A-1796-492/2021

Administracinė byla Nr. A-1796-492/2021 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00082-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 14.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Grundalas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Grundalas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB, Bendrija) „Grundalas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Panevėžio skyrius) vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. vasario 25 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-2/2020“ (toliau – ir Nutarimas) paskirtą 850 Eur baudą pakeisti įspėjimu.

2.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Ekonominė sankcija paskirta 2019 m. gruodžio 3 d. planinio patikrinimo metu nustačius, jog Bendrija savo ūkinei-komercinei veiklai naudojo vandenį iš požeminio artezinio gręžinio, priklausančio Panevėžio rajono savivaldybei. Požeminis artezinis gręžinys 1994 m. gruodžio 15 d. panaudos sutartimi neribotam laikui patikėjimo teise buvo perduotas ūkininkams J. I. ir K. Ž.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad MB „Grundalas“ nebuvo sudariusi sutarties dėl požeminio vandens gręžinio naudojimo su Panevėžio rajono savivaldybės administracija ar ūkininku K. Ž., požeminį vandenį naudojo žuviai perdirbti, kitai ūkinei-komercinei veiklai, požeminio vandens artezinis gręžinys neaprobuotas, Bendrija neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti vandenį. Patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių jis neginčija, tačiau pažymi, jog pažeidimą padarė, nežinodamas, jog požeminio vandens naudojimui yra reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos išduotas leidimas ir išteklių ar ertmių naudojimo sutartis, apie minėtų dokumentų reikalingumą sužinojo, atlikus patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą Nr. PA37-340. Po atlikto patikrinimo Bendrija nedelsdama kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo naudoti požeminio vandens gręžinį. Bendrijoje patikrinimai buvo atliekami ne kartą, tačiau tokio pobūdžio pažeidimas niekada nebuvo nustatytas, todėl buvo įsitikinusi, jog Bendrija gręžinį savo ūkinėje veikloje naudojo teisėtai, laikydamasi įstatymų.

2.2. Skiriant 850 Eur ekonominę sankciją, nors ir buvo atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, tačiau nesivadovauta objektyvumo ir proporcingumo principais, t. y. neįvertinta, ar padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra laikytinas mažareikšmiu. Pareiškėjo teigimu, naudotas vanduo buvo apskaitomas, Bendrija padarytą teisės aktų reikalavimų pažeidimą pašalins artimiausiu metu, kai su gręžinio savininke bus išspręstas klausimas dėl išteklių naudojimo sutarties, pažeidimu žala aplinkai nepadaryta, pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais, jis nėra susijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu (nedeklaravimu, neteisingu deklaravimu, taršos neapskaitymu, deklaravimo vėlavimu ar pan.). Nors pažeidimas ir yra trunkamasis, tačiau neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl laikytinas smulkiu pažeidimu, nepadariusiu žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms. Atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą ir mažareikšmiškumą, Nutarimu paskirta 850 Eur dydžio ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga  padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga. Remdamasi tuo, kad  Bendrija nedelsiant ėmėsi veiksmų teisės pažeidimui pašalinti, teigė, kad juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo tyrimas turėjo būti nutrauktas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje numatyta ekonominė sankcija neskiriama, pareiškėjui turėjo būti pareikšta žodinė pastaba.

2.3. Nei atsakovas, nei teismas negali taikyti įstatymų ar kitų teisės aktų, kurie akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Nutarime nurodytos Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ 13 punkto nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

3.  Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinko ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime prašė skundą dėl baudos sumažinimo spręsti, laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatų.

4.  Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad MB „Grundalas“ padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas išnagrinėjo ją išsamiai ir nešališkai, įvertino visas bylos aplinkybes, Nutarimu už padarytą pažeidimą pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalį paskyrė tinkamą ekonominę sankciją. Panevėžio skyrius neprieštaravo, kad būtų sumažintas MB „Grundalas“ paskirtos ekonominės sankcijos dydis. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija) vyriausiasis specialistas, 2019 m. gruodžio 3 d. atlikęs MB „Grundalas“ planinį patikrinimą, nustatė, jog Bendrija vandenį išgauna iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijai priklausančio požeminio vandens gręžinio, kuris patikėjimo teise neribotam laikui perduotas ūkininkams J. I. ir K. Ž.. Bendrija su gręžinio savininke Panevėžio rajono savivaldybe sutarties nebuvo sudariusi, požeminį vandenį išgavo ir naudojo ūkinei-komercinei veiklai, požeminio vandens artezinis gręžinys neaprobuotas, Bendrija neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius. Per 2015 m. liepos 1 d.–2019 m. lapkričio 1 d. laikotarpį Bendrija sunaudojo 2 130 kub. m požeminio vandens. Bendrijos padarytas pažeidimas nebuvo vertinamas kaip mažareikšmis, todėl pareiškėjui buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas ir paskirta minimali bauda. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nenumato galimybės teismui, nagrinėjančiam skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, paskirti įspėjimą, todėl prašė vadovautis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatomis.

II.

5.  Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Nutarimą ir paskyrė MB „Grundalas“ 400 Eur baudą.

6.  Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta 850 Eur dydžio ekonominė sankcija už tai, kad 2019 m. gruodžio 3 d. planinio patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrija, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos išteklių naudojimo sutarties, per 2015 m. liepos 1 d.–2019 m. lapkričio 1 d. laikotarpį išgavo 2 130 kub. m požeminio vandens, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 13 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija Nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalį, skunde reikalavimo panaikinti Nutarimą kaip neteisėtą nekelia, prašo paskirtą 850 Eur dydžio ekonominę sankciją pakeisti įspėjimu.

7.  Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, teismas aptarė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 25 dalies, 369 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2, 4, 8 punktų nuostatas. Teismas nurodė, kad, remiantis Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 3 d. parengtu patikrinimo aktu Nr. PA37-30, Nutarime konstatuota, jog MB „Grundalas“ savo ūkinei veiklai požeminio vandens gręžinį, priklausantį Panevėžio rajono savivaldybei, be Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir be sutarties su požeminio vandens gręžiniu savininku, naudojo nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. ir per šį laikotarpį išgavo 2 130 kub. m vandens. Atsižvelgęs į laikotarpio trukmę ir išgautų išteklių kiekį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo padarytą Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pažeidimą vertinti kaip trumpalaikį ir nežymų. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu. MB “Grundalas”, kaip ūkio subjektas, savo ūkinėje veikloje naudojantis požeminį vandenį, privalėjo elgtis atsakingai, būti susipažinęs su vandens, kaip žemės gelmių išteklių, naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais ir turėjo pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis.

8.  Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad bylos duomenimis pareiškėjui sankcija už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą taikoma pirmą kartą, pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors 2015 m. liepos 1 d.–2019 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu pareiškėjas išgavo ir naudojo požeminį vandenį, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytos išteklių naudojimo sutarties, tačiau vykdė paimamo vandens apskaitą pagal skaitiklio rodmenis, teisės aktų pažeidimo bylos proceso metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Konstitucinio Teismo nutarimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrijai paskirti švelnesnę baudą nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjui MB „Grundalas“ skiriama 400 Eur dydžio bauda.

III.

9.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą – Nutarimą pakeisti ir paskirti pareiškėjui įspėjimą.

10.  Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė skundo motyvus, dėl ko netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė ne visai pagrįstas išvadas bei nukrypo nuo teismų praktikos, todėl teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir keistinas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja:

10.1.  Jei teismas manė, kad Aplinkos apsaugos įstatymas nesuteikia teisės skirti įspėjimą, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.“ Teismas šiuo atveju turėjo vadovautis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalimi ir paskirti įspėjimą arba iš vis neskirti jokios sankcijos. Teismas turėjo spręsti bylą, vadovaudamasis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015; 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012; Nr. eI-1377-283/2019 kt.). To nepadaręs, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos.

10.2.  Jeigu teismas manė, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nesuteikia teismui teisės neskirti įspėjimo ar netaikyti sankcijos, teismas turėjo įvertinti skundo motyvus, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai ir vadovautis ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nes teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, konkrečiai šioje byloje dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsnio l dalies, 30 straipsnio l dalies, apie ką yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime, 2001 m. spalio 2 d. nutarime, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Be to, nors atsakovas to tiesiogiai nenurodė patikrinimo akte dėl veikos mažareikšmiškumo, tačiau šį faktą pripažino atsiliepime į skundą, todėl teismas netinkamai pritaikė ir VAĮ 2 straipsnio 25 dalį, Tvarkos aprašo 2, 4 punktų nuostatas.

10.3.  Gręžinys 1994 m. gruodžio 15 d. panaudos sutartimi yra perduotas patikėjimo teise ūkininkams J. I. ir K. Ž. neribotam laikui. Šio gręžinio savininkas yra Panevėžio rajono savivaldybė. Institucija, atlikdama ankstesnius patikrinimus, jokio pažeidimo nefiksavo, todėl teismas netinkamai pritaikė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio l dalies ir Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 13 punkto nuostatas, pažeisdamas ABTĮ 7 straipsnį. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio l dalis prieštarauja Konstitucijai, tačiau šis skundo motyvas teismo nebuvo nagrinėtas. Kadangi gręžinys yra naudojamas nuo 1994 m., yra vedama paimamo vandens apskaita, skaitiklių parodymai nurašomi kas mėnesį, jie fiksuojami paimamo vandens apskaitos žurnale, todėl gręžinio naudotojo (ne savininko) padarytas pažeidimas yra ne tik mažareikšmis, bet mokama už vandenį ir jokios žalos nepadaroma. Vėlesnis 2014 m. birželio 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. 1-1034 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs 2014 m. liepos 1 d., yra akivaizdžiai prieštaraujantis Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, nes valdžios įstaigos turi tarnauti žmonėms, taip pat prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1–5 dalims, nes yra akivaizdžiai pažeidžiami vartotojų interesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

11.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. vasario 25 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-2/2020“ pareiškėjui MB „Grundalas“ paskirtos 850 Eur baudos pakeitimo įspėjimu.

12.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Nutarimą ir pareiškėjui paskyrė 400 Eur baudą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti, t. y. Nutarimu paskirtą baudą pakeisti įspėjimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad pažeidimas yra mažareikšmis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi bei Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi ir paskirti įspėjimą arba iš vis neskirti jokios sankcijos, to nepadaręs, teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos.

13.  Kaip matyti iš MB „Grundalas“ apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas neneigia padaryto pažeidimo, o tik ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skirtos ekonominės sankcijos proporcingumo (baudos švelninimo), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik tuo aspektu.

14.  Ginčijamas Nutarimas priimtas, nustačius, kad MB „Grundalas“ nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. išgavo 2 130 kub. m. požeminio vandens, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutarties, tuo pažeidžiant Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ 13 punkto reikalavimus.

15.  Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

16.  Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

17.  Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu. Siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

18.  Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Taigi panašiu klausimu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta ne kartą, todėl šiuo atveju dar kartą būtinybės kreiptis dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, nėra (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2368/2011).

19.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, baudą gali mažinti, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1706-492/2021, taip pat pareiškėjo nurodomas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; 2011 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2368/2011; 2012 m. sausio 26 administracinėje byloje Nr. A502-114/2012).

20.  Teisėjų kolegija, išanalizavusi Bendrijos argumentus, konstatuoja, jog visos jos nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos teismo, jam priimant sprendimą skirti pareiškėjui mažesnę nei už padarytą pažeidimą Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali baudą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas įvertino tiek pažeidimo padarymo pobūdį, tiek tai, kad pareiškėjui sankcija už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą taikoma pirmą kartą, taip pat tai, kad teisės aktų pažeidimo bylos proceso metu pareiškėjas bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas tinkamai įgyvendino aptartą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali baudą, ją sumažindamas daugiau nei 2 kartus. Pareiškėjas iš esmės jokių papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą sumažinti pareiškėjui skirtą baudą daugiau nei ją sumažino pirmosios instancijos teismas, nenurodė.

21.  Atsižvelgiant į nutarties 16–19 punktuose išdėstytus motyvus, pareiškėjo argumentai dėl apeliaciniame skunde paminėtų Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų taikymo ir teismų praktikos bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015), kurios iš esmės skiriasi savo aplinkybėmis, nėra aktualūs. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas baudos dydį pareiškėjui, atsižvelgė į visus reikšmingus teisinius ir faktinius aspektus.

22.  Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio l dalis (kad žemės gelmių išteklius galima naudoti tik gavus Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarius su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį), neprieštarauja Konstitucijai, laikytini nepagrįstais, nes nebuvo nurodytos Konstitucijos nuostatos bei nepateikti teisiniai argumentai, kuriais būtų grindžiamas galimas prieštaravimas. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šioje teisės normoje įtvirtinto reguliavimo konstitucingumo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti bendro pobūdžio argumentai (valdžios įstaigos turi tarnauti žmonėms, vartotojų interesų apsauga) taip pat nesudaro pagrindo abejoti dėl šios teisės normos neatitikimo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams.

23.  Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių ypatumus, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą MB „Grundalas“ paskirtą baudą sumažinti iki 400 Eur. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Grundalas“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                              Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė