eA-647-968/2025

Administracinė byla Nr. eA-647-968/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07722-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.5; 13.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjas L. O. komercinė firma kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2023 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 1AE-335 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti L. O. komercinės firmos skundą dėl Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2023 m. gegužės 4 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190282S (toliau – ir Ataskaita).

2.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, kuria jam apskaičiuota mokestinė nepriemoka, t. y. 7 878 Eur importo muito mokestis ir 18 201 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas Sprendimu sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

2.2. Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Muitinės departamentas formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 156 straipsnio 1 dalies nuostatas. Baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės negali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo situacijos vertinimui.

2.3. Muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą, savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę. Muitinė savarankiškai įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją elektroninėse automobilių importo deklaracijose, savarankiškai nusprendė, jog minėtose deklaracijose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio įsigijimo vertę ir deklaruotų automobilių muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo. Muitinė savarankiškai vertino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 vykdančios institucijos surinktus duomenis apie automobilių eksporto iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) kainas ir kitas aplinkybes. Todėl neegzistuoja kliūtys, dėl kurių Muitinės departamentas negalėtų išnagrinėti kilusio mokestinio ginčo.

2.4. Muitinė, vadovaudamasi MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, atlikdama mokestinį patikrinimą ir priimdama Ataskaitą, turėjo nustatyti ir pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo papildomai sukurta mokestinė prievolė pareiškėjui. Mokestinį ginčą nagrinėjanti ikiteisminė ginčo institucija turi teisę nustatyti / nenustatyti visus būtinus mokestiniam ginčui išspręsti juridinius faktus ir aplinkybes. Net ir tokiu atveju, jei Muitinė nekonstatavo tam tikrų juridinių faktų ar aplinkybių buvimo / nebuvimo, Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti / nenustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo faktą, kadangi būtent šiai institucijai tenka kompetencija spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje.

2.5. Muitinės departamentas nepagrįstai nesvarstė galimybės sustabdyti pareiškėjo skundo dalies nagrinėjimą.

2.6. Muitinės departamentas ir Muitinė piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis. Šiuo atveju susiklosčiusi situacija leidžia pagrįstai kelti abejonę dėl tikrųjų supaprastinto patikrinimo tikslų, t. y. leidžia abejoti, ar Muitinė tikrai siekė atlikti supaprastintą patikrinimą ir nustatyti mokestinę nepriemoką, ar visgi veikė siekdama labiau padėti ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai surinkti naujus duomenis ikiteisminio tyrimo byloje. Muitinės departamentas, sustabdydamas pareiškėjo skundo nagrinėjimą, iš esmės prisidėjo prie šių veiksmų ir pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

3.  Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.1. Sprendimas priimtas vadovaujantis MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos.

3.2. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikaltimo tyrimo 4-oji valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo/eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

3.3. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs ir su galimu pareiškėjo dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, susijusiojoje su transporto priemonių įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Todėl Muitinės departamentas, pasinaudodamas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

4.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Muitinės teigimu, Sprendimu pagrįstai taikytas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytas mokestinio ginčo nagrinėjimo stabdymo pagrindas.

II.

5.  Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6.  Teismas nustatė, kad:

6.1. Muitinė, atlikusi mokestinį patikrinimą, surašė 2022 m. lapkričio 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM190767S, kuria nusprendė nepripažinti Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Korjex“ importuotų 28-ių naudotų automobilių, deklaruotų išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai bei įformintų elektroninėmis importo deklaracijomis (toliau – ir EID), išvardintomis minėtos patikrinimo ataskaitos 1-ajame priede, deklaruotų muitinės verčių, nustatytų pagal muitinio įforminimo metu pateiktas turto vertintojo ataskaitas. Vietos mokesčių administratorius šioje ataskaitoje konstatavo, jog deklaruotoji muitinė vertė paneigtina remiantis naujai gauta informacija – JAV krašto apsaugos departamento pateiktais pirmiau minėtų automobilių eksporto duomenimis. Tokiu būdu, šių automobilių muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 74 straipsnio 3 dalimi, remiantis Muitinės turimais duomenimis, t. y. vertėmis, pateiktomis JAV krašto apsaugos departamento Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ai valdybai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

6.2. Minėta ataskaita solidariais skolininkais muitinei buvo pripažinti deklarantas bei pareiškėjas, kuriems buvo apskaičiuota papildoma mokestinė nepriemoka – 7 878 Eur muito, 60 955 Eur PVM bei 680 Eur muito delspinigių bei 29 928 Eur PVM delspinigių.

6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2022 m. lapkričio 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2KM190767S, padavė Muitinės departamentui skundą, kuriame nurodė, jog Muitinė, surašydama šią ataskaitą, padarė skaičiavimo klaidų, įtakojusių apskaičiuotą mokestinę nepriemoką.

6.4. Muitinės departamentas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1AE-176 nusprendė panaikinti Muitinės 2022 m. lapkričio 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM190767S bei pavesti Muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą. Šis Muitinės departamento sprendimas buvo grindžiamas tuo, jog vietos mokesčių administratorius, apskaičiuodamas PVM nepriemoką, į ją įtraukė ne tik skirtumą tarp ginčo muitinės deklaracijose deklaruoto PVM bei naujai apskaičiuoto PVM, tačiau ir tas PVM sumas, kurios buvo deklaruotos minėtose muitinės deklaracijose bei buvo įskaitytos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Po pirmiau minėtos patikrinimo ataskaitos surašymo buvo gauta papildoma informacija iš VMI, kad muitinio įforminimo metu deklaruotos PVM sumos buvo įskaitytos. Be to, Muitinės departamentas nurodė, jog, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 ir 5 dalimis bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, PVM bei PVM delspinigių mokestinė prievolė skaičiuotina tik žalos valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 nustatymo tikslais.

6.5. Muitinė atliko pakartotinį mokestinį patikrinimą bei surašė Ataskaitą, kuria nusprendė solidariais skolininkais Muitinei pripažinti deklarantą bei pareiškėją ir įregistravo jiems mokestinę nepriemoką: 7 878 Eur muito ir 765 Eur muito delspinigių, taip pat, siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20, buvo apskaičiuota 18 201 Eur importo PVM.

6.6. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydama panaikinti Ataskaitą. Muitinės departamentas Sprendimu pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20.

6.7. MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti. Visų pirma, nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais. Taip pat, analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali ir būtina aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (LVAT 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Antra, tam tikro juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatytas ne bet kurios kitos institucijos, tačiau tik minėtoje teisės normoje nurodytos institucijos (teismo, teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos). Tik esant šių dviejų sąlygų visumai ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą.

6.8. Muitinės departamentas patenka į institucijų sąrašą, nurodytą MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje, todėl turi teisinį pagrindą spręsti mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą (LVAT 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-932/2008).

6.9. Muitinė pareiškėjo supaprastintą mokestinį patikrinimą atliko gavusi Muitinės departamento pavedimą. Muitinės departamentas 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (16.5 Mr) 3BE-3074 pavedė Muitinei atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl naudotų transporto priemonių EID deklaruotos muitinės vertės, įvertinant pateiktus duomenis, remdamasis Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotimi Nr. 38-3-11313, susijusia su skolos apskaičiavimu ir registravimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Muitinės departamentas, duodamas pavedimą atlikti tyrimą, 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-3074 nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateikta informacija ir duomenys apie naudotas transporto priemones buvo susisteminti pagal muitinėje 2019 metais įformintas EID. Muitinės departamentas 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-3074 nurodė, kad 2019 metais į Lietuvą naudotas transporto priemones (pagal pateiktus VIN kodus) importavo įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas.

6.10.  Muitinės departamentas 2023 m. liepos 19 d. rašte Nr. (16.5/7) 3BE-4329 adresuotame Muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui, nurodė, kad atliko užklausas į JAV ir Kanados muitinių tarnybas dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 turimų duomenų apie importuotas naudotas transporto priemones patikslinimo ir minėtu raštu patikslintus duomenis perdavė Muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

6.11.  Muitinė supaprastintą pareiškėjo mokestinį patikrinimą pagal nurodytas EID atliko turėdama Muitinės departamento pavedimą, vykdydama Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotį – nustatyti valstybei nusikalstama veika padarytą žalą.

6.12.  Muitinė, priimdama Ataskaitą ir apskaičiuodama pareiškėjui 7 878 Eur importo muito (A00) mokestinę nepriemoką, be kita ko, rėmėsi baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 ikiteisminio tyrimo duomenimis bei Muitinės departamento pateikta papildoma informacija, gauta iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos.

7.  Teismas vertino, kad pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais, todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas. Tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija. Muitinės departamentui, kaip centriniam mokesčių administratoriui, tokia teisė nesuteikta. Muitinės departamentas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra kompetentingas įvertinti surinktus faktinius duomenis, kurie atitinka nusikalstomos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos.

8.  Teismas darė išvadą, kad Muitinės departamentas Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK, įsiteisėjimo. Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Sprendimą panaikinti nėra pagrindo.

9.  Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti jo skundą dėl Ataskaitos laikė išvestiniu, todėl, atsisakius panaikinti Sprendimą, neturėjo pagrindo įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti pareiškėjo skundą.

III.

10.  Pareiškėjas L. O. komercinė firma apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.  Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra nurodytas teisinis Sprendimo priėmimo pagrindas ir teisės normų taikymas yra motyvuotas. Mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas buvo pritaikytas formaliais pagrindais, nekonkretizuojant ir nenurodant jokių pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdymo motyvų.

11.2.  Muitinės departamentas Sprendime mini ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 ir jame ateityje nustatytinas svarbias faktines aplinkybes mokestiniam ginčui, tačiau konkrečiai šių faktinių aplinkybių Sprendime nenurodo, taip pat tik pažymi, kad buvo išnagrinėta labai panaši administracinė byla. Muitinės departamento nurodytos administracinės bylos nėra susijusios ir negali būti identiškai sprendžiamos. Todėl Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

11.3.  Ataskaitoje nurodoma, kad, apskaičiuojant importuotų prekių muitinę vertę, negalėjo būti remiamasi nei turto vertinimo ataskaitomis, nei sąskaitomis–faktūromis, nei kitais pareiškėjo, kaip muitinės tarpininko, prie EID pridėtais dokumentais (įskaitant ir pačiomis EID). Šias išvadas Muitinė padarė remdamasi ne visų dokumentų suklastojimo faktu (kurio pagrindimui iš tiesų reikėtų sulaukti baudžiamosios bylos baigties), tačiau kitais pačios Muitinės arba ikiteisminio tyrimo įstaigos iš kitų šalių (JAV) surinktais duomenimis apie importuotų prekių įsigijimo aukcionuose, importo vertes, transportavimo kaštus ir t. t. Todėl net jei baigus ikiteisminį tyrimą ir priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius būtų konstatuoti pareiškėjo ar kitų asmenų nusikalstami veiksmai klastojant dokumentus, kuriais buvo grindžiamos importo deklaracijos, tai neturės įtakos pareiškėjo skundo dėl Ataskaitos nagrinėjimo galimybėms bei rezultatui, kadangi jau dabar Muitinės departamentui nėra jokių kliūčių įvertinti, ar Muitinė tinkamai įvertino jos pačios gautus duomenis apie importuotų prekių vertes, ar tinkamai teisiškai pagrindė solidariąją pareiškėjo atsakomybę už papildomai priskaičiuotus mokesčius ir pan., t. y. nėra jokių kliūčių jau dabar išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos.

11.4.  Tam, kad mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija galėtų sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą (pagal MAĮ 156 str. 1 d.) turi būti įvykdytos dvi sąlygos: yra būtina nustatyti juridinio fakto buvimą / nebuvimą (kuris yra svarbus mokestiniam ginčui išspręsti) ir šio juridinio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos institucijos kompetencija. Muitinės departamentas nei Sprendime, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir tiksliai neįvardino juridinių faktų ir aplinkybių, kuriuos gali nustatyti tik ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija. Todėl neegzistuoja kliūtys, dėl kurių reikėtų stabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą. Pareiškėjas skundžia Ataskaitą, kuri buvo parengta Muitinės savarankiško mokestinio patikrinimo pagrindu.

11.5.  Nepagrįstai nebuvo svarstyta pareiškėjo skundo dalies nagrinėjimo galimybė. Muitinės departamentas pasirinko formaliai sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, tokiu būtų perkeldamas visą atsakomybę ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdančiai institucijai, kas kelia abejones dėl mokestinio tyrimo savarankiškumo.

12.  Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

12.1.  Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui, pareiškėjo skundo nagrinėjimas Muitinės departamento Sprendimu sustabdytas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje Nr. 01-1-14041-20 ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

12.2.  Atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje tikslas yra nustatyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su į Europos Sąjungos muitų teritoriją importuotų automobilių galimu muitinės vertės bei dokumentų klastojimu. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo dėl galimybės stabdyti skundo nagrinėjimą iš dalies, kadangi, neatsižvelgus į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendimas mokestinėje byloje būtų priimtas neįvertinus visų reikšmingų faktų bei įrodymų, turinčių įtaką pareiškėjo mokestinei atsakomybei. Ikiteisminiame tyrime byloje Nr. 01-1-14041-20 įtarimai, be kita ko, yra pareikšti ir pareiškėjo darbuotojams, kurie, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų duomenimis, klastojo dokumentus, nurodydami melagingus duomenis apie automobilių pardavėjus bei automobilių muitinę vertę.

12.3.  Regionų apygardos teismas, išnagrinėjęs analogišką teisinėmis aplinkybėmis administracinę bylą Nr. eI3-1683-816/2023, 2023 m. sausio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Muitinės departamento sprendimo stabdyti skundo nagrinėjimą.

13.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą pakeisti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

13.1.  Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skunde teismui pateiktus argumentus apie tai, jog mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas buvo pritaikytas formaliais pagrindais, nekonkretizuojant ir nenurodant jokių jo skundo nagrinėjimo sustabdymo motyvų.

13.2.  Teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog Muitinės departamentas Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK, įsiteisėjimo.

13.3.  Teismas, vertindamas Sprendimo turinį, vadovavosi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu reikalavimu, jog kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, bei tinkamai (visapusiškai) analizavo LVAT praktiką ir teisingai ją pritaikė ginčo atveju.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

14.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2023 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 1AE-335 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo“ (Sprendimas), kuriuo Muitinės departamentas, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, sustabdė pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje, konstatavęs, kad paminėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

15.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje, nes šiame ikiteisminiame tyrime nustatyti juridiniai faktai ar jų nebuvimas gali turėti įtakos mokestinės prievolės atsiradimui nagrinėjamame mokestiniame ginče.

16.  Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Sprendimas buvo priimtas nenurodant sustabdymo motyvų, ir kad Ataskaitai panaikinti nėra būtina laukti ikiteisminio tyrimo ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje išvadų.

17.  Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

19.  Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija (šiuo atveju atsakovas) gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos; skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

20.  Aiškindamas šią nuostatą LVAT yra konstatavęs, kad pagal paminėtą teisinį reguliavimą mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas, kai ją nagrinėjant yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija; nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais; analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali (yra būtina) aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (žr., pvz., 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-273-261/2019). LVAT yra pabrėžęs, kad pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi diskrecijos teisę nuspręsti sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą, ir kad todėl teismas, vertindamas ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimą dėl mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, negali priimti sprendimo už ikiteisminę mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją (2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024).

21.  Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad Ataskaita, kurią Muitinės departamentui apskundė pareiškėjas, (i) surašyta įvertinus iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-oje valdybos (toliau – Kriminalinė policija) gautą informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20; (ii) joje solidariais skolininkais pripažinti Latvijos Respublikos įmonė „Korjex SIA“ (likviduota 2019 m. spalio 7 d.) ir pareiškėjas, o pastarajam apskaičiuota papildoma mokestinė nepriemoka apmokestinant galbūt nusikalstamu būdu nuslėptas gautas pajamas už į Lietuvos Respubliką iš JAV importuotus automobilius, be kita ko, siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20; (iii) joje Muitinė nusprendė nepradėti baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jos kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą įsiteisėjimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, 2023 m. gegužės 4 d. skundu kreipėsi į Muitinės departamentą.

22.  Byloje nustatyta ir tai, kad Kriminalinė policija ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Šioje baudžiamojoje byloje, be kita ko, aiškinamasi, ar organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtų organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo / eksporto deklaracijas), juose įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

23.  Paminėtas faktines aplinkybes įvertinus MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, konstatuotina, kad Muitinės departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui (ypač sprendžiant dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės). Todėl Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. skundo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 ir priimtas galutinis procesinis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir kad, priimant Sprendimą, Muitinės departamentui nebuvo būtina laukti ikiteisminio tyrimo išvadų, atmetami.

24.  Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

25.  Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė