eAS-769-556/2021

Administracinė byla Nr. eAS-769-556/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02005-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 3-iosos metalinių garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo 3-iosos metalinių garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. B., A. T. ir A. I.) dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas 3-ioji metalinių garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52-(14.31.144.) „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti Administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“; 4) panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės naudojimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktą dėl P. J. garažo užimamo sklypo, žemės naudojimo patikrinimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. aktą dėl T. N. garažo užimamo sklypo ir žemės naudojimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktą dėl Bendrijos primininko garažo užimamo sklypo (toliau visi kartu – ir Patikrinimo aktai); 5) įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių nutraukti 37 garažų savininkams neteisėtai „pirmojo patikrinimo metu (2021-08-19) pradėtą administracinę teiseną“, minimą Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacijoje „savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“; 6) įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių, kol nėra Bendrijai nepalankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje, šiuo klausimu nevykdyti naujų jos teritorijoje esančių garažų stovėjimo vietų žemės naudojimo patikrinimų; 7) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21R3-132(AG3-121/27-2021) ir 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 21R3-136(AG3-113/25-2021).

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo 2021 m. spalio 11 d. patikslinto skundo dalį dėl Patikrinimo aktų panaikinimo bei dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus įpareigojimo nutraukti 37 garažų savininkams neteisėtai „pirmojo patikrinimo metu (2021-08-19) pradėtą administracinę teiseną“, minimą Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacijoje „savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“ ir įpareigojimo, kol nėra Bendrijai nepalankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje, šiuo klausimu nevykdyti naujų jos teritorijoje esančių garažų stovėjimo vietų žemės naudojimo patikrinimų atsisakė priimti, kadangi skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, o skundo dalį dėl Administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ panaikinimo atsisakė priimti, kadangi teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Likusi pareiškėjo skundo dalis buvo priimti ir buvo išspręsti kiti su pasirengimu skundui nagrinėti susiję klausimai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2021 m. gegužės 4 d. patikslinto skundo dalis 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismo nutartimi administracinėje dalyje Nr. I-5202-289/2021, kurioje buvo prašoma panaikinti Administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų ir kitų įrenginių nukėlimo“ dalį „žemės sklypas, kuriame stovi Bendrijos nariams priklausantys garažai (kilnojamieji daiktai), bus reikalingas Savivaldybei jos teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nurodytiems vietos savivaldos tikslams įgyvendinti. Bendrijoje garažais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo. Reikalaujame nusikelti Bendrijos nariams priklausančius visus žemės sklype esančius garažus iki 2021-01-01. Neįvykdžius reikalavimo Savivaldybės iniciatyva bus pradėtos garažų nukėlimo procedūros bei pateiktas reikalavimas atlyginti dėl nukėlimo ir negalėjimo naudoti visuomenės reikmėms susidariusias išlaidas“, yra priimta. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teismas pareiškėjo 2021 m. spalio 11 d. patikslinto skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo atsisakė priimti, kadangi teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad iš Patikrinimo aktų turinio matyti, jog Tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo metu nustatė faktines aplinkybes, kad yra užimta ir naudojama valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra perduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis ir tai galbūt pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 11 ir 12 punktuose nustatytus reikalavimus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Patikrinimo aktai yra tik tarpiniai procedūriniai dokumentai, juose buvo konstatuotos tam tikros aplinkybės, tačiau Patikrinimo aktais pareiškėjui nėra priimtas joks konkretus sprendimas, Bendrijai nėra nustatytos jokios teisės ar pareigos, t. y. pareiškėjui nėra sukuriamos jokios teisinės pasekmės, todėl Patikrinimo aktai negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgęs į šias nuostatas, teismas Bendrijos patikslinto skundo ketvirtąjį reikalavimą atsisakė priimti, kadangi ši skundo dalis nenagrinėtina teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl pareiškėjo patikslinto skundo penktojo ir šeštojo reikalavimų teismas pažymėjo, kad prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, kadangi iš esmės nėra ginčo. Teismas pažymėjo, kad skundo penktuoju ir šeštuoju reikalavimais yra prašoma įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių neatlikti veiksmų, priskirtinų institucijos diskrecijai, numatytai institucijos veiklą reguliuojančiuose teisės normose. Atsižvelgus į tai, kad šiais reikalavimais nebuvo prašoma atlikti atitinkamus veiksmus, nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, jog atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos buvo atsisakyta atlikti, patikslinto skundo dalį dėl šių išvestinių reikalavimų buvo atsisakyta priimti, kadangi ši skundo dalis nenagrinėtina teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kiti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi buvo priimti nagrinėti.

III.

Pareiškėjas 3-ioji metalinių garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės naudojimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktą dėl P. J. garažo užimamo sklypo, žemės naudojimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktą dėl T. N. garažo užimamo sklypo ir žemės naudojimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktą dėl Bendrijos garažo užimamo sklypo; 2) įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių nutraukti 37 garažų savininkams neteisėtai „pirmojo patikrinimo metu (2021-08-19) pradėtą administracinę teiseną“, minimą Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacijoje „savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“; 3) įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių, kol nėra Bendrijai nepalankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje, šiuo klausimu nevykdyti naujų Bendrijos teritorijoje esančių garažų stovėjimo vietų žemės naudojimo patikrinimų, sustabdyti 2021 m. rugpjūčio 19 d. pradėtų patikrinimų tęsimą, sustabdyti administracinių nusižengimų protokolų surašymą pagal jau surašytus Patikrinimo aktus; arba Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo pagal išdėstytus reikalavimus. Bendrija pažymi, kad lieka galioti jos prašymas pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę ir baigti bylą taikos sutartimi. Pareiškėjas paaiškina, kad teisė naudotis valstybine žeme Bendrijai ir jos steigimosi (kooperatyvo) ir šiuo metu yra garantuota teisės aktais; šiuo metu Bendrija yra valstybinės žemės naudotoja, nesudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 patvirtintų Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklėse nustatyta tvarka. Remdamasis kasacinio teismo praktika, pareiškėjas teigia, kad jam galioja Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Bendrija pažymi, kad vertinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatų turinį ir esmę, Bendrijos teritorija turi būti laikoma tokia, kuri yra nurodyta šio įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, t. y. nelaisva, užstatyta. Remdamasis aktualiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas teigia, kad Šiaulių miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo sprendimui dėl trijų Bendrijos garažų (kaip kilnojamųjų daiktų) šalinimo ir sklypo atlaisvinimo. Pažymi, kad 2021 m. nuomos mokestį už valstybinę žemę mokėjo už visą 4,0912 ha žemės plotą. Išdėstęs faktines aplinkybes, pareiškėjas nurodo, kad teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties dalies, kurioje buvo atsisakyta priimti Bendrijos reikalavimą dėl Administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų ir kitų įrenginių nukėlimo“ panaikinimo, neskundžia, o su kita nutarties dalimi, kurioje buvo atsisakyti priimti jo skundo reikalavimus, nesutinka. Bendrijos nuomone, neteisingas yra teismo vertinimas, kad jos skundo prašymu yra siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo bei kad Patikrinimo aktai yra viešojo administravimo subjekto – Tarnybos Šiaulių skyriaus – priimti konstatuojamojo pobūdžio aktai, tačiau teismas teisingai nurodė, kad Patikrinimo aktais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad teiginys, jog nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, kadangi iš esmės nėra ginčo; šiais reikalavimais neprašoma atlikti atitinkamų veiksmų, nepateikiami įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti, neatitinka faktinių aplinkybių. Bendrijos nuomone, ginčytinas yra teiginys, kad išvestiniais reikalavimais prašoma įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių neatlikti veiksmų, priskirtinų institucijos diskrecijai, nustatytai institucijos veiklą reguliuojančiuose teisės normose. Pareiškėjas teigia, kad neišvengiama žemės naudojimo valstybinės kontrolės proceso grandinė yra: Tarnybos skyriaus vedėjo spendimas dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo – patikrinimo akto surašymas – administracinio nusižengimo protokolo surašymas – baudos skyrimas; tokią grandinę lemia žemės naudojimo valstybinę kontrolę reguliuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 10, 15 ir 16 p. bei Tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių 9, 32, 46, 54, 56, 57, 67.1, 70, 74, 77, 78 ir 81 p. nuostatos). Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarnybai priėmus motyvuotą sprendimą atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, paleidžiamas mechanizmas, kuris negali būti sustabdytas „pusiaukelėje“ – baigiamas administraciniu nurodymu sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos ir padaryto pažeidimo pašalinimu (garažo nukėlimu) arba nutarimu skirti administracinę nuobaudą, kuris gali būti apskųstas apylinkes teismui arba pažeidimo nepašalinus patikrinimo aktas ir medžiaga pateikiama teismui ieškinį dėl įpareigojimo asmenį pašalinti jo padarytą pažeidimą, tačiau minėtų taisyklių 82 punkte bei sprendime yra nustatyta, kad sprendimas atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą gali būti skundžiamas Komisijai ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, yra visiškai logiška, kad Komisijai priėmus skundą dėl Sprendimo panaikinimo, turėtų būti priimamas ir skundas dėl tokio sprendimo „produktų“ – Patikrinimo aktų, kuriuos Tarnyba jau spėjo surašyti, vykdydama Sprendimą. Bendrija pažymi, kad kaip neteisėtą panaikinus Sprendimą, liktų galioti neteisėto individualaus teisės akto (ar pranešimo) sprendimo vykdymo (realizavimo) procese priimti Patikrinimo aktai, o tokia situacija nėra galima, kadangi pažeistų pagrindinį teisės viršenybės principą „iš neteisės teisė neatsiranda“, todėl nagrinėjant Sprendimo teisėtumo klausimą, turėtų būti priimami ir reikalavimai dėl jo „produktų“ – Patikrinimo aktų. Pareiškėjas nurodo, kad priėmus nagrinėti Sprendimo teisėtumo klausimą, turėtų būti sustabdytas jo realizavimas – patikrinimų tęsimas, o to nepadarius, Tarnyba tęsia 2021 m. rugpjūčio 19 d. pradėtus patikrinimus, surašo patikrinimo aktus, administracinių nusižengimų protokolus ir garažų savininkams skiria baudas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnį. Pareiškėjas pažymi, kad prie 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrintų 37 garažų prisidėjo dar keliolika garažų (skaičius Bendrijai nėra žinomas, kadangi Tarnyba informacijos neteikia), patikrintų 2021 m. spalio 19 d. Pareiškėjas teigia, kad jeigu Sprendimas teismo būtų panaikintas kaip neteisėtas, kiltų iki jo panaikinimo Tarnybos neteisėto individualaus teisės akto Sprendimo vykdymo (realizavimo) procese priimtų neteisėtų Patikrinimo aktų ir administracinių nusižengimų protokolų pasekmių pašalinimo (galbūt nebeįmanomo) problema. Atsižvelgusi į tai, Bendrija primygtinai prašo sustabdyti neteisėto individualaus teisės akto vykdymą (realizavimą) – patikrinimų tęsimą ir patikrinimo aktų bei administracinių nusižengimų protokolų surašymą. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus atsisakymus bei vilkinimus atlikti jo pageidaujamus veiksmus rodo Tarnybos Šiaulių skyriaus teismui pateiktame 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsiliepime į Bendrijos pataisytą 2021 m. kovo 31 d. skundą bei 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepime nurodyti teiginiai ir Administracijos 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepime į Bendrijos 2021 m. gegužės 4 d. pataisytą 2021 m. kovo 31 d. skundą bei 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepime į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 13 d. skundą administracinio ginčo byloje Nr. AG3-113/25-2021 nurodyti teiginiai. Taip pat tokias aplinkybes patvirtina Tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 31SD-4407 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“, 2021 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 31SD-5902 „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ bei 2021 m. spalio 4 d. rašte Nr. 31SD-5929 „Dėl NŽT nesutikimo ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu“ nurodyti argumentai. Pareiškėjas pažymi, kad išvestiniais reikalavimais yra prašoma įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių, kol nėra Bendrijai nepalankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje, šiuo klausimu nevykdyti naujų jos teritorijoje esančių garažų stovėjimo vietų žemės naudojimo patikrinimų, kadangi Tarnybos Šiaulių skyriaus neįpareigojus nevykdyti naujų pareiškėjo teritorijoje esančių garažų stovėjimo vietų žemės naudojimo patikrinimų, Tarnyba tęsia 2021 m. rugpjūčio 19 d. pradėtus patikrinimus, surašo patikrinimo aktus, administracinių nusižengimų protokolus, garažų savininkams skiria baudas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnį, Bendrijos nariai, kuriems surašomi protokolai, yra priversti nukelti savo garažus; tai yra daroma nepaisant rizikos, kad Sprendimas teismo gali būti panaikintas kaip neteisėtas, nebent teismas jau yra iš anksto numatęs, kad pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo bus atmestas. Pareiškėjas akcentuoja, kad tai vyksta nepaisant sukeliamų akivaizdžių teisės pažeidimų: 1) Bendrijos nariai nėra kalti dėl jiems priskiriamo administracinio nusižengimo, kvalifikuojamo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnį, padarymo, kadangi žemė yra užimta ir naudojama ne savavališkai (Administracinių nusižengimų kodekso 2 str.); 2) nėra tyčios, kadangi buvo išduoti leidimai tokių metalinių garažų valstybinėje žemėje statymui ir eksploatacijai (Tarnybos 2021 m. vasario 12 d. raštas Nr. 1SS-225; Administracinių nusižengimų kodekso 7 str.); 3) Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnį, administracinė nuobauda gali būti paskirta trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos; šis tariamas nusižengimas Tarnybai yra paaiškėjęs jau daugiai kaip 10 metų (Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. 31SD-6652); 4) valstybinė žemė institucijų sprendimais buvo teisėtai perduota naudotis Bendrijai, nėra konstatuota, kad ji ar garažų savininkai žemę naudoja ne pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, todėl žemės naudojimas nepažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, reikalavimai Tarnybos Šiaulių skyrių ir Administraciją, kol nėra Bendrijai nepalankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje, šiuo klausimu įpareigoti susilaikyti nuo tokio pobūdžio administracinių sprendimų ir / ar veiksmų, tarp jų Tarnybos Šiaulių skyriui nevykdyti naujų Bendrijos teritorijoje esančių garažų stovėjimo vietų žemės naudojimo patikrinimų, negali būti vertinami kaip reikalavimas įpareigoti instituciją neatlikti veiksmų, priskirtinų institucijos diskrecijai, nustatytai institucijos veiklą reguliuojančiuose teisės normose, kadangi veiksmai, numatyti institucijos veiklą reguliuojančiuose teisės normose, negali būti atliekami pažeidžiant teisės normas. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į tai, teismo atsisakymas priimti patikslinto skundo dalį dėl aptartų reikalavimų, kadangi ši skundo dalis nenagrinėtina teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, yra neteisingas. Bendrija akcentuoja, kad buvo ignoruojamas jos prašymas teismui pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę baigti bylą taikos sutartimi: atlaisvinus 1,6711 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) iš 4,0912 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po atlaisvinimo likusiai daliai 2,4201 ha ir toliau būtų taikomos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 patvirtintos taisyklės ir Bendrija mokėtų 2,4201 ha nuomos mokestį pagal pateiktas deklaracijas. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Tarnybos Šiaulių skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nurodyta Bendrijos patikslinto skundo dalis yra nenagrinėtina teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ir pagrįstai atsisakė tokius jos patikslinto skundo reikalavimus priimti nagrinėti. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas panaikinti teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (išnagrinėti administracinę bylą dėl nepriimtų reikalavimų), negali būti tenkinamas, kadangi Bendrija ginčija teismo nutarties dalį, kurioje buvo sprendžiamas dalies jos patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimas. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punkto nuostatomis, pareiškėjas galėtų prašyti tik spręsti skundo reikalavimų priėmimo klausimą, bet ne tikėtis ginčo išsprendimo iš esmės. Tarnybos Šiaulių skyrius pažymi, kad Bendrijos atskirajame skunde nurodyti motyvai, kuriais ji ginčija teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį, ir kurie, jos teigimu, patvirtina skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą, yra visiškai nepagrįsti ir didžioji dalis motyvų nėra susiję su šia administracine byla; pareiškėjas atskirojo skundo motyvus sieja su Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsiliepimu į jo patikslintą skundą, kuris yra pateiktas kitoje Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-8298-289/2021. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad Patikrinimo aktai, kuriuose konstatuojamos faktinės aplinkybės, yra tokių aplinkybių konstatavimo dokumentai. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais, atsakovas nurodo, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose nurodytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, nėra laikytini administraciniais sprendimais, sukeliančiais savarankiškas teisines pasekmes, kadangi šiuose aktuose nėra numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų priimtų sprendimų, galinčių lemti asmenų teisių ir pareigų pasikeitimą; atsižvelgiant į tai, teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė asmenims skųsti Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų surašytų žemės naudojimo patikrinimo aktų, kadangi žemės naudojimo patikrinimo aktas laikytinas žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos vykdymo dalimi ar įrodymo vertinimo dalimi, sprendžiant priimto procesinio sprendimo (administracinio nusižengimo nutarimo administracinio nusižengimo byloje) teisėtumo klausimą, bet ne savarankišką juridinę galią turinčiu aktu, todėl Patikrinimo aktai taip pat negali būti ginčo teisme objektu. Atsakovas akcentuoja, kad Bendrija, gindama tariamai pažeistas T. N. ir P. J. teises, nepateikė jokių dokumentų (įrodymų), kad šie asmenys kaip nors susitarė su ja ir / ar prašė Bendriją atstovauti jiems teikiant administraciniam teismui skundą dėl asmeniškai jiems nuosavybės teise priklausančių metalinių garažų, pastatytų ant valstybinės žemės. Tarnybos Šiaulių skyrius pastebi, kad pareiškėjas minėtų dviejų asmenų nenurodė kaip bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, todėl laikytina, kad šiems asmenims apie iškeltą administracinę bylą ir atskirąjį skundą gali būti nežinoma, bei atkreipia dėmesį, kad šie du asmenys jokių Tarnybos veiksmų neskundė. Atsakovas pažymi, kad Tarnybos Šiaulių skyrius, 2021 m. rugpjūčio 19 d. atlikęs valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio prie (duomenys neskelbtini), dalies naudojimo patikrinimą vietoje, nustatė, jog Bendrijos garažu užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas (2021 m. rugpjūčio 24 d. buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-188-(14.31.78)); Tarnybos Šiaulių skyriui nustačius, kad garažas priklauso Bendrijai, jos pirmininkui Šiaulių skyriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 31SD-5902-(14.31.137E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ buvo pateikta 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-188-(14.31.78) kopija ir Bendrijos pirmininkas 2021 m. spalio 20 d. buvo pakviestas atvykti dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymo, jam 2021 m. spalio 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 2117882910) už administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas), buvo skirta administracinė nuobauda; Bendrijos pirmininkas pripažino, kad Bendrija yra padariusi administracinį nusižengimą, jos pirmininkas su skirta bauda sutiko, ją sumokėjo; Bendrija ar jos pirmininkas dokumentų, sukeliančių teisines pasekmes, neginčijo, administracinio nusižengimo procedūra yra baigta. Tarnybos Šiaulių skyriaus nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjui yra aišku ir suprantama, jog Patikrinimo aktai yra tarpiniai dokumentai, kuriuose yra konstatuojamos tik faktinės aplinkybės, taip pat pačiai Bendrijai suprantama, kad ji yra padariusi administracinį nusižengimą ir šios aplinkybės ji neginčijo. Tarnybos Šiaulių skyriaus nuomone, teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą Tarnybos Šiaulių skyrių įpareigoti nutraukti 37 garažų savininkams neteisėtai „pirmojo patikrinimo metu (2021-08-19) pradėtą administracinę teiseną“, minimą Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacijoje „savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“ , apie kurią skelbiama viešai. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, administracinėje byloje ginčo dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims sukelia teisinės pasekmes, nustato tam tikras teises ir pareigas. Tarnybos Šiaulių skyrius akcentuoja, kad kiekvienas metalinio garažo savininkas, kurio atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo procedūra, turi teisę Tarnybos nutarimus ginčyti Administracinių nusižengimo kodekso nustatyta tvarka (skųsti teismui, jeigu mano, kad jų teisės buvo pažeistos, ar įgyvendinti kitas teises, nurodytas Administracinių nusižengimų kodekso 577 str.). Atsakovas teigia, kad vykdydamas jam, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, teisės aktais priskirtas funkcijas, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintais Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais bei Tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintais Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėmis. Tarnybos Šiaulių skyrius atkreipia dėmesį, kad Bendrijos nariams priklausantys metaliniai garažai stovi ant valstybinės žemės, kurioje valstybinė žemė nėra nesuformuota atskiru žemės sklypu bei suformuotame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teises priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jį valdo Tarnyba (pagrindas – Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog iš 937 vietų garažams laikyti 540 vietų yra laisvos, o tokia informacija, jeigu ji yra teisinga, suponuoja išvadą, jog dauguma garažų savininkų garažus nusikėlė. Tarnybos Šiaulių skyrius teigia, kad tai, ar informacija yra teisinga, ir kiek Bendrijos narių faktiškai metalinius garažus laiko ant valstybinės žemės, galima nustatyti tik atsakovui atlikus Lietuvos Respublikai nuosavybės žemės patikrinimą. Nurodo, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. spendimu Nr. 31ŽNS-52 buvo nuspręsta atlikti valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančių Šiaulių mieste, kuriuose yra pastatyti Bendrijos nariams priklausantys metaliniai garažai, neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurie buvo pradėti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Tarnybos Šiaulių skyrius pažymi, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (Žemės įstatymo 36 str. 2 d.). Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo Bendrijos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Administracija nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog tame pačiame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. 13-8298-289/2021, kurioje yra nagrinėjamas visiškai analogiškas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“, kuriame reikalaujama iki 2021 m. sausio 1 d. nusikelti Bendrijos nariams priklausančius visus žemės sklype esančius metalinius garažus, nurodoma, kad neįvykdžius šio reikalavimo Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva bus pradėtos garažų nukėlimo procedūros bei pateiktas reikalavimas atlyginti nukėlimo ir negalėjimo naudoti visuomenės reikmėms susidariusios išlaidos, galima daryti pagrįstą išvadą, jog teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl šio reikalavimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Aptarusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Administracija teigia, kad įstatymais yra garantuojama teisė asmeniui kreiptis į administracinį teismą (atitinkamai ir į Komisiją), bet kartu tai reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta pareiškėjo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas; tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Atsakovas pažymi, kad kaip teisingai nurodė teismas, iš Patikrinimo aktų turinio matyti, jog Tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. rugpjūčio 19 d. atliktų patikrinimų metu nustatė tik faktines aplinkybes, kad užimta ir naudojama valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra perduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis ir tai galbūt pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 11 bei 12 punktuose nustatytus reikalavimus. Akcentuoja, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, todėl atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad Bendrijos patikslinto skundo reikalavimas dėl Patikrinimo aktų panaikinimo yra nepagrįstas, kadangi tai yra tik tarpiniai procedūriniai dokumentai, kuriuose buvo konstatuotos tam tikros aplinkybės. Be to, šiais aktais pareiškėjui nėra sukuriamos jokios teisinės pasekmės ir nenustatomos jokios privalomo elgesio taisyklės ar teisės, todėl Patikrinimo aktai negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pacitavusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą ir aptarusi aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Administracija pažymi, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, o nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrija prašo teismo Tarnybos Šiaulių skyrių įpareigoti neatlikti veiksmų, priskirtinų institucijos diskrecijai, numatytai institucijos veiklą reguliuojančiuose teisės normose, tačiau šio reikalavimo jokiais argumentais negrindė ir nepateikė jokių įrodymų, kaip institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Administracijos nuomone, atsižvelgiant į aktualų teisinį reguliavimą bei visapusiškai įvertinus pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto patikslinto skundo turinį ir kitus Bendrijos pateiktus dokumentus, galima daryti išvadą, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad šis Bendrijos reikalavimas laikytinas išvestiniu ir abstrakčiu, kad dėl to tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilęs ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.), kuris galėtų būti sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o nesant ginčo, teismas neturi pagrindo priimti nagrinėti minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą. Atsakovas akcentuoja, kad Bendrijos atskirajame skunde iš esmės yra išdėstyti tik abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, jokiais objektyviais įrodymais bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė, kad skundžiama teismo nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo pateikto skundo dalį, kurioje jis prašė įpareigoti atsakovą nutraukti 37 garažų savininkams neteisėtai „pirmojo patikrinimo metu (2021-08-19) pradėtą administracinę teiseną“, minimą Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacijoje „savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“ ir įpareigojimo, kol nėra Bendrijai nepalankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje, šiuo klausimu nevykdyti naujų jos teritorijoje esančių garažų stovėjimo vietų žemės naudojimo patikrinimų. Pareiškėjas 3-ioji metalinių garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) prieštaravimuose atsakovų Tarnybos Šiaulių skyriaus ir Administracijos atsiliepimams prašo juose išdėstyta pozicija nesivadovauti. Šiuose prieštaravimuose ir papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas akcentuoja, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnyje nėra nurodyta, jog pareiškėjas, prašydamas priimti skundo reikalavimus, negali tikėtis priėmimo ir procese ginčo išsprendimo iš esmės. Bendrija nurodo, kad jos pirmininkas pagal kompetenciją, nustatytą Bendrijos įstatuose, atstovauja Bendriją, kuri pagal jos įstatus yra fizinių asmenų susivienijimas, taigi, atstovauja ir jos narius teisme bei kitose institucijose, todėl atskiro susitarimo ar prašymo atstovauti jiems, kaip ir visiems kitiems Bendrijos nariams, turintiems metalinių garažus, pastatytus Bendrijos teritorijoje, teikiant administraciniam teismui skundą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, Bendrijos pirmininkui nereikia. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos Šiaulių skyriaus susirūpinimas, kad jis dviejų garažų savininkų nenurodė kaip suinteresuotų asmenų, todėl laikytina, jog šiems asmenims apie iškeltą administracinę bylą ir atskirąjį skundą gali būti nežinoma, yra perdėtas. Bendrija teigia, kad aplinkybė, jog dalis jos narių neatlaikę institucijų spaudimo ir gąsdinimų baudomis, nukėlė garažus, neskųsdami Tarnybos veiksmų, nepateisina neteisėtų reikalavimų, sprendimų ir remiantis jais atliktų veiksmų. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos Šiaulių skyrius prasitarė, jog 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo pradėtas „sistemingas“, t. y. planinis patikrinimas, tai taip pat patvirtina ir atsakovų raštai. Bendrija nurodo, kad valstybinė žemė institucijų sprendimais buvo teisėtai perduota jai naudotis, žemė nėra užimama savavališkai, nėra konstatuota, kad Bendrija ar garažų savininkai žemę naudoja ne pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, žemės naudojimas nepažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, tiek Sprendimas, tiek jo realizavimo produktai yra neteisėti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties dalies, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2020). Tokio pobūdžio raštas ar kitas dokumentas, kuriame pateikiama tik informacija arba konstatuojami tam tikri faktai, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016), 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Nustatyta, kad Patikrinimo aktuose yra nurodyta, jog Tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo metu nustatė faktines aplinkybes, kad yra užimta ir naudojama valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra perduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis ir tai galbūt pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 11 ir 12 punktuose nustatytus reikalavimus. Įvertinus patikrinimo aktų turinį, darytina išvada, kad tai yra tik tarpiniai procedūriniai dokumentai, juose buvo konstatuotos tam tikros aplinkybės, šiais aktais Bendrijai nėra priimtas joks konkretus sprendimas, jai nėra nustatytos jokios teisės ar pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-819-492/2017, 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-791-552/2018). Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo atveju skundo priėmimo stadijoje yra pakankamai akivaizdu, kad pareiškėjo ginčijami Patikrinimo aktai nėra savarankiški administraciniai aktai, nulemiantis pareiškėjo teises ar pareigas, tai tarpiniai dokumentai, jais Bendrijai nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Konstatavimas, kad skundžiami aktai neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos, o tai reiškia, kad pareiškėjas neturi teisės ginčyti Patikrinimo aktų, o jo atskirajame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog Patikrinimo aktai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, pirmosios instancijos teismas Bendrijos skundo reikalavimus dėl minėtų aktų panaikinimo pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių nutraukti 37 garažų savininkams neteisėtai „pirmojo patikrinimo metu (2021-08-19) pradėtą administracinę teiseną“, minimą Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacijoje „savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“ ir kol nėra Bendrijai nepalankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje, šiuo klausimu nevykdyti naujų jos teritorijoje esančių garažų stovėjimo vietų žemės naudojimo patikrinimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-317-629/2020). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020). Taigi, nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad analogiškus prašymus, kurie yra reiškiami teismui, pareiškėjas buvo reiškęs Tarnybai ar jos teritoriniam skyriui, o šios institucijos jo prašymus nagrinėti ar tenkinti atsisakė. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Bendrijos reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti jos prašomus atlikti veiksmus negali būti laikomas tokiu skundo reikalavimu, kuris pats savaime yra pakankamas administracinei bylai pradėti ir kurio pagrįstumas gali būti vertinamas atskirai nuo atsakovo atsisakymo atlikti prašomus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimo. Taigi, aptartus pareiškėjo skundą reikalavimus pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atskirajame skunde Bendrija nenurodė jokių argumentų, kurie leistų abejoti teismo padaryta išvada. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutarties dalimi spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties dalis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos remiantis Bendrijos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo 3-iosos metalinių garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės naudojimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktą dėl P. J. garažo užimamo sklypo, žemės naudojimo patikrinimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. aktą dėl T. N. garažo užimamo sklypo ir žemės naudojimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktą dėl 3-iosos metalinių garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) primininko garažo užimamo sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių įpareigoti nutraukti 37 garažų savininkams neteisėtai „pirmojo patikrinimo metu (2021-08-19) pradėtą administracinę teiseną“, minimą Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacijoje „savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“ ir kol nėra 3-iajai metalinių garažų eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) nepalankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje, šiuo klausimu nevykdyti naujų jos teritorijoje esančių garažų stovėjimo vietų žemės naudojimo patikrinimų, palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius