eA-804-1188/2026

Administracinė byla Nr. eA-804-1188/2026 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01104-2024-0 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl įsakymo panaikinimo ir pareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovas) Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. PKT-379 „Dėl sprendimo nutraukti M. G. priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūras“ (toliau – ir Įsakymas) bei tenkinti prašymą tęsti profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

2.  Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.    Jis 2024 m. kovo 15 d. kreipėsi į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Šiaulių regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių (toliau – ir Skyrius) dėl priėmimo į profesinę karo tarnybą (toliau – ir PKT). Gavo siuntimą nuvykti į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybą sveikatos patikrinimui. Karinės medicinos ekspertizės komisijos buvo pripažintas tinkamu tarnybai. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 30 d. buvo nukreiptas atvykti laikyti fizinio parengimo testus. Juos išlaikius pareiškėjui buvo pranešta, kad turi sulaukti riboto naudojimo (RN) išvados. Per šį laikotarpį buvo konkrečių pasiūlymų tarnauti Lietuvos kariuomenės padaliniuose, tačiau iš Skyriaus Šiaulių poskyrio 2024 m. liepos 16 d. telefonu gavo pranešimą, kad dėl pareiškėjo yra priimtas spendimas nutraukti priėmimo į PKT procedūras, o su visa informacija galima susipažinti į pareiškėjo elektroninį paštą atsiųstuose dokumentuose.

2.2.    Susipažinęs su gautais dokumentais pareiškėjas nesuprato, dėl kokios konkrečios priežasties nuspręsta jo nepriimti į PKT. Tai gali būti susiję su pareiškėjo ankstesne (duomenys neskelbtini) veikla, kuria pareiškėjas aktyviai neužsiima jau daugiau kaip 10 metų. Pareiškėjas Lietuvos sukarintose bei karinėse struktūrose tarnybą pradėjo dar (duomenys neskelbtini) (Lietuvos šaulių sąjunga) bei (duomenys neskelbtini) (Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba – dabar Krašto apsaugos savanorių pajėgos), kai pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) metų. Sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų, 1991 m. kovo 11 d. prisiekė kaip karys – savanoris. Rusijai pradėjus visuotinį įsiveržimą į Ukrainą, kiekvieną mėnesį remia organizacijas, padedančias Ukrainai kovoti prieš okupantus iš teroristinės Rusijos. Lietuvos valdžiai vis dažniau kalbant apie teroristinės Rusijos ketinimus per artimiausius metus užpulti Baltijos valstybes bei priėmus sprendimą didinti Lietuvos kariuomenę, galutinai nusprendė, kad gali būti naudingas Lietuvai kaip karys ir padėti paruošti tėvynės gynimui dešimtis Lietuvos piliečių. Iš kelių politinių partijų susilaukė kvietimo dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, tačiau pareiškėjas pirmenybę teikia Lietuvos kariuomenei. Pareiškėjo nuomone, jis šiuo metu naudingiausias Lietuvai gali būti būtent Lietuvos kario pozicijose.

3.  Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.  Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1.    Tarnyba 2024 m. liepos 16 d. raštu Nr. ŠS-207 „Dėl priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūrų nutraukimo“, teikdama pareiškėjui skundžiamą Įsakymą, nurodė, kad toks sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 28 straipsnio 1 dalimi ir Priėmimo į profesinę karo tarnybą, profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo ir jos pratęsimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-1179, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8.4 papunkčiu ir 11 punktu.

4.2.    Vadovaujantis KASOKTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, į profesinę karo tarnybą priimami pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes tinkantys šiai tarnybai, o pagal amžių – tinkantys eiti kario pareigas, atitinkančias turimą ar suteikiamą kario laipsnį, arba karinio specialisto pareigas (turintys aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą kariuomenei reikalingi specialistai). Atsižvelgus į pareiškėjo tinkamumą pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę, kandidatavimo į PKT procedūros nutrauktos dėl pareiškėjo moralinių savybių PKT neatitikimo.

4.3.    Vykdant pareiškėjo priėmimo į PKT procedūras bei renkant informaciją, siekiant nustatyti, ar nėra Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės dirbti su riboto naudojimo informacija neišdavimo pagrindų, iš Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. gegužės 22 d. gautas raštas Nr. IS-108, kuriuo rekomenduota papildomai kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD). VSD pateikus raštą su žyma „Slaptai“, Tarnybos direktorius priėmė Įsakymą.

4.4.    KASOKTĮ kariams bei kandidatams į PKT kelia itin aukštus reikalavimus. Profesinė karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, pagrįsta ištikimybe valstybei, kariuomenės organizavimas pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą bei parengtį. Tarnyba, surinkusi informaciją apie pareiškėją, objektyviai įvertino jo individualias (moralines) savybes, priėmė teisėtą skundžiamą Įsakymą dėl priėmimo į PKT procedūrų nutraukimo ir pareiškėjui pateikė tiek turinio, tiek ir formos prasme tinkamą pranešimą.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6.       VSD atsiliepime į skundą nurodė, kad atsakydamas į Tarnybos 2024 m. gegužės 30 d. kreipimąsi Nr. IS-279, remdamasis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pateikė Tarnybai 2024 m. birželio 20 d. raštą Nr. 19-528S (toliau – ir Raštas). VSD vertinimu, priimant skundžiamą Įsakymą buvo laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, skundžiamas Įsakymas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

II.

7.  Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

8.  Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2024 m. kovo 15 d. kreipėsi į atsakovo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Šiaulių regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių dėl jo priėmimo į profesinę karo tarnybą. Tarnyba 2024 m. liepos 15 d. priėmė įsakymą Nr. PKT-379 „Dėl sprendimo nutraukti M. G. priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūras“, o 2024 m. liepos 16 d. raštu Nr. ŠS-207 „Dėl priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūrų nutraukimo“, pateikdama pareiškėjui Įsakymą nurodė, kad toks sprendimas grindžiamas KASOKTĮ 28 straipsnio 1 dalimi ir Tvarkos aprašo 8.4 papunkčiu ir 11 punktu. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, kreipėsi į teismą.

9.  Teismas vadovavosi Žvalgybos įstatymo 8 straipsniu, KASOKTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos aprašo 8.4 papunkčiu ir 11 punktu, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-487, 13.1 papunkčiu, Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo ir panaikinimo krašto apsaugos sistemoje ir šauliams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-1018, (toliau – ir RN Aprašas) nuostatomis.

10.     Teismas nustatė, kad pareiškėjas kandidatavo į PKT, o profesinės karo tarnybos santykių pobūdis riboja į karo tarnybą priimamų karių galimus lūkesčius, nes krašto apsaugos organizavimą užtikrinantys subjektai turi labai plačią vertinimo diskreciją atrenkant asmenis, tinkančius į PKT. Šių subjektų, kurių vienas yra ir Tarnyba, sprendimai reikšminga dalimi yra priklausomi nuo iš kitų krašto apsaugos sistemos (toliau – ir KAS) bei Lietuvos Respublikoje žvalgybos institucijų gaunamų duomenų. Šios krašto apsaugos sistemos institucijos veikla taip pat betarpiškai sietina su kandidatų atlikti karo tarnybą patikra (asmens lojalumo valstybei ir turimos kitos operatyvinės informacijos apie asmenį analizė, įskaitant kandidatų asmeninių – dalykinių savybių nustatymas).

11.     Teismas nurodė, jog vykdant pareiškėjo priėmimo į PKT procedūras bei renkant informaciją, siekiant nustatyti, ar nėra VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės dirbti su Riboto naudojimo informacija neišdavimo pagrindų, Tarnyba iš Departamento 2024 m. gegužės 22 d. gavo raštą Nr. IS-1081 „Dėl informacijos apie M. G. pateikimo“, kuriame nurodoma, kad kandidatas į KAS M. G. 2012 m. liepos 13 d. pasikeitė pavardę, ankstesnė – M. 1996 m. jis kūrė (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistruota. Viešuose šaltiniuose yra skelbiama informacija apie asmens (duomenys neskelbtini). Departamentas taip pat rekomendavo Tarnybai papildomai kreiptis į VSD. Tarnyba 2024 m. gegužės 30 d. raštu Nr. IS-279 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VSD su prašymu pateikti informaciją, ar pareiškėjas, norintis stoti į PKT, atitinka KASOKTĮ 28 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus. VSD pateikė Tarnybai Raštą, informuodamas, kad nedisponuoja informacija, kuri atitiktų KASOKTĮ 28 straipsnio 4 dalyje nustatytus pagrindus, tačiau pateikė informaciją apie pareiškėją, kuri gali turėti įtakos priimant sprendimą dėl jo atitikimo profesinei karo tarnybai (Žvalgybos įstatymo 18 str. 3 d. 1 p., KASOKTĮ 28 str. 6 d.). Rašte nurodė, kad pareiškėjas 2006 m. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje („(duomenys neskelbtini)“). VSD pateikus Tarnybai Raštą su žyma „Slaptai“, Tarnybos direktorius priėmė Įsakymą.

12.     Teismas, susipažinęs su byloje įslaptinta medžiaga, aptaręs Lietuvos karo tarnybos etikos principus, įtvirtintus Lietuvos karių etikos kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-561, pritarė atsakovo argumentams, jog profesinė karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, be kita ko, pagrįsta ištikimybe valstybei, griežtos drausmės principais, taikomais specialiais reikalavimais statutinių krašto apsaugos sistemos institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniais šių pareigūnų įgaliojimais (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialiomis socialinėmis ir kitomis garantijomis, kurios liudija apie karo tarnybos svarbą valstybės ir visuomenės saugumui bei keliamus itin aukštus reikalavimus asmenims atliekantiems karo tarnybą.

13.     Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, nusprendė, kad Įsakymas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, teismas taip pat netenkino ir išvestinio reikalavimo, o pareiškėjo skundą atmetė.

III.

14.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą / prašymą tęsti profesinę karo tarnybą.

15.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime nėra aiškių motyvų, teismas nepareikalavo iš VSD paviešinti įslaptintą medžiagą apie pareiškėją, su kuria susipažino teisėjų kolegija, o galbūt ir Tarnyba. Teisinėje ir demokratinėje valstybėje negali būti uždrausta asmeniui susipažinti su medžiaga, kurį yra apie jį ir kurios pagrindu priimami asmeniui svarbūs sprendimai. Tikėtina, jog įslaptinta medžiaga byloje dėl to, kad pareiškėjas negalėtų apsiginti. Jeigu VSD turi konkrečių įrodymų apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) veiklą, jie turi būti perduoti prokuratūrai, teismui, nes priešingu atveju ji laikytina šmeižtu. Pareiškėjo nuomone, išmintingai veikianti specialioji tarnyba (šiuo atveju – VSD) ir strategiškai mąstanti jos vadovybė, siekdama tautos vienybės (ypač galimo karo su teroristine Rusija grėsmės atveju), turėtų kviesti į valstybės tarnybą tokius asmenis kaip pareiškėjas, o ne kliudyti jiems tarnauti tautai ir valstybei (ne valdžiai), nes demokratinėse šalyse valdžios keičiasi. Pareiškėjas akcentuoja, kad visą gyvenimą buvo ištikimas lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei, o ankstesnė aktyvi (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini).

16.     Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17.     Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, jo motyvais, nurodo, kad skundžiamo sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes jame tinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, teisingai pritaikytos teisės normos bei aktuali teismų praktika, o apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentai yra nepagrįsti, nesuponuoja kitokio bylos išnagrinėjimo rezultato.

18.     Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

19.     VSD atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja Rašto pateikimo aplinkybes ir jame nurodytą informaciją ir teigia, jog Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad informacija turi būti įslaptinama, jeigu ji atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų informacijos kategorijų ir jos atskleidimas ar praradimas sukeltų grėsmę, pakenktų valstybės institucijų interesams. VTPĮ numato, kad įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija (3 str. 6 d.). Pagal galiojantį valstybės ir tarnybos paslapčių teisinį reglamentavimą pareiškėjas negali susipažinti su nagrinėjamai bylai aktualia įslaptinta informacija. VTPĮ numato, kad įslaptinta informacija išslaptinama, kai pasibaigia įslaptinimo terminas arba išnyksta įslaptinimo tikslingumas (10 str. 1 ir 2 d.). VSD, įvertinęs, jog Rašte esančios informacijos įslaptinimo terminas nėra pasibaigęs ir išslaptinimas turėtų neigiamos įtakos VSD atliekamiems tyrimams ir sutrukdytų pasiekti išsikeltus tikslus, neišslaptino Rašto, todėl pareiškėjas neturi teisės susipažinti su teikiama medžiaga.

20.     Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. kovo 17 d. padavė procesinį dokumentą, kuriame prašo pareiškėjo skundą tenkinti, o VSD bei Lietuvos kariuomenės sprendimus atmesti kaip nepagrįstus. Pareiškėjas šiame procesiniame dokumente pabrėžia, kad jau dešimtmetį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21.     Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. PKT-379 „Dėl sprendimo nutraukti M. G. priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūras“, pagrįstumo ir teisėtumo.

22.     Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad nuo jo ankstesnės (duomenys neskelbtini) veiklos praėjo daugiau nei 10 metų, tačiau ši veikla gali būti susijusi su atsakovo Įsakymo priėmimo priežastimis, kurios jam neaiškios. Atsakovo Įsakymu atliktas pareiškėjo priėmimo į profesinę karo tarnybą nutraukimas nepagrįstas tokioje nagrinėjamu atveju susidariusioje situacijoje, kai pareiškėjas, pradėjęs tarnybą Lietuvos šaulių sąjungoje 1990 m. būdamas (duomenys neskelbtini), šiuo metu naudingiausias Lietuvai jos karių gretose ir todėl teikia pirmenybę Lietuvos kariuomenei, nors yra sulaukęs kelių politinių partijų kvietimo dalyvauti nacionaliniuose parlamento rinkimuose.

23.     Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, atitinkamai pažymėjęs profesinės karo tarnybos buvimą specifine valstybės tarnybos rūšimi, kuri grindžiama specialiais reikalavimais. Teismas pažymėjo atsakovo gautą Departamento 2024 m. gegužės 22 d. rašte Nr. IS-1081 „Dėl informacijos apie M. G. pateikimo“ nurodytą informaciją apie pareiškėjo 2012 m. liepos 13 d. atliktą jo ankstesnės pavardės (M.) pasikeitimą ir 1996 m. įkurtą, bet (duomenys neskelbtini) neįregistruotą (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Be to, teismas pažymėjo atsakovo gautą VSD Raštą, kurio paprašymo rekomendavo Departamentas ir kuriame informuojama apie nedisponavimą su profesinės karo tarnybos reikalavimais susijusia informacija, tačiau nurodomas 2006 m. įvykęs pareiškėjo nuteisimas už nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį („(duomenys neskelbtini)“).

24.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepareikalavo, kad VSD paviešintų su pareiškėju susijusią ir pagrindą atsakovo Įsakymui priimti sudariusią įslaptintą medžiagą, nes susipažinimas su ja negali būti uždraustas teisinėje ir demokratinėje valstybėje. Jeigu toje medžiagoje yra pareiškėjo (duomenys neskelbtini) veiklos įrodymų, jie turi būti perduoti prokuratūrai ir teismui, o to nepadarius laikytini šmeižtu. Išmintingai veikianti specialioji tarnyba ir strategiškai mąstanti jos vadovybė neturi kliudyti pareiškėjui tarnauti tautai ir valstybei tokioje valdžių keitimosi situacijoje, kai ankstesnė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini), tačiau nulemta ištikimybės lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei.

25.     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26.     Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; ir kt.).

27.     Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo inicijuotas jo priėmimo (kandidatavimo) į profesinę karo tarnybą administravimas, kuri atliko atsakovas, buvo susietas su išsiaiškinimu, ar nėra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytų teisės dirbti su riboto naudojimo informacija neišdavimo pagrindų, t. y. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pozicijos pasitelkimu. Departamento 2024 m. gegužės 22 d. rašte Nr. IS-108 nurodytos rekomendacijos pagrindu atsakovas papildomai pasitelkė VSD vertinimą. Atsižvelgdamas į dviejų žvalgybos institucijų abejones, atsakovas Įsakymu nutraukė pareiškėjo priėmimo (kandidatavimo) į profesinę karo tarnybą administravimą. Ginčijamame atsakovo Įsakyme nurodyta, kad nusprendžiama nutraukti M. G. priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūras, vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, taip pat Tvarkos aprašo nuostatomis.

28.     Byloje nėra ginčo, kad prioritetą Lietuvos kariuomenei teikiantis pareiškėjas yra sulaukęs kelių politinių partijų kvietimo dalyvauti nacionaliniuose parlamento rinkimuose ir praeityje aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, ir kad jo kandidatavimo į profesinę karo tarnybą procedūros nutrauktos atsakovui suabejojus jo moralinių savybių atitiktimi tokioje tarnyboje būtinoms moralinėms savybėms, tačiau nesutariama, ar atsakovas, atsižvelgdamas į dviejų žvalgybos institucijų abejones ir rekomendacijas, tinkamai įgyvendino su profesinės karo tarnybos komplektavimu susijusią administracinę diskreciją ir neperžengė teisiškai toleruotinų jos ribų.

29.     Pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nėra argumentų dėl atsakovo pasitelktų žvalgybos institucijų vertinimų, taip pat atsakovo pareiškėjui nesudarytų galimybių susipažinti su tokiais vertinimais, nepagrįstumo ir neteisėtumo. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atitinkamai pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojami nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti bylą pagal pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nevertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys tik dėl bendrųjų aspektų, susijusių su ginčo atveju, pagal taikytinus teisės aktus susidariusiu žvalgybos institucijų pasitelkimu atsakovo atliktame pareiškėjo ginčijamame viešajame administravime.

30.     Pažymėtina Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata „[p]iliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“ ir 48 straipsnio 1 dalies nuostata „[k]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

31.     Tokių Konstitucijos nuostatų samprata profesinės karo tarnybos kariams įstatymu nustatytų ribojimų aspektu išplėtota Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje. Joje akcentuojama, kad iš Konstitucijos kylanti profesinės karo tarnybos paskirtis suponuoja tam tikrus specifinius jos ypatumus, kaip antai griežto hierarchinio pavaldumo karių tarpusavio santykius, drausminės atsakomybės specifiką, be kita ko, specifinius kariams šioje tarnyboje keliamus reikalavimus, susijusius su jų lojalumu ir moralinėmis savybėmis (žr. ir plg. Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimą).

32.     Be to, pažymėtina, kad Konstitucijos 141 straipsnyje (2022 m. balandžio 21 d.) įtvirtinta, kad „<...> krašto apsaugos sistemos <...> karininkai, puskarininkiai ir liktiniai <...> negali <...> dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“.

33.     Tokios Konstitucijos nuostatos samprata oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje išplėtota, be kita ko, tuo aspektu, kad: 1) Konstitucijos 141 straipsnyje įtvirtinti specialūs apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti karinių valstybės institucijų depolitizavimą; 2) konstitucinė karo tarnybos paskirtis, kario statuso ypatumai, ypatingas šios tarnybos pobūdis ir kitos svarbios aplinkybės suponuoja įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti ir kitokius apribojimus (žr. ir plg. Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimą).

34.     Akcentuotina, jog Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarime išplėtota oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata, kad „reguliuodamas krašto apsaugos sistemos, inter alia karo tarnybos, santykius įstatymų leidėjas turi atsižvelgti į geopolitinę situaciją ir kitus veiksnius, darančius įtaką valstybės saugumui, įvertinti galimas grėsmes jam, ilgalaikius politinius procesus, valstybės dalyvavimą valstybių tarpusavio pagalbos organizacijose, valstybės tarptautinius įsipareigojimus saugumo užtikrinimo, taikos palaikymo misijose ir kt.“, nagrinėjamu atveju suponuoja, be kita ko, tai, kad profesinės karo tarnybos komplektavimą administruojanti ir pareiškėjo tinkamumą tokiai ypatingai tarnybai vertinusi Tarnyba nagrinėjamu atveju taip pat turėjo ir turi atsakingo valdymo principu saistomą administracinę diskreciją atsižvelgti į geopolitinę situaciją ir kitus veiksnius, darančius įtaką valstybės saugumui, įvertinti galimas grėsmes jam, ilgalaikius politinius procesus ir kt.

35.     Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos 84 straipsnio 14 punkte įtvirtintos saugumo tarnybos ir 141 straipsnyje nurodytų saugumo tarnybų konstituciškai suponuojamos funkcijos ir jomis determinuojami įstatymu detalizuoti įgaliojimai bei jų įgyvendinimas sietinas su atitinkama, daugeliui kitų viešojo administravimo institucijų nebūdinga, specifika.

36.     Pažymėtina ir tai, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 28 straipsnio „Priėmimas į profesinę karo tarnybą“ 1 dalyje nustatyta, kad „Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes tinkantys šiai tarnybai <...>“. Šias nuostatas atitinkamai konkretinančiame Tvarkos apraše nustatyta, kad informacija apie priėmimą į PKT teikiama Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Regioninės karo komendantūros Karo prievolės ir komplektavimo centre ar Rajono savivaldybės karo komendantūros Karo prievolės ir komplektavimo skyriuje (toliau kartu – RKPKP) (3 p.); RKPKP, gavęs iš kandidato Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus ir (ar) informaciją, privalo užregistruoti kandidatą, atitinkantį bendruosius reikalavimus (išskyrus sveikatos būklės ir fizinio parengtumo), PerVIS, o jei kandidatas neatitinka bendrųjų reikalavimų (išskyrus sveikatos būklės ir fizinio parengtumo), RKPKP viršininko sprendimu tolesnę atranką nutraukia ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka informuoja kandidatą apie priimtą sprendimą (8.4 p).

37.     Šiame kontekste paminėtina, kad moralinių savybių sąvokos detalizuota apibrėžtis nėra įtvirtinta nei minėtame įstatyme, nei Tvarkos apraše. Tai neabejotinai sudaro teisinę prielaidą profesinės karo tarnybos komplektavimą administruojančio atsakovo diskrecijai atsakingai vertinti pareiškėjo moralines savybes.

38.     Be to, Žvalgybos įstatyme (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad pagal atskirus prašymus žvalgybos institucijos turi teisę teikti žvalgybos informaciją Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms ir kitoms valstybės institucijoms, jeigu prašoma informacija yra susijusi su jų tiesioginėmis funkcijomis ir gali būti reikšminga šių institucijų veiklai (18 str. 3 d. 1 p.).

39.     Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 7 d.). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi pagrįsti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

40.     Teisėjų kolegija pirmiausia vertina, kad nagrinėjamu atveju susidariusioje situacijoje pareiškėjo kvestionuojamas atsakovo atsižvelgimas į slaptosios tarnybos poziciją, kurios pasitelkimą atsakovui rekomendavo karinės žvalgybos institucija, vertintina kaip pakankamai svarbi, tačiau ne esminė ginčo aplinkybė, nes pareiškėjo inicijuotos profesinės karo tarnybos komplektavimo administracinės procedūros baigtis, kurią ginčija pareiškėjas, nulemta ginčijamo atsakovo Įsakymo, kuris teisiškai nėra automatiškai determinuotas slaptosios tarnybos pozicijos. Profesinės karo tarnybos komplektavimą administruojantis atsakovas, gavęs karinės žvalgybos institucijos rekomendaciją pasitelkti slaptosios tarnybos poziciją ir atsakingai įgyvendinęs tokią rekomendaciją, neabejotinai turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą savo administracinę diskreciją atitinkamai susieti su šių dviejų žvalgybos institucijų abejonėmis.

41.     Be to, teisėjų kolegija vertina, kad ginčijamu Tarnybos Įsakymu pagrįstai ribojama pareiškėjo galimybė laisvai pasirinkti profesinę karo tarnybą bendrai nelemia pareiškėjo galimybių įgyvendinti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį neproporcingo ir neteisėto ribojimo. Konstatuotina, kad atsakovas, atsižvelgdamas į dviejų žvalgybos institucijų abejones ir rekomendacijas, atsakingai ir pagrįstai įgyvendino su profesinės karo tarnybos komplektavimu susijusią administracinę diskreciją, neperžengdamas jos ribų, kylančių iš konstitucinių imperatyvų, susijusių, be kita ko, su asmenų lygiateisiškumo garantija ir asmens teise stoti į civilinę ar karo tarnybą.

42.     Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kuriais pažymima ir suponuojama, kad tikėtinos pareiškėjo nepriėmimo į PKT galimos sąsajos su jo ankstesne (duomenys neskelbtini) veikla, kuria pareiškėjas aktyviai neužsiima daugiau kaip 10 metų, pažymėtina, kad tokie argumentai grindžiami bendro pobūdžio tikimybės prielaida, kaip hipoteze. Tai, kas galėtų būti arba negalėtų būti sąsajomis pagal pareiškėjo daromą bendro pobūdžio prielaidą ir ja grindžiamą numanymą, nagrinėjamu atveju iš principo nėra administracinio ginčo teisminio nagrinėjimo dalykas, ypač tokiame kontekste, kai pareiškėjas skunde pirmosios instancijos nurodė tiek jo ankstesnio (duomenys neskelbtini) pasibaigimą prieš daugiau nei dešimt metų, tiek gautą kelių politinių partijų kvietimą dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą 2006 m. įvykusį pareiškėjo nuteisimą už nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį („(duomenys neskelbtini)“), vertinti kritiškai ir atmestini.

43.     Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, jog buvo apribota teisė į gynybą, nes nebuvo išslaptinta VSD išvados dalis, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas Tarnybos Įsakymas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš principo grindžiami pareiškėjo nepaneigto jo nuteisimo 2006 m., taip pat kitomis su tokiu nuteisimu susijusiomis aplinkybėmis (jas nurodančia VSD išvados dalimi), kurios nėra įslaptintos, ir su šiomis aplinkybėmis pareiškėjas galėjo susipažinti. Taigi ginčijamas Tarnybos Įsakymas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra grindžiami išimtinai vien įslaptinta informacija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog įslaptinta informacija administracinėje byloje vertintina kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis neįtvirtina absoliutaus draudimo valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius duomenis naudoti kaip įrodytus administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1291-662/2023). Tačiau naudojant neišslaptintus duomenis kaip įrodymus administracinėje byloje, būtina atsižvelgti į tai, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4143-442/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4548-502/2018).

44.     Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. PKT-379 „Dėl sprendimo nutraukti M. G. priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūras“ pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

45.     Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

46.     Byloje nustatyta, jog pareiškėjas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį.

47.     ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis nustato, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma (3,75 Eur) grąžinama pareiškėjui. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Grąžinti pareiškėjui M. G. 3,75 Eur (tris eurus, 75 ct) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                          Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis