2K-14-489/2025

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-14-489/2025 Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00060-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 27 d. Nr. BB-1113-1-03-4-00060-2018-5 Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir nuteisto juridinio asmens UAB „Tabako lapai“ atstovo advokato Aido Mažeikos kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalies,

n u s t a t ė :

1.   Byloje kylantis teisės taikymo klausimas patenka į Europos Sąjungos 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (toliau – Direktyva 2011/64), 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, ir nacionalinio Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – Akcizų įstatymas) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) teisinio reguliavimo sritį.

2.   Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija nagrinėjant šią bylą ir jo priimtas procesinis sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas, todėl, iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, jis privalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnis).

3.   Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo poreikis kreiptis į Teisingumo Teismą grindžiamas tuo, kad teisės taikymo klausimui spręsti aktualių Europos Sąjungos teisės normų turinys iki galo nėra aiškus ir yra prieštaringas. Taigi atsakymas į šios nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluotus ir Teisingumo Teismui pateiktus klausimus turėtų esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes leistų nustatyti akcizų objektui priskirtinų prekių atribojimo kriterijus (2002 m. lapkričio 7 d.  sprendimas byloje Lohmann ir Medi Bayreuth, C‑260/00–C‑263/00, ECLI:EU:C:2002:637, 26 punktas, ir 2014 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Lukoyl Neftohim Burgas, C‑330/13, ECLI:EU:C:2014:1757, 27 ir 28 punktai).

I. Teisinis pagrindas. Sąjungos teisė

4.   Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje skelbiama: 49 Straipsnis. Teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai

1. Niekas negali būti nuteistas už veikimą ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusią nacionalinę ar tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikalstamomis veikomis. 51 Straipsnis. Taikymo sritis

1. Šios Chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Todėl jie turi gerbti teises, laikytis principų ir juos taikyti pagal turimus atitinkamus įgaliojimus, nepažeisdami Sąjungos įgaliojimų, suteiktų jai Sutartimis, ribų. 52 Straipsnis. Teisių ir principų taikymo sritis ir aiškinimas

3. Šioje Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje. Ši nuostata nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnę apsaugą.

4. Šios Chartijos pripažįstamos pagrindinės teisės, atsiradusios iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, aiškinamos remiantis tomis tradicijomis.

6. Turi būti visiškai atsižvelgiama į šioje Chartijoje nurodytus nacionalinius aktus ir praktiką.

7. Sąjungos ir valstybių narių teismai skiria deramą dėmesį išaiškinimams, kurie yra parengti siekiant nubrėžti šios Chartijos aiškinimo gaires.

5.   Su Pagrindinių teisių chartija susijusiuose išaiškinimuose  dėl 49 straipsnio nurodoma: EŽTK 7 straipsnis yra išdėstytas taip: „1. Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali būti skiriama sunkesnė bausmė negu ta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo metu. [...] Remiantis 52 straipsnio 3 dalimi, šioje dalyje garantuotos teisės esmė ir taikymo apimtis yra tokia pati kaip EŽTK garantuotos teisės.

6.   Direktyvos 2011/64 2 straipsnio 1 dalis nustato: Šioje direktyvoje apdorotas tabakas – tai:

a) cigaretės;

b) cigarai ir cigarilės;

c) rūkomasis tabakas:

i) susmulkintas tabakas, skirtas cigaretėms sukti;

ii) kitas rūkomasis tabakas.

7.   Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalis, kiek reikšminga bylai, nustato:

1. Šioje direktyvoje rūkomasis tabakas – tai:

a) tabakas, kuris buvo supjaustytas arba kitaip susmulkintas, suspaustas į briketus arba nesuspaustas, kurį galima rūkyti ir be tolesnio pramoninio apdorojimo.

8.   1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (bylai aktuali 2016 m. birželio 1 d. redakcija) 1 straipsnis nustato: Prekių nomenklatūrą, toliau – Kombinuotoji nomenklatūra, arba sutrumpintai – KN, kuri tuo pačiu metu atitinka tiek Bendrojo muitų tarifo, tiek Bendrijos užsienio prekybos statistikos, tiek kitus Bendrijos prekių importo ar eksporto politikos krypčių reikalavimus, nustato Komisija.

9.   Bylai aktualaus 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1925) I priedo antros dalies IV skyriaus 24 skirsnis nustato: Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodas 2401 – neperdirbtas tabakas, tabako liekanos; KN kodas 2403 – kitas perdirbtas tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai; „homogenizuotas“ arba „regeneruotas“ tabakas; tabako ekstraktai ir esencijos: – Rūkomasis tabakas, kurio sudėtyje nėra tabako pakaitalų arba yra bet koks jų kiekis: 2403 19 – – Kitas: 2403 19 10 – – – Tiesiogiai supakuotas į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 2403 19 90 – – – Kitas.

10. Bylai aktualiuose Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose (52015XC0304(03)) dėl pozicijos 2403 subpozicijų 2403 19 10 ir 2403 19 90 „Kitas“, kiek reikšminga bylai, nurodoma: Rūkomasis tabakas yra tabakas, kuris supjaustomas ar kitaip susmulkinamas, susukamas arba supresuojamas į blokelius, kuriuos galima rūkyti be tolesnio pramoninio apdorojimo.

11. 2016 m. balandžio 6 d. Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai buvo iš dalies pakeisti įterpiant A priedą „Tabako ir tabako gaminių rūkymo bandymas“ (52016XC0406(03)). Šio priedo dalyje „Tikslas“ nurodoma: Šis rūkymo bandymas parengtas siekiant nustatyti suderintą metodą, kurį taikant 2403 pozicijai priskiriamą perdirbtą tabaką (kurį galima rūkyti be tolesnio apdorojimo) būtų galima atskirti nuo 2401 pozicijai priskiriamo neperdirbto tabako. Norint 2403 pozicijai priskiriamą perdirbtą tabaką atskirti nuo 2401 pozicijai priskiriamo neperdirbto tabako, atliekamas rūkymo bandymas. Tabako ir tabako gaminių rūkymo bandymo Mėginio ruošimo dalis nustato: Mėginys gerai išmaišomas ir, jei reikia, supilamas kūgis ir ketvirčiuojant paimama mėginio dalis. Jei mėginys sausas (vandens kiekis mažesnis kaip 8 % masės), jis bent 48 val. kondicionuojamas (temperatūra – 22 ± 1 °C, drėgmė – 60 ± 3 %). Mėginio negalima kaip nors pjaustyti, laužyti, traiškyti, malti ar kitaip smulkinti.

II. Lietuvos teisinis reguliavimas

12. BK 2 straipsnyje („Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos“) nurodyta:

1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. <...>

3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

13. BK 1992 straipsnio („Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“) 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. redakcija) nurodyta: Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL), bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

14. BK 202 straipsnio („Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla“) 1 dalyje (2007 m. liepos 21 d. redakcija) nurodyta: Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

15. Akcizų įstatymo 2 straipsnio („Akcizų objektas“) 1 dalyje (2016 m. sausio 1 d. redakcija) nurodyta: Akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje:

1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

2) apdorotas tabakas;

3) energiniai produktai;

4) elektros energija.

16. Akcizų įstatymo 3 straipsnio („Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“) 9 dalyje nurodyta: Apdorotas tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip tai apibrėžta šiame straipsnyje.

17. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 2 straipsnio („Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“) 20 dalyje nurodyta: Neapdorotas tabakas – nesmulkinti ar kitaip neapdoroti tabako lapai ir kitos tabako dalys, išskyrus tuos, kurie pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą laikomi apdorotu tabaku.

18. Akcizų įstatymo 3 straipsnio („Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“) 27 dalies 1 punkte nurodyta: Rūkomasis tabakas – suplėšytas, supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu būdu.

19. Akcizų įstatymo 3 straipsnio („Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“) 38 dalyje nurodyta: Šiame įstatyme ir jo prieduose prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją, kuri nurodyta atitinkamoje Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių apmokestinimą.

III. Reikšmingos faktinės aplinkybės

20. Lietuvoje registruota uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tabako lapai“ Lietuvoje užsiėmė tabako žaliavos importu ir eksportu, t. y. didmenine tabako žaliavos prekyba. Tabakas į UAB „Tabako lapai“ sandėlį patekdavo nuėmus derlių, tabakas buvo nuperkamas iš užsienio valstybių, daugiausia Indijos, tabako tiekėjų. Tabakas patekdavo į Lietuvą ir būdavo sumokami muito mokesčiai Klaipėdos muitinėje, nurodant, kad tai neapdorotas tabakas, kuris žymimas KN kodu 2401. Bendrovėje rasta tabako žaliava, iš dalies apdirbta, atlikus drėkinimo procedūras, buvo išgabenama iš Lietuvos ir parduodama kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsikūrusioms įmonėms. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atlikusi patikrinimą dėl UAB „Tabako lapai“ vykdytų pardavimo sandorių, nustatė, kad ES valstybėse narėse esančių įmonių, kurioms tabako žaliava buvo realizuota, veikla neatitiko kitų valstybių narių teisės aktų reikalavimų. Dalis įmonių buvo įtariamos dėl fiktyvios prekybos, siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo mokesčio mokėjimo, neregistruotos muitinės įstaigose ir nėra informavusios muitinių įstaigų apie neapdoroto tabako gavimą iš kitos valstybės narės, neregistruotos muitinės ar akcizų registruose, neturinčios galiojančio leidimo prekiauti neapdorotu tabaku, neįregistruotos, nevykdančios veiklos arba vykdančios su tabako gamyba ar prekyba nesusijusias veiklas.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB „Tabako lapai“ sandėlyje buvo laikomi tam tikri kiekiai tabako žaliavos, turint tikslą šią žaliavą iš dalies apdirbti. Į sandėlį pristatomas tabakas buvo sausas, supresuotas dėžėse, tokia tabako žaliava turėjo tik 8–9 procentus drėgmės. Išpakuotas iš dėžių tabakas buvo plėšomas, skirstomas ir tuomet dedamas į drėkinimo cilindrą, kur apdorojamas garu, drėkinamas iki 22 procentų, pridedama kvapiųjų medžiagų. Iš drėkinimo cilindro tabakas buvo metamas į maišymo talpyklą, o po to buvo vėl supakuojamas (į plastikinius maišus). Sandėlyje esančiais įrenginiais smulkinimo procesas negalėjo būti atliekamas – tabako pjaustymo mašinos sandėlyje nebuvo. UAB „Tabako lapai“ taip pat naudojo džiovinimo cilindrą. Taigi, UAB „Tabako lapai“ naudojamame sandėlyje rastas tabakas, paruoštas parduoti, buvo supakuotas į plastikinius maišus po 20 kg, iš aptrupėjusių tabako lapų buvo iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos, tabakas buvo drėkinamas – jame rasta tabako drėgmei išlaikyti skirta medžiaga (glicerolis), bendrovės patalpose taip pat rasta kvapiųjų medžiagų, kalio sorbato (skirto tabakui nuo pelėsio apsaugoti).

22. Siekiant nustatyti, ar UAB „Tabako lapai“ sandėliuose rastas tabakas yra akcizinė prekė, Muitinės laboratorijai buvo skirta užduotis atlikti objektų tyrimą. UAB „Tabako lapai“ priklausantis tabakas ištirtas Muitinės laboratorijos specialisto Rolando Jurtauto. Tyrimui nurodyta išsiaiškinti medžiagos sudėtį, rūšį, KN kodą, kad būtų nustatyta, ar UAB „Tabako lapai“ disponuoja jos veiklai leidžiamomis prekėmis (neapdorotu tabaku). Muitinės laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateikta augalinė medžiaga yra tabakas, kuris laikytinas rūkomuoju tabaku (Kombinuotosios nomenklatūros kodas yra 2403 19 90, TARIC kodas 2403 19 90 00). Specialisto išvadoje nurodyta, kad „tabako ir tabako gaminių rūkymo bandymas“ buvo atliktas pagal Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų (2016/C121/05) A priede aprašytą metodą. Šios išvados tiriamojoje dalyje yra nurodyta, kad, atlikus rūkymo bandymą su tabako lapais (tabako pateiktais mėginiais), nustatyta, jog šis tabakas yra tinkamas rūkyti, prieš tai tabako lapus (pateiktus tabako mėginius) paprastai paruošiant, pavyzdžiui, susmulkinant arba supjaustant ranka. Apibendrinus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad tyrimui pateiktame maišelyje esanti augalinė medžiaga yra tabakas, iš kurio lapų iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos. Tabakas yra apdorotas: atlikta džiovinimo ir kontroliuojamo drėkinimo procedūra (pridėta glicerolio), papildomai neapdorojus pramoniniu būdu, bet paprastai paruošus – susmulkinus arba supjausčius ranka su peiliu, tinkamas rūkyti.

23. Specialistas R. Jurtautas, apklaustas teisme, paaiškino, kad nustatė, jog tai akcizinė prekė, vieninteliu būdu – tik pats sukišęs tabaką į cigaretės tūtelę ir ją pats asmeniškai surūkęs. Specialisto teigimu, tyrimui pateiktą tabaką papildomai reikėtų pjaustyti, kad jis būtų rūkomasis. Tas, kurį gavo ištirti, buvo nepjaustytas ir buvo nerūkomasis tabakas. Kai darė tyrimus, supjaustė tabaką, todėl šis tapo rūkomuoju tabaku. Jei ta medžiaga (pateiktas tyrimui tabakas), kurią gavo, būtų nesmulkinama, jos sukišti į cigaretę nebūtų galima.

24. Pirmosios instancijos teismo – Kauno apygardos teismo – 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu UAB „Tabako lapai“ ir šios bendrovės direktorius A. K. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija), 202 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

25. Apeliacinės instancijos teismo – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos – 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. ir UAB „Tabako lapai“ išteisinimo ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: A. K. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija) ir pagal BK 202 straipsnio 1 dalį subendrinta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Juridinis asmuo – UAB „Tabako lapai“ – nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį juridinio asmens likvidavimo bausme.

26. Taigi A. K. ir juridinis asmuo UAB „Tabako lapai“, atstovaujamas direktoriaus A. K., nuteisti už tai, kad, panaudodami tabako apdorojimo įrenginius, neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neturėdami licencijos, pažeisdami Akcizų įstatymo bei Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, pagal kurias Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas, neteisėtai gamino ir laikė, siekdami realizuoti, labai didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių – apdoroto tabako, t. y.:

26.1. laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 6 d. įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 8300 kg rūkomojo tabako, pagal Reglamentą (ES) 2017/1925 klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90;

26.2. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 8 val. neteisėtai pagamino ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 10 900 kg rūkomojo tabako, pagal Reglamentą (ES) 2017/1925 klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90, jo muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 874 694 Eur.

IV. Kasacinio teismo argumentai ir pozicija prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje

Dėl rūkomojo tabako apibrėžties

27. Nagrinėjamai bylai aktualu nustatyti, ar UAB „Tabako lapai“ sandėliuose rastas tabakas, iš kurio lapų iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos, atliktos šio džiovinimo ir kontroliuojamo drėkinimo procedūros, laikytinas BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, t. y. akcizų objektu – apdorotu tabaku. Tai reikšminga ir BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos atveju (dėl vertimosi ūkine komercine veikla, kuriai reikalinga licencija).

28. Nuteistiesiems inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu (laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.) tik apdorotas tabakas pagal Akcizų įstatymą buvo laikomas akcizine preke. Pažymėtina, kad nacionalinės teisės aktuose (pažymėta pirmiau) tiek apdoroto tabako, tiek apdorotu tabaku laikomo rūkomojo tabako samprata yra identiška Direktyvos 2011/64 pateikiamoms sąvokoms, todėl toliau bus remiamasi Direktyvos nuostatomis.

29. Direktyvos 2011/64 2 straipsnio 1 dalyje apdorotas tabakas skirstomas į tris kategorijas: pirmąją sudaro cigaretės, antrąją – cigarai ir cigarilės, o trečiąją – rūkomasis tabakas. Vertinant konkrečiai rūkomąjį tabaką, pažymėtina, kad iš šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkto i ir ii papunkčių teksto matyti, jog ši kategorija skirstoma į dvi pakategores, kurios atitinkamai apima „susmulkintą tabaką, skirtą cigaretėms sukti“ ir „kitą rūkomąjį tabaką“. Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalyje atitinkamai apibrėžiama sąvoka „rūkomasis tabakas“. Rūkomojo tabako sąvoka apima „tabaką, kuris buvo supjaustytas arba kitaip susmulkintas, suspaustas į briketus arba nesuspaustas, kurį galima rūkyti ir be tolesnio pramoninio apdorojimo“ ir „mažmeninei prekybai skirtas tabako liekanas (kurių neapima cigarečių, cigarų ar cigarilių sąvoka ir kurios gali būti rūkomos)“.

30. Byloje nagrinėjamų tabako produktų neapima nei Direktyvos 2011/64 2 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka „susmulkintas tabakas, skirtas cigaretėms sukti“, nei šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąvoka „tabako liekanos“.

31. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kuria aiškintas rūkomojo tabako apibrėžimas, pateiktas Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punkte, pažymėta, kad sąvokos „rūkomasis tabakas“ negalima aiškinti siaurai (žr. 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Eko-Tabak, C‑638/15, ECLI:EU:C:2017:277, 24 punktą).

32. Iš Direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad jame yra nurodytos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, tabakas turi būti supjaustytas arba kitaip susmulkintas, suspaustas į briketus arba nesuspaustas ir, antra, jį turi būti galima rūkyti be tolesnio pramoninio apdorojimo. Šio 5 straipsnio 1 dalies a punkte minima sąvoka „pramoninis apdorojimas“ dažniausiai reiškia žaliavų perdirbimą į gaminius, kuris paprastai yra didelio masto ir atliekamas pagal standartizuotą procedūrą (2017 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Eko-Tabak, C‑638/15, ECLI:EU:C:2017:277, 24–25, 30–32 punktai). Tokiomis aplinkybėmis pagamintas tabakas, kuris yra ar gali būti lengvai nepramoniniu būdu paruoštas rūkyti, turi būti laikomas tabaku, kurį galima rūkyti be tolesnio „pramoninio apdorojimo“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punktą. Taigi, tais atvejais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, jeigu dėl nagrinėjamų produktų atlikta pirminio džiovinimo, o paskui – kontroliuojamo drėkinimo procedūra, juose yra glicerino, ir po paprasto paruošimo susmulkinant ar supjaustant ranka juos galima rūkyti, šie patenka į Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtą sąvoką „rūkomasis tabakas“ (ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Eko‑Tabak, C-638/15, ECLI:EU:C:2017:277, 33 punktas).

33. Nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byla sudaro pagrindą manyti, kad ir nagrinėjamoje byloje tabakas, iš kurio buvo iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos, šis buvo drėkinamas – jame rasta tabako drėgmei išlaikyti skirta medžiaga (glicerolis) ir, kaip nustatyta specialisto išvada, tabakas yra tinkamas rūkyti, prieš tai tabako lapus (pateiktus tabako mėginius) paprastai paruošiant, pavyzdžiui, susmulkinant arba supjaustant ranka, atitiktų Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punkto sąvoką.

34. Toks aiškinimas taip pat atitinka Direktyvos prasmę ir tikslą apmokestinti akcizu produktus, kurie, nors nėra skirti rūkyti, bet juos galima rūkyti, ir taip neleisti apeiti mokesčių įstatymų ar Sąjungos teisės (ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Eko‑Tabak, C-638/15, ECLI:EU:C:2017:277, 10 punktas).

35. Vis dėlto iš bylos aplinkybių matyti, kad tiek atsakingos institucijos – Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, Muitinės laboratorijos specialistai, tiek ir pats kasatorius savo veikloje taip pat naudoja ir KN (Reglamentas) bei KN paaiškinimus (papildomai nurodytina, kad KN paaiškinimai, nors ir neturi privalomosios teisinės galios, yra svarbūs Bendrojo muitų tarifo vienodo taikymo užtikrinimo instrumentai ir kaip tokie yra tinkamas jo aiškinimo elementas (ESTT 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas byloje Schenker, C-409/14, ECLI:EU:C:2016:643, 77 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija; 2023 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje X ir Inspecteur van de Belastingdienst Douane, C‑107/22, ECLI:EU:C:2023:346, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija)).

36. Atitinkamai Reglamento (ES) 2017/1925 I priedo antros dalies IV skyriaus 24 skirsnis nustato, kad neperdirbtas tabakas priskiriamas KN 2401 pozicijai, savo ruožtu kitas perdirbtas tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai; „homogenizuotas“ arba „regeneruotas“ tabakas; tabako ekstraktai ir esencijos priskiriami KN 2403 pozicijai. Šių minėtų KN 2401 bei KN 2403 pozicijų atribojimo klausimą detalizuoja KN paaiškinimai, reglamentuojantys Tabako ir tabako gaminių rūkymo bandymo testą, skirtą tam, kad būtų nustatytas suderintas metodas, kurį taikant 2403 pozicijai priskiriamą perdirbtą tabaką (kurį galima rūkyti be tolesnio apdorojimo) būtų galima atskirti nuo 2401 pozicijai priskiriamo neperdirbto tabako. Bandymas taikomas bet kokiam tabakui ar tabako gaminiams, taigi, manytina, yra aktualus ir nagrinėjamos bylos atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje teismų nustatyta, jog Lietuvoje, siekiant atskirti perdirbtą tabaką, be kita ko, ir akcizų kontekste, paprastai vadovaujamasi šiuo rūkymo bandymu, o kitos metodikos nėra.

37. KN paaiškinimuose nurodyta, kad mėginio negalima kaip nors pjaustyti, laužyti, traiškyti, malti ar kitaip smulkinti. Minėtų paaiškinimų Bandymo vertinimo (tipinių pavyzdžių) dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu mėginiu neįmanoma prikimšti pypkės, susukti ar padaryti cigaretės (nesmulkinti tabako lapai, dideli tabako lapų gabalai, gyslos ir kt.), galutinė bandymo išvada – neįmanoma rūkyti mėginio be tolesnio pramoninio apdorojimo. Pastabos skiltyje papildomai pažymėta, kad tokia išvada būdinga 2401 pozicijoms (neperdirbtas tabakas).

38. Pažymėtina, kad reikalavimas nepažeisti mėginio vientisumo bet kokiais būdais liko nepakitęs ir atnaujintuose Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose (2019/C 119/01).

39. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog specialistas, atlikęs rūkymo bandymą, priešingai nei nurodo KN paaiškinimų A priedo „Tabako ir tabako gaminių rūkymo bandymas“ „Mėginio ruošimo“ dalis, pateiktus tabako mėginius susmulkino, supjaustė ranka, nes, jo nuomone, ESTT išaiškinimas byloje Eko-Tabak leidžia tai daryti tyrėjui. Teisme specialistas paaiškino, kad, nesmulkinant pateikto tyrimui tabako, jo sukišti į cigaretės tūtelę nebūtų galima.

40. Nustatytos faktinės aplinkybės minėtų Reglamento (ES) 2017/1925 bei KN paaiškinimų nuostatų kontekste sudaro pagrindą manyti, kad nagrinėjamoje byloje tiriamas tabako produktas, iš kurio nors ir buvo iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos, šis buvo drėkinamas, nepažeidus šio mėginio vientisumo, būtų vertinamas kaip tabakas, kurio neįmanoma rūkyti be tolesnio pramoninio apdorojimo. Toks tabako produktas būtų priskiriamas KN 2401 pozicijai, taigi laikytinas neperdirbtu tabaku ir kartu preke, kuri nėra apmokestinama akcizu.

41. Taigi, pagal Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos aiškinimą tas pats tabakas būtų laikomas rūkomuoju tabaku, o pagal Reglamentą ir KN paaiškinimus – ne.

42. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir turint omenyje Sąjungos įstatymo leidėjo pasirinktą reguliavimo modelį tiesiogiai nesusieti perdirbto tabako akcizų ir muitų objekto reglamentavimo, skirtingus akcizų ir muitų tikslus ir galimas kitas tokio pasirinkimo priežastis, kyla pagrįstų abejonių, ar būtų pateisinama ir ar atitiktų aptariamo reguliavimo visumos tikslus tokia situacija, kai tas pats tabakas akcizų ir KN kontekste analogiškai formuluojamos esminės sąvokos „galima rūkyti be tolesnio pramoninio apdorojimo“ požiūriu būtų traktuojamas skirtingai, taip suteikiant skirtingą reikšmę, be kita ko, tai pačiai rūkomojo tabako sąvokai.

43. Viena vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad KN paaiškinimai negali turėti jokios įtakos apibrėžčiai pagal Direktyvą 2011/64, nes, skirtingai nei kitos direktyvos, kuriose reglamentuojami tam tikri akcizais apmokestinami produktai, Direktyvoje 2011/64 apibrėžiant apdorotą tabaką nepateikiama nuoroda į kombinuotosios nomenklatūros kodus (2019 m. balandžio 11 d. sprendimo byloje Skonis ir kvapas, C‑638/17, ECLI:EU:C:2019:316, 46 punktas). Tačiau kitoje, minėtoje Schenker, byloje Teisingumo Teismas teikia išaiškinimus apie Reglamentą ir KN paaiškinimus 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, taikymo kontekste, nors šioje direktyvoje taip pat nepateikiama nuoroda į kombinuotosios nomenklatūros kodus. Tad nėra aišku, ar vien tiesioginės nuorodos nebuvimas gali būti priežastis taikyti ar ne KN paaiškinimus.

44. Šias abejones taip pat sustiprina faktas, kad tiek Direktyva 2011/64 dėl akcizų, tiek Reglamentas Nr. 2658/87 dėl muitų yra Sąjungos mokesčių teisės dalis, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vienodą vidaus rinkos veikimą, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, kad „rūkomasis tabakas“ negali būti aiškinamas siaurai (ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Eko‑Tabak s. r. o., C-638/15, ECLI:EU:C:2017:277, 17, 18 ir 24 punktai).

45. Negana to, Europos Komisija savo dokumentuose taip pat reiškia susirūpinimą dėl tabako kaip akcizo objekto apibrėžčių ir kombinuotosios nomenklatūros (KN) klasifikacijos muitų tikslais neatitikimų bei teisinio netikrumo dėl tam tikriems gaminiams taikytinos tvarkos (2015 m. gruodžio 21 d. ataskaita COM(2015) 621 final, 3.3.2, 4.1.2 punktai; 2020 m. darbinis dokumentas SWD(2020) 32 final, 3.1 dalis). Komisija pabrėžia, kad ypač daug painiavos suinteresuotosioms šalims kelia Direktyvoje pateikta rūkomojo tabako apibrėžtis, nes terminai skiriasi nuo muitinės klasifikacijoje vartojamų terminų (SWD(2020) 32 final, 5.2 dalis, 39 puslapis).

46. Taip pat Komisija savo dokumentuose pažymi, kad pati Direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta apibrėžtis „be papildomo pramoninio perdirbimo“ irgi galimai sukuria spragą (Komisijos studija dėl Tarybos direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų struktūros ir tarifų, taikomų apdorotam tabakui (2017), 66 puslapis). Problema galėtų būti vertinama kaip reglamentavimo klaida, susijusi su netinkamai parengta tabako rūkymo apibrėžtimi arba su prastu jos įgyvendinimu ir (arba) vykdymo užtikrinimu tam tikrose valstybėse narėse. Komisija netgi vertina galimybes performuluoti nurodytą apibrėžtį pridedant išlygą dėl mažmeninės prekybos, tikslinant apibrėžimą nurodant gavėją arba apibrėžiant, koks kiekis tabako gali būti supakuotas į vieną vietą (žr. tos pačios studijos 125 puslapį).

Dėl teisinio tikrumo ir baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą akcizu apmokestinamu rūkomuoju tabaku teisėtumo (nullum crimen sine lege) principų

47. Teisingumo Teismo praktikoje konstatuota, kad pagal teisinio tikrumo principą reikalaujama, kad, pirma, teisės normos būtų aiškios ir tikslios ir, antra, jų taikymas būtų nuspėjamas teisės subjektams, visų pirma, kai jos gali turėti neigiamų pasekmių. Būtent – minėtas principas reikalauja, kad teisės norma leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai sužinoti ja nustatytų pareigų apimtį, kad jie galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir imtis atitinkamų veiksmų (pavyzdžiui, 2024 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Belgian Association of Tax Lawyers ir kt., C-623/22, ECLI:EU:C:2024:639, 36–37 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Vis dėlto šie reikalavimai negali būti suprantami kaip draudžiantys Sąjungos teisės aktų leidėjui jo priimamame teisės akte pateikti abstrakčią teisės sąvoką ar kaip įpareigojantys, kad tokioje abstrakčioje normoje būtų paminėti įvairūs konkretūs galimo šios normos taikymo atvejai, jeigu teisės aktų leidėjas negali iš anksto jų visų nustatyti.

48. Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad, atsižvelgiant į už muitų ir akcizų teisės pažeidimus nustatytą baudžiamąją ar jai prilygstančią administracinę atsakomybę, aptariamas teisinis reguliavimas susijęs ir su baudžiamosios atsakomybės teisėtumo principu, vadovaujantis kuriuo asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn už padarytą veiką tik tuo atveju, jeigu taikytina teisė veikos padarymo metu aiškiai apibrėžė šią veiką kaip nusikalstamą. Šiuo atveju byloje analizuojamos Europos Sąjungos teisės nuostatos iš esmės turi blanketinės dispozicijos teisinę reikšmę – apibrėžia nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis, su tuo susijusios neteisėtos ūkinės komercinės veiklos ir pan., dalyką – prekes, kurioms taikomas akcizo mokestis.

49. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, nors Direktyvoje 2011/64 nėra nuostatų dėl sankcijų nustatymo už į jos taikymo sritį patenkančių nacionalinės teisės normų pažeidimus, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos (pavyzdžiui, 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Vinal, C-820/21, ECLI:EU:C:2023:667, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) matyti, kad sukčiavimo ir piktnaudžiavimo disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis prevencija apskritai yra bendras tiek Sąjungos teisės (jos taikymo šioje srityje apimtimi), tiek valstybių narių teisės tikslas.

50. Pagal Teisingumo Teismo praktiką (pavyzdžiui, 2024 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Belgian Association of Tax Lawyers ir kt., C-623/22, ECLI:EU:C:2024:639, 39–41 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija), teisėtumo principas baudžiamosiose bylose, kuris įtvirtintas Chartijos 49 straipsnio 1 dalyje ir kuris yra konkreti bendrojo teisinio tikrumo principo išraiška, pirmiausia reiškia, kad įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir bausmės už jas. Nullum crimen, nulla poena sine lege (nėra nusikaltimo ir bausmės be įstatymo) principas – tai bendrų valstybių narių konstitucinių tradicijų dalis, jis yra įtvirtintas daugelyje tarptautinių sutarčių, visų pirma – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 straipsnio 1 dalyje. Iš su Pagrindinių teisių chartija susijusių išaiškinimų matyti, kad pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį jos 49 straipsnyje užtikrinamos teisės esmė ir taikymo sritis yra tokia pati kaip Konvencijos užtikrinamos teisės. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pavyzdžiui, Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 35343/05, ECLI:CE:ECHR:2015:1020JUD003534305) konstatuota, kad Konvencijos 7 straipsnis, įtvirtinantis nullum crimen sine lege principą, turėtų būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų užtikrinta veiksminga apsauga nuo savavališko baudžiamojo persekiojimo, nuteisimo ir nubaudimo; baudžiamasis įstatymas negali būti plečiamai aiškinamas kaltinamojo nenaudai, pavyzdžiui, taikant analogiją.

51. ESTT praktikoje nurodoma, kad teisėkūros aktai neišvengiamai yra visuotinio taikymo, tad jų formuluotės negali būti absoliučiai tikslios. Nors teisėkūros būdas, kai pateikiami ne baigtiniai sąrašai, bet vartojamos veikiau bendrosios kategorijos, palieka tam tikrų neaiškumų dėl apibrėžties ribų, vien šių su ribiniais atvejais susijusių abejonių nepakanka, kad nuostata nebeatitiktų Konvencijos 7 straipsnio, jeigu daugeliu atvejų ši nuostata pakankamai aiški. Be to, nulla poena sine lege certa principas negali būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama jurisprudencijoje laipsniškai aiškinti baudžiamosios atsakomybės taisykles, jei tokį aiškinimą galima protingai numatyti (2024 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Belgian Association of Tax Lawyers ir kt., C-623/22, ECLI:EU:C:2024:639, 42–44 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

52. Šiuo aspektu EŽTT praktikoje atsižvelgiama į tai, ar aptariamas išaiškinimas buvo aiškios teismų praktikos raidos rezultatas, ar jo taikymas platesnėmis aplinkybėmis vis dėlto atitiko nusikaltimo esmę; šiame kontekste nacionaliniai teismai turi itin kruopščiai išaiškinti nusikaltimo sudėties požymius taip, kad juos būtų galima numatyti ir jie atitiktų nusikaltimo esmę (pavyzdžiui, 2024 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Sacharuk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 39300/18, ECLI:CE:ECHR:2024:0423JUD003930018, 145 punktas).

53. Baudžiamojo įstatymo numatomumo sąvokos ribos daugiausia priklauso nuo atitinkamo įstatymo teksto turinio, jo taikymo srities ir asmenų, kuriems jis skirtas, skaičiaus bei ypatumų (jų statuso). Reikalavimas, kad baudžiamasis įstatymas turi būti numatomas, neprieštarauja tam, kad asmeniui tektų kreiptis kompetentingos konsultacijos siekiant atsižvelgiant į situacijos aplinkybes pagrįsta apimtimi įvertinti galimus konkrečios veikos teisinius padarinius. Tai visų pirma pasakytina apie specialistus, įpratusius savo profesijoje elgtis labai apdairiai. Iš jų taip pat galima tikėtis, kad jie ypač rūpestingai vertins tokios veiklos riziką (ESTT 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas byloje BV, C-570/20, ECLI:EU:C:2022:348, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

54. Nagrinėjamoje byloje aktualus ir EŽTT praktikos išaiškinimas, kad blanketinės normos neprieštarauja Konvencijos 7 straipsniui, jeigu atitinka tuos pačius (įstatymui keliamus) aiškumo, prieinamumo, numatomumo reikalavimus (EŽTT Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 29 d. konsultacinė išvada dėl blanketinių nuorodų arba įstatymo nuorodų technikos apibrėžiant nusikalstamą veiką panaudojimo ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo bei pakeisto baudžiamojo įstatymo palyginimo standartų, dėl Armėnijos Konstitucinio Teismo prašymo Nr. P16-2019-001, 72–74 punktai).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar toks teisinis reguliavimas, kai ta pati prekė – (potencialus) rūkomasis tabakas – muitų ir akcizų kontekste vadinama ir apibrėžiama vartojant tapačias sąvokas ir formuluotes, tačiau, kaip matyti iš pirmiau šioje nutartyje išdėstytų argumentų, galbūt gali būti skirtingai traktuojama priklausomai nuo taikytino tyrimo būdo, atitiktų bendrojo teisinio tikrumo principo reikalavimus, ar toks teisinis reguliavimas įgalina suinteresuotus asmenis pagrįstai numatyti, dėl kokio elgesio aptariamoje srityje gali kilti baudžiamoji ar jai prilygstanti atsakomybė, susijusi su atitinkamu disponavimu minėta preke. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu tabako tyrimo metodas, skirtas apdorotam (rūkomajam) ir neapdorotam tabakui atriboti, nurodytas tik viename teisės akte – KN paaiškinimuose. Taigi suinteresuotiems asmenims dėl vartojamų tapačių tabaką apibūdinančių formuluočių gali susidaryti įspūdis, kad toks tyrimo metodas taikytinas ir tiriant į Direktyvos 2011/64 taikymo sritį patenkantį tabaką akcizų kontekste. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į pirmiau minėtas tiriant Direktyvos 2011/64 veikimą identifikuotas problemas dėl joje įtvirtintos rūkomojo tabako apibrėžties, kurios vieno esminių požymių – „galima rūkyti ir be tolesnio pramoninio apdorojimo“ – turinys gali labai varijuoti priklausomai nuo įvairių veiksnių. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, kyla abejonių (jas iš esmės patvirtina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susidariusi procesinė situacija), ar minėtas teisinis reguliavimas nesukelia tam tikro neapibrėžtumo, potencialiai varžančio suinteresuotų asmenų, net ir aptariamos srities specialistų, galimybę tinkamai suvokti teisės reikalavimus ir atitinkamai reguliuoti savo elgesį.

Apibendrinimas

56. Atsižvelgdama į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija kelia keturis klausimus. Pirmasis klausimas iš esmės susijęs su Direktyvos 2011/64 ir Reglamento 2658/87 nuostatų tarpusavio santykiu. Jei atsakymas į jį būtų teigiamas, t. y. reikėtų remtis visomis minėtomis ES teisės nuostatomis, liktų du tolesni klausimai: 2.1) kaip vertinti situaciją, kai nesilaikoma rekomendacinio pobūdžio, tačiau svarbaus dokumento (KN paaiškinimai) nustatytų sąlygų rūkymo bandymui; 2.2) nors gali atrodyti, kad šis klausimas yra hipotetinis, jis iš tikrųjų susijęs su šia aplinkybe: jei ESTT atsakytų į antro klausimo pirmąją dalį taip, kad nagrinėjamoje situacijoje privalu vadovautis ir KN paaiškinimais, teisėjų kolegijai tektų pripažinti, jog byloje atliktas rūkymo bandymo rezultatas neigiamas, t. y. neįmanoma rūkyti mėginio dėl pažeistos rūkymo bandymo procedūros (mėginio nebuvo galima jokiu būdu smulkinti) ir priskirti šį tabaką neapdorotam tabakui (KN 2401). Tokiu atveju kiltų klausimas, kaip vertinti situaciją, kai pagal Reglamentą 2658/87 tabakas laikomas neapdorotu, tačiau pagal Direktyvą 2011/64 – apdorotu. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, trečiasis klausimas susijęs su teisinio tikrumo principo aiškinimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1.    Ar teismas, siekdamas nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje nurodytas tabakas yra „rūkomasis tabakas“ Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies prasme, ir taikydamas šioje nuostatoje pateiktą apibrėžtį bei susijusią ESTT jurisprudenciją, gali papildomai remtis ir Reglamento 2658/87 nuostatomis dėl šio tabako klasifikavimo bei Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (52016XC0406(03))?

2.    Jeigu atsakymas į pirmą klausimą būtų teigiamas:

1)   ar Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad tabakas laikytinas „rūkomuoju tabaku“ net jei pozicija KN 2403 (apdorotas tabakas) pagal Reglamentą 2017/1925 šiam tabakui priskirta nesilaikant ES kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų priede aprašytų rūkymo bandymui keliamų sąlygų, kaip nagrinėjamoje byloje?

2)   kaip turėtų būti aiškinama KN 2401 pozicija (neapdorotas tabakas) taikant klasifikavimą tabakui pagal Reglamentą 2017/1925, kai atlikto rūkymo bandymo rezultatas pagal KN paaiškinimus yra neigiamas, tačiau tabakas laikomas apdorotu pagal Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punktą?

3.    Jeigu atsakymas į pirmą klausimą būtų neigiamas, ar toks teisinis reguliavimas, kai rūkomasis tabakas iš esmės vienodai apibrėžiamas, tačiau skirtingai klasifikuojamas pagal Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir Kombinuotąją nomenklatūrą, neprieštarauja bendrajam teisinio tikrumo principui ir Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui „nėra nusikaltimo be įstatymo“?

Atidėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą iki Teisingumo Teismo sprendimo gavimo.

Teisėjai                                                                                                Daiva Pranytė-Zalieckienė

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas