eA-1242-442/2023

Administracinė byla Nr. eA-1242-442/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02263-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.  Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9803 dėl uždraudimo S. K. atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei (toliau – ir Sprendimas).

2.  Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai, netinkamai taikytos materialiosios ir proceso teisės normos, nukrypta nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Pasak pareiškėjo, atsakovas klaidingai konstatavo nubaudimo klausimą. Nurodė, jog pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai.

3.  Pareiškėjas tvirtino, jog yra ilgalaikis Lietuvos gyventojas, nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. spalio 31 d. turėjo galiojusią nacionalinę vizą ir nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2021 m. spalio 23 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi, kuris išduotas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Taip pat turi nepilnametę dukterį – Lietuvos Respublikos pilietę, kuri gyvena kartu su savo motina ir pareiškėju tėvu. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas Sprendime neteisingai padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 3.161 straipsnio 3 dalimi pareiškėjo dukra, turi teisę gyventi kartu su tėvu.

4.  Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5.  Migracijos departamentas paaiškino, jog 2021 m. gruodžio 30 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kadangi jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali pakenkti viešajai tvarkai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra nubaustas už 47 administracinius nusižengimus, iš kurių 36 jis padarė gyvendamas Lietuvos Respublikoje, turėdamas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2021 m. spalio 23 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 39 punktu bei įvertinus įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų mastą ir pobūdį, kurie parodo, kad pareiškėjas linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės bei pagarbos vieni kitiems principais, pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių bei tai, kad pareiškėjas turi šeiminius ryšius (turi nepilnametę dukterį – Lietuvos Respublikos pilietę), pareiškėjui buvo nustatytas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

6.  Atsakovas teigė, jog pareiškėjas nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių nusižengimų, tarp kurių – ir šiurkštus administracinis nusižengimas, darymu, paskirtų baudų nemokėjimu laiku (didžiąją baudų dalį pareiškėjas sumokėjo tik tada, kai 2021 m. rugpjūčio 30 d. Migracijos departamentas per MIGRIS išsiuntė raginimą sumokėti baudas), neigiamai charakterizavo jo asmenybę, rodė jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės bei pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo dažnas veiksmų pakartotinumas rodė, kad jo padaryti teisės pažeidimai nėra atsitiktiniai, jis sąmoningai renkasi tokį elgesio modelį. Nustatyto greičio viršijimas vairuojant automobilį yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia rimtą pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Migracijos departamento vertinimu, ypač neigiamai pareiškėją apibūdino tokie veiksmai, kad net praradęs teisę vairuoti, jis ir toliau vairavo automobilį ir netgi tuo metu padarė dar 3 naujus nusižengimus. Pareiškėjas nesistengė derinti savo elgesio su visuomenėje priimtinomis taisyklėmis, nedaryti naujų teisės pažeidimų, savo veiksmais jis akivaizdžiai demonstravo sąmoningą nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų.

7.  Atsakovas nurodė, jog aplinkybės, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi nepilnametę dukrą neturėjo nieko bendro su tuo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Aplinkybė, jog pareiškėjas turi šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje neatleidžia jo nuo atsakomybės už padarytus nusižengimus. Šeiminiai ryšiai buvo įvertinti nustatant pareiškėjui draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės patvirtino Sprendimo proporcingumą bei rodė, kad šis Sprendimas buvo priimtas įvertinus individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes. Atsakovas manė, jog pareiškėjo atveju buvo tinkamai pritaikytos Taisyklės (t. y. specialios teisės normos), reglamentuojančios būtent draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius santykius. Pareiškėjas, siekdamas išspręsti klausimą dėl duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo ir C. SIS išbraukimo, galėjo pasinaudoti teisės normose numatyta procedūra ir teikti motyvuotą prašymą dėl duomenų išbraukimo. Tačiau Migracijos departamentas tokio pareiškėjo prašymo nėra gavęs. Laikė, jog Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ir nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių Sprendimas negalėjo būti priimtas.

II.

8.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9.    Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu nusprendė pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Šis sprendimas galiojantis, nebuvo nustatyta, kad jis būtų ginčytas teismine tvarka, todėl teismas juo vadovavosi, vertindamas ginčo aplinkybes dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. priimto Sprendimo.

10.  Teismas, įvertinęs Įstatymo ir Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) normas, darė išvadą, kad užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kai jam atsisakoma suteikti prieglobstį, bei užsieniečio ekstradicijos teisiniai pagrindai yra skirtingi, todėl Migracijos departamentas pagal savo kompetenciją nesprendžia klausimų dėl asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos (ekstradicijos), tačiau pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra įgaliota institucija, kontroliuojanti užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje.

11.  Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjas 2020 metais buvo nubaustas už: 2 administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio (Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas) 1 dalį; 8 administracinius nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio (Nustatyto greičio viršijimas) 3 dalį; 1 administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) 3 dalį; 1 administracinį nusižengimą pagal ANK 418 straipsnio (Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas) 1 dalį. 2021 metais pareiškėjas buvo nubaustas už: 1 šiurkštų administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio (Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas) 4 dalį; 4 administracinius nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio (Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas) 1 dalį; 1 administracinį nusižengimą pagal ANK 415 straipsnio (Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas) 2 dalį; 3 administracinius nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio (Nustatyto greičio viršijimas) 3 dalį; 1 administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio (Nustatyto greičio viršijimas) 4 dalį; 3 administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) 2 dalį; 1 administracinį nusižengimą pagal ANK 418 straipsnio (Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas) 2 dalį; 1 administracinį nusižengimą pagal ANK 421 straipsnio (Važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas) 1 dalį. Už pastarąjį nusižengimą buvo paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams – nuo 2021 m. kovo 21 d. iki 2021 m. liepos 20 d. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nesilaikė minėto draudimo vairuoti transporto priemones ir per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus ir padarė 3 administracinius nusižengimus (2021 m. kovo 26 d. – pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį, 2021 m. balandžio 1 d. – pagal ANK 415  straipsnio 1 dalį ir 2021 m. birželio 19 d. – pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį).

12.  Teismas sutiko su atsakovo nuomone, jog pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių nusižengimų, tarp kurių – ir šiurkštus administracinis nusižengimas – darymu, paskirtų baudų nemokėjimu laiku (didžiąją baudų dalį pareiškėjas sumokėjo tik tada, kai 2021 m. rugpjūčio 30 d. Migracijos departamentas per MIGRIS išsiuntė raginimą sumokėti baudas), neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės bei pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių.

13.  Teismas pripažino, kad pareiškėjo dažnas veiksmų pakartotinumas rodė, kad jo padaryti teisės pažeidimai nėra atsitiktiniai, jis sąmoningai renkasi tokį elgesio modelį. Nustatyto greičio viršijimas vairuojant automobilį laikytinas vienu pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Pareiškėjas renkasi elgesio modelį, kuris nesuderinamas su visuomenėje priimtinomis taisyklėmis. Savo veiksmais akivaizdžiai demonstruoja sąmoningą nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų, o paskirtos nuobaudos tikslas, kad pareiškėjas laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiektas, todėl, vertinant riziką ateities požiūriu, teismas sprendė, kad yra reali tikimybė, jog jis ir ateityje darys naujus teisės pažeidimus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir sukeldamas grėsmę visuomenės narių sveikatai ir turtui.

14.  Vertindamas pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, teismas nustatė, kad jis turi nepilnametę dukterį (Lietuvos Respublikos pilietę), gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su savo motina (motinos ir dukters gyvenamosios vietos yra deklaruotos tuo pačiu adresu). Pareiškėjas santuokos su dukters motina nėra sudaręs. 2019 m. gegužės 31 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jis yra vedęs (duomenys neskelbtini) pilietę (šią informaciją jis patvirtino ir 2021 m. liepos 28 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad yra vedęs (santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini)) bei turi nepilnametę dukterį – (duomenys neskelbtini) pilietę, gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo sutuoktinė ir duktė – (duomenys neskelbtini) pilietės – leidimų laikinai gyventi nėra turėjusios.

15.  Teismas atsižvelgė į tai, kad visos nurodytos aplinkybės Migracijos departamento buvo įvertintos priimant 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šis sprendimas galiojantis ir iš esmės jo pagrindu priimtas ginčijamas 2022 m. kovo 16 d. Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 12 mėnesių ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo 12 mėnesių, teismui nebuvo pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, nei jos buvo įvertintos minėtuose sprendimuose, t. y., kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ir kad pareiškėjas, padaręs eilę sistemingų administracinių nusižengimų, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo turimus šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje nagrinėjamu atveju nedarė išimties dėl Migracijos departamento priimto Sprendimo uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką, kartu nustačius, jog pareiškėjas turi šeiminius ryšius (galiojanti santuoka su (duomenys neskelbtini) piliete) ir (duomenys neskelbtini). Kaip ir nurodyta Sprendime, S. K. elgesys yra keliantis grėsmę Lietuvoje viešajai tvarkai ir visuomenei, jam buvo atsisakyta pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje, todėl Migracijos departamentas pagrįstai pritaikė draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatytas draudimo terminas (vieneri metai) yra proporcingas, neviršijantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 5 metų laikotarpio.

16.  Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į turėtus faktinius duomenis apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, Įstatymo ir Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas, neturėjo pagrindo nepriimti sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 12 mėnesių bei neįtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus). Kaip buvo matyti iš teisinio reglamentavimo ir faktinių aplinkybių, nustatytos priemonės yra proporcingos veikai, dėl kurios tokios priemonės yra taikytos.

17.  Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime nustatė visas reikšmingas su pareiškėju susijusias aplinkybes, išsamiai išdėstė, kokios poveikio priemonės taikomos pareiškėjui, nurodė visas aktualias teisės normas ir individualiai aptarė, kodėl pareiškėjui taikytina konkreti teisės norma, todėl konstatavo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo nėra pagrindo naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais.

III.

18.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19.  Pareiškėjas įsitikinimu, jis pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą, o gal ir trečią: 1) 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu atsakovas, nusprendė pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai; 2) atsakovas Sprendimu uždraudė S. K. atvykti į Lietuvos Respubliką; 3) pareiškėjas baustas už KET pažeidimus. Dėl dvigubo baudimo už tą patį teisės pažeidimą draudimo principo, taikant teisę inter alia būtina paisyti tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, kaip draudimas dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra pripažįstama, kad šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos administracinio nusižengimų požymių. Tačiau pareiškėjo veiksmai, už kuriuos jis du kartus yra nubaustas pagal Įstatymą, yra tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika; taip pat veikos yra tapačios pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Todėl asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Pareiškėjo nuomone, teismas nesivadovavo šiomis nuostatomis bei Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimo ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimo nuostatomis.

20.  Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisakė dėl vaiko ir tėvo gyvenimo kartu, nors Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktas nustato, jog priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2. papunktis).

21.  Pareiškėjas teigia, kad ketina nutraukti santuoką (duomenys neskelbtini) ir susituokti su Lietuvos pilietės, dukros motina. Be to, (duomenys neskelbtini) gyvenanti dukra yra pabėgėlė nuo karo ir jau gyvena Lietuvoje. Pareiškėjas yra vienintelis išlaikytojas, kuris išlaiko ir šeimą, ir nepilnamečius vaikus, todėl jo trėmimas baus visą jo šeimą, o nepilnamečiai vaikai gyvens skurde.

22.  Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.  Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad Sprendimu jis antrą kartą buvo nubaustas už to paties pažeidimo padarymą. Įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus Migracijos departamentui priimti Sprendimą, kuris, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, negali būti laikomas dvigubu baudimu už tą patį nusižengimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Pažymi, kad sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai yra vertinami asmens praeityje padaryti veiksmai, jų pobūdis, mastas ir pakartotinumas. Migracijos departamento turimais duomenimis pareiškėjas yra padaręs net 47 administracinius nusižengimus, kas parodo, kad pareiškėjas visiškai nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Migracijos departamento vertinimu, yra reali tikimybė, jog pareiškėjas ir ateityje darys naujus teisės pažeidimus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir sukeldamas grėsmę visuomenės narių sveikatai ir turtui.

24.  Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nurodė, kad turi šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, t. y. turi nepilnametę dukrą, kuri gyvena su motina ir pareiškėju, todėl Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, kad jo keliama grėsmė yra pakankama, kad išskirtų tėvą su dukra. Atsakovo vertinimu, šie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Pabrėžia, kad minėta aplinkybė buvo įvertinta nustatant pareiškėjui draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. jeigu pareiškėjas neturėtų šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, jam būtų nustatytas ne 1 metų, bet 3 ar 5 metų draudimo atvykti terminas. Sprendime įvertintas pareiškėjo keliamos grėsmės realumas ir akivaizdumas – ši grėsmė grindžiama ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis. Migracijos departamento teigimu, įvertinus duomenų visumą, Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ateityje.

25.  Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas dar kartą akcentuoja, jog Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo šeiminių ryšių, t. y. jo ketinimų vesti Lietuvos Respublikos pilietę. Atkreipia dėmesį į tai, kad „ketinimai“ nėra registruojami jokiame registre, todėl Migracijos departamentas dėl objektyvių priežasčių to įvertinti negalėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

26.  Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo S. K. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9803 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“, kuriuo nuspręsta: 1) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus); 2) įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus), pagrįstumas ir teisėtumas.

27.  Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 21S53397 nusprendė pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Šis sprendimas galiojantis, nenuginčytas teismine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas juo vadovavosi, vertindamas ginčo aplinkybes dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. priimto Sprendimo.

28.  Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 21S53397 priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuriame pareiškėjas nurodė, kad ketina dirbti Bendrovėje elektriku, o elektriko profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Minėtame sprendime, Migracijos departamentas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-14998, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas yra nubaustas už 47 administracinius nusižengimus, iš kurių – 36 jis padarė gyvendamas Lietuvos Respublikoje, turėdamas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2021 m. spalio 23 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi. Įvertinęs pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. spalio 31 d. galiojusią nacionalinę vizą ir nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2021 m. spalio 23 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (jis nuo 2019 m. liepos 5 d. iki dabar yra įdarbintas Bendrovėje). Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad jis turi nepilnametę dukterį (Lietuvos Respublikos pilietę), gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su savo motina (motinos ir dukters gyvenamosios vietos yra deklaruotos tuo pačiu adresu). Pareiškėjas santuokos su dukters motina nėra sudaręs. 2019 m. gegužės 31 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jis yra vedęs (duomenys neskelbtini) pilietę K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (šią informaciją jis patvirtino ir 2021 m. liepos 28 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad yra vedęs (santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini)) bei turi nepilnametę dukterį – (duomenys neskelbtini) pilietę, gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė ir duktė – (duomenys neskelbtini) pilietės – leidimų laikinai gyventi nėra turėjusios.

29.  Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo turimus šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamu atveju, nedarė išimties dėl Migracijos departamento priimto Sprendimo uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką, kartu nustačius, jog pareiškėjas turi šeiminius ryšius (galiojanti santuoka su (duomenys neskelbtini) piliete) ir (duomenys neskelbtini). Kaip ir nurodyta Sprendime, pareiškėjo elgesys yra keliantis grėsmę Lietuvoje viešajai tvarkai ir visuomenei, jam buvo atsisakyta pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje, todėl Migracijos departamentas pagrįstai pritaikė draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatytas draudimo terminas (vieneri metai) yra proporcingas, neviršijantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 5 metų laikotarpio.

30.  Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

31.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisakė dėl vaiko ir tėvo gyvenimo kartu. Pareiškėjas tvirtina, kad ketina nutraukti santuoką (duomenys neskelbtini) ir susituokti su Lietuvos pilietės, dukros motina. Be to, (duomenys neskelbtini) gyvenanti dukra yra pabėgėlė nuo karo ir jau gyvena Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, jis vienas išlaiko šeimą, nepilnamečius vaikus.

32.  Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktas nustato, jog priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 papunktis); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2. papunktis).

33.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo atsakovą Migracijos departamentą pateikti informaciją apie tai, ar pareiškėjo S. K. sutuoktinė ir jo nepilnametė dukra, kurios yra (duomenys neskelbtini) pilietės, yra atvykusios į Lietuvos Respubliką, kaip karo pabėgėlės, jeigu taip, tai kada jos atvyko į Lietuvos Respubliką, ar šiuo metu jos gyvena Lietuvos Respublikoje.

34.  Vykdydamas minėtą nutartį, Migracijos departamentas pateikė informaciją, kad pareiškėjo nepilnametė dukra Y. K., gimusi (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi ir (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai suteikta laikinoji apsauga ir išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo dukra savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Migracijos departamentas neturi duomenų apie jos faktinę gyvenamąją vietą, taip pat apie tai, ar ji šiuo metu gyvena Lietuvoje. Papildomai pažymi, kad dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjo dukra Y. K. dar nesikreipė. Taip pat Migracijos departamentas informavo, kad pareiškėjas, 2022 m. kovo 14 d. teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad yra išsituokęs (ištuokos data (duomenys neskelbtini)). Migracijos departamentas neturi duomenų apie pareiškėjo buvusios žmonos, (duomenys neskelbtini) pilietės, atvykimą į Lietuvos Respubliką, minėtas asmuo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje į Migracijos departamentą nesikreipė.

35.  Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. EŽTT yra pabrėžęs, kad visais atvejais privaloma nustatyti, ar konkrečiu atveju tarp šeimos narių egzistuoja faktiniai šeimos santykiai ir šeimos gyvenimas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. liepos 17 d. sprendimo byloje X prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 1122/04, 37 p.). Tokiu atveju turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273/00; 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Kita vertus, teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje bei proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Mehemi prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25017/94). Pagal EŽTT praktiką, reikia vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes, nustatyti, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas nustatant apribojimus užsieniečiui sutuoktiniui gyventi valstybėje (žr., pvz., EŽTT 2001 m. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273, 1997 m. sprendimas byloje Boujlifa prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25404/94) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2967/2014).

36.  Taip pat akcentuotina, kad EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien aplinkybė, jog vaiko tėvai išsiskyrė (nebegyvena kartu), savaime nereiškia, kad nutraukiami vaiko šeiminiai ryšiai su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas nebegyvena (nuolat nebegyvena). Priešingai, jei tėvas, su kuriuo vaikas kartu nebegyvena (nuolat nebegyvena), faktiškai su vaiku palaiko ryšius, juo rūpinasi, tai neabejotinai reiškia, kad tarp tokio tėvo ir vaiko yra susiklostę šeiminiai santykiai, kurie ginami Konvencijos 8 straipsnio – tokiu atveju apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamą asmens teisę į privatų ir šeimos gyvenimą galima tik įstatymų nustatytais atvejais, siekiant teisėtų tikslų, kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje (Konvencijos 8 str. 2 d.) (žr., pvz., EŽTT 1988 m. sprendimą byloje Barrehab prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 10730/84), 2006 m. liepos 3 d. sprendimą byloje Rodrigues da Silva and Hoogkamer prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 50435/99), ir kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Mehemi prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25017/94); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4432-575/2019).

37.  Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pareiškėjui pritaikytų priemonių proporcingumo šeiminių ryšių aspektu visapusiškai ir objektyviai neįvertino. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad įvertino su pareiškėju susijusius šeiminius ryšius sprendžiant dėl sprendimo uždrausti atvykti proporcingumo, t. y. minėta aplinkybė buvo įvertinta nustatant pareiškėjui draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jeigu pareiškėjas neturėtų šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, jam būtų nustatytas ne 1 metų, bet 3 ar 5 metų draudimo atvykti terminas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks vertinimas nebuvo pakankamas (pvz., Sprendime visiškai nėra pasisakoma dėl pareiškėjo realaus ryšio su jo nepilnamečiais vaikais, jų išlaikymu, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir nurodo, jog vienintelis išlaiko nepilnamečius vaikus).

38.  Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos faktinius duomenis (taip pat ir duomenis, gautus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme), prieina išvadą, kad Migracijos departamentas nenustatė visų reikšmingų duomenų, susijusių su pareiškėjo šeiminiais ryšiais (su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, o taip pat ir su dukra, (duomenys neskelbtini) piliete, kuri šiuo metu irgi gyvena Lietuvos Respublikoje).

39.  Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (žr., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

40.  Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės,  administracinio sprendimo motyvai (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 p., 6 p.).

41.  Kadangi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, sudarančių administracinio sprendimo faktinį pagrindą, t. y. ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatų, todėl turi būti panaikintas.

42.  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

43.  Nustačius, jog yra pagrindas panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą, todėl, užtikrinat proceso operatyvumo principą, teisėjų kolegija peržengia apeliacinio skundo ribas.

44.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo S. K. skundą tenkinti. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9803 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                              Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys