2K-102-511/2024

Baudžiamoji byla Nr. 2K-102-511/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57024-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 30 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš dalies tenkintas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys – iš civilinės atsakovės bankrutuojančios UAB „V“ subsidiariai su A. G. priteista: nepilnamečiam nukentėjusiajam J. T. 27 477,50 Eur turtinei bei 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepilnamečiam nukentėjusiajam J. T. 20 817,50 Eur turtinei bei 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iki jie sulauks pilnametystės, paskiriant jų atstovę pagal įstatymą motiną G. T.; nukentėjusiajai G. T. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai J. T. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam S. T. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš A. G. nukentėjusiesiems G. T., J. T. ir S. T. priteista po 1000 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 17 d. nutartimi nuteistojo A. G. gynėjo advokato ir civilinės atsakovės – dėl bankroto likviduojamos UAB „V“ bankroto administratorės MB „Dilasis“ įgalioto asmens Vilijos Mogenytės apeliaciniai skundai atmesti. Iš nuteistojo A. G. nukentėjusiesiems J. T., S. T. ir G. T. priteista po 200 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi nuteistojo A. G. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo kasacinis skundas tenkintas iš dalies. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalis, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo subsidiaraus priteisimo iš A. G., ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. spalio 26 d. nutartimi nuteistojo A. G. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   A. G. nuteistas už tai, kad, eidamas UAB „V“ direktoriaus pareigas, dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę kitam žmogui, t. y., 2017 m. sausio 30 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2017/4 ir 2017 m. sausio 30 d. darbo sutartimi Nr. 03 būdamas paskirtas UAB „V“, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kaip įmonės vadovas pagal jos įstatų 12, 13 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už šios bendrovės kasdienės veiklos organizavimą ir privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais bei kitais teisės aktais, statybvietėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statant tris daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriems suteikti adresai – (duomenys neskelbtini) 19, 21 ir 23, būdamas statinių statybos užsakovės UAB „V“ atstovas, nepaskyręs (nepasamdęs) statinių statybos (generalinio) rangovo, nepaskyręs (nepasamdęs) atestuoto statinių statybos vadovo, pats faktiškai vykdydamas statinio statybos vadovo funkcijas, dėl neatsargumo nesiėmė reikiamų veiksmų, kad elektros oro linija būtų iškelta už statybvietės ribų, o jeigu elektros oro linijos negalima iškelti – kad elektros srovė būtų išjungta; nesiėmė reikiamų veiksmų, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo nebūtų statomi statiniai, taip pažeisdamas:

1.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (su pakeitimais) 4 priedo 34.3 punkto reikalavimus: elektros oro linijos pagal galimybes turi būti iškeltos už statybvietės ribų; jeigu elektros oro linijos negalima iškelti, tai elektros srovė turi būti išjungta;

1.2. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (su pakeitimais ir papildymais) 16.1 punkto reikalavimus – elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius;

1.3. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (su pakeitimais ir papildymais) 3 priedo reikalavimus – saugus atstumas nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei įtaisų iki įtampą turinčių dalių, kai elektros įrenginio vardinė įtampa yra nuo 6 iki 35 kilovoltų (toliau – kV), yra 0,6 m;

dėl to minėtoje statybvietėje elektros tinklų apsaugos zonoje (prasidedančioje 10 metrų atstumu iki kraštinio laido su 10 kV elektros įtampa) statant gyvenamuosius namus bei dirbant taip pat ir elektros tinklų pavojingoje zonoje (metaliniams pastoliams stovint arčiau nei 2 metrai, tai yra apie 1,9 metro atstumu, iki kraštinio laido su 10 kV elektros įtampa) 2017 m. lapkričio 2 d. apie 9.40 val. prie namo adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) 21, ardydamas įrengtus metalinius pastolius ir metaliniu vamzdžiu priartėjęs prie aukštos įtampos oro linijos elektros laidų, einančių palei šį pastatą, nuo techninės elektros poveikio žuvo darbus nelegaliai vykdęs UAB „A“ darbuotojas J. T., jo mirties faktas į įvykio vietą atvykusių medikų konstatuotas 2017 m. lapkričio 2 d. 10.55 val.

II.  Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

2.   Kasaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas V. Kaupas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dėl civilinio ieškinio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.  Nagrinėjamoje byloje teismai padarė itin daug esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų pažeidimų, dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo A. G. teisės, jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį bei nutartį. Teismai įrodymus vertino selektyviai – prioritetinę reikšmę suteikė civilinių ieškovų parodymams, nepaisydami aiškių prieštaravimų juose, visiškai ignoravo A. G. nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, surinktų įrodymų nelygino tarpusavyje, neatskleidė jų prieštaringumo, nelogiškumo. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra paviršutiniškas, vienpusiškas, logiškai nepaaiškinantis teismo padarytų išvadų, įrodymus teismas vertino apibendrintomis išvadomis, neatliko išsamios kiekvieno įrodymo analizės, neanalizavo ir jų visumos bei nenurodė patikimų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apeliacinio skundo argumentus, nutartį parėmė prielaidomis, spėliojimais ir nutylėjimais, taip atimdamas galimybę veiksmingai ją ginčyti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą).

2.2. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiųjų 2023 m. gegužės 18 d. pareiškimą „Dėl pareikšto patikslinto civilinio ieškinio reikalavimų“ ir pripažinęs A. G. civiliniu atsakovu, nesivadovavo BPK X skyriaus normomis, reglamentuojančiomis civilinio ieškinio pareiškimą ir nagrinėjimą, neteisingai aiškino bei taikė kasacinio teismo nutartyse dėl civilinio ieškinio pareiškimo ir nagrinėjimo pateiktus aiškinimus. Atmesdamas nuteistojo A. G. bei gynėjo argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad, pagal suformuotą teismų praktiką, tikslinti ieškinį baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą, ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliacinės instancijos teismas pateikė nuorodų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamosiose bylose (pvz., Nr. 2K-217-699/2015, 2K-7-50-1073/2019, 2K-225-303/2019, 2K-38-788/2020, 2K-181-628/2020 ir kt.), tačiau šių nutarčių esminių faktinių aplinkybių, išaiškinimų ir formuluojamų taisyklių neaptarė, o faktiškai jas ignoravo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų kasacinės instancijos teismo nutarčių turinys tvirtina, kad LAT yra suformavęs teismų praktiką dėl civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patikslinimo apeliacinės instancijos teisme tik pagal nuteistųjų apeliacinius ir (ar) kasacinius skundus, ištaisant pirmosios instancijos teismų klaidas, kai kaip civiliniai atsakovai į bylą nepagrįstai nebuvo įtraukti už kaltinamųjų ir (ar) nuteistųjų veikas materialiai atsakingi asmenys (draudimo bendrovės, darbdaviai), o visais šiais atvejais nukentėjusiesiems būtent iš jų buvo priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ir taip buvo palengvinta kaltinamųjų ir (ar) nuteistųjų padėtis. Taigi šiose nutartyse LAT nėra išaiškinęs, kad BPK ir (ar) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos leidžia pareikšti civilinį ieškinį apeliacinės instancijos teisme naujam civiliniam atsakovui – kaltinamajam ar nuteistajam. Todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutartį dėl A. G. pripažinimo civiliniu atsakovu ir dėl gynėjo apeliacinio skundo atmetimo grįsti skundžiamoje nutartyje nurodomomis LAT nutartimis.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad civilinio ieškinio patikslinimu, o ne nauju civiliniu ieškiniu laikomas ir naujo civilinio atsakovo įtraukimas. Apeliacinės instancijos teismo nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225-303/2019, 2K-l61-628/2020 turinys tvirtina, kad šiose bylose faktinės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių: LAT nutartyse nurodyta, jog nukentėjusiųjų patikslinti civiliniai ieškiniai buvo pateikti pirmosios instancijos teisme, o civiliniais atsakovais apeliacinės instancijos teisme liko tie patys asmenys, kurie civiliniais atsakovais pripažinti pirmosios instancijos teisme.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalį, pagal kurią draudžiama pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teisme daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nors bylą teismas išnagrinėjo vien tik pagal nuteistojo A. G. gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „V“ subsidiariai su A. G., tačiau nutartimi jis priteisė tik iš A. G. nukentėjusiesiems turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė pagrindinius apeliacijos principus non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) ir tantum devolutum quantum appellatum (apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka).

2.5.  Civilinio ieškinio A. G. patenkinimas apeliacinės instancijos teisme neabejotinai reiškia ir teisių į teisingą bylos nagrinėjimą bei rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) pažeidimą. A. G. į bylą kaip civilinis atsakovas įtrauktas tik apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, taip buvo susiaurintos jo, kaip civilinio atsakovo, teisės, palyginti su civilinio atsakovo teisėmis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. A. G. buvo panaikinta konstitucinė teisė į apeliaciją dėl teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio peržiūrėjimo, nors A. G. apeliacinės instancijos teismas priėmė blogesnį sprendimą.

2.6.  Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. T. žuvo 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi konstatavo, kad pagal nukentėjusiųjų patikslintą ieškinį civilinė atsakovė byloje yra UAB „V“. 2023 m. gegužės 18 d. nukentėjusieji, apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo apeliacinį skundą, pateikė pareiškimą „Dėl pareikšto patikslinto civilinio ieškinio reikalavimų“, kuriuo paprašė pripažinti nuteistąjį A. G. solidariuoju skolininku (atsakovu) pagal byloje pareikštą nukentėjusiųjų patikslintą (2020 m. sausio 20 d.) civilinį ieškinį. Nors nuteistojo A. G. gynėjas teismui pareiškė prieštaravimą dėl nukentėjusiųjų 2023 m. gegužės 18 d. pareiškimo, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas posėdžio metu protokoline nutartimi pripažino A. G. civiliniu atsakovu. Taigi nagrinėjamoje byloje 2023 m. gegužės 18 d. A. G. buvo pareikštas civilinis ieškinys, praėjus daugiau kaip penkeriems metams šešiems mėnesiams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas BPK bei CPK normas, kad civilinis ieškinys nėra pareiškiamas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir nepaisydamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyto trejų metų senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis), ėmėsi nagrinėti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį A. G., taip nukrypdamas ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-222/2017, 2K-7-89-689/2021). Nukentėjusieji ir jų atstovas pateiktame pareiškime nenurodė jokių trejų metų termino praleidimo priežasčių, nepaprašė teismo senaties terminą atnaujinti. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir teisiniu požiūriu reikšmingų argumentų, dėl kurių praleistas terminas civiliniam ieškiniui pareikšti turėtų būti atnaujintas, taigi civilinis ieškinys A. G. neturėjo ir negalėjo būti priimamas, o priėmus ieškinys turėjo būti atmestas.

2.7.  CK 6.284 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tokiu atveju, jeigu teismas nustato visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. G. kaip civilinis atsakovas nebuvo nurodomas. Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo visų A. G. civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų ir pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 14 punkte išdėstyti itin trumpi argumentai ir teiginiai leidžia tvirtinti, kad šis teismas A. G. civilinės atsakomybės pagrindų taip pat nevertino ir nenustatinėjo. Civiliniai ieškovai nepateikė objektyviais kriterijais paremtų skaičiavimų, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta nuoroda į teismo posėdžio metu padarytus bendro pobūdžio žuvusiojo sutuoktinės, motinos ir brolio „patvirtinimus“, kad J. T. rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais, teikė jiems išlaikymą, nėra tinkamas teismo nuosprendžio motyvavimas. Toks teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino vadovaudamasis hipotetinėmis prielaidomis apie žuvusiojo pajamas, skirtas vaikams.

2.8.  Bylos medžiaga tvirtina, kad J. T. iki 2017 m. lapkričio 3 d. (mirties) nedirbo, su juo nebuvo sudaryta darbo ar panašaus pobūdžio sutartis. Byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kokią pajamų dalį asmuo, kuris mirė, skirdavo nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Teismai nepagrindė, koks atlygintinos turtinės žalos dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į mirusiojo pajamų dalį, kurią jo nepilnamečiai sūnūs turėjo teisę gauti tėvui esant gyvam. Taip pat, pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisę gauti šalpos našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai, nesukakę 18 metų. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikams dydžio, šis dydis mažintinas pagal minėtus įstatymus ir tik po to nustatytina tėvo teiktino išlaikymo dalis, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Teismai netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, kiek žuvusiojo J. T. nepilnamečiai vaikai gauna iš valstybės, netekus tėvo.

2.9.  Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas įpareigoja darbdavį apdrausti darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, apdrausti savo civilinę atsakomybę, dėl to draudikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prisiima pareigą kompensuoti šeimos nariams mirusiojo netektas pajamas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai be pagrindo ignoravo CK 6.284 straipsnio 4 dalies normą, nustatančią, jog šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Teismai nustatė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. J. T. ardyti pastolius pakvietė ir nelegaliai, t. y. nesudaręs darbo sutarties ir neapdraudęs J. T. nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, įdarbino UAB „A“ direktorius A. V., pastarasis pažeidė savo teisinę pareigą ir tokiu elgesiu pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Be to, J. T., stodamas dirbti be darbo sutarties ir nesant nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo, prisiėmė riziką, kad jam ir teks visos nelegalaus darbo pasekmės įvykus nelaimingam atsitikimui. Taigi, pats J. T. prisidėjo prie kilusių žalingų pasekmių.

2.10. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams išsprendus civilinio ieškinio klausimus, A. G. buvo panaikinta galimybė gintis nuo pareikšto ieškinio pasinaudojant visomis reikšmingomis aplinkybėmis. Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka, A. G. turėtų teisinę galimybę įtraukti į civilinę bylą dalyvauti UAB „A“ ir (ar) A. V. kaip atsakovą ar trečiąjį asmenį, kuriam būtų pareikštos turtinės pretenzijos dėl pažeistos teisinės pareigos legaliai įdarbinti J. T..

2.11. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi jo artimieji, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-560/2010, 3K-3-l77/2013, 2K-313-788/2016). Bylą nagrinėję teismai turėjo pareigą ištirti ir procesiniame sprendime nurodyti realų kiekvieno iš ieškovų ir mirusio asmens santykį, įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jiems kilusias neigiamas pasekmes. Teismai šių aplinkybių ir jų reikšmės netyrė, neįvertino ir procesiniuose dokumentuose neaptarė; taip padarė esminius BPK 20 straipsnio 1–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 113 ir 115 straipsnių pažeidimus, nes neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus vertino tik formaliai, nukrypdami nuo teismų praktikos, vadovaudamiesi prielaidomis, dėl to nustatytas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

2.12. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai G. T., J. T. ir S. T. dėl J. T. mirties būtų patyrę itin sunkius dvasinius išgyvenimus ir dėl to būtų pablogėjusi jų sveikata ir (ar) būtų kilusios kitos sunkios ir neigiamos pasekmės, jiems būtų prireikę psichologinės konsultacijos. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ieškovai J. T. mirties metu buvo pilnamečiai asmenys, sulaukę brandaus amžiaus, turintys aiškią pasaulėžiūrą ir galintys išgyventi artimo žmogaus netektį.

2.13. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad civilinė ieškovė G. T. su J. T. santuokoje išgyveno apie 10 metų, tačiau 1,5 metų prieš nagrinėjamą įvykį jie gyveno atskirai, svarstė skyrybų klausimą. Taigi, objektyviai G. T. ne mažiau kaip 1,5 metų negyveno įprasto sutuoktinių gyvenimo su J. T., nebuvo vedamas bendras ūkis, nebuvo bendros buities ir vaidmenų joje, nebuvo glaudaus sutuoktinių ryšio, šeimoje nebuvo puoselėjami darnūs santykiai. Taigi teismų išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo G. T. yra ydingos, teismai neteisingai įvertino jai padarytą neturtinę žalą. Teismai netyrė, kokie byloje surinkti duomenys patvirtina santykius tarp civilinio ieškovo S. T. ir jo mirusio brolio J. T. buvus nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirtus, nuoširdžius, artimus. Teismai santykį tarp brolių vien dėl egzistuojančio kraujo ryšio įvertino kaip atitinkantį glaudumo kriterijų, todėl vien šiuo pagrindu S. T. priteisė itin didelę – 10 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-511/2019 tik patvirtina, kad teismas netyrė byloje reikšmingų aplinkybių dėl S. T. ir jo mirusio brolio J. T. santykių pobūdžio (nurodytoje nutartyje teismai nustatė, kad ryšys tarp sesers ir žuvusio brolio buvo itin glaudus). Taip pat nagrinėjamoje byloje civiliniams ieškovams priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai neatitinka teismų praktikos, suformuotos kitose bylose, kai dėl neatsargumo atimama kito žmogaus gyvybė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-78-511/2019, 2K-121-697/2020, 2K-67-942/2022, 2K-70-788/2023).

2.14. Teismai nepagrįstai nepaisė CK 6.282 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Darbuotojo elementarių savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas vienu iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-l57/2007).

2.15. Remiantis skunde pateiktais argumentais ir faktinėmis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 suformuluotais argumentais ir išaiškinimais „Dėl darbuotojo tiesioginės civilinės atsakomybės, kai darbdavys (bendrovė) likviduotas dėl bankroto, ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio“, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų priimti sprendimai naikintini ir byla nutrauktina.

3.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Dariaus Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 13 d. kasacinėje nutartyje konstatavo, kad esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas buvo padarytas dėl to, kad nuteistajam A. G. viso proceso metu, iki jį pripažįstant kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo, jokie reikalavimai, susiję tiek su pareikštu byloje civiliniu ieškiniu, tiek su vėlesniu jo patikslinimu, reiškiami nebuvo, jis nebuvo nurodytas kaip civilinis atsakovas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiesiems ne tik iš civilinės atsakovės UAB „V“, bet ir iš nuteistojo A. G. subsidiariai ne tik peržengė pareikšto reikalavimo ribas, bet ir pažeidė nuteistojo teisę būti išklausytam dėl pareikšto civilinio ieškinio, t. y. pažeidė jo teisę į gynybą.

3.2. Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiesiems nekeitus nei ieškiniu reikalaujamų priteisti sumų dydžio, nei reikalavimų pagrindo, o tik papildomai prašius subsidiariuoju skolininku pripažinti A. G., kuris kaip kaltinamasis buvo nurodytas ir patikslintame ieškinyje, pareikštame iki įrodymų tyrimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui 2023 m. gegužės 18 d. protokoline nutartimi pripažinus A. G. civiliniu atsakovu ir išklausius jo nuomonę dėl civilinio ieškinio, t. y. atlikus įrodymų tyrimą, teismų padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai buvo ištaisyti, BPK 112 straipsnio reikalavimai pažeisti nebuvo. Teismų praktika nedraudžia tikslinti ieškinio ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tai teigdamas apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė teismų praktiką, kuria vadovavosi (nutarties 11 punktas).

3.3. Skundžiama nutartimi atmetęs nuteistojo A. G. gynėjo advokato V. Kaupo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalies, kuria iš civilinės atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „V“ subsidiariai su kaltinamuoju A. G. priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, formuluotės nepakeitė, todėl laikytina, kad nuteistojo A. G. teisinė padėtis nebuvo pasunkinta.

3.4. Teismas atmetė nuteistojo gynėjo argumentus, kad žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinėje byloje, nes nukentėjusieji savo teises buvo nusprendę ginti įstodami kaip kreditoriai į civilinės atsakovės UAB „V“ bankroto bylą. Nepareiškę reikalavimo tuo metu bankrutuojančiai UAB „V“, nukentėjusieji būtų netekę teisės reikalauti žalos atlyginimo iš subsidiariojo skolininko A. G.. Be to, kaltės ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų išsprendimas vienoje byloje ne tik atitinka bylų nagrinėjimo operatyvumo principą, bet ir užtikrina nukentėjusiųjų konstitucinę teisę į žalos atlyginimą. Aplinkybė, kad nukentėjusieji savo reikalavimus dėl jiems nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pirma pareiškė baudžiamojoje byloje ir vėliau savo teises gynė įstodami į juridinio asmens bankroto bylą, niekaip nesuvaržė kaltinamojo A. G. įstatymų jam garantuojamų teisių. Tačiau jei būtų priimtas sprendimas dėl civilinio ieškinio viename procese, jis, be jokios abejonės, turėtų reikšmės nukentėjusiųjų reiškiamiems reikalavimams kitame procese.

3.5. Kasatorius nėra teisus, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, civilinis ieškinys, kai Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 18 d. protokoline nutartimi pripažino A. G. civiliniu atsakovu, t. y. faktiškai pareiškė jam civilinį ieškinį, buvo pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams šešiems mėnesiams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. buvo suėjęs ieškinio pareiškimo senaties terminas. Byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas 2019 m. birželio 18 d., ieškinio vėlesnis patikslinimas pateiktas 2020 m. sausio 20 d., jame buvo nurodytas kaltinamasis A. G. bei už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingas asmuo UAB „V“. Patikslintame ieškinyje buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, rezoliucinėje dalyje konkrečiai neįvardijant asmens (asmenų), iš kurio (kurių) turi būti priteisiamas žalos atlyginimas. Pagal teismų praktiką, civilinio ieškinio tikslinimas yra galimas ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Todėl laikytina, kad A. G. pripažinimas civiliniu atsakovu buvo ieškinio patikslinimas, tačiau ne naujas civilinis ieškinys nuteistajam, ir ieškinio pareiškimo senaties terminas nebuvo suėjęs.

3.6.  Įvertinus bylos duomenis, matyti, kad nukentėjusioji G. T. neturtinę žalą nepilnamečiams vaikams išlaikyti grindė iš J. T. vaikams išlaikyti gautų lėšų dydžiu, taip pat įvertinusi ir vaikų daliai tenkantį tėvų pajamų dydį. Nors nustatyta, kad J. T. oficialiai įvykio dieną nedirbo, tai nepaneigia byloje esančių duomenų apie tai, kad jis vaikais rūpinosi ir jiems išlaikyti duodavo iš kitų šaltinių gautas lėšas. Iš nukentėjusiosios G. T. parodymų matyti, kad nors ji ir J. T. prieš įvykį apie pusantrų metų gyveno atskirai, tačiau palaikė tarpusavio bendravimo ryšius, kartu spręsdavo vaikų auklėjimo klausimus. J. T. šeimą rėmė ir finansiškai – per mėnesį duodavo 200–300 Eur. Neturtinę žalą civiliniame ieškinyje nukentėjusioji skaičiavo vaiko išlaikymui skiriant pusę minimalaus atlyginimo nuo įvykio iki vaiko pilnametystės. Nukentėjusioji J. T. – žuvusiojo J. T. motina – parodė, kad jai žinoma, jog J. T. šeimai duodavo 350–400 Eur. Taigi, nėra pagrindo sutikti ir su skundo teiginiais, kad, apeliacinės instancijos teismui byloje išnagrinėjus civilinį ieškinį nuteistajam A. G., buvo suvaržyta teisė gintis nuo ieškinio kitomis priemonėmis.

3.7.  Byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad įvykio pasekmės – J. T. žūtis – priežastiniu ryšiu yra susijusios su nuteistojo A. G. veiksmais. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai turėjo reikšmės įvykio kilimui. Iš A. V. – UAB „A“ direktoriaus – parodymų matyti, kad jis išmontuoti pastolių turėjo važiuoti su kitu darbuotoju, tačiau jam susirgus paprašė padėti J. T.. Už tai, kad J. T. atliko šį darbą nelegaliai, UAB „A“ direktorius buvo nubaustas. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad UAB „A“ direktoriaus veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su J. T. žūtimi.

3.8.  Visi nukentėjusieji jiems padarytą neturtinę žalą baudžiamojoje byloje vertino po 30 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai analizavo bylos duomenis, reikšmingus nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti: įvertino kiekvieno iš jų ryšius su žuvusiuoju, jų patirtus ir patiriamus dvasinius išgyvenimus, aplinkybes, susijusias su kaltinamojo A. G. dėl neatsargumo įvykdytu nusikaltimu, ir, vadovaudamasis teismų praktika (dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo baudžiamosiose bylose dėl neatsargaus gyvybės atėmimo), teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nustatė skirtingas, bylos duomenimis pagrįstas pinigų sumas kiekvienam nukentėjusiųjų jų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Todėl nesutiktina su skundo argumentais, kad civiliniams ieškovams priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai neatitinka teismų praktikos kitose tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos įstatymų nuostatos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

4.   Nukentėjusiųjų G. T., J. T., S. T. atstovas advokatas Karolis Barysas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Advokatas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. 2019 m. balandžio 5 d. ikiteisminį tyrimą organizavusiai prokurorei buvo pateiktas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusieji dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kurio pagrindu nuteistojo A. G. vadovaujama UAB „V“ pripažinta civiline atsakove. 2020 m. sausio 20 d. teismui buvo pateiktas patikslintas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys, kuriame nurodytas ir tuo metu kaltinamasis A. G.. Kaltinamasis pagal procesą atskirai kaip civilinis atsakovas nenurodomas ir neįvardijamas – jo statusas procese yra kaltinamojo. Dėl to įstatymas nereikalauja atskiro proceso sprendimo dėl kaltinamojo pripažinimo civiliniu atsakovu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2018). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, būtent teismas nusprendžia, ar tenkinti ieškinį ir kokia apimtimi, ar jį atmesti, taip pat iš ko priteisti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, todėl 2020 m. sausio 20 d. patikslintame ieškinyje buvo nurodytas tiek kaltinamasis A. G., tiek byloje civiline atsakove pripažinta jo darbdavė UAB „V“, ieškinio rezoliucinėje dalyje neišskiriant konkrečiai, iš ko reikalaujama žalos atlyginimo.

4.2. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, iš naujo grąžinus dalį bylos nagrinėti apeliacine tvarka, nukentėjusieji nekeitė nei ieškiniu reikalaujamų priteisti sumų dydžio, nei reikalavimų pagrindo, o papildomai 2023 m. gegužės 18 d. pareiškimu išreiškė poziciją dėl asmenų, kurie turėtų atsakyti pagal byloje pareikštą civilinį ieškinį, ir paprašė subsidiariuoju skolininku pagal pareikštą reikalavimą pripažinti nuteistąjį A. G., kuris kaip kaltinamasis jau buvo nurodytas ir patikslintame ieškinyje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad BPK 112 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinį ieškinį priteisti iš UAB „V“ subsidiariai su nuteistuoju A. G. yra teisėtas ir pagrįstas.

4.3. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalą nusikalstamais veiksmais padaro darbuotojas, tačiau iki žalos atlyginimo išnyksta už jį atsakingas subjektas (darbdavys), pats nuteistasis tampa tiesioginės civilinės atsakomybės subjektu (tiesioginiu skolininku) pagal deliktinę prievolę (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). UAB „V“ veikla bankroto bylą nagrinėjusio teismo sprendimu pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taigi, teismams nustačius, kad iki žalos atlyginimo išnyko asmuo, kuris pagal įstatymą yra materialiai atsakingas už žalą padariusio nuteistojo A. G. veiksmus, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas visiškai pagrįstai buvo priteistas ne tik iš UAB „V“, bet ir subsidiariai iš nuteistojo A. G..

4.4. Pagal teismų praktiką, civilinio ieškinio tikslinimas galimas ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Priešingai negu teigia kasatorius, civilinio ieškinio patikslinimu, o ne nauju civiliniu ieškiniu laikomas ir naujo civilinio atsakovo įtraukimas. Pagal teismų praktiką, tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje. Tokiais atvejais dėl civilinio ieškinio atliekamas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Šioje byloje taip ir buvo padaryta.

4.5. Kasatoriaus argumentai, kad nuteistajam A. G. buvo panaikinta konstitucinė teisė į apeliaciją dėl teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio peržiūrėjimo, neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu žalos atlyginimą priteisė iš civilinės atsakovės UAB „V“ subsidiariai su nusikaltimą padariusiu A. G.. Todėl, jau skųsdami pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde galėjo išdėstyti argumentus tiek dėl subsidiariosios atsakomybės, tiek ir dėl paties civilinio ieškinio pagrįstumo bei jo dydžio, teikti įrodymus, tačiau to nepadarė. Nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios tas pats advokatas gynė ne tik nuteistąjį A. G., bet buvo ir civilinės atsakovės UAB „V“ atstovu, tačiau nekėlė jokių klausimų, neteikė įrodymų ir neginčijo žalos dydžio, dėl jo net nepasisakė. Klausimus dėl civilinio ieškinio nuteistojo gynėjas ėmė kelti tik kasacinės instancijos teisme. Pats nuteistasis A. G. bylos nagrinėjimo metu ėjo ir UAB „V“ direktoriaus pareigas iki pat bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, t. y. 2020 m. balandžio 22 d., bet net kaip įmonės vadovas neginčijo ieškinyje pareikštų reikalavimų, nepateikė jokios savo pozicijos dėl to.

4.6. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tiek nuteistasis, tiek ir jo gynėjas viso proceso metu turėjo galimybę pasisakyti dėl civiliniame ieškinyje išdėstytų reikalavimų pagrįstumo. Be kita ko, iš naujo grąžinus dalį bylos nagrinėti apeliacine tvarka, teismas, atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 13 d. kasacinio teismo išaiškinimus šioje byloje, iš dalies atnaujino įrodymų tyrimą ir suteikė dar vieną galimybę nuteistajam išdėstyti savo poziciją dėl civilinio ieškinio. Nuteistasis tokia teise ir pasinaudojo – pateikė paaiškinimus dėl jam pareikšto ieškinio, papildomus įrodymus dėl savo turtinės padėties, siekdamas sumažinti priteistą žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas išklausė nuteistojo poziciją ir paaiškinimus šiuo klausimu, priėmė dalį jo prašomų pridėti įrodymų, juos teismo posėdžio metu išsamiai ištyrė. Iš to išplaukia, kad nuteistajam nebuvo apribota teisė į apeliaciją.

4.7.  Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pablogino A. G. padėtį, yra deklaratyvūs, nenurodant jokių nei teisinių, nei faktinių argumentų, kaip pasireiškė tariamas A. G. teisinės padėties pabloginimas. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynėjo skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Taigi, nuteistojo A. G. padėtis po apeliacinės instancijos teismo nutarties nebuvo pabloginta – ji išliko tokia, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas.

4.8.  Įvertinus tai, kad civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje buvo pareikštas 2019 m. balandžio 5 d., jis patikslintas 2020 m. sausio 20 d., įtraukiant ir nurodant jame A. G., o A. G. pripažinimas civiliniu atsakovu 2023 m. gegužės 18 d. buvo ieškinio patikslinimas, bet ne naujas civilinis ieškinys nuteistajam, ieškinio pareiškimo senaties terminas nebuvo suėjęs. Net vertinant, kad nuteistasis A. G. į bylą kaip atsakovas buvo įtrauktas 2023 m. gegužės 18 d., senaties terminas praleistas nebuvo. 2023 m. gegužės 3 d. UAB „V“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, vadinasi, šią dieną prasidėjo ieškinio senaties terminas A. G., kaip tiesioginiam skolininkui pagal deliktinę prievolę. Tokiu atveju senaties terminas, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, baigsis 2026 m. gegužės 3 d. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos spręsti ir nagrinėti ieškinio senaties termino klausimo – ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas; be to, byloje viso proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Toks reikalavimas nesuformuluotas ir kasaciniame skunde. BPK 367 straipsnio 3 dalis nustato, kad apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi jau vien šios aplinkybės reiškia, kad senaties termino klausimas šioje byloje net nespręstinas.

4.9.  2017 m. lapkričio 2 d. darbo vietoje žuvus J. T., jo nepilnamečiai vaikai liko be maitintojo, todėl jie turi teisę į žalos atlyginimą. Nors iš tiesų rašytinių įrodymų apie J. T. mirties dieną gaunamas pajamas byloje nėra, tačiau apklausti nukentėjusieji patvirtino, kad J. T. rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais, teikė jiems išlaikymą, materialiai juos rėmė. G. T. nurodė, kad po sutuoktinio žūties jų šeimos finansinė padėtis ženkliai pablogėjo. Apklausti nukentėjusieji patvirtino, kad J. T. vaikams kas mėnesį skirdavo 200–400 Eur. Gauti žalos atlyginimą netekus maitintojo yra įstatymo suteikta teisė ir tokia teisė negali būti paneigta tuo, kad J. T. mirties dieną nebuvo sudaręs darbo sutarties. Pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalį, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, 3K-3-216/2006, 3K-3-495/2009). Atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas teikiamas tol, kol vaikui sukanka 18 metų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisė J. T. 27 477,50 Eur, o J. T. – 20 817,50 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo. Pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis maitintojo netekusiems nepilnamečiams vaikams yra minimalus ir net mažesnis, negu byloje nukentėjusiųjų parodymais buvo nustatytas faktinis J. T. pajamų, skirtų vaikams išlaikyti, dydis.

4.10. Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas ir jis priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas detaliai išanalizavo nukentėjusiuosius ir žuvusį J. T. siejusį ryšį bei kitas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas papildomai įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį, šiam teismo posėdžio metu pateikus papildomus įrodymus. Taigi, abiejų instancijų teismai įvertino visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, reikšmingus žalos dydžiui nustatyti, ir į juos atsižvelgė. Be to, pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia kasatorius, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir, nustatydamas neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, būtent esminę reikšmę suteikė ieškovų ir žuvusio asmens santykiams, pagal tai individualizavo kiekvienam nukentėjusiajam priteisiamą žalos atlyginimo sumą (šias sumas sumažino). Dar labiau mažinti priteistą sumą nėra jokio pagrindo, tokių pagrindų nenurodė ir kasatorius. Priešingai negu teigia kasatorius, teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems atitinka teismų praktiką, suformuotą kitose bylose, o kai kuriais atvejais teismai priteisia ir gerokai didesnes neturtinės žalos atlyginimo sumas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-217-690/2018, e3K-3-238-313/2019, 2K-67-942/2022). Nėra pagrindo mažinti priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius nei atsižvelgiant į teismų praktiką, nei atsižvelgiant į šiandieninę ekonominę situaciją ir infliacijos rodiklius.

4.11. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai nepagrįstai nepaisė CK 6.282 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Bylą nagrinėję teismai nenustatė žuvusiojo J. T. kaltės įvykio metu. Teismai konstatavo, kad būtent nuteistojo A. G. veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su J. T. žūtimi statybos objekte. Atsižvelgdami į tai, teismai neturėjo pagrindo taikyti šią įstatymo nuostatą ir atitinkamai mažinti priteistiną žalos atlyginimą.

4.12. Nesudaro pagrindo mažinti priteistą žalos atlyginimą ir nuteistojo apeliacinės instancijos teisme pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, A. G. yra darbingas, jaunas, aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo. Duomenų, kad jis turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, kurie turėtų įtakos jo galimybėms dirbti, byloje pateikta nebuvo. A. G. teismui paaiškino, kad nuo 2023 metų pradžios UAB „H“ dirba puse etato, o jo atlyginimas sudaro 1000 Eur. Tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu vidutinis vyrų atlyginimas šioje bendrovėje siekė 4230,64 Eur; A. G. puse etato pradėjo dirbti tuo metu, kai nukentėjusieji pradėjo išieškojimą pagal byloje priteistą civilinį ieškinį. A. G. gyvena tėvų dovanotame bute, kurį jau po byloje nagrinėjamų įvykių, t. y. 2018 m. gruodžio 14 d., padovanojo savo sutuoktinei. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad po įvykio, kurio metu žuvo J. T., A. G. suprato, jog į jį gali būti nukreiptas žalos atlyginimas, ir ėmėsi veiksmų savo turimam nekilnojamajam turtui perleisti, o vėliau pradėjus išieškojimą, pradėjo dirbti puse etato už gerokai mažesnį atlyginimą, negu mokama kitiems tos įmonės darbuotojams. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. G. apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį neatitinka realios jo turtinės padėties. Tokią išvadą leidžia daryti ir A. G. nurodytas jo šeimos pajamų ir išlaidų balansas, pagal kurį šeimos pajamos sudaro 2900 Eur, o išlaidos – 3700 Eur. Be to, nors A. G. ginčija, jog buvo nepagrįstai įtrauktas kaip civilinis atsakovas, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė galintis išmokėti nukentėjusiesiems 45 000 Eur žalos atlyginimą, tai rodo, kad nuteistasis supranta, jog yra kaltas dėl žalos atlyginimo ir privalo ją atlyginti, taip pat turi pajamų. A. G. akcentuoja turintis tris nepilnamečius vaikus ir sunkią savo turtinę padėtį, tačiau visiškai nesigaili padaręs nusikaltimą, dėl kurio du nepilnamečiai vaikai liko apskritai be tėvo. A. G. viso proceso metu net neatsiprašė nukentėjusiųjų. Tai taip pat įvertintina priteistino žalos atlyginimo dydžio kontekste.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.   Nuteistojo A. G. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl civilinio ieškinio pareiškimo

6.    Kasaciniame skunde gynėjas teigia, kad A. G. į procesą kaip civilinis atsakovas buvo įtrauktas pažeidžiant BPK ir CPK nuostatas. Kasatorius nurodo, kad įstatymų nuostatos neleidžia apeliacinės instancijos teisme pareikšti civilinio ieškinio naujam atsakovui, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai A. G. įtraukimą į procesą kaip civilinio atsakovo pripažino civilinio ieškinio tikslinimu ir netinkamai dėl šios dalies vadovavosi kasacinės instancijos teismo praktika.

7.    BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

8.    BPK 112 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

9.    Iš šios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 5 d. byloje buvo pateiktas nukentėjusiųjų civilinių ieškovų G. T., J. T., S. T., nepilnamečių J. T. bei J. T. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jame kaip civilinis atsakovas nurodytas už įtariamojo A. G. veiką materialiai atsakingas asmuo, t. y. jo darbdavė – UAB „V“. Policijos tyrėjo nutarimu ši įmonė pripažinta civiline atsakove.

10.  Perdavus baudžiamąją bylą teismui, bet dar nepradėjus įrodymų tyrimo buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys. Jame nurodytas kaltinamasis A. G. ir civilinė atsakovė UAB „V“ bei patikslinti ieškinio reikalavimai.

11.  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, o nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant nukentėjusiesiems atlyginti žalą iš civilinės atsakovės UAB „V“ ir subsidiariai iš nuteistojo A. G..

12.  Išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi paliko nuosprendį nepakeistą.

13.  Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo V. Kaupo kasacinį skundą, panaikino minėtą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo subsidiaraus priteisimo iš A. G., ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad viso proceso metu A. G. nebuvo reiškiami jokie reikalavimai dėl žalos atlyginimo, jis neturėjo pareigos atspėti, kad žalos atlyginimas gali būti priteistas ir iš jo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam dėl civilinio ieškinio, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

14.  Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka antrą kartą, nukentėjusiųjų atstovas teismo posėdyje 2023 m. gegužės 18 d. pareiškė prašymą patikslinti ieškinį ir kaip subsidiarųjį skolininką pagal pirmiau pareikštus ieškinio reikalavimus įtraukti A. G., tai grįsdamas nauja aplinkybe – jau po ieškinio pareiškimo civilinės atsakovės veiklos dėl bankroto pasibaigimu ir išregistravimu iš Juridinių asmenų registro. Šią aplinkybę patvirtina bylos duomenys, kad užbaigus bankroto procedūrą 2023 m. gegužės 3 d. UAB „V“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Apeliacinės instancijos teismas minėtą nukentėjusiųjų atstovo prašymą tenkino, o A. G. pripažino civiliniu atsakovu.

15. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai įmonė, pagal CK 6.264 straipsnį atsakinga už žalos atlyginimą, tačiau jos neatlyginusi, likviduojama dėl bankroto, darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklė turi būti aiškinama ne kaip naikinanti savo veiksmais (neveikimu) žalą sukėlusio asmens atsakomybę, bet kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam. Priešingas CK 6.264 straipsnio aiškinimas prieštarautų bendrajai atsakomybės už sukeltą žalą taisyklei ir visiško žalos atlyginimo principui. CK 6.264 straipsnyje nustatyta atsakomybės už kitą asmenį taisykle siekiama, pirma, užtikrinti nukentėjusiojo interesus (toks mechanizmas jam garantuoja operatyvų ir realų kompensacijos gavimą, nes įmonė paprastai yra finansiškai pajėgesnė už fizinį asmenį, nereikia aiškintis konkretaus kaltininko) ir, antra, ginti ir žalą padariusį darbuotoją, iš dalies apsaugant jį nuo finansinės naštos (darbuotojui nereikia skubiai atlyginti žalos, darbdavys gali nesinaudoti regreso teise ar naudotis ja ribotai). Šie du siekiai gali būti suderinti tik tada, kai netiesioginės atsakomybės subjektas yra pajėgus patenkinti nukentėjusio asmens reikalavimus. Kai šių interesų suderinti neįmanoma ir jie konkuruoja tarpusavyje (pvz., neišliko netiesioginės civilinės atsakomybės subjekto, privalančio atlyginti žalą), prioritetas teiktinas nukentėjusio asmens interesų gynybai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

16. Tokiu atveju darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę.

17. Sutiktina su kasatoriumi, kad, pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinis ieškinys paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui gali būti pareiškiamas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą, taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019 ir kt.). Tai aiškintina tuo, kad atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.). Kai ieškinys tikslinamas apeliacinės instancijos teisme, dėl civilinio ieškinio turi būti atliekamas įrodymų tyrimas.

18. Šios bylos kontekste pasisakytina, kad ieškinys gali būti tikslinamas ir tuomet, kai už kaltinamojo (nuteistojo) padarytą nusikalstamą veiką materialiai atsakingi asmenys, kuriems pareikštas civilinis ieškinys, iki žalos atlyginimo išnyksta, o kaltinamasis (nuteistasis) dėl nusikalstama veika padarytos žalos pats gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas pagal deliktinę prievolę. Taip sudaroma galimybė kompensuoti nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nepradedant naujų savarankiškų teisinių procesų, užtikrinamas nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumas. Kita vertus, asmuo, kuriam baudžiamajame procese reiškiamas reikalavimas atlyginti nusikaltimu jo padarytą žalą, savo interesus baudžiamojo proceso metu gali ginti naudodamasis jam nustatytomis atitinkamomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad tokiam asmeniui, bylą nagrinėjant teisme, turi būti užtikrinamos teisės duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymus, pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus, ir kt.

19. Šioje byloje, kaip jau buvo minėta, kasacinės instacijos teismas buvo konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistojo A. G. teisę būti išklausytam dėl civilinio ieškinio, o pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjęs šią bylą teismas minėtos klaidos neištaisė.

20. Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kasacinės instancijos teismo nurodyti trūkumai buvo ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, sudarydamas galimybę nuteistajam A. G. duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio, šia galimybe nuteistasis naudojosi, taip pat pareikšti prašymus, teikti įrodymus. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, dalį nuteistojo ir jo gynėjo prašymų teismas tenkino, pridėdamas prie bylos dokumentus, juos ištyrė, be to, išdėstė motyvus, kodėl kiti pateikti prašymai netenkinami.

21. Atmestini nuteistojo gynėjo skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas gynėjo apeliacinį skundą, pablogino nuteistojo teisinę padėtį. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, niekaip nekeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padėtis jei ir pablogėjo, tai dėl kitos priežasties – užbaigus bankroto bylą, pasibaigimo juridinio asmens – civilinės atsakovės BUAB „V“, su kuria nuteistajam buvo priteista subsidiariai atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Čia pat pažymėtina, kad lūkestis, jog pasibaigus juridiniam asmeniui, privalančiam nukentėjusiesiems atlyginti nuteistojo padarytą žalą, kartu išnyks ir nusikalstama veika žalą padariusio asmens prievolė atlyginti nukentėjusiesiems žalą, vadovaujantis šios nutarties 16–17 punktuose išdėstytais argumentais, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

22. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ėmėsi nagrinėti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį A. G., nors buvo praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys A. G. negalėjo būti priimamas, o priėmus turėjo būti atmestas.

23. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tačiau iš bylos matyti, kad ieškinio senaties klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėjamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, o apie tai užsimenama tik kasaciniame skunde. Todėl šis klausimas kasacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

24. Kita vertus, pažymėtina, kad CK 1.126 straipsnis nustato, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Byloje toks reikalavimas pareikštas nebuvo.

Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo

25. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pareigą ištirti ir procesiniame sprendime nurodyti realų kiekvieno iš ieškovų ir mirusio asmens santykį, įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jiems kilusias neigiamas pasekmes. Tačiau teismai šių aplinkybių ir jų reikšmės netyrė, neįvertino ir procesiniuose dokumentuose neaptarė; taip padarė esminius BPK 20 straipsnio 1–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 113 ir 115 straipsnių pažeidimus, nes neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus vertino tik formaliai, nukrypdami nuo teismų praktikos, vadovaudamiesi prielaidomis, dėl to nustatytas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

26. Su šiais teiginiais nesutiktina. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai analizavo nukentėjusiuosius ir žuvusį J. T. siejusį ryšį bei kitas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes. Teismo posėdžiuose apklausti nukentėjusieji G. T., J. T. ir S. T., jų parodymai išsamiai išdėstyti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas, be to, papildomai ištyrė ir įvertino įrodymus apie nuteistojo A. G. turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, motyvuotos išvados pateiktos nutartyje. Konstatuoti BPK 20 straipsnio 1–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų pažeidimus nėra teisinio pagrindo. Vien dėl to, kad kasatorius įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, konstatuoti, jog teismai padarė minėtus BPK pažeidimus, nėra pagrindo.

27. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

28. Pagal šioje byloje teismų nustatytas aplinkybes nekyla abejonių, kad nukentėjusieji – žuvusiojo J. T. nepilnamečiai sūnūs J. T., J. T., sutuoktinė G. T., motina J. T. ir brolis S. T. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

29. Dėl neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad tai yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo tik patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.

30. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

31. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

32. Šioje byloje pareikštame patikslintame civiliniame ieškinyje visiems nukentėjusiesiems buvo prašoma priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Individualizavus atlygintiną neturtinę žalą, žuvusiojo J. T. motinai J. T. priteista 15 000 Eur, sutuoktinei G. T. – 20 000 Eur, broliui S. T. – 10 000 Eur, o nepilnamečiams vaikams J. T. ir J. T. – po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatant nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžius, buvo tinkamai atsižvelgta į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos pasekmes (dėl J. T. mirties jo nepilnamečiai mažamečiai vaikai neteko tėvo, dėl to turėjo psichologinių problemų, motinos, brolio, sutuoktinės dvasinius išgyvenimus, sutuoktinės dėl to patirtas psichologines problemas ir sveikatos sutrikimus), į žalą padariusio A. G. neatsargią kaltę, apeliacinės instancijos teismo įvertintą jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

34. Pažymėtina, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis individualus, tačiau teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, į tai teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-362-697/2018 ir kt.).

35. Remiantis kasacinio teismo praktika bylose, kai dėl neatsargumo atimama kito žmogaus gyvybė, taip pat ir kasaciniame skunde cituotais atvejais vienam asmeniui pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra nuo 1000 Eur iki 60 000 Eur. Nors teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylų aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, kiekvienu atveju nėra analogiškos, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje nustatyti neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydžiai teismų praktikai aiškiai prieštarautų.

36. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, nustatant nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžius, neatsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei esmingai nukrypta nuo teismų praktikos. Nustatytas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

37. Kasatorius teigia, kad, priteisiant turtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas, t. y. žuvusiojo nepilnamečiams vaikams netekus maitintojo, jo dydžio nustatymas nepagrįstas įrodymais bei motyvais, be to, neatsižvelgta į našlaičiams valstybės skiriamas išmokas.

38. CK 6.284 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

39. Nagrinėjamoje byloje priteistas netekus maitintojo žalos atlyginimas žuvusiojo nepilnamečiams vaikams – nukentėjusiojo J. T. naudai 27 477,50 Eur, o nukentėjusiojo J. T. naudai 20 817,50 Eur, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iki jie sulauks pilnametystės, paskiriant jų atstovę pagal įstatymą motiną G. T..

40. Iš bylos matyti, kad šios sumos priteistos pagal civiliniame ieškinyje pateiktus skaičiavimus, kurie paremti minimalios mėnesinės algos dydžiu, o ne ta mirusiojo pajamų dalimi, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam, kaip tai nustatyta CK 6.284 straipsnio 2 dalyje. Pagal nukentėjusiųjų G. T. ir J. T. parodymus, J. T., kuris žuvo, tam skirdavo 200–400 Eur kas mėnesį, t. y. vienam vaikui 100–200 Eur. Kadangi šios sumos išmokėtos pinigais ir nevedant jų apskaitos, tikslios sumos apskaičiuoti nėra galimybės. Tačiau pagal tai spręstina, kad turtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas J. T. iki 17 160 Eur, o J. T. – iki 13 000 Eur.

41. Nepagrįsti ir atmestini kasatoriaus argumentai, kad, sprendžiant dėl žalos nukentėjusiesiems atlyginimo, neįvertintos aplinkybės, jog J. T. ardyti pastolių pakvietė ir nelegaliai, t. y. nesudaręs darbo sutarties ir neapdraudęs nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, įdarbino UAB „A“ direktorius A. V., kuris tokiu elgesiu prisidėjo prie žalos atsiradimo. Šios aplinkybės priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – J. T. mirtimi ir dėl to atsiradusia žala nesusiję. Taip pat atmestini kasatoriaus argumentai, kad teismai nepaisė  CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriomis remiantis dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo gali būti sumažintas žalos atlyginimas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. spalio 26 d. nutartį.  Sumažinti nukentėjusiajam J. T. priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį iki 17 160 Eur (septyniolikos tūkstančių vieno šimto šešiasdešimties Eur), o J. T. – iki 13 000 Eur (trylikos tūkstančių Eur).  Kitas nutarties ir nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Olegas Fedosiukas           Danutė Jočienė           Eligijus Gladutis