eA-2165-492/2021

Administracinė byla Nr. eA-2165-492/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00519-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo J. J., dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, J. J., uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėja S. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 10 d. raštą Nr.1SS-58-(7.5.) (toliau – ir Raštas).

2.  Pareiškėja nurodė, kad Rašte yra pakartojama informacija, pateikta ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokole Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) apie įvykių eigą, tačiau ji yra klaidinga. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba Rašte formaliai cituoja teisės aktus bei nepagrįstai atsisako nutraukti administracinę procedūrą dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos keitimo. Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba neatliko jokio tyrimo, nesiaiškino priežasčių, kodėl tokia procedūra pradedama, po to, kai pati Tarnyba 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 1SS-2478-(9.5.) nurodė, jog Vilniaus miesto skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 49SDP-153-(14.49.23.) informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3572-968/2016, pagrįstai patikslino (duomenys neskelbtini)  rėžinio kaimo kartografiją, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir galiojanti bei laikoma tikslia ir teisinga. Pareiškėjos teigimu, tai yra individualus administracinis sprendimas, tačiau nėra paaiškinama, kodėl jis keičiamas. Pareiškėja atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016.

3.  Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti.

4.  Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos skundus ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 3.3, 5 punktais, Rašte nurodė (duomenys neskelbtini)  rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo procesą. Atsakovo teigimu, Raštas pareiškėjai nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, jame pateikta informacija, tačiau nėra suformuluota jokių nurodymų ar pareigų, todėl teismas turėtų nutraukti bylą, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

5.  Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos teiginiu, kad Tarnybos vadovas privalėjo atlikti tyrimą dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus veiksmų, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 dalimis, Tvarkos 122 punktu, Metodinių nurodymų 5 punktu ir pažymėjo, kad teisės aktai nenustato Tarnybos vadovui įgaliojimų perimti Komisijos kompetencijai priskirtas funkcijas ir nagrinėti rėžinio kaimo ribų ir ploto klausimų, t. y. Tarnybos vadovas veikia tik kaip ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba paaiškino pareiškėjai teisės aktų nustatytą administracinės procedūros ir išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarką. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė teisės normų, kuriomis grindžia savo poziciją.

6.  Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SKR Baltic“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė nutraukti administracinę bylą arba skundą atmesti. Bendrovė taip pat prašė priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl Tarnybos veiksmų, atliekant (duomenys neskelbtini)  kaimo kartografiją, įvertinimo; kreiptis į prokuratūrą, informuojat apie Tarnybos galimai toliau daromas nusikalstamas veikas.

7.  Bendrovė nurodė, kad pareiškėjos skundas yra susijęs su (duomenys neskelbtini)  kaimo kartografavimo procedūromis, o UAB „SKR Baltic“ valdomas ir naudojamas valstybinis žemės sklypas neva patenka į to rėžinio kaimo ribas. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad iš Komisijos 2020 m. sausio 16 d. protokolo matyti, jog pareiškėja siekia pakeisti buvusias (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijas, dar labiau išplečiant ir taip tikrovės neatitikusias kaimo ribas. Bendrovė pažymėjo, kad pagal pareiškėjos pareiškimą ir atsakovo paskutinę kartografiją matyti tendencija, kad kuo naujesnė kartografija, tuo senesnio laikotarpio istorine medžiaga yra pagrįsta. Dėl to Bendrovė darė prielaidą apie galimą dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje.

II.

8.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9.  Teismas nustatė, kad Raštas parengtas atsakant į pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. J. 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. skundus. 2019 m. lapkričio 4 d. skundu, adresuotu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, vėliau persiųstu Tarnybai, buvo prašoma ištirti visas aplinkybes dėl Tarnybos specialistų ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir priimti tam tikrą sprendimą. 2019 m. lapkričio 5 d. skunde Tarnybai, kuris savo turiniu beveik analogiškas 2019 m. lapkričio 4 d. skundui, prašoma panaikinti Tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 49SF-3284-(14.49.104) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimą“. 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškėjos skundu, adresuotu Tarnybai bei kitoms institucijoms, buvo pakartotinai prašoma ištirti aplinkybes dėl Tarnybos specialistų, nedelsiant sustabdyti visą procedūrą dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos panaikinimo bei pradėti tarnybinį patikrinimą. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos paminėtų skundų turinio matyti, jog juose dėstomos aplinkybės dėl užsitęsusio nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, atkūrimo grąžinant žemę natūra proceso, dėl pakartotinai atliekamo buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimo (ploto ir ribų nustatymo), taip pat Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi).

10.  Išanalizavęs Rašto turinį, teismas nustatė, kad jame pateikti paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo procesą, Rašte nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina ir byloje esanti medžiaga, apie tai, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti 0,5833 ha nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę, jai nuosavybės teisės atkurtos į 0,0801 ha žemės plotą, likęs neatkurtas plotas 0,5032 ha. Taip pat Rašte dėstomos aplinkybės dėl atlikto (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimo 2003 metais; nurodomi duomenys apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-3572-968/2016, kuriuo Tarnyba buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos J. J. 2015 m. balandžio 27 d. skundą, kuriuo pareiškėjos J. J. ir S. D. prašė išnagrinėti papildomai pateiktą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo archyvinę medžiagą bei priimti sprendimą ir nustatyti (duomenys neskelbtini) kaimo plotą ir ribas pagal pateiktą medžiagą. Rašte nurodoma, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017 m. liepos 3 d. Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdžio protokolu Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini)  rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktas (duomenys neskelbtini)  rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais, nustatyti, kad (duomenys neskelbtini)  rėžinio kaimo apytikslis plotas 198,2823 ha; taip pat detaliai nurodyti Tarnybos veiksmai (užklausimai dėl informacijos pateikimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo), kuriais buvo siekiama gauti visą medžiagą, pagal kurią būtų įvertinta, ar teisingai atlikta (duomenys neskelbtini)  rėžinio kaimo kartografija. Be to, Rašte atsakyta ir į Seimo kontrolieriaus klausimą „kada iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo buvo gauta Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybės Panerių dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo plano, sudaryto 1869 metais, kopija“, informuojant, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10 (8.12V948) pateikė Panerių dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo 1869 metų plano patvirtintą kopiją, todėl Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas buvusio rėžinio kaimo ribų ir ploto patikslinimą 2017 m. liepos 3 d. ir turėdamas tik Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo plano, sudaryto 1869 metais kopiją, kuri nebuvo patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, šio dokumento nevertino. Rašte taip pat atkreiptas dėmesys, kad pareiškėja jau 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 1SS-2143-(7.5.) buvo informuota, jog klausimas dėl žemės grąžinimo natūra galės būti sprendžiamas dar kartą įvertinus 2017 metais naujai kartografuotų ginčo žemės plotų pagrįstumą, atsižvelgiant į gautą medžiagą. Rašte pažymėta, kad 2019 spalio 17 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pateikus 1869 m. planą), Tarnyba nusprendė pakartotinai 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atlikti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ir ploto kartografavimą, apie tai pareiškėja buvo informuota Tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimą“, kuris yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis teisinių pasekmių. Be kita ko, pareiškėjai Rašte išaiškinta sprendimo dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinio kartografavimo priėmimo, paskelbimo ir apskundimo tvarka. Dėl atsakovo darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų pažymėta, kad, nenurodant konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių duomenų, Tarnyba neturi galimybės tinkamai patikrinti ir vertinti pareiškėjos teiginių pagrįstumo ir išaiškinta teisė šiuo klausimu kreiptis į teisėsaugos institucijas.

11.  Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Tvarkos 106ˡ punktu, Metodinių nurodymų 3.3 papunkčiu, pažymėjo, kad pareiškėja skundais Tarnybos prašė ištirti visas aplinkybes dėl Tarnybos specialistų ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, panaikinti Tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 49SF-3284-(14.49.104), sustabdyti procedūrą dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos panaikinimo bei pradėti tarnybinį patikrinimą. Išanalizavęs skundžiamo Rašto turinį ir argumentus, teismas darė išvadą, kad jame nuosekliai ir išsamiai išdėstyta įvykių, faktų, sprendimų, susijusių su ginčijamu nuosavybės teisių atkūrimo procesu, seka. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Raštą, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, kartografavimą, atsižvelgdamas į nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenis, išdėstė svarbiausius su tuo susijusius aspektus, informavo apie tolimesnius planuojamus veiksmus, paaiškino, kodėl juos planuojama atlikti. Teismas nurodė, kad pareiškėja skundais iš esmės siekė sustabdyti planuotą pakartotinį buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ir ploto kartografavimą, apie kurį ji buvo informuota Tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104), taip pat prašė šį raštą panaikinti. Teismo vertinimu, atsakovas skunde pagrįstai nurodė, kad Tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštas Nr. 49SF-3284-(14.49.104) yra informacinio pobūdžio, juo pareiškėjai nebuvo sukeltos jokios neigiamos teisinės pasekmės. Be to, teismo vertinimu, šiuo raštu kaip tik buvo siekiama informuoti pareiškėją apie planuojamą veiksmą sudarant galimybę jame dalyvauti, t. y. tokiu būdu užtikrinant pareiškėjos teises ir teisėtus interesus dalyvauti, teikti paaiškinimus jai pačiai itin aktualiu klausimu. Teismas vadovavosi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Tvarkos 122 punktu, Metodinių nurodymų 5 punktu ir darė išvadą, kad, nesutinkant su atitinkamais Tarnybos sprendimais, susijusiais su pakartotinai atliekamu buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimu (ploto ir ribų nustatymo), šie sprendimai skundžiami atskira, paminėtuose teisės aktuose nurodyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad ši tvarka pareiškėjai ir buvo paaiškinta ginčijame Rašte.

12.  Teismas, nesutikdamas su pareiškėjos argumentais, kad atsakovas nepagrįstai atsisako nutraukti administracinę procedūrą dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos keitimo, taip pat kad Tarnybos Vilniaus skyrius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3572-968/2016, pagrįstai patikslino (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir galiojanti, o kodėl šis sprendimas keičiamas, nepaaiškinama, pažymėjo, kad pagal paminėtas teisės aktų (Žemės reformos įstatymo, Tvarkos ir Metodinių nurodymų) nuostatas būtent Komisija yra subjektas, įgaliotas atlikti dokumentacijos tyrimą dėl miesto teritorijoje esančių sklypų ir kaimų ploto nustatymo (Metodinių nurodymų 3.3 ir 3.6.2 p.). Tarnybos vadovas šį klausimą gali spręsti tik ikiteismine tvarka, t. y., nagrinėdamas skundą dėl Komisijos sprendimo, todėl Rašte pagrįstai nurodyta, jog dėl rėžinio kaimo ribų ir ploto klausimų pirmiausiai sprendžia Komisija ir tik vėliau Tarnybos vadovas, jei būtų pateiktas skundas dėl Komisijos sprendimo.

13.  Teismo vertinimu, Rašte atsakant į pareiškėjos prašymą dėl atsakovo darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja nenurodė tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir duomenų, todėl nėra galimybės tinkamai patikrinti ir vertinti pareiškėjos teiginių pagrįstumo šiuo klausimu. Teismas pažymėjo, kad Tarnybai nenustačius pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą jos darbuotojų atžvilgiu, pareiškėja neturi reikalavimo teisės į tokio sprendimo panaikinimą, kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo (konstatavimo), todėl šioje dalyje skundas negali būti tenkinamas. Teismas nurodė ir tai, kad reikalavimas dėl darbuotojų veiksmų vertinimo kaip piktnaudžiavimo tarnyba, yra susijęs su baudžiamosios teisės reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl nespręstinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas pareiškėjai išaiškino, jog turint objektyvių duomenų apie galimų nusikalstamų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pan., padarymą, ji gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

14.  Teismas vadovavosi ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir konstatavo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, konstatavo, kad pareiškėjos skundai išnagrinėti ir į juos atsakyta išsamiai, argumentuotai, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų normomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir skunde teismui nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, įrodymų, kaip Raštas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, t. y. daro įtaką pareiškėjos, kaip suinteresuoto asmens, teisinei padėčiai, ir kad yra būtina ginti pareiškėjos pažeistas teises ar teisėtus interesus pareiškėjos nurodomu būdu, t. y. panaikinant Raštą. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Rašte išdėstyti paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo procesą, būtinybę patikslinti ribas pagal naujai gautus ir paaiškėjusius duomenis, ir jame nėra formuluojami jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, galintys įtakoti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, yra pagrindas skundžiamą Raštą vertinti kaip informacinio pobūdžio raštą, todėl reikalavimas panaikinti Raštą negali būti tenkinamas. Aplinkybė, jog Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, teismo teigimu, nesudaro pagrindo Raštą vertinti kitaip.

III.

15.  Pareiškėja S. D. apeliaciniu skundu, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo J. J., prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.  Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai nesujungė nagrinėjamos administracinės bylos su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eI3-3757-809/2020, dėl to buvo pažeisti ABTĮ 11, 68 straipsniai, teismas nevertino visos situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos keitimo procedūra bei jos metu padarytus grubius pažeidimus, t. y. teismas nevertino visos situacijos iš esmės, o tik atskirą epizodą. Pareiškėjos teigimu, teismas nepasisakė dėl Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalies taikymo, taip pat nemotyvavo savo sprendimo. Pareiškėja pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-5789-811/2019 yra nagrinėjamas pareiškėjos skunde nurodytas klausimas. Pareiškėjos teigimu, yra svarbu tai, kad visi būtini dokumentai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijai atlikti yra surinkti ir pateikti bei jau įvertinti, todėl inicijuoti naujos administracinės procedūros nėra teisinio pagrindo, taip pat ir keisti priimto administracinio sprendimo. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-598-438/201645, kurioje pažymėta, jog yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Pareiškėja daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini)  rėžinio kaimo kartografijos (ploto ir ribų tikslinimo) keitimo administracinė procedūra turėjo būti nutraukta. Pareiškėja akcentuoja, kad dėl vykstančios administracinės bylos Tarnybos Vilniaus miesto skyrius buvo informuotas, tačiau jokių aktyvių veiksmų, nors juos turėjo atlikti, nesiėmė. Pareiškėjos teigimu, jei administracinė procedūra turėjo būti nutraukta, neteisėtos procedūros rezultatas – protokolas, taip pat yra neteisėtas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Rašte iš esmės yra pakartojama informacija, pateikta ir Komisijos protokole apie įvykiu eigą, tačiau ji yra klaidinga. Pareiškėja pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog Tarnyba neatliko jokio tyrimo, nesiaiškino priežasčių, kodėl tokia procedūra pradedama po Tarnybos 2018 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 1SS-2478-(9.5.), nevertino, kad tai yra individualus administracinis sprendimas, tačiau kodėl jis keičiamas, nepaaiškinama nei Rašte, nei teismo sprendime. Pareiškėja nurodo, kad teismo padarytos išvados apie tai, jog Raštas yra informacinio pobūdžio, reiškia, kad Tarnyba neatliko jokių veiksmų, kuriuos prašė atlikti pareiškėja, todėl Raštas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

17.  Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18.  Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas taip pat nurodo, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundus, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Tvarkos 1061 punktu, Metodinių nurodymų 3.3, 5 punktais, Rašte išdėstė paaiškinimus apie (duomenys neskelbtini)  rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo procesą, kurie, kaip matyti iš jų turinio, pareiškėjai nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, juose pateikta informacija, tačiau nėra suformuluota pareiškėjai jokių nurodymų ar pareigų. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos teiginiais, kad Tarnybos vadovas privalėjo atlikti tyrimą dėl skyriaus veiksmų, vadovaujasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 dalimis, Tvarkos 122 punktu, Metodinių nurodymų 5 punktu ir pažymi, kad Komisija yra subjektas, kuriam nustatyti įgaliojimai surinkti medžiagą dėl rėžinio kaimo ribų ir (ar) ploto, ją ištirti ir priimti sprendimą, kuris sukelia teisines pasekmes pretendentams. Jei pretendentai nesutinka su Komisijos sprendimu, jie teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į Tarnybos vadovą, kuris sprendžia kilusį ginčą. Atsakovas pažymi, kad teisės aktai nenustato Tarnybos vadovui įgaliojimų perimti Komisijos kompetencijai priskirtas funkcijas ir nagrinėti rėžinio kaimo ribų ir ploto klausimų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nenurodė teisės normų, kuriomis grindžia savo poziciją, jog imperatyviai nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka netaikoma ir atsakovo vadovas gali tiesiogiai išnagrinėti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimo klausimą. Atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjos 2020 m. gegužės 25 d. skundo administracinėje byloje Nr. eI3-3757- 809/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01823-2020-1) matyti, jog ji pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir skundė Tarnybos vadovui Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolą Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.), kuriuo buvo sprendžiami minėto kaimo ploto ir ribų nustatymo klausimai. Tarnybos vadovas išnagrinėjo pareiškėjos keliamus minėto kaimo kartografavimo klausimus ir priėmė 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.). Atsakovas nurodo, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl minėtų administracinių sprendimų, todėl pareiškėjos reikalavimas spręsti kartografavimo klausimus ir šioje byloje yra nepagrįstas.

19.  Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos teiginiais dėl bylų sujungimo, nurodo, kad šios bylos ginčo dalykas yra Raštas, teisinis pagrindas – Žemės reformos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo normų aiškinimas ir taikymas, faktinis pagrindas – informacijos apie (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo procesą pateikimas, o administracinės bylos Nr. eI3-3757-809/2020 ginčo dalykas yra Komisijos protokolas ir sprendimas, teisinis pagrindas – Atkūrimo įstatymo, Tvarkos, Metodinių nurodymų nuostatų aiškinimas ir taikymas, faktinis pagrindas – (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto kartografavimo procedūra. Atsakovas daro išvadą, kad bylos skiriasi tiek ginčo dalyku, tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindais, be to, administracinė byla Nr. eI3-3757-809/2020 buvo išnagrinėta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir teisme nagrinėjama pagal aiškiai suformuluotus reikalavimus, todėl bet koks sujungimas su kitų kategorijų bylomis prieštarauja ekonomiškumo ir operatyvumo principams (ABTĮ 11 str.), minėta byla nepaskirta nagrinėti teismo posėdyje, todėl tenkinus pareiškėjos prašymą, būtų vilkinamas šios bylos nagrinėjimas.

20.  Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Bendrovė taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl Tarnybos veiksmų, atliekant (duomenys neskelbtini)  kaimo kartografiją, įvertinimo; kreiptis į prokuratūrą, informuojat apie Tarnybos galimai toliau daromas nusikalstamas veikas, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2003 m. birželio mėnesį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl galimai suklastoto 1933 m. rugsėjo 21 d. plano panaudojimo atstatant nuosavybės teises į 7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės valsčiuje, įvardijamą kaip P. S. nuosavybė, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-500-03. Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.  Nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo į pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. skundus 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr.1SS-58-(7.5.) „Dėl skundų išnagrinėjimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

22.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Rašto panaikinimo atmetė, padaręs išvadą, kad jame nėra jokių privalomų nurodymų ar patvarkymų, galinčių turėti reikšmės pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams; skundais nepagrįstai prašoma panaikinti Tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštą Nr. 49SF-3284-(14.49.104) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimą“, kuriuo tik informuojama apie pakartotinį 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atliekamą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ir ploto kartografavimą; akcentavo, kad Komisija yra subjektas, įgaliotas atlikti dokumentacijos tyrimą dėl miesto teritorijoje esančių sklypų ir kaimų ploto nustatymo (Metodinių nurodymų 3.3 ir 3.6.2 p.), Tarnybos vadovas šį klausimą gali spręsti tik nagrinėdamas skundą dėl Komisijos sprendimo ikiteismine tvarka; nurodė, kad neturi pagrindo spręsti dėl darbuotojų galbūt neteisėtų veiksmų, nes pareiškėja nepateikė informacijos, kuri patvirtintų tokias aplinkybes.

23.  Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad teismas nepagrįstai nesujungė nagrinėjamos administracinės bylos su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eI3-3757-809/2020; teismas nevertino, kad visi būtini dokumentai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijai atlikti yra surinkti ir pateikti bei jau įvertinti, todėl inicijuoti naujos administracinės procedūros nėra teisinio pagrindo, taip pat ir keisti priimto administracinio sprendimo; Tarnyba neatliko jokio tyrimo, nesiaiškino priežasčių, kodėl tokia procedūra pradedama po Tarnybos 2018 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 1SS-2478-(9.5.), kuris yra individualus administracinis sprendimas, nenurodė argumentų, kodėl jis keičiamas.

24.  Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

25.  Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

26.  ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja bylų sujungimą, nustatyta, kad bylą nagrinėjančiam teismui nustačius, jog teisme yra skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas.

27.  Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo sujungti bylą su kita Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eI3-3757-809/2020 pagal pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) bei Tarnybos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimų panaikinimo, nes ginčai yra kilę skirtingais teisiniais pagrindais dėl skirtingų atsakovo veiksmų (administracinių aktų). Atsakovas atsiliepime pagrįstai nurodo, kad šios bylos ginčo dalykas yra Raštas, teisinis pagrindas – Žemės reformos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo normų aiškinimas ir taikymas, faktinis pagrindas – informacijos apie (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo procesą pateikimas, o administracinės bylos Nr. eI3-3757-809/2020 ginčo dalykas yra Komisijos protokolas ir sprendimas, teisinis pagrindas – Atkūrimo įstatymo, Tvarkos, Metodinių nurodymų nuostatų aiškinimas ir taikymas, faktinis pagrindas – (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto kartografavimo procedūros rezultatas. Bylos skiriasi tiek ginčo dalyku, tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindais, todėl gali būti išnagrinėtos savarankiškai, be to, administracinė byla Nr. eI3-3757-809/2020 buvo išnagrinėta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Kai skiriasi nagrinėjamų bylų dalykas, skirtingų kategorijų bylų sujungimas reikštų nepagrįstą ginčo dalyko byloje išplėtimą ir neatitiktų ekonomiškumo ir operatyvumo principams (ABTĮ 11 str.).

28.  Pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas nagrinėjamo ginčo ribos, pagrįstai vertino pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. skunduose nurodytas aplinkybes ir sprendė, ar ginčijamu Tarnybos 2020 m. sausio 10 d. raštu buvo tinkamai atsakyta į visus juose keliamus klausimus.

29.  Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. J. 2019 m. lapkričio 4 d. skundu, adresuotu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, vėliau persiųstu Tarnybai, 2019 m. lapkričio 5 d. skundu Tarnybai, kuris savo turiniu beveik analogiškas 2019 m. lapkričio 4 d. skundui, prašoma panaikinti Tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 49SF-3284-(14.49.104) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimą“. 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškėjos skundu, adresuotu Tarnybai bei kitoms institucijoms, buvo pakartotinai prašoma ištirti aplinkybes dėl Tarnybos specialistų, nedelsiant sustabdyti visą procedūrą dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos panaikinimo bei pradėti tarnybinį patikrinimą.

30.  Vadovaujantis Tvarkos 106ˡ punkte įtvirtinta tvarka, kuria privaloma vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus.

31.  Minėta teisės aktuose įtvirtintos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribų kartografavimo paskirtis – nustatyti žemės sklypų ar kaimų ribas pagal planus gerai susipažinus su visa dokumentacija (Metodikos 3.1 p.). Taigi šiai viešojo administravimo procedūrai keliami specialūs reikalavimai, jos rezultatą lemia turimų ir papildomai gautų iš valstybinių archyvų dokumentų vertinimas (Metodikos 3.6 p.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio (duomenys neskelbtini)  rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimą“ pareiškėja buvo informuota apie pakartotiną buvusio (duomenys neskelbtini)  rėžinio kaimo teritorijos ir ploto kartografavimą 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val., kurį Tarnyba nusprendė atlikti 2019 spalio 17 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms (gavus 1869 m. planą). Aptariamu aspektu dėl pakartotinės kartografavimo procedūros atlikimo gavus papildomos informacijos laikytini neturinčiais reikšmės apeliacinio skundo argumentai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016 suformuotos praktikos taikymo, nes nagrinėjamo ginčo aplinkybės reikšmingai skiriasi.

32.  Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo pateiktą vertinimą, kad Tarnybai nebuvo pagrindo naikinti Tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštą Nr. 49SF-3284-(14.49.104) dėl pakartotinio buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ir ploto kartografavimo, nes juo pareiškėja buvo informuota apie Komisijos veiksmus, turinčius reikšmės jos teisėtiems interesams, ir apie pakartotinio kartografavimo pagrindą – gautą 1869 m. planą, kuris Komisijos 2017 m. birželio 9 d. posėdžio metu nebuvo nagrinėjamas. Taigi administracinė procedūra buvo pakartojama atsiradus naujiems faktams, kuriuos Komisija siekė įvertinti. Pareiškėjos skunde nėra nurodyta argumentų, kad 1869 m. planas jau buvo vertintas, inter alia (be kita ko) Tarnybos Vilniaus miesto skyriui 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 1SS-2478-(9.5.) informuojant apie patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją.

33.  Skundžiamu atsakovo Raštu nebuvo sprendžiamas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. J. 2019 m. gruodžio 6 d. skunde pareikštas prašymas nedelsiant sustabdyti visą procedūrą, susijusią su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos panaikinimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jame nebuvo įvardytos aplinkybės, kurios sudarytų tokio stabdymo pagrindą. Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d.) įtvirtinta, kad jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sustabdymo dienos pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje. Įvertinus įstatyme įtvirtintą administracinės procedūros stabdymo tikslą bei aplinkybę, kad pareiškėja Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštu buvo informuota apie pakartotiną kartografavimo atlikimą, Tarnyba dėl to neturėjo administracinės procedūros stabdyti.

34.  Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) ir priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, inter alia ir procedūros teisėtumo aspektu, nėra nagrinėjamos bylos dalyku. Tai reiškia, kad šioje byloje neturi būti vertinami argumentai, kuriais iš esmės kvestionuojamas Komisijos sprendimas dar kartą patikslinti (pakeisti) (duomenys neskelbtini)  rėžinio kaimo teritoriją ir plotą. Metodinių nurodymų 5 punkte nustatyta, kad Komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

35.  Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad pakartotino kartografavimo procedūra turėjo būti nutraukta, nes dėl jos teisėtumo, t. y. tuo pačiu klausimu 2019 m. lapkričio 14 d. buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, administracinės bylos Nr. eI-5789-811/2019 (proceso Nr. 3-61-3-03874-2019-7). Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Aptariamu atveju aktualus skundo teismui tapatumo klausimas. Minėta, kad pakartotino kartografavimo procedūros tikslas yra konkrečios teritorijos ploto ir ribų nustatymas; byloje nustatyta, kad Komisija dėl to tik 2020 m. sausio 16 d. posėdyje protokolo Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) priėmė sprendimą. Teismui pateikto 2019 m. lapkričio 14 d. skundo dalyku buvo Tarnybos 2019 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 1SS-2143-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos prašymą pripažinti, kad 8585/140453 dalys žemės sklypo, Nr. 4400-1796-0290, esančios ties Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje, atitinka laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinę padėtį ir ši žemė yra natūra grąžinama turėtoje vietoje teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turintiems asmenims. Taigi administracinė byla, pradėta dėl kito klausimo, negalėjo būti pagrindu stabdyti Komisijos kompetencijai priskirto sprendimo priėmimo procedūrą.

36.  Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, apeliantai neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

37.  Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Tarnyba pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, todėl nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ prašymų kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir prokuratūrą, informuojant apie subjekto padarytą nusikalstamą veiką ar veikas (ABTĮ 110 str. 1 d., 149 str. 1 d.).

38.  Teisėjų kolegija netenkina trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, nes šiuo procesiniu sprendimu nėra patenkinamos ar apginamos jo teisės. Kitokiam vertinimui vien aplinkybė, kad nebuvo patenkintas apeliacinis skundas, nepakankama, nes šalių materialiųjų ir jų nulemtų procesinių interesų skirtumą lemia pakartotino kartografavimo rezultatai, kurie nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku (ABTĮ 40 str. 3 d.). Pažymėtina ir tai, kad UAB „SKR Baltic“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje tapo savo iniciatyva, t. y. pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi įtraukė jį į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, atsižvelgęs į jo prašymą. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytos aplinkybės ir argumentai yra iš esmės analogiški nurodytiems jo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo J. J., atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                  Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė