e2AT-19-387/2026

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-19-387/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00254-2025-2 Procesinio sprendimo kategorija 16.11.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 7 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. ir jos atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Bylos esmė

1.   Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-3470-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24258636901 M. Ž. buvo nubausta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį 600 Eur dydžio bauda ir jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas dvylikai mėnesių, nes 2024 m. spalio 19 d. 15.15 val. Kaune, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“, neturėdama teisės vairuoti, ji nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, išvažiuodama iš šalia kelio esančios teritorijos į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančiam automobiliui BMW ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta automobilio BMW vairuotojos sveikata ir sugadinti du automobiliai.

2.   Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjos M. Ž. skundas tenkintas iš dalies. Pakeista Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 24 d. nutarimo dalis, kuria M. Ž. pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį paskirta 600 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas dvylikai mėnesių, ir M. Ž. paskirta 150 Eur bauda be administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Kita šio nutarimo dalis palikta nepakeista.

3.   Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas tenkintas. Panaikinta Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartis ir paliktas galioti nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 24 d. nutarimas.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. ir jos atstovės advokatės S. Žukauskienės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priėmė ir administracinio nusižengimo bylą atnaujino.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Ž. ir jos atstovė advokatė S. Žukauskienė prašo teismo panaikinti apygardos teismo nutartį ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį. Prašyme nurodoma:

5.1. Apygardos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, nes: 1) neteisingai M. Ž. pritaikė ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių kaip asmeniui, padariusiam nusižengimą neturint teisės vairuoti, nors M. Ž. teisę vairuoti turėjo, tik neturėjo šią teisę patvirtinančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo; 2) Institucija ir apygardos teismas pažeidė procesines teisės normas (ANK 567, 577 straipsnius), nes bylą išnagrinėjo M. Ž. nedalyvaujant, nedavus jai paaiškinimų, nesuteikiant teisės susipažinti su byla ir naudotis teise turėti advokatą.

5.2. Institucija ir apygardos teismas padarė neteisingą išvadą, kad M. Ž. padarė pažeidimą neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, dėl to jai neteisėtai pritaikė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių, laikydami, kad šios nuobaudos skyrimas yra privalomas. Tokios išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 22 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatoms, taip pat ir pamatiniams teisingumo ir protingumo principams, iš kurių išplaukia, kad galiojantis vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, kuris tik patvirtina teisės vairuoti transporto priemones turėjimą, o ne ją suteikia.

5.3. Byloje nustatyta, kad M. Ž. 2024 m. spalio 19 d. įvykio metu buvo išlaikiusi VĮ „Regitra“ nustatyta tvarka teorijos ir praktikos egzaminus, dėl to vairavo transporto priemonę VĮ „Regitra“ darbuotojo patikinta ir įsitikinusi, kad ji gali tai daryti. Pareiškėja paaiškino, kad VĮ „Regitra“ padalinyje ji laukė atsiimti vairuotojo pažymėjimo, tačiau žmonių eilė buvo labai didelė, o VĮ „Regitra“ darbuotojas, jai pralaukus tris valandas, pasiūlė nelaukti, ateiti kitą dieną ir ją patikino, jog ji gali vairuoti transporto priemonę, nes yra išlaikiusi VĮ „Regitra“ teorinį ir praktinį egzaminus. Į šias aplinkybes nagrinėjant bylą neatsižvelgta.

5.4. Apygardos teismas nutartyje tik formaliai pacitavo SEAKĮ 2 straipsnio 93 punkto nuostatas, kuriose pateikiamas vairuotojo pažymėjimo apibrėžimas, tačiau teisės aktų nuostatas aiškino formaliai, pažodžiui, nukrypo nuo esamų teismų išaiškinimų (pvz., Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. AN2-226-935/2023), nevertino konkrečių faktinių bylos aplinkybių, taip pat ir to, kad būtent VĮ „Regitra“ darbuotojas patikino pareiškėją, jog, išlaikiusi egzaminus, ji turi teisę vairuoti automobilį ir be išduoto fizinio pažymėjimo.

5.5. Taip pat Kauno apygardos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatas nurodydamas, kad teisė vairuoti įsigalioja tik tuomet, kai pagaminamas pažymėjimas ir sistemoje suteikiamas galiojimo statusas. Tačiau tokių nuostatų Taisyklėse nėra; jose nustatyta tvarka, pagal kurią išduodami vairuotojo pažymėjimai Lietuvoje, tačiau šioje byloje nebuvo ginčo, kad toks pažymėjimas pareiškėjai nebuvo išduotas. Tuo tarpu Taisyklėse nėra jokios normos, kuri nustatytų, kad teisė vairuoti transporto priemones įsigalioja tik pagaminus vairuotojo pažymėjimą ir suteikus galiojimo statusą.

5.6. Pažymima, kad iš SEAKĮ 2 straipsnio 93 dalies nuostatos darytina išvada, jog vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, kuris tik patvirtina teisės vairuoti transporto priemones turėjimą. Tokią išvadą pagrindžia ir SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatos, iš kurių matyti, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas.

5.7. Taip pat apygardos teismas nevertino, kad nusižengimo įvykdymo metu nebuvo jokių objektyvių kliūčių pareiškėjai įgyti vairuotojo pažymėjimą ar ribojimų įgyvendinti turimą teisę vairuoti transporto priemones (nors ir neturint fiziškai išduoto vairuotojo pažymėjimo). Pagal byloje esančius duomenis, iš VĮ „Regitra“ rašto matyti, jog ši valstybės įmonė neturi duomenų apie tai, kad iš pareiškėjos būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kad tokia teisė būtų kaip nors apribota; kad ji tokią teisę būtų praradusi ir privalėtų iš naujo ją įgyti. Todėl apygardos teismo išvada, kad M. Ž. administracinio nusižengimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones, nes vairuotojo pažymėjimas išduotas jau po nusižengimo padarymo, buvo padaryta formaliai, neatsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. kad vairuotojo pažymėjimas iki 2024 m. spalio 23 d. nebuvo išduotas ne dėl to, kad ji neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų, o tik dėl minėtų aplinkybių, t. y. ilgos žmonių eilės VĮ „Regitra“ padalinyje ir įstaigos darbuotojo patikinimo, jog ji gali vairuoti transporto priemonę ir be išduoto vairuotojo pažymėjimo, nes yra išlaikiusi egzaminus. Dėl to teisinga ir teisėta apylinkės teismo išvada, kad M. Ž. į AB „Regitra“ kreipėsi ne dėl teisės vairuoti Al, 1M, B, BĮ kategorijų transporto priemones įgijimo, o tik dėl vairuotojo pažymėjimo, kuris patvirtina jos turimą teisę, išdavimo; ji neprivalėjo iš naujo įgyti teisės vairuoti Al, 1M, B, BĮ transporto priemones, o tik turėjo atlikti veiksmus, kurie įpareigotų AB „Regitra“ darbuotoją priimti vienintelį tokiu atveju galimą sprendimą, t. y. išduoti dokumentą, patvirtinantį jos teisės turėjimą. Aptartų aplinkybių visuma taip pat leidžia daryti išvadą, kad vairuotojo pažymėjime yra nurodomas ne teisės vairuoti Al, 1M, B, BĮ kategorijų transporto priemones galiojimo laikas, o vairuotojo pažymėjimo, kuris patvirtina tokios teisės turėjimą, galiojimo laikas.

5.8. Apygardos teismas, skirdamas pareiškėjai nuobaudą, neįvertino, kad teisė vairuoti paprastai atimama esant kitokioms situacijoms (pvz., asmenys įvykdo nusižengimus apskritai neturėdami teisės vairuoti arba kai ši teisė iš jų jau buvo atimta už ankstesnius nusižengimus; neišlaikius pakartotinių mokymų po ankstesnių pažeidimų, neatitinkant įstatymų keliamų reikalavimų sveikatai ar privalomiems mokymams ir pan.), taip pat neįvertino, kad pareiškėja, turėdama teisę vairuoti transporto priemones, už padarytą administracinį nusižengimą nubaudžiama kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti tokią transporto priemonę, tik dėl to, kad jai nebuvo išduotas šią teisę patvirtinantis dokumentas – vairuotojo pažymėjimas. Todėl šioje situacijoje pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių – yra neteisinga, neproporcinga ir neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio. Nustačius, kad pareiškėja turėjo teisę vairuoti, ANK 423 straipsnio 4 dalis galėjo būti taikyta tik tai daliai, pagal kurią teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra ne privalomas, o tik nurodytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, jos skyrimą paliekant teismui ir institucijoms pasirinkti. Tačiau apygardos teismas nesivadovavo ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat ANK 32 straipsnyje nustatytais administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais: priešingai nei apylinkės teismas, jis nevertino, kad pareiškėja yra jauna, neteista, niekada nebausta už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, padarytas nusižengimas buvo atsitiktinis, nevertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, o jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat apygardos teismas nesvarstė galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

5.9. Taip pat Institucija ir apygardos teismas padarė procesinių pažeidimų, nesilaikė ANK 563, 567, 577 straipsnių, nes Institucijoje administracinė byla išnagrinėta pareiškėjai nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą, neužtikrinus teisės tinkamai susipažinti su bylos medžiaga, pažeidžiant jos teisę teikti paaiškinimus, įrodymus ir turėti advokatą. Nurodoma, kad pareiškėja, sužinojusi apie bylos nagrinėjimą policijoje, pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga ir perkelti bylos nagrinėjimą. Institucija 2025 m. vasario 21 d. elektroniniame laiške M. Ž. nurodė, kad ji atideda bylos nagrinėjimą 2025 m. kovo 20 d. 10.00 val. Būtent todėl pareiškėja neatvyko į Institucijoje 2025 m. vasario 24 d. vykusį bylos nagrinėjimą, nes manė, jog jis turėjo vykti 2025 m. kovo 20 d. Nepaisydama to, Institucija priėmė nutarimą skirti nuobaudą, o bylos nagrinėjimo datos nekeitimą argumentavo tuo, neva pareiškėja pateikė netinkamos formos prašymą; taip pažeidė ANK 577 straipsnyje įtvirtintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

6.   Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Asta Užmedzkienė atsiliepime prašo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Pateiktas pareiškimas yra nepagrįstas. Institucija, priimdama sprendimą patraukti M. Ž. atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, teisingai nusprendė, kad šis nusižengimas buvo padarytas asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, ir atitinkamai paskyrė tiek minimalią administracinę nuobaudą – 600 Eur, tiek administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą minimaliam dvylikos mėnesių laikotarpiui, kuris yra privalomai skiriamas asmeniui, kuris šį nusižengimą padaro neturėdamas teisės vairuoti.

6.2. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (SEAKĮ, Kelių eismo taisyklės, vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių“), norint vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, nepakanka vien išlaikyti vairavimo egzaminą. Asmuo, išlaikęs vairavimo egzaminą ir norintis vairuoti transporto priemones, privalo kreiptis į AB „Regitra“ su prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą ir įrašyti į vairuotojo pažymėjimą atitinkamą kategoriją, kuri yra įgyta pirmą kartą; AB „Regitra“ darbuotojas, gavęs tokį prašymą, įvertina daugelį aplinkybių, t. y. ar gali būti išduodamas pažymėjimas ir įrašoma atitinkama kategorija į vairuotojo pažymėjimą. Tik asmeniui atitinkant visus reikalavimus yra išduodamas vairuotojo pažymėjimas ir įrašoma atitinkama kategorija, o nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos asmeniui yra suteikiama teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones.

6.3. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. Ž. į AB „Regitra“ su prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą ir suteikti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones kreipėsi po nusižengimo padarymo, t. y. tik 2024 m. spalio 22 d., todėl nusižengimo padarymo metu ji neturėjo teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones, ši teisė jai nebuvo suteikta. Taigi nors M. Ž. aptariamo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau įvykio metu jai buvo suteikta teisė vairuoti transporto priemones, kurios atitinka AM ir A1 kategorijas, tačiau ne B kategorijos, kuri buvo suteikta tik 2024 m. spalio 22 d. Šiuo atveju apylinkės teismas padarė neteisingas išvadas, kad M. Ž. į AB „Regitra“ kreipėsi ne dėl teisės vairuoti A1, 1M, B, B1 kategorijų transporto priemones įgijimo, o tik dėl vairuotojo pažymėjimo, kuris patvirtina jos turimą teisę, išdavimo.

6.4. Be kita ko, kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties argumentų ir teismų praktikos, kuria teismas rėmėsi priimdamas nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. AN2-226-935/2023), joje buvo sprendžiamos ne tapačios aplinkybės, o nagrinėjama situacija, kai asmuo turėjo teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, turėjo vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo įrašyta atitinkama kategorija ir suteikta teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemones, tačiau buvo pasibaigęs konkrečios kategorijos galiojimo laikas; toje byloje teismas nusprendė, kad vairuotojo pažymėjime yra nurodomas ne teisės vairuoti atitinkamų kategorijų transporto priemones galiojimo laikas, o vairuotojo pažymėjimo dalies, kuri patvirtina tokios teisės turėjimą, galiojimo laikas. Taigi aptariamoje byloje yra nagrinėjama ne tapati situacija.

6.5. Apibendrinant Institucija laikosi pozicijos, kad M. Ž. nusižengimą padarė neturėdama teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones, šią teisę įgijo tik po nusižengimo padarymo, kai kreipėsi į AB „Regitra“ ne dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo, o dėl to, kad jai būtų suteikta nauja, iki tol neturėta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones, šią teisę ji įgijo pirmą kartą, iki kreipimosi į AB „Regitra“ tokios teisės neturėjo. Pažymėtina, kad vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones galima tik tada, kai vairuotojo pažymėjimas yra išduotas, įregistruotas AB „Regitra“ sistemoje ir yra galiojantis. Norint įgyti teisę vairuoti atitinkamos kategorijos, o šiuo atveju B kategorijos, transporto priemones, reikia išlaikyti teorijos egzaminą, praktikos egzaminą ir išlaikius egzaminus kreiptis į AB „Regitra“, kad būtų suteikta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones.

6.6. Institucija iš dalies pripažįsta, kad priimant 2025 m. vasario 24 d. nutarimą buvo pažeistos M. Ž. teisės, įtvirtintos ANK 577 straipsnyje, nes administracinė byla buvo išnagrinėta jai tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką, neužtikrinus tinkamo susipažinimo su bylos medžiaga, teisės turėti gynėją. Šioje byloje buvo gautas M. Ž. prašymas perkelti bylos nagrinėjimą, tačiau prašymas buvo pateiktas nesilaikant ANK 616 straipsnio reikalavimų. Administracinio nusižengimo protokolas M. Ž. buvo įteiktas 2025 m. sausio 27 d. elektroniniu paštu, bylos nagrinėjimas paskirtas 2025 m. vasario 24 d., M. Ž. prašymą susipažinti su byla ir perkelti bylos nagrinėjimą pateikė tik 2025 m. vasario 20 d., nors protokolą gavo 2025 m. sausio 27 d. Taigi prašymas buvo pateiktas likus kelioms dienoms iki bylos nagrinėjimo ir dėl žmogiškosios klaidos bylą nagrinėjantis pareigūnas nepastebėjo šio prašymo ir išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą administracinio nusižengimo protokole paskirtu metu, t. y. 2025 m. vasario 24 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. Ž. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir perkelti bylos nagrinėjimą pažeisdama ANK 616 straipsnio 3 dalies reikalavimus – praleidusi 15 kalendorinių dienų terminą. Be kita ko, nors ir dėl žmogiškosios klaidos byla buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, apie kurį M. Ž. žinojo, tačiau toks Institucijos galimai padarytas procesinis pažeidimas nepanaikina nusižengimo sudėties ir vien dėl to nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, kadangi M. Ž. nebuvo apribota teisė iki 2025 m. vasario 24 d. teikti rašytinius paaiškinimus. Be kita ko, teisę būti išklausytai, susipažinti su bylos medžiaga, naudotis teisine advokato pagalba ir kitas ANK 577 straipsnyje įtvirtintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas ji galėjo įgyvendinti ir jomis naudotis teisme, kai pagal jos skundą buvo inicijuotas teisminis ginčas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. ir jos atstovės advokatės S. Žukauskienės prašymas tenkintinas iš dalies. Dėl teisės vairuoti turėjimo aiškinimo ANK 423 straipsnio 2 ir 4 dalių taikymo kontekste

8.   Pareiškime teigiama, kad apygardos teismas pažeidė materialiosios teisės normas konstatuodamas, jog M. Ž. padarė ANK 423 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, dėl to jai neteisėtai, vadovaudamasis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, pritaikė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių, laikydamas, kad šios nuobaudos skyrimas yra privalomas.

9.   Šioje byloje teismai skirtingai vertino, ar pažeidėja eismo įvykio metu, kai kitam asmeniui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, turėjo teisę vairuoti automobilį, ir priklausomai nuo to skyrė arba neskyrė jai administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad M. Ž. vairavo automobilį neturėdama galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tačiau turėdama teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, todėl Institucijos nutarimą pakeitė ir, be kita ko, panaikino paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių; kaip pažymėjo apylinkės teismas, vairuotojo pažymėjimas tik patvirtina teisę vairuoti, bet jos nesuteikia.

10. Tuo tarpu apygardos teismas nusprendė, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog M. Ž. vairavo automobilį turėdama teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, nes teisė vairuoti įsigalioja tik pagaminus pažymėjimą ir suteikus galiojimo statusą AB „Regitra“ sistemoje, todėl šis teismas panaikino apylinkės teismo nutartį ir paliko galioti Institucijos nutarimą nepakeistą.

11. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. Ž. ANK 423 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusižengimą padarė neturėdama teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones.

12. Apylinkės teismas, nors ir pateikė išsamią teisės aktų, kurių M. Ž. turėjo laikytis, siekdama įgyti teisę vairuoti transporto priemones, analizę (SEAKĮ, Kelių eismo taisyklės, vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių“), tačiau netinkamai interpretavo sąvoką „teisės vairuoti įgijimas“, be pagrindo jos nesiejo su vairuotojo pažymėjimo paskelbimu, galiojančiu AB „Regitra“ sistemoje, ir (arba) jo išdavimu.

13. Tuo tarpu apygardos teismas, vadovaudamasis minėtų teisės aktų nuostatomis, padarė pagrįstą išvadą, kad M. Ž. į AB „Regitra“ su prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą ir suteikti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones kreipėsi jau po nusižengimo padarymo dienos (2024 m. spalio 22 d.), todėl administracinio nusižengimo padarymo metu – 2024 m. spalio 19 d. – ji neturėjo teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones.

14. SEAKĮ 2 straipsnio 93 dalyje yra nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Kartu SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, o SEAKĮ 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip SEAKĮ nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.

15. Minėtos teisės normos, t. y. SEAKĮ 22 straipsnio 1 ir 3 dalys, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad teisę vairuoti transporto priemones turi tik asmuo, kuris atitinka normoje nurodytus kriterijus, susijusius su amžiumi, sveikata, yra nustatyta tvarka išlaikęs egzaminus ir turi vairuotojo pažymėjimą (arba jo vairuotojo pažymėjimas yra paskelbtas galiojančiu AB „Regitra“ sistemoje). Taigi vairuotojo pažymėjimo paskelbimas galiojančiu ir (arba) jo turėjimas yra viena iš privalomų asmens teisės vairuoti transporto priemones sudėtinių dalių. Tuo tarpu apylinkės teismas klaidingai interpretavo minėtas teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog vairuotojo pažymėjimas yra tik dokumentas, kuris patvirtina teisės vairuoti transporto priemones įgijimą, o ne ją suteikia. Pateikdamas tokį išaiškinimą apylinkės teismas kaip precedentu be pagrindo vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu byloje Nr. AN2-226-935/2023, nes jame nustatyta skirtinga nagrinėjamai bylai situacija: asmuo vairavo transporto priemonę, kai jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs, tačiau jo veiksmai buvo įvertinti kaip vairavimas neturint tokios teisės. Tuo tarpu nagrinėjamoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje faktinės aplinkybės nėra panašios, nes M. Ž. vairavo transporto priemonę, padarė KET pažeidimą, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata, išvis neturėdama išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl apygardos teismo buvo pripažinta vairavusia neturint tokios teisės.

16. Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato tvarką, pagal kurią išduodami vairuotojo pažymėjimai Lietuvoje. Šis įsakymas apibrėžia reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmenys, norintys gauti vairuotojo pažymėjimą. Norint vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, nepakanka vien išlaikyti egzaminus. Išlaikius egzaminus, teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones automatiškai nesuteikiama. Asmuo privalo kreiptis į AB „Regitra“ su prašymu suteikti teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones ir išduoti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, ir tik po to, kai AB „Regitra“ nustatyta tvarka įvertina pateiktus duomenis ir priima sprendimą suteikti teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, išduoda vairuotojo pažymėjimą ir jį įregistruoja sistemoje, laikoma, kad asmuo turi teisę vairuoti (apygardos teismo nutarties 11 punktas). Todėl pritartina apygardos teismo išvadai, jog vairuotojo pažymėjimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones. Taigi teisė vairuoti įsigalioja tik tuomet, kai pažymėjimas pagaminamas ir sistemoje suteikiamas galiojimo statusas.

17. Pažymėtina, jog, remiantis tokiu apylinkės teismo išaiškinimu, kad vairuotojo pažymėjimo turėjimas yra dokumentas, kuris tik patvirtina teisės vairuoti transporto priemones turėjimą, o ne jos suteikimą, būtų susiduriama su situacija, kad galėtų būti nebaudžiamas administracine tvarka asmuo, jeigu, pvz., jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs arba jis nėra pasitikrinęs sveikatos nustatytu periodiškumu (už tai administracinė atsakomybė nustatyta ANK 424 straipsnio 1 dalyje), nes reikėtų pripažinti, jog teisė vairuoti asmeniui suteikiama vien tik išlaikius AB „Regitra“ teorinius ir vairavimo egzaminus.

18. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. Ž. ANK 423 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusižengimą padarė neturėdama teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones.

Dėl administracinę atsakomybę švelninančių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

19. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktos M. Ž. atstovė advokatė S. Žukauskienė taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių – yra neteisinga, neproporcinga ir neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio. Teisėjų kolegija pritaria šiems prašyme išdėstytiems argumentams.

20. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

21. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

22. Nagrinėjamoje byloje M. Ž. Institucijos nutarimu pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 600 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas dvylikai mėnesių. Apylinkės teismas Institucijos nutarimą pakeitė ir nusprendęs, kad M. Ž. inkriminuotą administracinį teisės nusižengimą padarė turėdama teisę vairuoti, taip pat įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, lengvinamąją aplinkybę ir sunkinamųjų aplinkybių nebuvimą, jai netaikė ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos privalomos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – ir sumažino paskirtos baudos dydį iki 150 Eur.

23. Apygardos teismas, nors ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. Ž. ANK 423 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusižengimą padarė neturėdama teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones, tačiau privalomai jai skirdamas administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių, tinkamai nesivadovavo ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis bendrosiomis administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo taisyklėmis, dėl to nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos galimybės pažeidėjai visai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesnės trukmės minėtą administracinio poveikio priemonę.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų sprendimų turinį, pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, šioje konkrečioje byloje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės turi pagrindo daryti kitokias išvadas, negu jas padarė apygardos teismas.

25. Byloje nustatyta, kad M. Ž. nuo pat pradžių prisipažino padariusi ANK 423 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė buvo teisiškai įvertinta ir pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teisme, tačiau apygardos teismas jos neįvertino. Jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad M. Ž. yra neteista, niekada nebuvo bausta už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, todėl padarytas nusižengimas buvo atsitiktinis, padarytas dėl gyvenimiškos patirties stokos, tai rodo pareiškėjos asmenybės mažesnį pavojingumą. Pažymėtina, kad M. Ž. niekas nekliudė pateikti dokumentų išduoti vairuotojo pažymėjimą ir pažeidimo padarymo dieną, tačiau dėl ilgos laukiančių asmenų eilės AB „Regitra“ darbuotojas M. Ž. pasiūlė atvykti kitą dieną ir ją patikino, jog ji gali vairuoti ir be išduoto vairuotojo pažymėjimo. Be to, nusižengimo padarymo metu nebuvo jokių objektyvių kliūčių M. Ž. įgyti vairuotojo pažymėjimą ar ribojimų įgyvendinti turimą teisę vairuoti transporto priemones ateityje; AB „Regitra“ neturėjo duomenų apie tai, kad iš M. Ž. būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kad tokia teisė būtų kaip nors apribota, kad ji tokią teisę būtų praradusi ir privalėtų iš naujo įgyti. Taigi M. Ž. padarytas nusižengimas pavojingumo pobūdžiu neprilygsta analogiškiems nusižengimams, padarytiems asmenų, kurie teisės vairuoti neturi dėl kitų aplinkybių, t. y. kai ši teisė iš jų buvo atimta teisės aktų nustatyta tvarka; dėl vairavimo neišlaikius pakartotinių mokymų po ankstesnių pažeidimų; vairavimo neatitinkant įstatymo keliamų reikalavimų sveikatai ar vairavimo visai nelaikius vairavimo egzaminų ir neketinant įgyti vairuotojo pažymėjimo. Taip pat, kaip matyti iš pateikto prašymo, specialiosios teisės atėmimas M. Ž. sukeltų itin dideles neigiamas pasekmes, nes ji mokosi, nuolat važinėja pas korepetitorius, kadangi ruošiasi studijuoti kitame mieste.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi M. Ž. asmenybę išimtinai teigiamai charakterizuojančius duomenis, administracinio nusižengimo atsitiktinį pobūdį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nusprendžia, kad jei M. Ž. būtų palikta galioti paskirta administracinio poveikio priemonė, ji prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir M. Ž. neskiriant administracinio poveikio priemonės. Teismo vertinimu, visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad Institucijos paskirta ir apygardos teismo palikta galioti administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda – turės pakankamą prevencinį poveikį. Pats administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesas ir paskirta bauda yra pakankama auklėjamoji priemonė ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad pažeidėja tinkamai įvertins padaryto nusižengimo pasekmes, padarys reikiamas išvadas dėl šio įvykio ir nusižengimų daugiau nedarys.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. atstovės advokatės prašymas tenkintinas iš dalies, todėl apygardos teismo nutartis keistina, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, panaikinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.

Dėl ANK 577 straipsnio 2 dalies (dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės dalyvauti jo bylą nagrinėjant Institucijoje)

28. Pareiškime taip pat teigiama, kad buvo pažeista M. Ž. teisė dalyvauti bylos nagrinėjime Institucijoje ir pateikti paaiškinimus, nes Institucijoje administracinė byla išnagrinėta pareiškėjai nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą, neužtikrinus teisės tinkamai susipažinti su bylos medžiaga, pažeidžiant jos teisę teikti paaiškinimus, įrodymus ir turėti advokatą (ANK 577 straipsnis). Nurodoma, kad pareiškėja, sužinojusi apie bylos nagrinėjimą policijoje, pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga ir perkelti bylos nagrinėjimą. Institucija 2025 m. vasario 21 d. elektroniniame laiške M. Ž. nurodė, kad atideda bylos nagrinėjimą 2025 m. kovo 20 d. 10.00 val. Būtent todėl pareiškėja neatvyko į Institucijoje 2025 m. vasario 24 d. vykusį bylos nagrinėjimą, nes manė, jog jis turėjo vykti 2025 m. kovo 20 d. Nepaisydama to, Institucija priėmė nutarimą skirti nuobaudą, o bylos nagrinėjimo datos nekeitimą argumentavo tuo, neva pareiškėja pateikė netinkamos formos prašymą.

29. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad šioje byloje buvo gautas M. Ž. prašymas perkelti bylos nagrinėjimą, tačiau prašymas buvo pateiktas nesilaikant ANK 616 straipsnio 3 dalies reikalavimo – praleidus penkiolikos dienų terminą. Administracinio nusižengimo protokolas M. Ž. buvo įteiktas 2025 m. sausio 27 d. elektroniniu paštu, bylos nagrinėjimas paskirtas 2025 m. vasario 24 d.; M. Ž. prašymą susipažinti su byla ir perkelti bylos nagrinėjimą pateikė tik 2025 m. vasario 20 d. Kadangi, kaip matyti, prašymas buvo pateiktas likus kelioms dienoms iki bylos nagrinėjimo, todėl bylą nagrinėjantis pareigūnas dėl žmogiškosios klaidos jo nepastebėjo ir bylą išnagrinėjo administracinio nusižengimo protokole paskirtu metu, t. y. 2025 m. vasario 24 d. Tačiau toks Institucijos padarytas procesinis pažeidimas esmingai nesuvaržė M. Ž. teisių, nes ji Institucijos nutarimą skundė apylinkės teismui, kur galėjo naudotis visomis ANK 577 straipsnyje įtvirtintomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis ir pareigomis (dalyvavo pati, teikė paaiškinimus ir pan.).

30. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką laikoma, jog net tada, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas ne teismo tvarka Institucijai ar pareigūnui priėmus nutarimą, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, toks pažeidimas yra ištaisytas, jei nagrinėjant bylą apylinkės teisme dalyvavo pats pareiškėjas ir jis pats pateikė paaiškinimus dėl padaryto administracinio nusižengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-648/2019). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, šioje byloje M. Ž. skundė jos administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priimtą nutarimą, dalyvavo bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir pateikė savo paaiškinimus.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies normos nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį.

M. Ž. už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti.

Kitą Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius

Algimantas Valantinas