2AT-17-697/2025

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-17-697/2025 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00436-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.4.2; 16.11.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 15 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. atstovo advokato Dominyko Varno prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu M. B. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį 850 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams už tai, kad 2024 m. vasario 23 d. 19.07 val. Kaune, vairuodamas automobilį „BMW 520D“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jis užvažiavo ir paliko automobilį stovėti prekybos centro „Express Market“ stovėjimo aikštelėje ne pažymėtoje stovėjimo vietoje, o ant šaligatvio, prie pat įėjimo į prekybos centrą, taip trukdė klientams patekti į prekybos centrą, o kitiems automobiliams pravažiuoti; grįžęs į automobilį, bandydamas apsisukti, įvažiavo į prekybos centro įėjimo durų staktą, taip padarė žalos; nesutaręs dėl įvykio aplinkybių su pastato savininku arba nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip padarė žalą, kuri neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei tvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 8, 150.5, 219, 222 punktus.

2.   Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. atstovas advokatas D. Varnas apskundė Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies, Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimo dalį dėl M. B. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pakeitė, jo veiką, kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir paskyrė 11 Eur dydžio baudą; o nutarimo dalį dėl M. B. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šios dalies nutraukė. Apylinkės teismas, nustatė, kad M. B., vairuodamas automobilį, nesilaikė kelio ženklinimo, pastatė automobilį sudarydamas kliūtį eismui, taip pat nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų, jų turto saugumui – atsirėmė ir apgadino prekybos centro pastato duris, taip pažeidė KET 9, 150.5 punktų reikalavimus. Tačiau teismas konstatavo, kad M. B. veiksmuose nenustatytos chuliganiškos paskatos, nes nėra įrodymų, kad jis savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją. Teismas taip pat vertino, kad padaryti apgadinimai yra nežymūs, faktiškai nematomi, todėl nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad M. B. suprato apgadinęs svetimą turtą ir sąmoningai (tyčia) pasišalino iš eismo įvykio vietos.

3.   Kauno apygardos teismas, 2024 m. spalio 8 d. nutartimi patenkinęs Institucijos atstovo apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą panaikino ir paliko galioti Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą nepakeistą. Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad M. B. veiksmuose nenustatytos ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytos chuliganiškos paskatos, ir jo veiksmų nepagrįstai nepripažino chuliganišku vairavimu. Teismas taip pat pripažino nepagrįsta apylinkės teismo išvadą dėl M. B. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimo.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. atstovo advokato D. Varno prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. atstovas advokatas D. Varnas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą nepakeistą. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo:

5.1. Apygardos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, pažeidė ANK 38 straipsnio 2 dalį, 569 straipsnio 5 dalį ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei konstatavo apygardos teismas, M. B. veiksmai neturėjo ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų chuliganiškų paskatų, dėl jo veiksmų nekilo pavojaus eismo, jo ar kitų žmonių saugumui. Be to, vairuodamas automobilį jis nepadarė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžto eismo įvykio ir nepasitraukė iš eismo įvykio vietos, kaip tai nurodyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, o kaltinimai jam yra nekonkretūs ir pagrįsti prielaidomis.

5.2. Apygardos teismas, pažeisdamas ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, neišnagrinėjo ir neįvertino visų bylos aplinkybių, nepagrįstai sutapatino turto, buvusio įvykio vietoje, apgadinimą su žala, kuri apima ir neturtinę žalą. Pasisakydamas dėl M. B. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas nurodo, kad apygardos teismas neįvertino, jog jokiam įvykio vietoje buvusiam turtui žala nebuvo padaryta, prekybos centro įėjimo durų stakta nebuvo nei sulenkta, nei kitaip apgadinta, o vien nukentėjusiąja pripažintos UAB „Kilminė“ teiginiai apie padarytą turtinę ir neturtinę žalą tokios žalos padarymo nepatvirtina. Pareiškėjas pažymi, kad prekybos centro pastatas priklauso ne UAB „Kilminė“, kuri šį pastatą nuomojasi, o UAB „Megrana“, kuri byloje nedalyvavo ir turtinės žalos padarymo fakto neįrodinėjo. O UAB „Kilminė“ neva padaryta neturtinė žala dėl prekybos centro kasininkės išgąsčio ir dalykinės reputacijos pažeidimo yra siejama su įėjimo į prekybos centrą užstatymu automobiliu dėl chuliganiškų paskatų, o ne su eismo įvykiu, nurodytu ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Be to, įvykio metu M. B. automobilis taip pat nebuvo apgadintas, o automobilio bamperio įtrūkimai su šiuo įvykiu nesusiję. Apygardos teismas, pripažindamas M. B. kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nurodė ir tai, kad jis neįvykdė pareigos išlipti iš automobilio, įvertinti, ar buvo padaryta žala, ir imtis priemonių situacijai spręsti. Tačiau šioje teisės normoje tokia pareiga nenustatyta.

5.3. Apylinkės teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3/2013 pateiktais išaiškinimais dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos subjektyviųjų požymių, pagrįstai konstatavo, kad, ant prekybos centro pastato nesant jokių matomų pažeidimų, M. B. iš įvykio vietos pasišalino ne norėdamas sąmoningai ignoruoti pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Tuo tarpu apygardos teismas, vadovaudamasis ne įrodymais, o prielaidomis, nurodė, kad M. B. neabejotinai žinojo apie buvusį kontaktą ir aiškiai jį juto bei suprato, nes lipduku užklijavo pažeistą automobilio bamperio vietą ir į policiją ar galimai apgadinto turto savininką ar valdytoją savo iniciatyva nesikreipė. Tačiau aplinkybė, kad M. B. užklijavo ant automobilio bamperio lipduką būtent dėl to, kad jis buvo pažeistas aptariamo įvykio metu, nėra pagrįsta įrodymais. Priešingai, minėta, kad įvykio metu nei prekybos centro durų stakta, nei automobilis nebuvo apgadinti, M. B. jokio kontakto nejuto ir negirdėjo, o dekoratyvinį lipduką ant automobilio bamperio užklijavo todėl, kad bamperio dažai jau perkant automobilį buvo nutrinti. Apie tai, kad įvykio metu nejautė jokio smūgio ar atsitrenkimo į prekybos centro durų staktą, nurodė ir kartu su M. B. automobiliu važiavę liudytojai, o byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad prekybos centro kasininkė į M. B. automobilio manevrus nereagavo ir jokių nusiskundimų niekam nepareiškė. Taigi M. B. nepadarė administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, o apygardos teismas netinkamai taikė ANK 617 straipsnio 1 dalį, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalį ir 5651 straipsnio 1 dalį.

5.4. Apygardos teismas taip pat pažeidė ANK 38 straipsnio 2 dalį, nes šią teisės normą taikė ANK 426 straipsnio 7 dalyje nesant prievolės skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pareiškėjas pažymi, kad M. B. iškart gailėjosi dėl savo padaryto ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, teigė nesupratęs, kad pasitraukė iš eismo įvykio, ir chuliganiškai nevairavęs ir prašė neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nuoširdaus gailėjimosi ir bendradarbiavimo su Institucija. Institucija ir apygardos teismas, skirdami M. B. galutinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, į tai neatsižvelgė. Be to, nesutikdamas, kad jo veiksmai vertinami kaip chuliganiškas vairavimas, M. B. neturėjo galimybės įvykdyti administracinio nurodymo ir sumokėti siūlomą 300 Eur baudą. Todėl, administraciniame nurodyme nesant paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nereiškia, kad toks specialiosios teisės atėmimas jam turėjo būti privalomai taikomas vėliau. Skirdamas šią administracinio poveikio priemonę, apygardos teismas pažeidė ANK 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus tokių priemonių skyrimo pagrindus, neatsižvelgė į tai, kad M. B. abu jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą, iš esmės gailisi ir pripažįsta pačius įvykius bei kaltę dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, bendradarbiauja su Institucijos pareigūnais, todėl nebuvo pagrindo skirti jam maksimalią administracinio poveikio priemonę, nustatytą ANK 426 straipsnio 7 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams. Net pripažinus chuliganiško vairavimo faktą, M. B. negalėjo būti skirtas ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės šios specialiosios teisės atėmimas.

5.5. Pasisakydamas dėl M. B. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. B. savo elgesiu norėjo pasirodyti prieš draugus ir aplinkinius asmenis, taip pat kad jo veiksmai turėjo chuliganiškų paskatų. Tokią išvadą apygardos teismas padarė remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis. Tiek ANK 420 straipsnio 2 dalyje, tiek ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tyčia. Tuo tarpu M. B. nuosekliai nurodė, kad pamatęs, jog neteisingai pastatė savo automobilį, niekieno neraginamas jis iškart paliko pirkinį prie kasos, grįžo į automobilį ir, kaip jis manė, tinkamai manevruodamas, iš aikštelės lėtai išvažiavo. Taigi M. B. neturėjo jokio tikslo vairuoti chuliganiškai ar kitaip tyčia, iš chuliganiškų paskatų pažeisti KET. Be to, byloje nenustatyta, kad M. B. elgesys būtų atkreipęs prekybos centro kasininkės ar vienintelio kito pirkėjo dėmesį. Apygardos teismas konstatavo, kad M. B. pastatytas automobilis užstojo vienam pirkėjui išėjimo duris ir tai buvo pavojinga jo sveikatai. Tačiau minėtas pirkėjas lengvai išėjo iš prekybos centro pro stovinį automobilį ir niekam jokių pretenzijų nereiškė, nepasijuto pažemintas ir jokio pavojaus jo sveikatai ar gyvybei nebuvo. Vien su M. B. įvykio vietoje kartu buvusių asmenų netinkamas elgesys, audringa, galimai neadekvati reakcija negali nulemti M. B. veiksmų vertinimo kaip chuliganiškų. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė teismų praktiką, paaiškinančią, kokiais atvejais vairavimas pripažįstamas chuliganišku, ir padarė pagrįstą išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra, t. y. nėra duomenų, kad M. B. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė neigiamą jų reakciją.

6.   Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašoma jį atmesti. Atsiliepime į prašymą iš esmės pakartojami tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti Institucijos apeliaciniame skunde dėl apylinkės teismo nutarimo. Papildomai pažymima, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nenurodoma jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurie nebuvo įvertinti bylą nagrinėjant ne teismo tvarka Institucijoje ir vėliau apygardos teisme. Apygardos teismas teisingai įvertino administracinio nusižengimo aplinkybes ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį panaikinti apylinkės teismo nutarimą. Šis teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus ir esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė. Pareiškėjui yra tinkamai išaiškinta tiek Institucijos, tiek ir apygardos teismo pozicija, vertinimai ir padarytos išvados. Todėl, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, pareiškėjo prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą yra atmestinas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. atstovo advokato D. Varno prašymas atmestinas.

Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų

8.   Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai, neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su esminiais procesiniais pažeidimais.

9.   Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, dalis argumentų yra skirta teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, kad įvykio metu automobiliui atsitrenkus į prekybos centro durų staktą buvo apgadintas svetimas turtas, taip pat buvo apgadintas ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. vairuojamas automobilis) ginčyti, tačiau tokie argumentai nėra šios atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas, skundžiama apygardos teismo nutartis tikrinama tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar apygardos teismas nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtai šio teismo nutarčiai priimti.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – chuliganiškų paskatų buvimo ar nebuvimo administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. veiksmuose.

11. Pareiškėjas nurodo, kad apygardos teismas, pripažindamas M. B. veiksmuose esant chuliganiškas paskatas, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Pareiškėjas nesutinka su apygardos teismo vertinimu, kad M. B. savo elgesiu norėjo pasirodyti prieš draugus ir aplinkinius asmenis, ir teigia, jog jis neturėjo jokio tikslo chuliganiškai vairuoti, t. y. tyčia, iš chuliganiškų paskatų pažeisti KET. Tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

12. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

13. Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, jis demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

14. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. 2024 m. vasario 23 d. 19.07 val., automobiliu „BMW 520D“ atvykęs prie prekybos centro „Express Market“, esančio Kaune, Dirvos g. 13, užvažiavo ir paliko automobilį stovėti prekybos centro teritorijoje ne stovėjimo vietoje, kuri yra pažymėta nustatyta tvarka, o ant šaligatvio, užtverdamas įėjimą į prekybos centrą, o grįžęs atgal į automobilį ir manevruodamas į priekį, tyčia atsitrenkė į prekybos centro durų staktą.

16. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota atnaujintose administracinių nusižengimų bylose kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui transporto priemonių vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie M. B. tyčinę kaltę ir chuliganiškas paskatas priėmus sprendimą vairuoti automobilį pirmiau nurodytu būdu. Tokią išvadą apygardos teismas pagrįstai argumentavo pirmiausia tuo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes M. B. ne tik nebuvo jokios būtinybės savo automobilį pastatyti neleistinoje vietoje, t. y. ant šaligatvio, nes prekybos centro aikštelėje buvo laisvų stovėjimo vietų, tačiau M. B. tokiu būdu automobilį pastatė tyčia, kad jis būtų kuo arčiau įėjimo į prekybos centrą. Be to, M. B. pasirinktas automobilio pastatymo būdas, iš esmės užtveriant įėjimą į prekybos centrą, kuriame tuo metu buvo ir kitų pirkėjų, taip pat prekybos centro kasos darbuotoja, ir vėliau jo manevravimas priekiniu automobilio ratu faktiškai įvažiuojant į prekybos centro patalpų vidų ir atsitrenkiant į prekybos centro durų staktą buvo ne tik įžūlūs, atkreipė šalia esančių asmenų dėmesį, bet ir pavojingi. Elgdamasis aptariamu būdu, nesant tam jokios objektyvios priežasties, M. B. demonstravo tariamą savo išskirtinumą prieš kitus asmenis, sąmoningai pabrėždamas KET reikalavimų nesilaikymą, atsargumo, saugumo, pagarbos kitiems asmenims ignoravimą, sukėlė realų pavojų sau bei kitiems žmonėms ir apgadino svetimą turtą. Apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors įvykio vietoje niekas iš aplinkinių M. B. dėl jo veiksmų jokių pretenzijų tuo metu nepareiškė, tačiau vėliau apie įvykį buvo pranešta policijai. Taigi tokį M. B. elgesį apygardos teismas vertino kaip patvirtinantį jo tyčią, t. y. norą papramogauti, būti pastebėtam ir siekį išskirtinumo, tai patvirtina aplinkybė, kad įvykio metu, lėtai manevruodamas automobilį į priekį ir atsitrenkdamas į prekybos centro durų staktą, M. B. šypsojosi, jo elgesys kartu su juo esančių draugų buvo filmuojamas, o įvykio vaizdo įrašas buvo įdėtas į socialinį tinklą „TikTok“. Apygardos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė M. B. versiją, kad jis tyčia įėjimo į prekybos centrą neblokavo ir savo veiksmų kaip chuliganiško vairavimo nesuprato, ir konstatavo, kad M. B., būdamas pakankamai patyręs vairuotojas, aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, nepaisydamas šalia esančių kitų asmenų, įgyvendino savo pirminį įžūlaus elgesio sumanymą ir tokio poelgio neatsisakė, tikslingai tokiu būdu pasirodė prieš aplinkinius, pademonstruodamas savo niekinantį požiūrį į elementarias moralės bei elgesio normas ir abejingumą joms, visuomenės ir aplinkinių negerbimą.

17. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada dėl chuliganiškų paskatų M. B. veiksmuose buvimo ir visų tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų chuliganiško vairavimo, įtvirtinto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių jo veikoje nustatymo.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, išnagrinėjęs M. B. administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, išsamiai įvertino įrodymų visumą ir, nenukrypdamas nuo teismų praktikos nuostatų šios kategorijos bylose, teisingai nustatė M. B. veiksmuose chuliganiškas paskatas bei pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikė materialiosios teisės normą – ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies taikymo

19. Pareiškėjas taip pat nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad, nesant apgadinto svetimo turto, M. B. nesuprato padaręs eismo įvykį, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos.

20. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, M. B. manevruojant automobiliu ir atsitrenkiant į prekybos centro „Express Market“, esančio Kaune, Dirvos g. 13, durų staktą, buvo apgadintas svetimas turtas, taip padaryta turtinė žala, kartu buvo apgadintas administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. vairuojamas automobilis „BMW 520D“. Nors prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą šios aplinkybės yra ginčijamos, tačiau, kaip minėta, nagrinėjant atnaujintą bylą faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos ir remiamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis. Todėl šioje byloje teismams nustačius, kad įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas, šis įvykis, priešingai nei teigia pareiškėjas, atitinka įstatyme nustatytą eismo įvykio sąvoką.

22. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Taigi, tuo atveju, kai eismo įvykio metu yra padaroma turtinė žala svetimam turtui, su eismo įvykiu susijusiam asmeniui kyla pareiga informuoti nukentėjusį asmenį ar policiją. Tokia faktinė situacija susiklostė ir šioje byloje, tačiau sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs svetimą turtą, taip padaręs turtinę žalą M. B. apgadinto turto savininko (valdytojo) ar policijos neinformavo ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

23. Teismų praktikoje apibūdinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėta, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Taigi, kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-303/2018, 2AT-55-648/2020).

24. Apygardos teismas priešingą negu apylinkės teismas išvadą dėl M. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarė iš naujo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus (vaizdo įrašus, fotonuotraukas, kuriuose užfiksuotas įvykis, administracinėn atsakomybėn patraukto M. B., liudytojų D. Š., M. N. parodymus, kitus rašytinius įrodymus) tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejęs juos į vientisą loginę grandinę. Šio teismo nustatytos ir skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nekelia abejonių, kad įvykio metu M. B. vairuojamas automobilis atsitrenkė į prekybos centro durų staktą, dėl to buvo apgadinta tiek durų stakta, tiek ir pats automobilis. Atsižvelgdamas į tai, kad M. B. automobilyje buvo įrengta automobilio statymo sistema su atstumo jutikliais ir vaizdu, įvertinęs M. B. elgesį tiek eismo įvykio metu (automobiliu į priekį judėjo lėtai, tyčia priekiniu ratu faktiškai įvažiuodamas į prekybos centro patalpų vidų, tai darydamas šypsojosi), tiek ir po eismo įvykio (po automobilio kontakto su prekybos centro durų stakta iš automobilio neišlipo, durų staktos neapžiūrėjo, neįsitikino, ar jokia žala svetimam turtui nepadaryta, ir iš įvykio vietos išvažiavo), šis teismas motyvuotai atmetė M. B. pateiktą versiją, kad jis automobilio kontakto su prekybos centro durų stakta nepajuto, ir padarė išvadą, kad M. B. apie buvusį kontaktą žinojo ir jį aiškiai juto, be kita ko, po eismo įvykio ant pažeistos automobilio priekinio bamperio vietos užklijavo lipduką, todėl suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, ir suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, nesilaikydamas KET reikalavimų, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Priešingai nei teigia pareiškėjas, apygardos teismo išvados yra argumentuotos ir pagrįstos ne prielaidomis, o byloje esančiais įrodymais. Pagal pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus daryti kitokias išvadas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, šių aplinkybių kontekste kitaip vertinti susidariusią situaciją, negu tai padarė apygardos teismas, nėra pagrindo.

25. Pažymėtina, kad apylinkės teismo nutarime nurodyta aplinkybė, jog M. B. vairuojamas automobilis buvo draustas transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taigi jam nebuvo jokio tikslo sąmoningai šalintis iš eismo įvykio vietos, M. B. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad M. B. suprato sukėlęs eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti M. B. veiksmai atitinka visus ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl panaikindamas apylinkės teismo nutartį ir palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kuriuo M. B. buvo nubaustas pagal šį straipsnį, apygardos teismas materialiosios teisės normą pritaikė tinkamai.

27. Pareiškėjo prašyme nurodyti teiginiai dėl apygardos teismo padarytų ANK 569 straipsnio 5 dalies, 617 straipsnio 1 dalies, 627 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, 5651 straipsnio 1 dalies pažeidimų yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais teisiniais argumentais, iš esmės argumentuojami neigiant apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir nesutinkant su šio teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo. Minėta, kad apygardos teismas įrodymus įvertino išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, o skundžiamos apygardos teismo nutarties turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad šis teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ANK 569 straipsnyje.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su M. B. paskirtu specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, nurodo, kad ši administracinio poveikio priemonė yra per griežta, paskirta pažeidžiant ANK 32 straipsnio 2 dalies, 38 straipsnio 2 dalies, 426 straipsnio 7 dalies nuostatas ir neatsižvelgus į tai, kad M. B. abu jam inkriminuotus nusižengimus padarė pirmą kartą, iš esmės gailisi ir pripažįsta pačius įvykius bei savo kaltę dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, bendradarbiavo su Institucijos pareigūnais. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

29. Šioje byloje M. B. pripažintas kaltu ir nubaustas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 6 dalis). O ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1100 Eur. Už šį administracinį nusižengimą vairuotojams taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).

30. Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu M. B. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 500 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, o pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 850 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, t. y. jam paskirtos šių straipsnių sankcijose nustatytos vidutinės baudos ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vidutiniam terminui. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams.

31. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad, pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

32. Minėta, kad už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Todėl Institucijos pareigūnas, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį skirdamas M. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių, pagrįstai šia nuostata vadovavosi. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir Institucijos nutarimo matyti, kad M. B. per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 24 kartus už KET pažeidimus, o priimant šį nutarimą dvi administracinės nuobaudos dar buvo galiojančios. Todėl, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, be administracinės nuobaudos – baudos, M. B. taip pat nutarta skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams, kad jis suprastų savo nusižengimo pavojingumą ir ateityje nedarytų administracinių nusižengimų.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, skirdamas administracinėn atsakomybėn patrauktam M. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir nustatydamas jo trukmę, Institucijos pareigūnas paisė teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principų (ANK 32 straipsnio 2 dalis) ir įvertino visas šiai administracinio poveikio priemonei skirti bei jos terminui nustatyti turinčias reikšmės aplinkybes, t. y. administracinių nusižengimų pobūdį, M. B. kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1, 3 dalys). Kaip teisingai nurodyta Institucijos nutarime, M. B. praeityje yra ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu pažeidžiant KET, šioje byloje jam inkriminuotus nusižengimus padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Ši aplinkybė M. B. charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją ir rodo, kad anksčiau jam paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė. Todėl konstatuotina, kad M. B. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir jo trukmė yra proporcingi pažeidėjo padarytiems administraciniams nusižengimams, nėra per griežti ir atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Taigi, palikdamas šią Institucijos nutarimo dalį dėl M. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės galioti, apygardos teismas pareiškėjo prašyme nurodytų esminių materialiosios teisės pažeidimų nepadarė.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį pareiškėjo prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                     Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas

Alvydas Pikelis