastiko dalelės, taip galbūt siekiant sukelti abejonių dėl pareiškėjo taikytų techninių priemonių pagrįstumo ir efektyvumo. Plastiko dalelių didelę dalį sudaro įvairių formų pailgos plastikos dalelės, be to, dalelės yra lanksčios, todėl net ir 6 mm sietų (grotų) „akis“ gali „įveikti“ ilgesnės (pvz. 20 mm) pailgos formos plastiko dalelės judėdamos tam tikra trajektorija.

2.7. Nustatęs atliekų faktą nuotekose, pareiškėjas nedelsiant ėmėsi maksimalių priemonių išvengti ar maksimaliai sumažini galimą neigiamą poveikį aplinkai: 1) suintensyvino nuo pirminio nusodintuvų paviršiuje iškilusių riebalų su plastiko dalelėmis surinkimą bei iš riebalų surinkimo šulinio surinktų riebalų su plastiko dalelėmis išvežimą, kad būtų maksimaliai sugaudytos plūduriuojančios plastiko dalelės; 2) 2020 m. sausio 19 d. nustačius, jog smulkių plastiko dalelių kiekis padidėjo, paleido rezervinį (pirminį) nusodintuvą taip dvigubai padidinant nuotekų išbuvimo trukmę mechaniniame valyme; 3) 2020 m. sausio 20 d. pastatė specialius bonus ant išleistuvo į Neries upę tam, kad būtų sulaikomos plaukiančios smulkios plastiko dalelės; 4) 2020 m. sausio 21 d. pastatė bonus ant antrinio nusodintuvo ištekėjimo kanalų, kad būtų sulaikytos plaukiančios smulkios plastiko dalelės (šis techninis sprendimas nepasiteisino). Kameroje po antrinių nusodintuvų prieš išleistuvą buvo pastatyti smulkūs tinklai plastiko dalelių sugaudymui; 5) papildomai pastatė sietus ant kiekvieno išėjimo iš antrinio nusodintuvo.

2.8. Atsakovas Nutarime deklaratyviai nurodė, jog pareiškėjas turi pakankamai priemonių ekstremalioms situacijoms valdyti, tačiau tokiomis priemonėmis nesinaudoja tinkamai ir elgdamiesi neapdairiai ir neatsakingai sukelia neatitaisomas pasekmes gamtinei aplinka. Iš šio deklaratyvaus teiginio nėra aišku, ką atsakovas laiko „pakankamai priemonių ekstremalioms situacijoms valdyti"; ką atsakovas įvardina kaip „neapdairų ir neatsakingą elgesį“. Deklaratyvus kaltinimas pareiškėjui „neapdairiu ir neatsakingu elgesiu“ yra itin sunkus kaltinimas, turintis reikšmingas teisines pasekmes, todėl toks kaltinimas privalo turėti labai aiškų teisinį ir faktinį pagrįstumą, o ne kaip šiuo atveju – būti pagrįstas subjektyviu situacijos vertinimu.

2.9. Pareiškėjo veiksmų neteisėtumo kildinamas iš tariamo pareiškėjo įstatų pažeidimo yra nepagrįstas. Pareiškėjas, nuosekliai ir maksimaliai išnaudodamas jam prieinamus technologinius ir finansinius išteklius, siekia įstatuose nustatyto tikslo – „užtikrinti abonentų <...> saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą“ įgyvendinimo tiek, kiek leidžia teisės aktai, vykdė abonentų ir neteisėtų nuotekų išleidimo į nuotakyną kontrolę, aiškinosi įvykio priežastis, eigą ir kaltininkus, dėjo maksimalias taršai atliekomis sumažinti įvykus nenumatytam įvykiui (taršos visiškai išvengti buvo neįmanoma, nes kaip pripažįsta ir atsakovas, nuotekų valyklos nėra pritaikytos plastiko atliekų pašalinimui iš nuotekų).

2.10.    Atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisenos negalimumą, dėl trečiųjų asmenų veiksmų vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 49 straipsnio 6 punktu. Pareiškėjui atsakomybė buvo pritaikyta dėl neteisėto nepavojingų atliekų išmetimo į aplinką, kurį neteisėtai atliko tretieji asmenys.

2.11.    Atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybės dėl ekonominės sankcijos skyrimo negalimumo dėl būtinojo reikalingumo vadovaujantis Įstatymo 49 straipsnio 5 punktu. Vienintelis būdas, kaip pareiškėjas galėjo efektyviai išvengti į nuotekų valyklas patekusių plastiko atliekų patekimo į aplinką, buvo apskritai sustabdyti Vilniaus nuotekų valyklos darbą ir, kaip to reikalauja atsakovas, surūšiuoti į Vilniaus nuotekų valyklą neteisėtai patekusias plastiko atliekas. Vilniaus nuotekų valykla yra itin sudėtingas technologinis objektas, kuriame procesas vyksta nenutrūkstamai – nenutrūkstamai patenka didžiuliai nuotekų kiekiai, kurie privalo būti išvalomi. Vilniaus nuotekų valykla yra strategiškai svarbus objektas, užtikrinantis nuotekų, kurias išleidžia didžioji dalis Vilniaus miesto gyventojų, išvalymą. Nuotekų valyklos stabdymas reikštų, kad šie asmenys negautų ne tik nuotekų valymo paslaugų, bet turėtų būti išjungtas ir vandens tiekimas. Dėl to sustotų Vilniaus miesto ligoninių, institucijų darbas, paralyžiuotas gyvenimas Vilniaus mieste. Pareiškėjas, nestabdydamas Vilniaus nuotekų valyklos darbo, veikė būtinojo reikalingumo situacijoje, siekdamas išvengti nepalyginamai didesnės žalos viešajam interesui.

2.12.    Nutarime nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. į Neries upę pateko 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų, polietileno tankis 0,92 g/cm3, tūrio vienetais 20,7 m3 iš pareiškėjo Valyklos, tačiau jokie skaičiavimai, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad atliekų kiekis sudarė 20,7 m3, Nutarime nėra nurodyti, todėl ekonominė sankcija paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

2.13.    Atsakovas naudojosi Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus paslaugomis, kuris tyrimus atliko remdamasi „Mėginio paruošimo plastikų vizualiniam įvertinimui ir plastikų kiekio nustatymo vandenyje instrukcija“ Nr. IN 13/0-4 (toliau – ir Instrukcija), kuri nėra standartizuota, ji negalėjo būti taikoma ir jos pagrindu pareiškėjui negalėjo būti atliekami matavimai ir skaičiavimai. Instrukcijos pagrindu atliktų skaičiavimų ir tyrimų pagrindu pareiškėjui negalėjo būti taikoma teisinė atsakomybė ir skiriama ekonominė sankcija.

2.14.    Pagal Įstatymo 50 straipsnio 9 dalį ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos. Kadangi Nutarimas priimtas 2022 m. birželio 14 d., tai Nutarimu ekonominė sankcija galėjo būti skirta tik už pažeidimus, kurie atlikti nuo 2020 m. birželio 14 d. Po 2020 m. birželio 14 d. plastiko atliekos fiksuotos tik 1 kartą, t. y. 2020 m. birželio 26 d.

3.    Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.    Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos skyrius 2022 m. gegužės 17 d. surašė pareiškėjui juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J47-855/2022 (toliau – ir Protokolas) už tai, kad Bendrovė, eksploatuodama Vilniaus nuotekų valyklą (Valykloje valomos Vilniaus miesto ir kai kurių priemiestinių gyvenviečių, prijungtų prie centralizuotų Vilniaus miesto nuotekų tinklų, nuotekos) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. vykdė aplinkos teršimą nepavojingomis plastiko atliekomis – t. y. linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis (užterštų nuotekų tyrimus atliko Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius (toliau – ir Laboratorija). Tyrimais nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu (2020 m. sausio 20 d. – 2020 m. liepos 9 d.) į Neries upę pateko 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų, polietileno tankis 0,92 g/cm3, tūrio vienetais 20,7 m3. Bendrovė plastiko atliekas šalino draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, gamtinėje aplinkoje, Neries upėje. Plastiko atliekos (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) su nuotekomis išleistomis į gamtinę aplinką neįtrauktos į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-01 (toliau – ir TIPK leidimas) kaip leidžiami išmesti į gamtinę aplinką teršalai. Tokio – plastiko atliekų (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) išleidimo į Neries upę, t. y. atliekų išmetimo į gamtinę aplinką teisės aktai nenumato. Atliekas galima šalinti nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, jeigu jų negalima perdirbti ar kitaip panaudoti (pavyzdžiui, gerinant dirvožemio sudėtį). Pareiškėjo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta žala Neries upės ekologinei būklei, upės pakrančių gamtinei aplinkai sudaro 82 709,77 Eur. Kadangi Valykla technologiniu projektiniu požiūriu neskirta plastiko atliekų valymui, todėl plastiko atliekos negali patekti į Vilniaus nuotekų valyklą, kitaip sutrikdomas nuotekų valyklos darbas. Bendrovė, būdama atsakinga už priimtas nuotekas (jų sudėtį bei pašalinių medžiagų kiekį), neužtikrino tinkamos nuotekų kontrolės, kad atliekos ir kitos pašalinės medžiagos kartu su nuotekomis nepatektų į nuotekų valyklą. Bendrovė, būdama atsakinga už Vilniaus nuotekų valyklą ir už joje priimtų nuotekų tvarkymą ir saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą, neužtikrino, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus, tai yra neužtikrino, kad į Valyklą nepatektų atliekos. Bendrovė neužtikrino, kad nuotekos išleidžiamos į Neries upę būtų išvalytos iki teisės aktais nustatytų reikalavimų bei plastiko atliekos (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) su nuotekomis nebūtų išleistos į gamtinę aplinką. Bendrovė, būdama atsakinga ir už galutinį rezultatą, privalo užtikrinti nuotekų išvalymą iki teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakomybė už padarytą pažeidimą tenka Bendrovei. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, ji veikia vandentvarkos srityje ir siekia numatytų tikslų, o remiantis 7.1 punktu privalo „užtikrinti abonentų <...> saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą“.

4.2. 2020 m. kovo 12 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-25 konstatuota, kad 2020 m. sausio 20 d. iš nuotekų valymo įrenginių, esančių Titnago g. 74, Vilnius, išleidžiant nuotekas po valymo į Neries upę, kartu su nuotekomis tekėjo didelis smulkaus plastiko kiekis. Siekiant nustatyti iš pareiškėjo nuotekų valymo įrenginių, esančių Titnago g. 74, Vilnius išleidžiamų nuotekų po valymo į Neries upę užterštumą iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros Laboratorija išleidžiamų nuotekų mėginiams paimti, užterštumo nustatymui. 2020 m. sausio 20 d. paimti į Neries upę po valymo išleidžiamų nuotekų mėginiai, momentiniam ir vidutiniam paros užterštumui nustatyti, į nuotekas patekusio plastiko kiekiui nustatyti (Neries upės vandens mėginiai paimti iš Neries upės 100 m prieš nuotekų išleidimo vietą ir 150 m po nuotekų išleidimo vietos, siekiant nustatyti Neries upės ekologinę būklę ir nuotekų valyklos įtaką Neries upės vandens teršimui su nuotekomis išleidžiamais teršalais). Siekiant gauti daugiau informacijos apie Neries upės ekologinę būklę, nuotekų valymo įrenginių darbą, išleidžiamų nuotekų užterštumą pakartotinai buvo imami mėginiai išleidžiamų nuotekų užterštumui nustatyti, atskirai vertintinas plastiko kiekis išleidžiamose nuotekose. Laboratorija atskirai vertino plastiko kiekį išleidžiamose nuotekose, nes smulkios plastiko dalelės yra atliekos, kurias draudžiama šalinti į nuotekų surinkimo sistemas ir kurios turi būti tvarkomos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas (2020 m. sausio 28 d. raštu Nr. SD20-348 ir 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. SD20-715) informavo Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos skyrių apie naudojamas priemones vandens taršos mažinimui ir apie taršos nutraukimą plastiko atliekomis. 2020 m. vasario 26 d. rašte Nr. SD20-715 Bendrovė nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 31 d. tarša į Neries upę plastiko atliekomis sustabdyta. Laboratorijos atlikti tyrimai rodo, kad tarša plastiko atliekomis vyko visą vasario mėnesį. Laboratorijos tyrimai tęsiami ir 2020 metų kovo mėnesį, vertinama Neries upės tarša plastiko atliekomis. Galutinės išvados dėl aplinkos teršimo ir žalos skaičiavimo plastiko atliekomis bus priimta baigus Laboratorijos tyrimus.

4.3. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad visi sietai įrengti pagal STR reikalavimus iki 6 mm dalelėms sulaikyti, tačiau remiantis atliktų tyrimų duomenimis, akivaizdu, jog net ir kaip Bendrovė teigė, kad nuo 2020 m. sausio 31 d. tarša yra sustabdyta ir į Neries upę didesnės nei 6 mm plastiko atliekos ir panašios atliekos nepatenka, tokį teiginį paneigia atlikti laboratoriniai tyrimai, kuriuose užfiksuota, jog plastiko atliekos didesnės nei 6 mm pateko: 2020 m. sausio 20, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 30, 31 d., 2020 m. vasario 3, 4, 6, 10, 13, 17, 20 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 1 d.

4.4. Pareiškėjas yra viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, savo funkcijas atliekantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais. Tokias paslaugas teikiantiems juridiniams asmenims taikomi aukštesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo standartai. Byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius, kad dėjo visas pastangas, jog Neries upė nebūtų teršiama plastiko atliekomis. Kai Bendrovės teigimu, įrengti sietai sulaiko didesnes nei 6 mm daleles, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. į Neries upę pateko 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų, polietileno tankis 0,92 g/cm3, tūrio vienetais 20,7 m3 iš pareiškėjo Valyklos. Taigi pareiškėjas, eksploatuodamas Vilniaus nuotekų valyklą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d., vykdė aplinkos teršimą nepavojingomis plastiko atliekomis – t. y. linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis į Neries upę.

4.5. Terminas dėl ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjui nėra praleistas, nes teršimas nepavojingomis plastiko atliekomis (LLDPE) į Neries upę vyko nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d., o trunkamojo teisės pažeidimo atveju, pažeidimas pasibaigia nutraukus pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tarša į Neries upę iš Bendrovės eksploatuotos Vilniaus nuotekų valyklos pasibaigė tik 2020 m. liepos 9 d., o Nutarimas priimtas 2022 m. birželio 14 d., t. y. nepraleidus Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje nustatyto termino.

4.6. Nagrinėjant juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą nėra vertinami trečiųjų asmenų veiksmai, nes remiantis Įstatymo nuostatomis, juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas, o jo pagrindu priimamas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo nutarimas tik konkrečiam juridiniam asmeniui (Įstatymas 35 str.) ir padarytas pažeidimas vertinamas individuliai, t. y. padaryto teisės pažeidimo pobūdis, juridinio asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, vertinamas tik konkretaus juridinio asmens padaryto pažeidimo pobūdis, šiuo atveju tik UAB „Vilniaus vandenys“.

5.    Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė bylą dėl pareiškėjo atsakomybės spręsti teismo nuožiūra, ir nevertinti pareiškėjo skundo argumentų, kuriais metami kaltinimai UAB „Ecso“, nes jie nepagrįsti objektyviais duomenimis ir nesusiję su ginčo dalyku.

6.    Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Plasta“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti, nurodydamas, kad neturėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi Nutarimas priimtas neatsižvelgiant į tai, kas galėjo betarpiškai į vandenį paskleisti teršalus. Ekonominė sankcija pareiškėjui buvo paskirta už netinkamą jo kaip nuotekų tvarkytojo pareigų įgyvendinimą, todėl pareiškėjas nepagrįstai asmeninę atsakomybę už savo aplaidumą bando perkelti tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

II.

7.    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ skundą tenkino ir panaikino Nutarimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 345,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.    Teismas byloje nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas turi 2012 m. rugpjūčio 21 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-01 (TIPK leidimas), jis eksploatuoja Vilniaus nuotekų valyklą, adresu Titnago g. 74, Vilnius. Valymo įrenginiuose valomos Vilniaus miesto ir kai kurių priemiestinių gyvenviečių, prijungtų prie centralizuotų Vilniaus miesto nuotekų tinklų nuotekos.

8.2. 2020 m. sausio 20 d. pareiškėjas pateikė pranešimą Departamentui apie taršą plastiku iš UAB „Ecso“.

8.3. Departamento viršininko 2020 m. sausio 20 d. pavedimu pradėtas Bendrovės Vilniaus nuotekų valyklos neplaninis patikrinimas, vykdant 2020 m. sausio 20 d. pateikto skundo tyrimą dėl Vilniaus nuotekų valymo įrenginių darbo, dėl Neries upės teršimo plastiko atliekomis, adresu Titnago g. 74, Vilnius.

8.4. Pareiškėjas, 2020 m. sausio 20 d. nustatęs, kad atliekų nuotekų tinkle plastiko patekimo vienas iš šaltinių yra UAB „Ecso“, nutraukė nuotekų priėmimą iš UAB „Ecso“.

8.5. 2020 m. sausio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio (Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas) požymius.

8.6. 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. SD20-715 pareiškėjas informavo Departamentą, kad Bendrovė 2020 m. sausio 17 d. vizualiai pastebėjo plastiko atliekų patekimą į nuotekų valyklą ir nedelsiant ėmėsi priemonių situacijai suvaldyti. 2020 m. sausio 20 d. pastatyti bonai ant išleistuvo į Neries upę tam, kad būtų sulaikomos plaukiančios smulkios plastiko dalelės. 2020 m. sausio 21 d. kameroje po antrinių nusondintuvų prieš išleistuvą buvo pastatyti smulkūs sietai plastiko dalelių sugaudymui. Dėl to, kad Bendrovėje planuojama nutraukti Neries upės taršą plastiko ir panašiomis atliekomis, informavo, kad 2020 m. sausio 31 d. sietai buvo iškelti ir daugiau nebenaudojami. Bendrovė nuo minėtos dienos laikė, kad tarša yra sustabdyta. Kartu Bendrovė informavo, kad jeigu pasikartos neteisėtas masiškas plastiko atliekų išleidimas į nuotekų tinklus, neturi priemonių visiškai sustabdyti itin mažų – 0,45 mm – 6 mm plastiko dalelių patekimo į Nerį.

8.7. 2020 m. kovo 12 d. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė Patikrinimo aktą Nr. PA65-25, kuriame padaryta išvada, kad pareiškėjas į Neries upę išleidžia plastiko atliekas, vykdomas Neries upės teršimas smulkiomis plastiko atliekomis.

8.8. Departamentas 2020 m. balandžio 29 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN11-24 nurodė pareiškėjui nutraukti gamtinės aplinkos teršimą nepakankamai išvalytomis nuotekomis su plastiko atliekomis iš Vilniaus nuotekų valyklos įrenginių išleistuvo į Neries upę. Privalomąjį nurodymą įpareigota įvykdyti iki 2020 m. gegužės 8 d. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d. raštu apskundė 2020 m. balandžio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-24. Departamento direktorė 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-7650 panaikino 2020 m. balandžio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-24 ir perdavė jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo. 2020 m. birželio 4 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN11-29 pareiškėjui nurodyta nutraukti Neries upės teršimą plastiko atliekomis iš pareiškėjo Vilniaus nuotekų valyklos įrenginių išleistuvo į Neries upę. 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-9600 buvo tenkintas Bendrovės prašymas ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 19 d.

8.9. Departamentas 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-16514 pateikė Bendrovei pretenziją dėl 82 709,76 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimo.

8.10.    Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), 2021 m. kovo 23 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00036-20, kuris 2020 m. sausio 23 d. buvo pradėtas Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį. Bendrovė sudaro sutartis su abonentais dėl nuotekų priėmimo, savo veikloje plastiko atliekų negamina ir neapdoroja, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, tvarko nuotekas, tačiau ne atliekas, bet kokios plastiko dalelės Bendrovės nuotekų tinkluose yra neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų – neteisėto ir nesilaikant atliekų tvarkymo taisyklių atliekamo atliekų šalinimo rezultatas. Nutarime nurodyta, kad nėra galimybių nustatyti, kokį kiekį plastiko dalelių į nuotekų surinkimo sistemą išleido konkrečios įmonės (abonentai) ir kokia jų dalis pateko į aplinką.

8.11.    Departamentas 2022 m. gegužės 17 d. surašė pareiškėjui Protokolą už tai, kad jis, eksploatuodamas Vilniaus nuotekų valyklą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. vykdė aplinkos teršimą nepavojingomis plastiko atliekomis. Užterštų nuotekų tyrimus atliko Laboratorija ir nustatė, kad laikotarpiu (2020 m. sausio 20 d. – 2020 m. liepos 9 d.) į Neries upę pateko 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų, polietileno tankis 0,92 g/cm3, tūrio vienetais 20,7 m3. Pareiškėjas plastiko atliekas šalino draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, gamtinėje aplinkoje, Neries upėje. Plastiko atliekos (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) su nuotekomis išleistomis į gamtinę aplinką neįtrauktos į TIPK leidimą kaip leidžiami išmesti į gamtinę aplinką teršalai. Tokiais neteisėtais veiksmais (neveikimu), padaryta žala Neries upės ekologinei būklei, upės pakrančių gamtinei aplinkai – 82 709,77 Eur. Protokole pažymėta, kad pareiškėjo Valykla technologiniu projektiniu požiūriu neskirta plastiko atliekų valymui, todėl plastiko atliekos negali patekti į ją, kitaip sutrikdomas nuotekų valyklos darbas. Sudarydama sutartis Bendrovė privalo nustatyti atsakomybės ribas su abonentais, ties atsakomybės riba (gali būti šulinys ar kita, nurodyta sutartyje) prasideda Bendrovės atsakomybė už priimtas nuotekas, už nuotekų sudėtį ir pašalinių medžiagų kiekį nuotekose. Bendrovei nepakanka sutartyje su abonentais vien tik deklaruoti priimamų nuotekų parametrus, Bendrovė ties atsakomybės riba privalo užtikrinti priimamų nuotekų sutartą sudėtį ir pati Bendrovė yra atsakinga už savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tai yra už abonento tiekiamų nuotekų sudėties kontrolę. Esant pakankamai vykdomai Bendrovės vidinei kontrolei, Bendrovė turi užtikrinti, kad atliekos ar kitos pašalinės medžiagos negalėtų patekti kartu su nuotekomis į nuotekų valyklą. Bendrovė, būdama atsakinga už priimtas nuotekas (jų sudėtį bei pašalinių medžiagų kiekį), neužtikrino tinkamos nuotekų kontrolės, kad atliekos ir kitos pašalinės medžiagos kartu su nuotekomis nepatektų į nuotekų Valyklą. Bendrovė, būdama atsakina už Vilniaus nuotekų valyklą ir už joje priimtų nuotekų tvarkymą ir saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą, neužtikrino, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus, tai yra neužtikrino, kad į Valyklą nepatektų atliekos. Atsakomybė už padarytą pažeidimą tenka Bendrovei. Vadovaujantis Bendrovės įstatų 7.1 punktu Bendrovė privalo užtikrinti nuotekų tvarkymą ir saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą ir kaip nuotekų tvarkytojas privalo užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus, t. y. privalo užtikrinti, kad į Valyklą nepatektų atliekos.

8.12.    Nutarime nurodyta, kad Bendrovė plastiko atliekas šalino draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, gamtinėje aplinkoje, Neries upėje. Plastiko atliekos (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) su nuotekomis išleistomis į gamtinę aplinką neįtrauktos į TIPK leidimą kaip leidžiami išmesti į gamtinę aplinką teršalai. Tokio plastiko atliekų išleidimo į Neries upę, t. y. atliekų išmetimo į gamtinę aplinką teisės aktai nenumato. Atliekas galima šalinti nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, jeigu jų negalima perdirbti ar kitaip panaudoti (pavyzdžiui, gerinant dirvožemio sudėtį). Tokiais neteisėtais veiksmais (neveikimu), padaryta žala Neries upės ekologinei būklei, upės pakrančių gamtinei aplinkai – 82 709,77 Eur. Kadangi Valykla technologiniu projektiniu požiūriu neskirta plastiko atliekų valymui, todėl plastiko atliekos negali patekti į Vilniaus nuotekų valyklą, kitaip sutrikdomas nuotekų valyklos darbas. Bendrovė, būdama atsakinga už priimtas nuotekas (jų sudėtį bei pašalinių medžiagų kiekį), neužtikrino tinkamos nuotekų kontrolės, kad atliekos ir kitos pašalinės medžiagos kartu su nuotekomis nepatektų į nuotekų valyklą. Bendrovė, būdama atsakinga už Vilniaus nuotekų valyklą ir už joje priimtų nuotekų tvarkymą ir saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą, neužtikrino, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus, tai yra neužtikrino, kad į Valyklą nepatektų atliekos. Bendrovė neužtikrino, kad nuotekos išleidžiamos į Neries upę būtų išvalytos iki teisės aktais nustatytų reikalavimų bei plastiko atliekos (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) su nuotekomis nebūtų išleistos į gamtinę aplinką. Bendrovė, būdama atsakinga ir už galutinį rezultatą, privalo užtikrinti nuotekų išvalymą iki teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakomybė už padarytą pažeidimą tenka Bendrovei. Vadovaujantis įstatais, jog Bendrovė veikia vandentvarkos srityje ir siekia numatytų tikslų, o remiantis 7.1 punktu privalo „užtikrinti abonentų <„.> saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą“. Nutarime nurodyta, kad dėl netinkamo nuotekų sistemos eksploatavimo Bendrovė pažeidė: 1) Įstatymo 9 straipsnį, 32 straipsnio 2 dalį; 2) Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus bei 18 straipsnio 1 dalį; 3) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 11 punktus; 4) Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalis bei 41 straipsnio 1 punktą; 5) Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14  d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 13 punktą. Nutarime konstatuota, kad Bendrovė padarė pažeidimą, numatytą Įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, 53 straipsnio 2 dalimi atsakovas nutarė paskirti minimalią ekonominę sankciją – 1 400 Eur.

9.    Teismas, aptaręs teisinį reguliavimą numatytą Įstatymo 36 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 49 straipsnyje, 50 straipsnio 2 dalyje, 90 straipsnio 3 dalyje, pažymėjo, kad vertinant, ar pagrįstai Bendrovei buvo skirta ekonominė sankcija už pažeidimą nustatytą Įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje, turi būti nustatyta teisės pažeidimo objektyvusis ir subjektyvusis pagrindas, subjektas, įgaliotas taikyti ekonomines sankcijas už inkriminuojamus aplinkosaugos pažeidimus, turi atskleisti pažeidimo esmę, pažeidimo padarymo aplinkybes bei motyvuotai juos įvertinti, nustatyti pažeidėjo kaltę.

10.  Teismas, įvertinęs Nutarimo bei Protokolo turinį, konstatavo, kad juose tik deklaratyviai išvardytos teisės normos, kurias anot atsakovo pareiškėjas pažeidė, jos nesusietos su konkrečiais pareiškėjo veiksmais, kaip būtent pasireiškė Nutarime nurodytų normų pažeidimas. Nutarime iš viso nėra nurodyta pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo objektyvioji pusė – neteisėti veiksmai, ir subjektyvioji pusė – kaltė. Teismas pastebėjo, kad ginčo atveju neteisėti veiksmai yra sutapatinti su pasekmėmis – atliekų patekimu į Neries upę, tačiau toks įvertinimas neatitinka teisinio aiškumo ir objektyvumo principo bei negali būti pripažįstamas tinkamu pažeidimo motyvavimu.

11.  Teismas priėjo prie išvados, kad Nutarime iš esmės neanalizuotos aplinkybės sąlygojančios administracinės teisenos negalimumą pareiškėjo veiksmuose, o būtent trečiųjų asmenų veiksmų įtaka pažeidimo padarymui bei būtinojo reikalingumo aplinkybes.

12.  Įvertinęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, 38.3 punktą ir Nuotekų tvarkymo reglamento 31 punktą, UAB „Vilniaus vandenys“ sudarytas sutartis su nuotekų tiekėjais teismas konstatavo, kad plastiko atliekų išleidimas į nuotekų tinklus yra draudžiamas.

13.  Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas Vilniaus mieste, tvarko nuotekas, tačiau ne atliekas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas savo veikloje plastiko atliekų negamina ir neapdoroja. Plastiko dalelių nuotekų tinkluose atsiradimas buvo sąlygotas neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų – neteisėto ir nesilaikant nuotekų tvarkymo reglamento atliekamo atliekų šalinimo – rezultatas.

14.  Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Nutarime pripažino, kad UAB „Vilniaus vandenys“ negalėjo išvalyti nuotekų nuo plastiko atliekų, kadangi UAB „Vilniaus vandenys“ neturėjo priemonių tinkamai pašalinti atliekų iš nuotekų, kai plastikas su nuotekomis pateko į Valyklą. Nutarime pažymėta, kad Valykla technologiniu projektiniu požiūriu neskirta plastiko atliekų valymui, o plastiko atliekos negali patekti į Vilniaus nuotekų valyklą, nes taip sutrikdomas nuotekų valyklos darbas. Nutarime konstatavus, kad pareiškėjo technologinės galimybės nepritaikytos plastiko atliekų valymui, teismas laikė nepagrįstu pareiškėjui inkriminuotą Įstatymo 90 straipsnio 3 dalies pažeidimą, tai yra nepavojingų atliekų išmetimą į aplinką, nes pareiškėjo į Neries upę buvo išleistos išvalytos nuotekos, konstatuojant, kad nuotekas pareiškėjas turi išvalyti nuo teršalų, bet ne nuo atliekų.

15.  Teismas pažymėjo, kad Nutarime UAB „Vilniaus vandenys“ kaltę ir neteisėtus veiksmus atsakovas kildino iš to, kad UAB „Vilniaus vandenys“ neva neužtikrino, kad atliekos nepatektų į nuotekų tinklus. Tačiau, teismo vertinimu, Nutarime tik deklaratyviai konstatuota, kad Bendrovė, būdama atsakinga už priimtas nuotekas, jų sudėtį bei pašalinių medžiagų kiekį, neužtikrino tinkamos nuotekų kontrolės, kad atliekos ir kitos pašalinės medžiagos kartu su nuotekomis nepatektų į nuotekų valyklą. Nutarime nenurodoma, kokių veiksmų pareiškėjas pagal jai išduotą taršos leidimą neįgyvendino vykdydama savo visuomenines funkcijas.

16.  Teismas sutiko su skundo argumentais, kad Lietuvos Respublikoje atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių, tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą (įskaitant įmonių patikrinimus) atlieka (privalo atlikti) ne pareiškėjas, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai (Atliekų tvarkymo įstatymo 111 str.). Departamento pareiga yra užtikrinti, kad plastiko atliekos būtų šalinamos teisės aktų nustatyta tvarka, o ne pažeidžiant Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus jos būtų išleidžiamos į nuotekyną, kuris yra nepritaikytas jų perdirbimui, nes nuotekos yra valomos nuo teršalų, o ne nuo atliekų.

17.  Teismas pastebėjo, kad ginčijamu Nutarimu pareiškėjui inkriminuotas Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatytas pažeidimas buvo pašalintas iš kaltinimo, o tai patvirtina, kad ginčo atveju Departamentas nenustatė, jog pareiškėjas, tvarkydamas nuotekas ir eksploatuodamas Valyklą, būtų pažeidęs TIPK leidime nustatytas sąlygas.

18.  Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2020 metų sausio mėnesį nustatęs, kad į jo eksploatuojamą Valyklą yra patekę plastiko atliekos, ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekiant užkardyti pažeidimą, nustatyti asmenis, kurie pažeisdami Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus šalino plastiko atliekas į nuotekyną, kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei atitinkamai į Departamentą dėl atliekų darytojų priežiūros.

19.  Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą Nutarimą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad Nutarimas ir taikyta poveikio priemonė (bauda) iš esmės yra nemotyvuoti, t. y. nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teismo vertinimu, Nutarime iš esmės tik išdėstytos faktinės aplinkybės ir atskirai pateiktas sąrašas teisės normų, tačiau Departamentas nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškė vienos ar kitos Nutarime nurodytos teisės normos pažeidimas, kaip šis pažeidimas susijęs su atsiradusiomis pasekmėmis ir pan. Teismo vertinimu, taikant ekonomines sankcijas, nepakanka baudos skyrimą motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, nenurodant, kaip konkrečiai pasireiškė jų pažeidimas, koks pažeidimo priežastinis ryšys su atsiradusiomis pasekmėmis ir pan.

20.  Teismas taip pat pastebėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog administracinės procedūros metu pareiškėjas teikė paaiškinimus Departamentui dėl jam surašyto pažeidimo protokolo, tačiau Nutarime pareiškėjo išdėstyti argumentai, susiję su plastiko dalelių nustatymo pagrįstumu, tiek argumentai dėl Bendrovės atsakomybės nebuvo išnagrinėti ir įvertinti. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Nutarimas yra neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

III.

21.  Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti sprendimą – palikti galioti Departamento Nutarimą.

22.  Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1.    Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad „neteisėti veiksmai yra sutapatinti su pasekmėmis – atliekų patekimas į Neries upę, tačiau toks įvertinimas neatitinka teisinio aiškumo ir objektyvumo principo ir negali būti pripažįstamas tinkamu pažeidimo motyvavimu“.

22.2.    Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. į Neries upę pateko 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų, polietileno tankis 0,92 g/cm3, tūrio vienetais 20,7 m3 iš Valyklos išleistuvo (Valykloje valomos Vilniaus miesto ir kai kurių priemiestinių gyvenviečių, prijungtų prie centralizuotų Vilniaus miesto nuotekų tinklų, nuotekos). Kai UAB „Vilniaus vandenys“ 2020 m. vasario 26 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD20-715 teigė, kad nuo 2020 m. sausio 31 d. tarša į Neries upę yra sustabdyta ir į Neries upę didesnės nei 6 mm plastiko atliekos ir panašios atliekos nepatenka. Akivaizdu ir bylos duomenimis pagrįsta, jog Neries upės tarša linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis nebuvo nutraukta 2020 m. sausio 31 d., o Neries upė buvo teršiama net iki 2020 m. liepos 9 d., t. y. dar pusę metų.

22.3.    Ekonominė sankcija yra viena iš atsakomybės rūšių, todėl atsakomybę galima taikyti tik tam subjektui, kuris yra pažeidęs įstatymo reikalavimus ir yra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė: 1) Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, nes laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. į Neries upę leido 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekas iš Vilniaus nuotekų valyklos; 2) Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, nes nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų išvengta didelės žalos aplinkai, t. y. kad Neries upė nebūtų teršiama linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis ir nebūtų padaryta 82 709, 77 Eur žala gamtinei aplinkai; 3) Vandens įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes bylos duomenimis patvirtintas faktas, jog būtent, UAB „Vilniaus vandenys“ užteršė Neries upę linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis; 4) Vandens įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes tinkamai nenaudojo įrenginių, t. y. nuotekų valymo įrenginių, nes su išvalytomis nuotekomis į Neries upę išleido linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekas; nedidino įrenginių efektyvumo, nes dar 2016 m. UAB „Ecso“ į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotakyną išleido plastiką – celofano atliekas, plėveles, Bendrovei buvo padaryta žala 10 549,94 Eur, kurią atlygino UAB „Ecso“. Taip pat 2019 m. UAB „Ecso“ į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotakyną šalino atliekas. Akivaizdu, jog po 2016 m. įvykusios UAB „Vilniaus vandenys“ nuotakynų avarijos, UAB „Vilniaus vandenys“ nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad būtų pakoreguotas TIPK leidimas, nes pareiškėjo advokatas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėjas nėra apsaugotas nuo atliekų patekimo į nuotakynus, jie negali užtikrinti, kaip pvz., kad vartotojai į tualetą neįmes žiedo ar kito plastiko gabalėlio ir tokios atliekos nepateks į pareiškėjo nuotakyną; 5) Vandens įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nes net neketino ir nedėjo maksimalių pastangų, kad būtų daromas mažiausias neigiamas poveikis aplinkai, nes jau nuo 2020 m. sausio 31 d. Bendrovė nustojo taikyti visas priemones (papildomą nuotekų košimą, nuimti pastatyti bonai, nustota taikyti priemonė – plastiko dalelių surinkimą riebalais), o Neries upė linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis buvo teršiama ir po 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. liepos 9 d.; 6) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes netinkamai prižiūrėjo ir naudojo nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir netinkamai išvalytos nuotekos pateko į Neries upę su linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis bei taip buvo padaryta žala gamtai; 7) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes privalo būti atidus ir rūpestingas prižiūrėdamas nuotekų valymo įrenginius, žinant, jog pasitaiko atvejų, kai į nuotakynus išleidžiamos neleistinos medžiagos; 8) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nes išvalytos nuotekos išleistos iš pareiškėjo Vilniaus nuotekų valyklos išleistuvo buvo su linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis, kas patvirtina faktą, jog išleistos išvalytos nuotekos neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytiems nuotekų išleidimui taikomų reikalavimų; 9) Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nes tapo linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų turėtoju ir nuo to momento, kai pareiškėjas tapo atliekų turėtoju, Bendrovei taikomas Atliekų tvarkymo įstatymas, kuris įpareigoja – atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba jas sutvarkyti patys, o minėtame įstatyme nėra apibrėžta, jog atliekų turėtojas, nors ir tos atliekos pateko į valymo įrenginius ne dėl pareiškėjo kaltės, nesuteikia jokios teisės atliekas linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) pašalinti į Neries upę, t. y. į gamtinę aplinką; 10) Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nes, būdamas linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų turėtojas, privalėjo jas išrūšiuoti atliekų susidarymo vietoje, t. y. Vilniaus nuotekų valykloje; 11) Atliekų tvarkymo įstatymo 41 straipsnio 1 punktą, nes užteršė Neries upę linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis ir padarė 82 709, 77 Eur žalą gamtinei aplinkai; 12) Atliekų tvarkymo taisyklių 13 punktą, nes UAB „Vilniaus vandenys“, būdamas linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų turėtojas, privalėjo jas išrūšiuoti atliekų susidarymo vietoje, t. y. Vilniaus nuotekų valykloje, neišleidžiant turimų atliekų į Neries upę su nuotekomis.

22.4.    Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021).

22.5.    Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad neanalizuotos aplinkybės, sąlygojančios administracinės teisenos negalimumą, o būtent trečiųjų asmenų veiksmų įtaka pažeidimo padarymui bei būtinojo reikalingumo sąlygos. Pareiškėjas neatitiko būtinojo reikalingumo sąlygų, todėl nebuvo jokio pagrindo jų vertinti. Pareiškėjas būtinojo reikalingumo sąlygas grindė deklaratyviais paaiškinimais. Analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pareiga įrodyti aplinkybę, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tenka pareiškėjui.

22.6.    Pirmosios instancijos teismo argumentas, nurodantis, kad abonentai į nuotakyną negali išleisti / šalinti atliekų, laikytinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių jog, būtent, tik viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“, kuris veiklą vykdo pagal išduotą TIPK leidimą, o ne pagal pasirašytas sutartis su abonentais, išleido atliekas į Neries upę. Remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 26 dalimi nuostoliai išieškomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Pareiškėjas tokia teise ir naudojasi. Patirtus nuostolius dėl netinkamų abonentų veiksmų išsiieško iš pačių abonentų. O viešąsias paslaugas teikiančiai Bendrovei taikomi teisės aktai, kurie įpareigoja – turimas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba jas sutvarkyti patiems, o išleidžiamas nuotekas išvalyti iki nustatytų reikalavimų, ko pareiškėjas nepadarė. UAB „Vilniaus vandenys“ pagal TIPK leidimą neturi teisės apdoroti atliekų, taigi, ir neturi teisės atliekų išleisti su valytomis nuotekomis į Neries upę per Vilniaus nuotekų valyklos išleistuvą.

22.7.    Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis iš Nutarimo pašalinta tik todėl, nes nebuvo išlaikytos įstatymo numatytos procedūros, pagal kurias pareigūnas, prieš pradėdamas Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies numatytą teiseną, juridinį asmenį turėjo įspėti raštu bei nurodyti terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti, o neįspėjus raštu negalėjo būti pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena.

22.8.    Departamentas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais. Paskirta bauda individualizuota, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą.

22.9.    Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56, 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes įrodymus vertino paviršutiniškai, neištyręs visų aplinkybių, visapusiškai neišnagrinėjo pažeidimo padarymo fakto, todėl byloje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

23.  Pareiškėjas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.  Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

24.1.    Nepaisant skunde išsamiai aptartų pareiškėjo pastangų, nė viena institucija nesiėmė tirti situacijos ir nesiėmė veiksmų nustatyti už atliekų patekimą į nuotekų sistemą ir aplinką atsakingų asmenų. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad institucijos, kurioms teisės aktai numato pareigą ir įgaliojimus aplinkosaugos srityje, efektyviai nereagavo į situaciją ir atliekų išleidimą į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų tinklus. Visuomenei pavojingų neteisėtų veikų nustatymas buvo paliktas išimtinai UAB „Vilniaus vandenys“ atsakomybei, nors pareiškėjas neturi nei įstatymų suteiktų galių, nei reikiamų prievartos priemonių šiai užduočiai įveikti. UAB „Vilniaus vandenys“ yra privatus juridinis asmuo, todėl pareiškėjo galimybės vykdyti tyrimus ir nustatyti pažeidėjus (kurie dėl suprantamų priežasčių slepia pažeidimus ir nėra suinteresuoti jų nustatymu) yra itin ribotos. Nepaisant to, UAB „Vilniaus vandenys“ ėmėsi aktyvių veiksmų nustatant ir siekiant sustabdyti taršos patekimą į aplinką, be kita ko, dėl to patyrė papildomų išlaidų. Atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad pareiškėjas turi pakankamai priemonių ekstremalioms situacijoms valdyti, tačiau tokiomis priemonėmis nesinaudoja tinkamai ir elgdamasis neapdairiai ir neatsakingai sukelia neatitaisomas pasekmes gamtinei aplinkai.

24.2.    Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pareiškėjui nepagrįstai pritaikė ekonominę sankciją pareiškėjo veiksmuose nesant nei kaltės, nei neteisėtų veiksmų. Plastiko atliekos nuotekose savaime neatsiranda. Plastiko atliekos į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotakyną pateko dėl trečiųjų asmenų (į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis traukiamų ir kitų asmenų) neteisėtų veiksmų. Atliekų šalinimą į nuotekų tinklus draudžia imperatyvios teisės normos ir su abonentais sudarytos sutartys. Teisės aktus šioje situacijoje pažeidžia ne pareiškėjas, o atliekas (plastiką) per pareiškėjo nuotakyną į aplinką neteisėtai išleidžiantys tretieji asmenys.

24.3.    Pareiškėjas savo veikloje plastiko atliekų negamina ir neapdoroja. Pareiškėjas, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, tvarko nuotekas, tačiau ne atliekas. Taigi bet kokios plastiko dalelės pareiškėjo nuotekų tinkluose yra neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų – neteisėto ir nesilaikant atliekų tvarkymo taisyklių atliekamo atliekų šalinimo – rezultatas.

24.4.    Apeliacinio skundo argumentai prieštarauja aktualiai teismų praktikai ir atsakovo pozicijai vertinant kitas analogiškas situacijas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303/2023, Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-6716-583/2022).

24.5.    Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Departamentas nenustatė ir neįrodė pareiškėjo padarytų pažeidimų, yra pagrįsta. Apeliacinio skundo motyvas, kad „nei trečiasis asmuo UAB „Ecso“, nei trečiasis asmuo AB „Plasta“ negalėjo išleisti nepakankamai išvalytų nuotekų su plastiko atliekomis iš UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių, esančių Titnago g. 74“ parodo visišką atsakovo nesupratimą (arba sąmoningą teismo klaidinimą) apie centralizuotos nuotekų surinkimo ir valymo sistemos veikimą.

24.6.    Atsakovo apeliaciniame skunde kaltinimai dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų yra nepagrįsti: 1) dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo, atsakovas sutapatino pažeidimo objektyviąją pusę su kilusiomis pasekmėmis ir ignoruoja esmines faktines aplinkybes, susijusias su atliekų patekimu į UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamus nuotekų tinklus. Pareiškėjas veikė pagal teisės aktų reikalavimus. Faktas, kad dėl neteisėtų, pavojingų ir imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančių trečiųjų asmenų veiksmų į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų tinklus pateko plastiko atliekos, kurių UAB „Vilniaus vandenys“ nebeturėjo galimybės nei išvalyti iš nuotekų, nei visų surinkti, negali būti pagrindu UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmus pripažinti neteisėtais ir taikyti ekonominę sankciją; 2) dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pažeidimo, atsakovas deklaratyviai teigia, kad pareiškėjas nesiėmė visų būtinų priemonių, nedetalizavo kokios priemonės, kurių pareiškėjas neva galėjo ir privalėjo imtis, bet nesiėmė; 3) dėl Vandens įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų bei 18 straipsnio 1 dalies pažeidimų, nustatyta tarša plastiko atliekomis nėra niekaip susijusi su Vilniaus nuotekų valyklos įrenginių naudojimo tinkamumu, be kita ko, šis pareigos papildyti TIPK leidimą nebuvo nurodytas Nutarime. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovas nepagrįstai tapatina (painioja) papildomus sietus ir bonus. Net ir naudojant tokias papildomas priemones kaip papildomi sietai, bonai ir kt., plastiko dalelių koncentracija sudarė 25,7 mg/l, o vėliau tarša reikšmingai sumažėjo net ir nepaisant to, kad papildomos priemonės nebuvo taikomo. Minėtos priemonės buvo taikomos nuolat vertinant ir matuojant jų efektyvumą. Jos yra skirtos ekstremalioms situacijoms spręsti ir nėra pritaikytos nuolatiniam taikymui; 4) dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo atsakovas nepaaiškino, kaip objektyviai pasireiškė netinkama nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūra ir naudojimas; 6) dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo, atsakovas pripažįsta, kad Vilniaus nuotekų valykla objektyviai neturi galimybės iš nuotekų pašalinti plastiko atliekas, todėl plastiko atliekų nepašalinimas iš nuotekų įvyksta nepriklausomai nuo to, kad UAB „Vilniaus vandenys“ veikia atidžiai ir rūpestingai; 7) dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punkto pažeidimo, šis įvykis buvo nulemtas tik trečiųjų asmenų neteisėtų pavojingų veiksmų ir pareiškėjo būtinojo reikalingumo – negalėjimo sustabdyti Vilniaus nuotekų valyklą, nes tai reikštų visišką nuotekų Vilniaus mieste priėmimo sustabdymą, t. y. tuo pačiu ir geriamojo vandens tiekimo sustabdymą; 8) dėl Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių 13 punkto pažeidimų, atsakovas ignoruoja akivaizdų faktą, kad atliekos į aplinką per pareiškėjo nuotekų tinklus trečiųjų asmenų buvo pašalintos neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Skirtingai nei teigia atsakovas, Bendrovė nėra plastiko atliekų tvarkytoja ar plastiko turėtoja (pagal išduotą taršos leidimą), kadangi valant nuotekas nuo teršalų, plastiko atliekos nesusidaro. Taigi „atliekų turėtoju“ (net jeigu toks statusas būtų nustatytas) UAB „Vilniaus vandenys“ tapo dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, prieš savo valią ir apie tai net nežinodami. Svarbu tai, kad įvairių priemonių pagalba dalį plastiko atliekų UAB „Vilniaus vandenys“ pavyko surinkti (išvalyti ir atskirti nuo nuotekų). Šios plastiko atliekos (iš viso surinkta apie 7 tonas) buvo sutvarkytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tai yra UAB „Vilniaus vandenys“ įvykdė savo pareigas, numatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tokia apimtimi, kiek buvo objektyviai įmanoma.

24.7.    Dėl atsakovo argumentų susijusių su būtinuoju reikalingumu, vienintelis būdas, kaip pareiškėjas galėjo efektyviai išvengti į nuotekų tinklus ir valyklą patekusių plastiko atliekų patekimo į aplinką, buvo apskritai sustabdyti Vilniaus nuotekų valyklos darbą ir, kaip to reikalauja atsakovas, surinkti surūšiuoti į Vilniaus nuotekų valyklą neteisėtai patekusias plastiko atliekas. Vilniaus nuotekų valykla yra itin sudėtingas technologinis objektas, kuriame procesas vyksta nenutrūkstamai – nenutrūkstamai patenka didžiuliai nuotekų kiekiai, kurie privalo būti išvalomi. Į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų valyklą per parą atiteka daugiau nei 100 tūkst. kub. metrų nuotekų iš viso Vilniaus ir jo apylinkių. Kasdien joje susidaro apie 200 tonų dumblo. Vilniaus nuotekų valykla yra strategiškai svarbus objektas, užtikrinantis nuotekų, kurias išleidžia didžioji dalis Vilniaus miesto gyventojų, išvalymą. Nuotekų valyklos stabdymas reikštų, kad šie gyventojai ir juridiniai asmenys negautų ne tik nuotekų valymo paslaugų, bet turėtų būti išjungtas ir vandens tiekimas. Dėl to sustotų Vilniaus miesto ligoninių, institucijų darbas, paralyžiuotas gyvenimas Vilniaus mieste. Todėl pripažintina, kad nestabdydamas Vilniaus nuotekų valyklos darbo pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo situacijoje, siekdamas išvengti nepalyginamai didesnės žalos viešajam interesui. Jeigu, atsakovo nuomone, egzistavo būdas, kuriuo buvo įmanoma išvalyti visas į nuotekų tinklus ir Vilniaus nuotekų valyklą patekusias atliekas, būtent atsakovui tenka įrodinėjimo pareiga šias aplinkybes įrodyti. Pareiškėjas neturi pareigos paneiginėti akivaizdžiai tikrovės neatitinkančio teiginio, kad yra būdas iš nuotekų pašalinti plastiko atliekas, kurių negali pašalinti Vilniaus nuotekų valykla. Net ir vienai dienai nutraukus Vilniaus nuotekų valyklos veiklą ir nutraukus nuotekų priėmimą bei vandens tiekimą Vilniaus mieste, žala, kurią patirtų vilniečiai būtų nepalyginamai didesnė, bei būtų ne tik turtinė, bet pasireikštų žala sveikatai ir gyvybei, nei atsakovo nurodoma žala gamtai (82 709,77 Eur). Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nesilaikymas, jeigu ir įvyko, yra nulemtas išimtinai neteisėtų trečiųjų asmenų veikų, išleidžiant plastiko atliekas į nuotakyną, kuriame vyksta nesustojamas ir nestabdomas procesas. Atsakovas nieko nepasisakė, t. y. sutiko su tuo, kad pareiškėjas veikė esant Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 6 punkto numatytai sąlygai – neteisėtiems trečiųjų asmenų veiksmams. Aplinkybės, susijusios su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais, užfiksuotos byloje pateiktuose įrodymuose.

24.8.    Plastiko atliekų šalinimas su nuotekomis yra imperatyviai draudžiamas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad atsakomybė turi būti taikoma pareiškėjui, o pareiškėjas pritaikytą sankciją, kaip žalą turi išieškoti iš trečiųjų asmenų. Teiginys, kad UAB „Vilniaus vandenys“ turi savo jėgomis (neturėdama priemonių ir resursų, kuriuos turi kontroliuojančios institucijos ir prokuratūra), išsiaiškinti, kurie asmenys ir kokia dalimi per visą laikotarpį nuo 2020 metų sausio iki 2020 metų birželio mėn. neteisėtai šalino plastiko atliekas, ir iš jų išsireikalauti skirtos baudos dydžio žalos atlyginimą, neatitinka ne tik Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 6 punkto, bet ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

24.9.    Atsakovas apeliaciniame skunde deklaratyviai pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, tačiau nenurodo, nei kurie įrodymai yra netinkamai įvertinti, nei kokiu aspektu teismas neva turėjo būti aktyvesnis ir kurių aplinkybių teismas nenustatė, kurios atsakovo nuomone yra svarbios.

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 14 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, kuriuo pareiškėjui UAB „Vilniaus vandenys“ už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje buvo skirta minimali ekonominė sankcija – 1400 Eur bauda.

26.  Pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo buvo patenkintas, Nutarimas panaikintas padarius išvadą, kad Nutarimas nėra tinkamai motyvuotas, jame tik deklaratyviai išvardytos pareiškėjo galbūt pažeistos teisės normos jų nesiejant su pareiškėjo konkrečiais neteisėtais veiksmais, t. y. neatskleista pažeidimo objektyvioji pusė, taip pat subjektyvioji pusė – kaltė; neteisėti veiksmai sutapatinti su pasekmėmis – plastiko (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE)) atliekų patekimu į Neries upę, kas buvo sąlygota neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų. Nutarime nenurodyta, kokių veiksmų pareiškėjas pagal jam išduotą taršos leidimą neįgyvendino, neįvertinti pareiškėjo argumentai susiję su plastiko dalelių nustatymo pagrįstumu bei atsakomybės jam veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis taikymu.

27.  Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad ekonominė sankcija taikoma subjektui, kaltam dėl pažeidimo – t. y. UAB „Vilniaus vandenys“, kuris nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. į Neries upę leido 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekas iš Vilniaus nuotekų valyklos; nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų išvengta didelės žalos aplinkai; tinkamai nenaudojo nuotekų valymo įrenginių; nesikreipė dėl TIPK leidimo koregavimo po 2016 m. nuotakynų avarijos; nors tos atliekos pateko į valymo įrenginius ne dėl pareiškėjo kaltės, jis tapo atliekų turėtoju, ir tai nesuteikia teisės atliekas pašalinti į gamtinę aplinką; pareiškėjas neatitiko būtinojo reikalingumo sąlygų, todėl nebuvo jokio pagrindo jų vertinti; viešąsias paslaugas teikiančiai įmonei taikomi teisės aktai, kurie įpareigoja turimas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba jas sutvarkyti patiems, o išleidžiamas nuotekas išvalyti iki nustatytų reikalavimų; patirti nuostoliai dėl netinkamų abonentų veiksmų išsiieškotini iš pačių abonentų.

28.  Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29.  Nutarime nurodyta, kad Bendrovė padarė pažeidimą, numatytą Įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje, t. y. išmetė nepavojingąsias atliekas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis. Ekonominė sankcija – minimali 1 400 Eur bauda, paskirta vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu (pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo), 51 straipsniu (ekonominės sankcijos skyrimas juridiniam asmeniui), 53 straipsnio 2 dalimi (jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą). Neries upės ekologinei būklei, pakrančių gamtinei aplinkai padaryta žala įvertinta 82 709,77 Eur.

30.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas nagrinėjamose bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami“ („užtraukia baudą“) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., mutatis mutandis (lot. pakeitus tai, kas keistina) 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

31.  Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju pareigūnui išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priimant nutarimą turi būti nurodyta, be kita ko, pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka (Įstatymo 50 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nutarimo priėmimo motyvuose turi būti įvertinti padaryto pažeidimo sudėties elementai, taip pat pareiškėjo kaltę patvirtinantys ar ją paneigiantys duomenys.

32.  Nutarime konstatuota, kad Bendrovė, būdama atsakinga už galutinį rezultatą, privalo užtikrinti nuotekų išvalymą iki teisės aktų nustatytų reikalavimų; Bendrovės įstatuose (2020 m. sausio 21 d. Nr. BVD20-388) įtvirtinta, kad įmonė veikia vandentvarkos srityje ir siekia numatytų tikslų; remiantis 7.1 p., privalo „užtikrinti abonentų <...> saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą“. Dėl netinkamo nuotekų sistemos eksploatavimo Bendrovė pažeidė: 1) Įstatymo 9 straipsnį, 32 straipsnio 2 dalį; 2) Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus bei 18 straipsnio 1 dalį; 3) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 11 punktus; 4) Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalis bei 41 straipsnio 1 punktą; 5) Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14  d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 13 punktą. Nutarimas grindžiamas 2022 m. gegužės 17 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. J47-855/2022, 2020 m. kovo 12 d. patikrinimo aktu Nr. PA-65-25 su priedais, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vedėjo Juozo Dautarto atliktu Plastiko atliekų, patenkančių į Neries upę iš UAB „Vilniaus vandenys“ valymo įrenginių, vizualiniu stebėjimu, bei kt.

33.  Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo padarytus pažeidimus, t. y. kad pareiškėjas pažeidė: 1) Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, nes laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. į Neries upę leido 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekas iš Vilniaus nuotekų valyklos; 2) Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, nes nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų išvengta didelės žalos aplinkai, t. y. kad Neries upė nebūtų teršiama linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis ir nebūtų padaryta 82 709, 77 Eur žala gamtinei aplinkai; 3) Vandens įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes bylos duomenimis patvirtintas faktas, jog būtent UAB „Vilniaus vandenys“ užteršė Neries upę linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis; 4) Vandens įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes tinkamai nenaudojo nuotekų valymo įrenginių, kadangi su išvalytomis nuotekomis į Neries upę išleido linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekas; nedidino įrenginių efektyvumo, nes UAB „Ecso“ 2016 m. ir 2019 m. į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotakyną išleido plastiką – celofano atliekas, plėveles; po 2016 m. įvykusios UAB „Vilniaus vandenys“ nuotakynų avarijos, UAB „Vilniaus vandenys“ nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad būtų pakoreguotas TIPK leidimas, 5) Vandens įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nes nedėjo maksimalių pastangų, kad būtų daromas mažiausias neigiamas poveikis aplinkai, nes jau nuo 2020 m. sausio 31 d. Bendrovė nustojo taikyti visas priemones (papildomą nuotekų košimą, nuimti pastatyti bonai, nustota taikyti priemonė – plastiko dalelių surinkimą riebalais), o Neries upė linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis buvo teršiama ir po 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. liepos 9 d.; 6) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes netinkamai prižiūrėjo ir naudojo nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir netinkamai išvalytos nuotekos pateko į Neries upę su linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis bei taip buvo padaryta žala gamtai; 7) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes privalo būti atidus ir rūpestingas prižiūrėdamas nuotekų valymo įrenginius, žinant, jog pasitaiko atvejų, kai į nuotakynus išleidžiamos neleistinos medžiagos; 8) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nes išvalytos nuotekos išleistos iš pareiškėjo Vilniaus nuotekų valyklos išleistuvo buvo su linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis, kas patvirtina faktą, jog išleistos išvalytos nuotekos neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytiems nuotekų išleidimui taikomų reikalavimų; 9) Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nes tapo linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų turėtoju ir nuo to momento, kai pareiškėjas tapo atliekų turėtoju, Bendrovei taikomas Atliekų tvarkymo įstatymas, kuris įpareigoja – atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba jas sutvarkyti patys; 10) Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nes, būdamas linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų turėtojas, privalėjo jas išrūšiuoti atliekų susidarymo vietoje, t. y. Vilniaus nuotekų valykloje; 11) Atliekų tvarkymo įstatymo 41 straipsnio 1 punktą, nes užteršė Neries upę linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis ir padarė 82 709, 77 Eur žalą gamtinei aplinkai; 12) Atliekų tvarkymo taisyklių 13 punktą, nes UAB „Vilniaus vandenys“, būdamas linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų turėtojas, privalėjo jas išrūšiuoti atliekų susidarymo vietoje, t. y. Vilniaus nuotekų valykloje, neišleidžiant turimų atliekų į Neries upę su nuotekomis.

34.  Pirmosios instancijos teismas, nustatęs su ekonominės sankcijos skyrimu susijusius faktus, jos procedūros metu pateiktus paaiškinimus ir priimtus sprendimus (žr. nutarties 8.1 – 8.12 p.), spręsdamas dėl Nutarimo pagrįstumo, nustatytų faktų reikšmės netyrė, apsiribojo tik paties Nutarimo turinio formaliu įvertinimu, todėl nepagrįstai konstatavo, kad Nutarimas ir taikyta poveikio priemonė (bauda) iš esmės yra nemotyvuoti, t. y. nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

35.  Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas išdėstyti motyvus administraciniame akte nėra savitikslis dalykas, juo siekiama, kad atsakomybėn traukiamas asmuo suprastų, dėl kokių neteisėtų veiksmų ir / ar neveikimo jam yra taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija), kad jis turėtų galimybę siekdamas apginti savo teises pateikti paaiškinimus ir bei įrodymus. Motyvų pakankamumas administraciniame akte turi būti kiekvienu atveju įvertinamas individualiai, atsižvelgiant ne tik į ginčijamo administracinio akto turinį (tam tikrais atvejais jis gali būti itin lakoniškas), bet ir kitus administracinės procedūros (nagrinėjamu atveju ekonominės sankcijos skyrimo) metu priimtus tarpinio pobūdžio dokumentus, kitus susijusius duomenis. Tik įvertinus duomenų visumą, galima daryti išvadą, ar administraciniame akte nurodyti motyvai yra pakankami, kad atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų suvokti, už ką jam taikomos poveikio priemonės, taigi ir realiai galėtų pasinaudoti teise į gynybą.

36.  Nutarimas grindžiamas bylos duomenimis, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. į Neries upę iš Vilniaus nuotekų valyklos, kurią eksploatuoja pareiškėjas, buvo leidžiamos 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekos, kurie laikytini patvirtinančiais pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo objektyviąją pusę – neteisėtus veiksmus ir / ar neveikimą. Pareiškėjo gynybinis argumentas, kad Nutarime nustatytos pasekmės buvo sutapatintos su neteisėtais veiksmais, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju pasekmėmis laikytina atliekų patekimas į gamtinę aplinką bei su tuo susijusi Neries upės ekologinei būklei, pakrančių gamtinei aplinkai padaryta žala. Pažeidimo objektyviąją puse laikytinas linijinio mažo tankio polietileno atliekų išleidimas iš Valyklos, nulemtas pareiškėjo veiksmų ir /ar neveikimo, kurių teisėtumas kvestionuojamas Nutarimu. Ekonominės sankcijos taikymo prasme reikšmingas pats minėtų atliekų patekimo į gamtinę aplinką iš pareiškėjo valymo įrenginių faktas nepriklausomai nuo aplinkybės, kad tokios atliekos pateko į pareiškėjo Valyklą dėl trečiųjų asmenų kaltės. Pareiškėjo argumentai dėl trečiųjų asmenų atsakomybės laipsnio galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl gamtinei aplinkai padarytos žalos atlyginimo, tačiau už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą pareiškėjui kyla savarankiška atsakomybė.

37.  Pareiškėjas teikia viešąsias paslaugas, jo veikla, remiantis Įstatų 7 p., 7.1 p., vykdoma vandentvarkos srityje, ja siekiama užtikrinti abonentų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, nuotekų tvarkymą, vandens ūkio plėtojimą ir vystymą, saugų vandens ir nuotekų sistemos eksploatavimą; tokia veikla yra reikšmingas viešojo intereso objektas, reglamentuojama imperatyvaus pobūdžio teisės aktais, tai suponuoja šioje ūkinės veiklos srityje veikiančio subjekto aukštesnį atidumo, atsargumo ir rūpestingumo bei atsakomybės standartą. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tik po linijinio mažo tankio polietileno atliekų patekimo į Neries upę iš Valyklos viešų faktų nustatymo, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų prieš trečiuosius asmenis (abonentus), kurie pažeisdami sutartinius įsipareigojimus leido nuotekas su polietileno atliekomis (be kita ko, nutraukė nuotekų priėmimą iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ecso“). Pareiškėjo argumentas, kad atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių, tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą (įskaitant įmonių patikrinimus) atlieka (privalo atlikti) ne pareiškėjas, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai (Atliekų tvarkymo įstatymo 111 str.) nepaneigia paties pareiškėjo pareigos kontroliuoti abonentų tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą (ypač atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo trukmę), numatyti tam reikalingas priemones ir mechanizmus, nes priešingu atveju taptų neįmanoma įgyvendinti pareiškėjo veiklos srityje numatytus tikslus, tai neatitiktų nei įmonės paskirties, nei viešojo intereso.

38.  Nutarime nurodyti jo priėmimą pagrindžiantys dokumentai (2022 m. gegužės 17 d. protokolas Nr. J47-855/2022, 2020 m. kovo 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-65-25 su priedais, Plastiko atliekų, patenkančių į Neries upę iš UAB „Vilniaus vandenys“ valymo įrenginių, vizualinio stebėjimo fiksavimas), taip pat kiti dokumentai – Privalomasis nurodymas 2020 m. birželio 4 d. Nr. PN11-29, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti Neries upės teršimą plastiko atliekomis iš Valyklos, pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. prašymas Nr. SD20-1883 pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pareiškėjo paaiškinimai 2020 m. sausio 28 d. Nr. SD20-348, 2020 m. vasario 26 d. Nr. SD20-715, 2020 m. birželio 13 d. Nr. SD22-2050, bei kt., patvirtina, kad pareiškėjui buvo aišku, kokio pobūdžio neteisėti veiksmai ir /ar neveikimas jam buvo inkriminuojami. Nutarime nurodomi konkretūs teisės aktų reikalavimai, kurie, atsakovo manymu, buvo pažeisti išleidžiant plastiko atliekas į Neries upę dėl pareiškėjo, atsakingo už priimtas nuotekas, neužtikrinusio tinkamos nuotekų kontrolės, kad atliekos nepatektų į Valyklą ir nebūtų išleistos į gamtinę aplinką, kaltės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytų ir Nutarime užfiksuotų duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjui buvo pakankamai aiškiai atskleisti atsakomybės jam taikymo pagrindai ir argumentai, todėl turėjo būti suprantami ekonominės sankcijos taikymo motyvai, o pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę ir privalėjo iš esmės įvertinti, ar nurodomais pareiškėjo veiksmais ir / ar neveikimu buvo pažeisti Nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų, ką akcentuoja apeliaciniame skunde atsakovas (žr. nutarties 33 p.).

39.  Ta aplinkybė, kad atsakovas dėl procedūros trūkumų eliminuoja iš Nutarimo atsakomybės pareiškėjui taikymą už Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, neturi reikšmės sprendžiant dėl nustatytų faktų apie atliekų iš Valyklos išleidimą į Neries upę ir nėra kliūtimi vertinti pareiškėjo atsakomybę dėl kitų Nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Taip pat teismui nebuvo kliūčių įvertinti, ar pagrįstai atsakovas netaikė Įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punkto atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomas veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis aplinkybes.

40.  Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Nutarimas yra be pakankamų motyvų yra formali ir nepagrįsta, padaryta neištyrus ir neįvertinus visų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl padaryti proceso pažeidimai vertinant byloje surinktus duomenis galėjo nulemti neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (ABTĮ 146 str. 1 d., 56 str.). Todėl darytina išvada, kad tai yra pagrindas, tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41.  Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017, kt.).

42.  Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, t. y. nėra priimamas galutinis sprendimas, nėra pagrindo pasisakyti ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Jolanta Malijauskienė

Danius Raižys

Virginija Volskienė