A-2343-520/2024

Administracinė byla Nr. A-2343-520/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03310-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. F. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, drausminės nuobaudos pakeitimo, išmokų (kompensacijų) priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.    Pareiškėja J. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2023 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. P-345 „Dėl J. F. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) neteisėtu ir jį panaikinti, pripažinti atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir paskirtą tarnybinę nuobaudą pakeisti į švelnesnę nuobaudą – papeikimą; 2) priteisti pareiškėjai mėnesinį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos (nušalinimo) laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. vasario 23 d. ir nuo atleidimo iš vidaus tarnybos nuo 2023 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už visą laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas iki visiško atsiskaitymo dienos; 3) konstatavus atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir negalėjimą sugrįžti į tarnybą dėl nepalankių sąlygų, priteisti pareiškėjai išeitinę kompensaciją už penkerius tarnybos metus, dviejų su puse vidutinių mėnesinių atlyginimų darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

2.    Pareiškėja nurodė, kad Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – ir DK), Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55, (toliau – ir Aprašas), ir atsižvelgdamas į Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2023 m. vasario 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-34 „Dėl (duomenys neskelbtini) J. F. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos nuo 2023 m. vasario 23 d. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta dėl to, jog atlikus tarnybinį patikrinimą konstatuota, kad pareiškėja nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio palaikė netarnybinius santykius su nuteistuoju M. L. (toliau – ir Nuteistasis), aptarinėjo su Nuteistuoju jo ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį (teikė tarnybinę informaciją), neįvykdė pareigos pranešti apie Nuteistojo padarytą teisės pažeidimą (naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu) ir nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galbūt daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui.

3.    Pareiškėja teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai ir jų vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių. Išvadoje nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę tik vienu aspektu – dėl pareiškėjos bendravimo telefonu su Nuteistuoju. Pareiškėjos teigimu, tai, kad kitos Išvadoje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 23 d. raštas Nr. IBPS-S-43388-23 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2023 m. sausio 23 d. nutarimas „Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą), kuriuo panaikinti pareiškėjai pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi).

4.    Pareiškėja nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai netinkamai atsižvelgė į jos (pareiškėjos) paaiškinimus, kad jos tarnybinės funkcijos (t. y. bendravimas su nuteistaisiais ir jų resocializacija) apima tiesioginį kasdienį bendravimą su nuteistaisiais, todėl jos bendravimas su Nuteistuoju įėjo į jos pareigas. Kadangi šis asmuo ir kiti nuteistieji rašydavo daug skundų dėl atsakovo Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) darbo, Skyriaus viršininkė A. U. ir jos pavaduotoja M. Š.-S. darė pareiškėjai nuolatinį spaudimą, kad ji (pareiškėja) susitartų su Nuteistuoju, kuris kitų nuteistųjų buvo laikomas „savotišku autoritetu“, ir paragintų nuteistuosius atsiimti skundus. Pareiškėja nuolat kalbėdavosi su Nuteistuoju ir kitais nuteistaisiais, siekdama juos įkalbėti atsiimti skundus, skundų atsiėmimo faktai yra užfiksuoti skundų registracijos žurnaluose. Pareiškėja pažymėjo, kad ji buvo skatinama palaikyti su nuteistaisiais santykius, peržengiančius tarnybinių santykių ribas. Galbūt dėl tokio neformalaus bendravimo Nuteistasis jautė pasitikėjimą pareiškėja, netgi simpatiją jai.

5.    Pareiškėja, pabrėždama A. U. ir M. Š.-S. jai (pareiškėjai) darytą spaudimą, pažymėjo, kad ji dirbdavo daugiau už kitus specialistus, trigubu darbo krūviu, bet jos atlyginimas buvo mažiausias. Pareiškėjai buvo sunkiau dirbti dėl onkologinės ligos, dėl kurios ji buvo gydoma chemoterapija, po kurios jausdavosi prastai. Pareiškėja prašė M. Š.-S. sumažinti jos darbo krūvį, tačiau jos (pareiškėjos) prašymas nebuvo tenkintas.

6.    Pareiškėja nurodė, kad Nuteistasis skambino į jos mobiliojo ryšio telefoną iš taksofono, nes jam (Nuteistajam) leido atsakovo Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas D. Č., todėl ji neprivalėjo tikrinti ar pranešti administracijai apie Nuteistojo telefoninius skambučius ir savo pokalbius su juo. Visi atsakovo Vilniaus kalėjimo pareigūnai žinojo apie tai, kad kai kurie nuteistieji naudojasi telefonais ir kitomis ryšio priemonėmis. Tokia situacija buvo toleruojama su įstaigos administracijos žinia. Pareiškėja jos nubaudimą už tai, kad ji nepranešė apie mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo naudojosi Nuteistasis, vertino kaip susidorojimą su ja.

7.    Pareiškėja teigė, kad Išvadoje nurodyti teiginiai apie jos (pareiškėjos) tikėtiną įtaką, siekiant nuteistuosius perkelti atlikti bausmę lengvesnėmis sąlygomis, grindžiami tik prielaidomis. Nuteistųjų bausmės atlikimo sąlygas keičia ir nustato komisija, į kurios sudėtį pareiškėja nėra įtraukta. Pareiškėjos pareiga buvo tik registruoti nuteistųjų prašymus dėl perkėlimo iš drausmės grupės į paprastąją grupę ir pristatyti juos komisijai. Galutinį sprendimą dėl šių prašymų priimdavo įstaigos direktorius V. D., t. y. ji niekaip negalėjo lemti sprendimo perkelti Nuteistąjį į paprastąją ar lengvąją grupę.

8.    Pareiškėja pripažino, kad ji, pradėjusi bendrauti telefonu su Nuteistuoju, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjos darbas yra panašus į psichologo darbą, jame neformalus bendravimas yra neišvengiamas. Pareiškėjos teigimu, jos veiksmuose, bendraujant su Nuteistuoju telefonu, nebuvo nustatyta jokių veiksmų, akivaizdžiai žeminančių vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančių pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančių. Pareiškėjos susirašinėjimas telefonu su Nuteistuoju nebuvo paviešintas, nebuvo paskleisti jokie faktai apie įstaigą ir jos darbuotojus, todėl valstybei nebuvo padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala.

9.    Pareiškėjos teigimu, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, neobjektyviai įvertino padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir atsakomybės laipsnį. Atsakovas nepagrįstai skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą, nes pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (t. y. pareiškėja anksčiau nebuvo gavusi tarnybinių nuobaudų ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo) sudarė pagrindą taikyti švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir yra per griežta, todėl tarnybinė nuobauda turėtų būti perkvalifikuota į švelnesnę nuobaudą (papeikimą).

10.  Pareiškėja nurodė, jai turi būti priteisti jos negautas darbo užmokestis, delspinigiai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už nušalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. vasario 23 d.; dviejų su puse mėnesio vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

11.  Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12.  Atsakovas nurodė, kad jis tinkamai ištyrė ir kvalifikavo pareiškėjos padarytą pažeidimą, tinkamai įvardijo, kokiomis veikomis pareiškėja pažeidė galiojančius teisės aktus. Pareiškėjos kaltę įrodo surinkti įrodymai, kurių ji nepaneigė.

13.  Atsakovas teigė, kad pareiškėja neneigė fakto, jog ji bendravo su Nuteistuoju, ne tik atlikdama darbines funkcijas. Pareiškėja, būdama pareigūne, kuriai keliami itin aukšti reikalavimai, net ir ginčui persikėlus į teismą nesupranta, kad savo elgesiu pažeidė ne tik pareigūno priesaiką, bet ir kitus tarnybą reglamentuojančius teisės aktus. Priešingai nei teigia pareiškėja, jos veiksmais buvo padaryta žala Tarnybos autoritetui, pareiškėjos elgesys diskreditavo statutinio valstybės tarnautojo vardą, pareiškėja šiurkščiai pažeidė duotą priesaiką.

14.  Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Statuto 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, nebuvo galimybės pareiškėjai taikyti švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdis (artimų ryšių palaikymas su Nuteistuoju, tarnybinės informacijos teikimas Nuteistajam ir kt.) ir jo (pažeidimo) rimtumas yra nesuderinamas su pareiškėjos atliekamomis pareigomis, todėl užtraukia griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, nes tolesnė tarnyba tokiomis sąlygomis negalima.

15.  Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir kilusias neigiamas pasekmes, pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti prilygintas mažareikšmiam pažeidimui, už kurį galėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tarnybos direktorius skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, išnagrinėjęs visą su pareiškėjos veiksmais susijusią medžiagą, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punktu ir teisinės atsakomybės neišvengiamumo principu.

II.

16.  Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. F. skundą.

17.  Teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2331-968/2023), kuria buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, pateiktus išaiškinimus, nurodė, kad 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (toliau – ir Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių, Direktyva) nuostatos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime A. G. prieš Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (C-162/22, EU:C:2023:631) (toliau – ir ESTT sprendimas) pateikti išaiškinimai šioje byloje yra aktualūs tiek, kiek tai susiję su pareiškėjos asmens duomenimis, gautais iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo.

18.  Teismas akcentavo, kad šiurkštus nusižengimas pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, numatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, už kurį gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat gali turėti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos požymių.

19.  Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nėra vadovaujamasi 2022 m. lapkričio 24 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. LV-6928. Išvadoje vadovaujamasi Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris Tarnybai buvo perduotas kaip ikiteisminio tyrimo dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi) nurodytos nusikalstamos veikos medžiaga. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo grindžiamas išslaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis, kurių pagrindinę dalį sudarė pareiškėjos ir Nuteistojo bendravimas mobiliaisiais telefonais (pokalbiai, SMS), t. y. duomenys, gauti iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo.

20.  Teismas nurodė, kad Tarnyba, gavusi Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų ir tik tada pareiškėjai taikė tarnybinę nuobaudą. Išvada grindžiama Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateikta informacija, tačiau Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą grindžiamas ne tik pareiškėjos ir Nuteistojo bendravimu telefonu, t. y. elektroninių ryšių tinklais, bet ir kita medžiaga, be kita ko, pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja duotais paaiškinimais, liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklausto Nuteistojo duotais parodymais, liudytojos S. Š. parodymais. Be to, Išvada grindžiama ir kita surinkta medžiaga, nesudarančia ikiteisminio tyrimo ir (arba) kriminalinės žvalgybos medžiagos, t. y. pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. prašyme, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, pateiktais paaiškinimais, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės surašytame tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ pateikta informacija.

21.  Teismas vertino, kad pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja duoti paaiškinimai, liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklausto Nuteistojo parodymai, liudytojos S. Š. duoti parodymai, pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. prašyme, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, pateikti paaiškinimai, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės surašytame tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ pateikta informacija yra leistini įrodymai šioje byloje.

22.  Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo argumentus, pažymėjo, kad pareiškėja 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdyje patvirtino, kad Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos faktinės aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjos duoti parodymai yra teisingi, išskyrus faktinę aplinkybę dėl pareiškėjos bučinio Nuteistajam, kurio (bučinio), pareiškėjos teigimu, nebuvo. Teismas akcentavo, kad pareiškėja pripažino padariusi tarnybinį nusižengimą dėl bendravimo su Nuteistuoju telefonu ir tokiu būdu netarnybinių santykių su juo (Nuteistuoju) palaikymo, tačiau nesutiko su jai paskirtos tarnybinės nuobaudos proprocingumu (atleidimas iš vidaus tarnybos nagrinėjamu atveju yra per griežta drausminė nuobauda).

23.  Teismas vertino, kad pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja duoti paaiškinimai, liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklausto Nuteistojo duoti parodymai, pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. prašyme, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, pateikti paaiškinimai, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės surašytame tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėja palaikė netarnybinius santykius su Nuteistuoju, pareiškėja bendravo su Nuteistuoju, šiam naudojantis draudžiamu daiktu (mobiliojo ryšio telefonu), taip pat pareiškėja nepranešė apie Nuteistojo turimą draudžiamą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja atliko priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms veiksmus, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai. Teismo vertinimu, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad priešingais teisei ir pareigūnų etikos normoms veiksmais pareiškėja sukėlė nepasitikėjimą visa bausmių vykdymo sistema, ją diskreditavo, sukompromitavo. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veikos ir pasekmių.

24.  Teismas, nagrinėdamas pareiškėjai taikytos tarnybinės nuobaudos proporcingumo klausimą, pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės (pareiškėja kalėjimų sistemoje dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.; jos darbas buvo vertinamas tik gerai, pareiškėja dėl savo klaidos (bendravimo su Nuteistuoju telefonu), gailisi ir pasižada, kad toks pažeidimas ateityje nepasikartos) nevertintinos kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

25.  Teismas nurodė, kad byloje nustatyti visi pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjos kaltė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė pagrįstų argumentų, jog jos padarytas tarnybinis nusižengimas neturi ir negali būti vertinamas kaip šiurkštus. Teismas akcentavo, kad netarnybinių santykių su Nuteistuoju palaikymas, bendravimas su Nuteistuoju, šiam naudojantis draudžiamu daiktu (mobiliojo ryšio telefonu), taip pat nepranešimas apie jį (mobiliojo ryšio telefoną), žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir daro jai žalą. Toks elgesys nesuderinamas su pareigūnui keliamais reikalavimais ir pagrįstai buvo vertinamas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda. Teismas sprendė, kad pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos – nėra pagrindo vertinti kaip neproporcingos, per griežtos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

III.

26.  Pareiškėja J. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti,  priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27.  Pareiškėja teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus duomenų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kai kurių itin reikšmingų pareiškėjos skundo argumentų ir pateiktų įrodymų.

28.  Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Įsakymas buvo priimtas, nesant pakankamo ir leistino faktinio pagrindo, t. y. Išvadoje nesant pakankamų ir leistinų duomenų, sudarančių pagrindą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos; Įsakymas neatitinka proporcingumo, teisinės atsakomybės individualizavimo reikalavimų.

29.  Pareiškėja pažymi, kad Išvada, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, buvo grindžiama Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytais duomenimis, kurie gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir kurių perkėlimas į Išvadą yra neleistinas. Pareiškėjos teigimu, nauji duomenys, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo surinkti, o teismas, į sprendimą perkeldamas Išvadoje pateiktus duomenis, elgėsi prieštaringai. Teismas sprendime nepasisakė, kokie duomenys apie tarnybinio nusižengimo sudėtį yra leistini.

30.  Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog teismas nepagrįstai vertino, kad šiurkštus nusižengimas pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, už kurį gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat gali turėti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos požymių. Pasak pareiškėjos, Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytas jos atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas niekaip nesusijęs su korupcinio pobūdžio veiksmais. Teismas nepagrįstai pareiškėjai inkriminuotą Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punktą aiškino plečiamai ir Išvadoje suformuluoto tarnybinio nusižengimo turinį sutapatino / prilygino korupcinio pobūdžio tarnybiniam nusižengimui.

31.  Pareiškėja nurodo, kad teismas nevertino argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo teisėtumu, padarytu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – ir Rekomendacijos) 25 punkto nuostatų pažeidimu, t. y. kad Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas buvo surašytas vėliau (2022 m. lapkričio 24 d.), nei pradėtas ikiteisminis tyrimas (2022 m. rugpjūčio 4 d.).

32.  Pareiškėja teigia, kad teismo sprendimas dėl Įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir proporcingumo neatitinka teismo galutiniams procesiniams aktams keliamų reikalavimų, nes nėra tinkamai ir pakankamai motyvuotas. Pareiškėja pažymi, kad, individualizuojant jos tarnybinę atsakomybę, būtina įvertinti aplinkybę, kad prie žalos vidaus tarnybos sistemai prisidėjo ir tai, jog pareiškėja neteisėtus veiksmus atliko, tai kontroliuojant atsakovui, kuris nesiėmė priemonių užkirsti kelią daromiems pažeidimams, t. y. kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl pareiškėjos buvo vykdomi beveik penkis mėnesius, tačiau atsakovas neužkirto kelio galinčioms kilti sunkesnėms pasekmėms; pareiškėja padarė tęstinio pobūdžio nusižengimą, apie kurį žinojo darbdavys, t. y. įstaigos administracijos atstovai, kurie tai toleravo.

33.  Pareiškėja nurodo, kad aplinkybės, jog ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusižengimo bei padėjo atsakovui operatyviai atlikti tarnybinį patikrinimą, atskleisti reikšmingas tęstinio nusižengimo faktines aplinkybes, turėtų būti pripažintos kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pasak pareiškėjos, teismas taip pat turėjo atsižvelgti į kitas, pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes (pareiškėjos šeiminę padėtį, sveikatos būklę, dalykines (profesines) savybes).

34.  Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35.  Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad šiurkštus nusižengimas pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, už kurį gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigą, taip pat gali turėti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos požymių.

36.  Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Tarnyba, atlikdama tarnybinį patikrinimą, vadovavosi vien tik elektroninėmis ryšio priemonėmis surinkta informacija ir nenustatė jokių naujų aplinkybių. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, Tarnyba, tirdama pareiškėjos padarytą nusižengimą, vadovavosi ir kitais dokumentais – pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. prašymu, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės surašytame tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ pateikta informacija. Tik ištyrus minėtus įrodymus, pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda.

37.  Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Įsakymu pareiškėjai skirta nuobauda yra proporcinga jos padarytam pažeidimui ir dėl to kilusioms pasekmėms. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba nėra atsakinga dėl pareiškėjos padaryto nusižengimo. Tarnyba visus ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko tinkamai, o teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė Tarnybos padarytų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:                                                                              IV.

38.  Bylos esminis dalykas – atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. P-345, kuriuo pareiškėjai J. F. skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams (Statuto 39 str. 3 d. 10 p., 72 str. 1 d. 14 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

39.  Byloje nustatyta, kad pareiškėjai, ėjusiai (duomenys neskelbtini) (nuo 2023 m sausio 1 d. (duomenys neskelbtini)) pareigas, Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda dėl to, jog ji, būdama pataisos įstaigos pareigūne, ir tarnybos pradžioje 2016 m. spalio 3 d. pasirašytinai supažindinta dėl draudimo palaikyti netarnybinius ryšius su suimtaisiais ir nuteistaisiais, nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio palaikė su nuteistuoju M. L. (Nuteistuoju) netarnybinius ryšius, aptardama su Nuteistuoju telefonu jo ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį, t. y. komisijos sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo iš drausmės grupės į paprastąją grupę, apie tai, kokie nuteistieji drausmės grupėje gavo nuobaudas, tokiu būdu teikdama Nuteistajam tarnybinę informaciją; nurodė Nuteistajam būti atsargiam, t. y. jį įspėjo kurio pareigūno tarnybos metu Nuteistajam nesinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, kad jo (mobiliojo ryšio telefono) nerastų ir Nuteistasis negautų nuobaudų; informavo, kad atliekamos kratos ir nuteistieji, kurie yra I-ame nuteistųjų korpuse, 2-ame aukšte, vedami atlikti greituosius testus dėl narkotikų vartojimo, t. y. tame gyvenamajame aukšte, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka Nuteistasis, todėl, kad pareiškėja manė, jog Nuteistasis platina narkotikus, o pinigai pervedami jo sesei; informavo Nuteistąjį, kad ji tai sužinojo iš Skyriaus specialistės; nurodė Nuteistajam dėl to saugotis, kad neprisidirbtų, todėl tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1 punkte įtvirtintą pataisos pareigūnui keliamą papildomą reikalavimą sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas bei 6.8 punkte numatytą reikalavimą nenaudoti informacijos kitais, nei tarnybos (darbo) tikslais, kuri (informacija) tapo žinoma, atliekant tarnybines (darbo) funkcijas ar vykdant tarnybines (darbo) pareigas, nesuteikti galimybės su šia informacija susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims. Atsakovas, skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, taip pat nustatė, kad ji, aiškiai suvokdama, jog Nuteistasis skambindavo jai iš draudžiamo nuteistiesiems turėti daikto – mobiliojo ryšio telefono – neatliko Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 punktuose nustatytos jai pareigos pranešti apie padarytą Nuteistojo teisės pažeidimą, nesiėmė neatidėliotinų priemonių, siekiant užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, ir apie tai nepranešė tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigūnams ir (ar) institucijoms. Pareiškėja, aiškiai suvokdama, jog palaikydama netarnybinius santykius su Nuteistuoju, jam siūlydama pervesti savo atostoginius, kad tik Nuteistasis turėtų mobiliojo ryšio telefoną ir taip turėtų galimybę nuolat su ja (pareiškėja) bendrauti, taip pat, palaikydama netarnybinius santykius su Nuteistuoju, tarnybiniame kabinete leido ją apkabinti ir pabučiuoti, tokiu savo elgesiu ir veiksmais sukėlė nepasitikėjimą visa bausmių vykdymo sistema ir ją pažemino, diskreditavo ir sukompromitavo bei pažeidė Etikos kodekso 8.1 punktą, kuriame nustatytas reikalavimas saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto; 8.2 punktą – visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus; 15 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą.

40.  Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skunde, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl jai paskirtos tarnybinės nuobaudos nepagrįstumo ir neteisėtumo, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d.), atsižvelgęs į šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2331-968/2023), kuria buvo panaikintas jau priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išdėstytus nurodymus ir teisės išaiškinimus (ABTĮ 148 str. 2 d.), padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

41.  Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir laikosi pozicijos, kad Įsakymas priimtas, nesant pakankamo ir leistino faktinio pagrindo, t. y. Išvadoje nesant pakankamų ir leistinų duomenų, sudarančių pagrindą atleisti ją (pareiškėją) iš vidaus tarnybos. Pareiškėja teigia, kad Įsakymas neatitinka proporcingumo, teisinės atsakomybės individualizavimo reikalavimų, o paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiurkštus nusižengimas pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, už kurį gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat gali turėti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos požymių. Pareiškėja taip pat pažymi, kad neteisėtai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes šis tyrimas buvo pradėtas, atsižvelgiant į kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis, tačiau Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas buvo surašytas vėliau (2022 m. lapkričio 24 d.), nei pradėtas ikiteisminis tyrimas (2022 m. rugpjūčio 4 d.), t. y. buvo pažeistos Rekomendacijų 25 punkto nuostatos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su pareiškėjos padarytu tarnybiniu nusižengimu, ir išvada, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.

42.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą valstybės tarnybos santykius reguliuoti, o valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik būtų nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn (žr., pvz., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą, 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą).

43.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų atitinkamo subjekto padarytus pažeidimus. Padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Vertinant įrodymus labai svarbu nustatyti jų reikšmę konkrečiai bylai, įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kokias išvadas galima padaryti iš kiekvieno konkretaus įrodymo ir iš jų visumos. Visi surinkti byloje įrodymai turi būti analizuojami ir objektyviai vertinami nustatant jų tikrumą bei reikšmingumą patvirtinant ar paneigiant bylos faktines aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas, todėl spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar šioje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-662/2018; kt.).

44.  Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tarnybinis patikrinimas buvo inicijuotas gavus informaciją, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kurio metu pareiškėjai įteiktas įtarimas dėl nusikalstamos veikos. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2023 m. sausio 23 d. priėmė nutarimą „Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)“. Iš Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu inter alia (be kita ko) dėl pareiškėjos buvo atliekami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių metu surinktais įrodymais pagrįstos Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvados; reikšminga dalis tokiu būdu surinktos informacijos išslaptinta, aprašyta Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir perduota Tarnybos direktoriui dėl pareiškėjos veiksmų įvertinimo, susijusio su galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu; dalis ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir įvertintos informacijos (t. y. 2022 m. rugpjūčio 12 d. CD-R laikmenoje Nr. KD-220-KD) buvo gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo.

45.  Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, pažeidžiant Rekomendacijų 25 punkto nuostatas, nes Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas buvo surašytas vėliau (2022 m. lapkričio 24 d.), nei pradėtas ikiteisminis tyrimas (2022 m. rugpjūčio 4 d.). Dėl šių pareiškėjos teiginių teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertinamas atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo, o ne ikiteisminio tyrimo teisėtumas. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai (ar pats ikiteisminis tyrimas) buvo pripažinti neteisėtais. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas priėmus Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris yra įsiteisėjęs ir kuriuo atsakovas turėjo pagrindą vadovautis, priimdamas Išvadą.

46.  Lietuvos vyriausiasis administracinis 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje, perduodamas šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas, Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 pateiktus išaiškinimus, ESTT sprendimą, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktą, vėliau Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą išslaptintą ir atsakovui perduotą pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti reikšmingą informaciją leistinumo, teisėtumo, patikimumo bei proporcingumo aspektais; nustatyti, ar nagrinėjamu atveju vertinant Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytą kriminalinės žvalgybos informaciją taikytinos Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių nuostatos ir ESTT sprendime pateikti išaiškinimai; nustatyti, ar atsakovas tarnybinio patikrinimo metu surinko kitų, Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nenurodytų ir (arba) nesančių kriminalinės žvalgybos informacija, duomenų, kurie būtų pakankami pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui pagrįsti, bei juos įvertinti nagrinėjamo ginčo kontekste.

47.  Pažymėtina, kad Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali patvirtinti teisines priemones, ribojančias šios Direktyvos 5 ir 6 straipsniuose, 8 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ir 9 straipsnyje nustatytų teisių ir pareigų taikymą, jeigu toks ribojimas yra būtina, tinkama ir adekvati demokratinės visuomenės priemonė, skirta apsaugoti nacionalinį saugumą (t. y. valstybės saugumą), gynybą, visuomenės saugumą, taip užkardant, tiriant ir nustatant baudžiamąsias veikas ar neteisėtą elektroninių ryšių sistemos naudojimą, kaip nurodyta Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės gali inter alia (be kita ko) patvirtinti teisines priemones, leidžiančias ribotą laikotarpį saugoti duomenis, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytus motyvus. Visos šioje dalyje nurodytos priemonės turi atitikti bendruosius Bendrijos teisės principus, tarp jų ir nurodytus Europos Sąjungos Sutarties 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

48.  ESTT sprendime išaiškino, kad Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių, iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama su elektroniniais ryšiais susijusius asmens duomenis, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų saugomus taikant teisėkūros priemonę, kurios imtasi pagal šią nuostatą, ir vėliau taikant šią priemonę perduotus kompetentingoms institucijoms, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, naudoti tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus. ESTT, motyvuodamas šį sprendimą, pažymėjo, kad nors tarnybiniai patikrinimai dėl korupcinio pobūdžio drausminių arba tarnybinių nusižengimų gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su tokiais veiksmais, teisėkūros priemonė, kurioje numatyti tokie patikrinimai, faktiškai ir griežtai neatitinka Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių 15 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyto tikslo persekioti už nusikalstamas veikas ir už jas nubausti, kuris susijęs tik su baudžiamuoju persekiojimu.

49.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarnybinis nusižengimas ir atsakovo surašyta Išvada, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, iš esmės buvo grindžiami Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame, be kita ko, nurodyta kriminalinės žvalgybos informacija, gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo (didžiąją dalį duomenų sudaro pareiškėjos ir Nuteistojo bendravimo mobiliaisiais telefonais turinys), t. y. informacija, kuri patenka į Direktyvos reguliavimo sritį. Dėl to pirmosios instancijos teismas, remdamasis šioje byloje priimtoje Lietuvos  vyriausiojo administracinio 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais ir spręsdamas, ar pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, nesirėmė minėtais duomenimis, o tikrino, ar atsakovas surinko pakankamai kitų leistinų duomenų priimti Įsakymą, kuriuo ji (pareiškėja) atleista iš vidaus tarnybos.

50.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Išvados turinį, pažymėjo, kad nors Išvada grindžiama Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateikta informacija, tačiau Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo grindžiamas vien tik elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo grindžiamas ir kitais duomenimis, t. y. pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja duotais parodymais, liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklausto Nuteistojo duotais parodymais, liudytojos S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Išvadoje vadovautasi ir kitais duomenimis, nesudarančiais ikiteisminio tyrimo ir (arba) kriminalinės žvalgybos medžiagos, t. y. pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. prašyme, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, pateiktais paaiškinimais, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ pateikta informacija. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie nurodyti duomenys ir juose pateikta informacija yra leistini įrodymai, siekiant pagrįsti pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą.

51.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytuose pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklausto Nuteistojo duotuose parodymuose, liudytoja 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. apklaustos S. Š. duotuose parodymuose, pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. prašyme, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, nurodytuose paaiškinimuose, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės  tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ pateiktoje informacijoje nėra panaudota duomenų, patenkančių į Direktyvos reguliavimo sritį, todėl šie duomenys yra leistini įrodymai byloje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesirėmė pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu parodymų dalimi, kurioje cituojamas pareiškėjos siųstų žinučių Nuteistajam ir jo broliui turinys.

52.  Teisėjų kolegija, vertindama, ar atsakovas surinko pakankamai leistinų duomenų priimti Įsakymą ir atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, pažymi, kad nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su statutinio pareigūno padarytais tarnybiniais nusižengimais, vadovaujamasi ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

53.  Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja duotus parodymus, liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklausto Nuteistojo duotus parodymus, pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. prašyme, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, pateiktus paaiškinimus, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės surašytame tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ pateiktą informaciją, sprendė, kad šie įrodymai patvirtina, jog pareiškėja palaikė netarnybinius santykius su Nuteistuoju, pareiškėja bendravo su Nuteistuoju, šiam naudojantis draudžiamu daiktu (mobiliojo ryšio telefonu), taip pat pareiškėja nepranešė apie Nuteistojo turimą draudžiamą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną, t. y. kad pareiškėja padarė jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą.

54.  Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji (pareiškėja) pripažino, kad palaikė netarnybinius santykius su Nuteistuoju, žinojo, kad Nuteistasis naudojasi draudžiamu daiktu, t. y. mobiliojo ryšio telefonu, ir nepranešė apie šį Nuteistojo padarytą teisės pažeidimą. Pareiškėja 2023 m. vasario 2 d. prašyme / paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo, Tarnyboje registruotame 2023 m. vasario 28 d. Nr. 12G-8, neneigė palaikiusi netarnybinius santykius su Nuteistuoju, tačiau teigė, kad su Nuteistuoju bendravo dėl Skyriaus interesų, nes jautė iš Skyriaus viršininkės A. U. ir jos pavaduotojos M. Š.-S. spaudimą, siekiant, kad pareiškėja padarytų įtaką Nuteistajam ir šis atsisakytų savo rašytų skundų. Liudytoju 2022 m. spalio 10 d. apklaustas Nuteistasis paaiškino, kad jis bendravo su pareiškėja mobiliuoju telefonu, jog jis nuo 2022 m. balandžio mėnesio turi draugę S. Š., kuri jį lanko trumpalaikių pasimatymų metu. Iš liudytoja 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. apklaustos S. Š. parodymų matyti, kad ji buvo sulaukusi skambučių iš pareiškėjos, kurių metu pareiškėja įžeidinėjo ją (S. Š.), grasino, kad pakenks visiems Vilniaus pataisos namuose dirbantiems pareigūnams, Nuteistajam, jo broliui ir pačiai liudytojai (S. Š.). Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės surašytame tarnybiniame pranešime Nr. LV-4308 „Dėl J. F. veiksmų“ buvo nurodyta pareiškėjos „Facebook“ paskyroje paviešinta informacija (pareiškėjos „Facebook“ paskyroje paviešintas turinys nurodytas tarnybiniame pranešime), kuri, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės vertinimu, nesuderinama su vidaus tarnybos pareigūnui keliamais drausmės, moralės ir garbės standartais, etikos normomis ir yra žeminanti bausmių vykdymo sistemos pareigūno vardą.

55.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja šioje byloje pateiktame skunde pripažino, jog padarė tarnybinį nusižengimą, bendraudama su Nuteistuoju telefonu ir palaikydama su juo netarnybinius santykius. Pareiškėja 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdyje patvirtino, kad Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos faktinės aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjos duoti parodymai yra teisingi, išskyrus faktinę aplinkybę dėl jos (pareiškėjos) bučinio Nuteistajam (bučinio nebuvo). Taip pat pareiškėja teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. birželio 19 d., iš esmės neginčijo Išvadoje nurodytų faktinių aplinkybių dėl jos netarnybinių santykių su Nuteistuoju.

56.  Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visų surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, palaikydama netarnybinius santykius su Nuteistuoju, bendraudama su Nuteistuoju, šiam naudojantis draudžiamu daiktu (mobiliojo ryšio telefonu), ir apie tokį Nuteistojo elgesį (turimą draudžiamą daiktą) nepranešdama tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigūnams, pažeidė Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 punktų, Etikos kodekso 6.1, 6.8, 8.1, 8.2 ir 15 punktų nuostatas ir tokiu būdu padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Išvadoje nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės, atskleidė šio tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę, taip pat nustatė priežastinį ryšį tarp pareiškėjos veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jos daromas tarnybinis nusižengimas buvo tęstinio pobūdžio, nes jį (pažeidimą) atsakovas toleravo, nesiėmė priemonių užkirsti kelią daromam pažeidimui, taip pat pareiškėjos skunde nurodyti argumentai apie bendravimą su Nuteistuoju, jaučiant spaudimą iš vadovų ir siekiant padaryti Nuteistajam įtaką, kad šis atsisakytų teiktų skundų, nepaneigia pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo ir nepateisina pareiškėjos atliktų neteisėtų veiksmų. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių byloje nustatytas, tarnybinio nusižengimo sudėtį pagrindžiančių aplinkybių.

57.  Kaip jau minėta, Įsakymu pareiškėjai už Išvadoje nurodytus pažeidimus paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkto pagrindu. Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – gali būti skiriamas už kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams.

58.  Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiurkštus nusižengimas pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, už kurį gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat gali turėti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos požymių, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas, nurodydamas pareiškėjos atleidimo pagrindą (Statuto 39 str. 3 d. 10 p.), jo nesiejo su pareiškėjos korupcinio pobūdžio veiksmais. Išvadoje taip pat nėra konstatuota, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Be to, atleidimas iš vidaus tarnybos už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra numatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 5 punkte. Taigi šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų visumos matyti, kad taip pat nebuvo nustatyta tokia pareiškėjos padaryta veika.

59.  Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos, proporcingumo / griežtumo, pažymi, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009; kt.).

60.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013; kt.). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

61.  Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybės, jog ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi tarnybinį nusižengimą, taip pat, jog tokiu savo elgesiu ji padėjo atsakovui operatyviai atlikti tarnybinį patikrinimą, atskleisti reikšmingas tęstinio nusižengimo faktines aplinkybes, turėjo būti pripažintos kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal Statuto 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas.

62.  Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra įtvirtintos Statuto 40 straipsnio 1 dalyje, kurios 8 punkte nurodyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kitos aplinkybės, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudą asmuo pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal Statuto 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą tarnybinę nuobaudą skiriantis asmuo turi teisę, bet ne pareigą pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kitas aplinkybes, nenurodytas Statuto 40 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose.

63.  Nagrinėjamu atveju Išvadoje, kuria vadovaujantis priimtas Įsakymas, nebuvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, Išvadoje buvo aptarta pareiškėjos charakteristika ir pateiktas siūlymas skirti jai (pareiškėjai) tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Išvadoje pateiktas vertinimas, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus ir suponuojantis pagrindą skirti jai griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

64.  Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš vidaus tarnybos), kuri yra adekvati pareiškėjos padarytiems pažeidimams, pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiai nurodė, dėl kokių priežasčių yra konstatuojama, jog atsakovas tinkamai parinko tarnybinę nuobaudą.

65.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, akcentavo, kad pareiškėja yra pareigūnė, kuriai keliami aukštesni tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartai, nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, t. y. pareigūnų elgesys jų tarnybos metu turi nekelti abejonių dėl jo atitikimo tiek bendrosioms etikos normos, tiek tarnybinės etikos taisyklėms, tiek ir kitiems reikalavimams, susijusiems su konkrečios tarnybos specifika (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019; kt.). Netarnybinių santykių su Nuteistuoju palaikymas, bendravimas su Nuteistuoju šiam naudojantis draudžiamu daiktu (mobiliojo ryšio telefonu), taip pat nepranešimas apie Nuteistojo turimą draudžiamą daiktą, žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir daro jai žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatytus pažeidimus, kuriais pareiškėja diskreditavo bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas, pagrįstai vertino kaip šiurkščius, suponuojančius griežtą atsakovo reakciją.

66.  Teisėjų kolegijos vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu įrodyta, kad pareiškėjos padaryto pažeidimo sukeltos neigiamos pasekmės yra akivaizdžios, pareiškėjos netarnybiniai santykiai su Nuteistuoju sudarė pagrindą nepasitikėti pareiškėja ateityje, nes toks jos elgesys visiškai nesiderina su pareigūnams nustatytais aukštesniais tarnybos, drausmės, moralės ir garbės standartais ir jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausme, diskreditavo pareigūno vardą, pakenkė bausmių vykdymo sistemos autoritetui ir prestižui, sukėlė neigiamą visuomenės vertinimą apie pačią bausmių vykdymo sistemą, griauna pasitikėjimą statutine įstaiga ir joje tarnaujančiais pareigūnais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus.

67.  Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė tinkamai argumentuotą (motyvuotą) sprendimą.

68.  Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

69.  Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė