TA-284-502/2025
Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.
Cituojamos nuostatos
Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.
Sprendimo tekstas
Administracinė byla Nr. TA-284-502/2025 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01527-2024-7 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 24 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimo pagal pareiškėjo N. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas N. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (toliau – ir atsakovas) priteisti po 100 Eur už kiekvieną jo konvojavimą, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2024 m. liepos 11 d., (toliau – ir ginčo laikotarpis) neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, jog dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) neteisėtų veiksmų, konvojuojant jį specialiu automobiliu, prie sėdynių nebuvo pritvirtintų saugos diržų. Atsitikus autoįvykiui, pareiškėjas nebūtų apsaugotas, todėl galėjo būti sužalota jo sveikata. Konvojavimo metu pareiškėjas nuolat jausdavo baimę ir taip buvo žalojama jo psichinė sveikata. Šis pažeidimas nebuvo vienkartinis. Pareiškėjas vertino, kad jis buvo laikomas nežmoniškomis, asmens garbę ir orumą žeminančiomis, sveikatai pavojų keliančiomis sąlygomis.
3. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad nebuvo būtina konvojavimo metu susižeisti, jog būtų pripažinta atsakovo kaltė, pakako pripažinti faktą, jog konvojavimo metu nebuvo laikomasi visų saugumo reikalavimų.
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas vyksta vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823, (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) kuriose nėra įtvirtinta, jog konvojavimui skirtoje transporto priemonėje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalies ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Tarnyba, jeigu konvojavo pareiškėją specialiosiomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo. Tarnyba neturėjo duomenų, jog pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu būtų kreipęsis į Tarnybą, konvojavimo metu ar po jo teikė skundus konvojaus viršininkui (vyresniajam).
7. Atsakovas akcentavo, kad Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, asmens duomenų pagrindu nekaupia bei nesistemina informacijos apie asmens konvojavimo įvykius. Turimais duomenimis, ginčo laikotarpiu Tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo planinio konvojaus maršrutu Vilnius-Marijampolė-Vilnius 7 kartus. Tarnybos pareigūnai nekonvojavo pareiškėjo: 2024 m. birželio 12 d. iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, 2024 m. birželio 19 d. iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, 2024 m. liepos 3 d. iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Planinių konvojų metu buvo naudoti specialieji automobiliai: (duomenys neskelbtini). Nurodyti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti.
II.
8. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtą neturtinę žalą kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2024 m. liepos 11 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę, Tarnyba neužtikrino jam visų saugumo reikalavimų, nes konvojuojant jį specialiu automobiliu prie sėdynių nebuvo pritvirtintų saugos diržų.
10. Teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2023 m. vasario 9 d. buvo etapuotas į Kauno kalėjimą, 2023 m. kovo 7 d. ir 2023 m. spalio 19 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, 2023 m. spalio 23 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apygardos teismą, 2023 m. spalio 30 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, 2023 m. gruodžio 12 d. ir 2024 m. sausio 29 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apygardos teismą, 2024 m. vasario 9 d. ir 2024 m. kovo 8 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, 2024 m. kovo 15 d. ir 2024 m. balandžio 25 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apygardos teismą, 2024 m. gegužės 9 d. – iš Kauno kalėjimo į Marijampolės kalėjimą, 2024 m. birželio 10 d. – iš Marijampolės kalėjimo į Kauno kalėjimą, 2024 m. birželio 12 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, 2024 m. birželio 13 d. – iš Kauno kalėjimo į Marijampolės kalėjimą, 2024 m. birželio 17 d. – iš Marijampolės kalėjimo į Kauno kalėjimą, 2024 m. birželio 19 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, 2024 m. birželio 20 d. – iš Kauno kalėjimo į Marijampolės kalėjimą, 2024 m. liepos 1 d. – iš Marijampolės kalėjimo į Kauno kalėjimą, 2024 m. liepos 3 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, 2024 m. liepos 4 d. – iš Kauno kalėjimo į Marijampolės kalėjimą. Byloje taip pat buvo 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. birželio 10 d., 2024 m. birželio 13 d., 2024 m. birželio 17 d., 2024 m. birželio 20 d., 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 4 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenys dėl pareiškėjo konvojavimo.
11. Teismas pažymėjo, kad konvojuojamųjų suimtųjų(nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, kuriose nustatyta sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimo organizavimo ir vykdymo tvarka, konvojavimą vykdančių vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų ar jų padalinių pareigūnų ir konvojuojamųjų teisės ir pareigos (1 p.). Teismas taip pat pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklės nenumato saugos diržų įrengimo konvojavimui naudojamose transporto priemonėse.
12. Teismas nurodė, jog ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad dėl saugos diržų specialiuosiuose automobiliuose neįrengimo Tarnybos veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiomis transporto priemonėmis: (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių nurodytų transporto priemonių valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimų ir privalomųjų transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitų nustatė, kad nurodytos transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus. Šie duomenys patvirtino, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė patikra buvo atlikta, šie automobiliai buvo tinkami naudojimui pagal paskirtį ir atitiko saugumo bei kitus techninius reikalavimus. Teismo vertinimu, Tarnybos pateikti duomenys patvirtino pareiškėjo konvojavimui naudotų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti, jų atitikimą saugumo reikalavimams. Byloje nebuvo duomenų, taip pat nebuvo atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių kilusių neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis.
14. Įvertinęs nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl konvojavimo sąlygų buvo deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini. Teismas nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimu ir prašo jį atmesti, bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo po 100 Eur už kiekvieną konvojavimo laikotarpį.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti jo administracinę bylą skunde išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismui.
17. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, nemotyvuotu ir todėl atmestinu. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus, ir priimdamas motyvuotą bei pagrįstą sprendimą administracinėje byloje, materialinės ir proceso teisės normų nepažeidė. Tarnyba teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių skundo reikalavimą naikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą, išskyrus pareiškėjo nuomonę, kad jis nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.
20. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo Tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
21. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį atmesti, bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo po 100 Eur už kiekvieną konvojavimo laikotarpį.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių bylos faktais ir teisės aktais paremtų argumentų, nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo konvojavimo sąlygų vertinimą. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog dėl pareiškėjo nurodytų netinkamų konvojavimo sąlygų jis būtų skundęsis Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka konvojaus viršininkui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Konvojavimo taisyklės nenumato saugos diržų įrengimo konvojavimui naudojamose transporto priemonėse. Be to, ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pasisakęs, kad dėl saugos diržų specialiuosiuose automobiliuose neįrengimo Viešojo saugumo tarnybos veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-609-602/2023, 2025 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-39-502/2025 ir kt.). Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, jog dėl saugos diržų nebuvimo jis būtų nukritęs, susižalojęs ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo argumentai dėl konvojavimo sąlygų yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, o Tarnyba pareiškėjo teisių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, detaliai nurodė teisinį reguliavimą, rėmėsi atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kurių pareiškėjas kitais objektyviais duomenimis nepaneigė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų, juolab, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kokias jo skunde nurodytas aplinkybes teismas įvertino neteisingai ar apskritai neįvertino.
26. Byloje nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas neturtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinosios deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
27. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo N. N. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas