2AT-15-788/2026

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-15-788/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01736-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.14; 21.1.5; 21.1.8; 21.5.2; 21.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 7 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. A. ir jo įgalioto atstovo advokato Raimundo Jurkos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje priimti šie procesiniai sprendimai:

1.1. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 116 V. R. A. pagal ANK 122 straipsnio 3 dalį nubaustas 1900 Eur bauda už tai, kad UAB „Consilium optimum“ neteisėtai (neturėdama sutikimo), komerciniais tikslais platino gretutinių teisių objektus – bendrovei „AS Go3 Baltics“ priklausančias televizijos programas „Go3 Sport“, „Go3 Sport 2“, „Go3 Sport Open“, ir jis, būdamas UAB „Consilium optimum“ vadovas, neužtikrino, kad būtų išvengta tokių pažeidimų.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. A. atstovės advokatės E. Trukšinienės skundas, kuriuo buvo ginčijamas Institucijos nutarimas dėl jo pripažinimo kaltu pagal ANK 122 straipsnio 3 dalį, netenkintas ir Institucijos 2024 m. spalio 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

1.3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. A. atstovo advokato R. Jurkos apeliacinis skundas netenkintas.

1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. A. ir jo įgalioto atstovo advokato R. Jurkos prašymas priimtas ir V. R. A. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Pareiškėjai prašo panaikinti Institucijos 2024 m. spalio 2 d. nutarimą bei teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, priteisti V. R. A. jo patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Pareiškėjai prašyme nurodo:

2.1. Institucija V. R. A. nuobaudą skyrė už tai, kad UAB „Consilium optimum“ neteisėtai komerciniais tikslais platino gretutinių teisių objektus ir V. R. A., būdamas UAB „Consilium optimum“ vadovas, neužtikrino, kad būtų išvengta tokių pažeidimų. Tačiau apygardos teismas nutarties 19 punkte, skirtingai nei nurodoma Institucijos nutarime, UAB „Consilium optimum“ neteisėtą veikimą priskyrė V. R. A.. Teismas, aiškindamas ANK 122 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš esmės sutapatino juridinio asmens ir fizinio asmens atsakomybę, nors Institucijos nutarimu konstatuota, kad UAB „Consilium optimum“ neteisėtai komerciniais tikslais platino gretutinių teisių objektus. Apygardos teismas, savo iniciatyva faktiškai pakeisdamas kaltinimą, tai darė nesant tam jokio teisinio pagrindo, nes ANK nenustato teismo įgaliojimų ex officio (pagal pareigas) keisti bylos nagrinėjimo ribas, ypač kai administracinio nusižengimo byla peržiūrima tik atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo pagrindu. Administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojantis ANK, kiek tai susiję su bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tvarka, imperatyviai nenustato kaltinimo keitimo (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-24-497/2023). Remiantis teismų praktika, kai administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantys teismai nustato, kad turi būti tikslinami administracinio nusižengimo protokolo duomenys, byla grąžinama protokolą surašiusiai institucijai, o ne pats ex officio keičia kaltinimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-558-988/2019).

2.2. Apygardos teismas neleistinai sutapatino UAB „Consilium optimum“ ir V. R. A. atsakomybę. Teismas, aiškindamas ANK nuostatas, UAB „Consilium optimum“ neteisėtą veikimą priskyrė ir V. R. A., o pastarojo neteisėtą neveikimą, t. y. kad, būdamas UAB „Consilium optimum“ vadovas, jis neužtikrino, kad būtų išvengta tokių pažeidimų, priskyrė prie ANK 122 straipsnio 3 dalies dispozicijos, kuri atsakomybės už neveikimu padarytą nusižengimą nenustato. Taip buvo nukrypta ir nuo reikalavimo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-33-511/2023).

2.3. Teisinė atsakomybė pagal ANK 122 straipsnio 3 dalį galima tik už neteisėtą veikimą, kuris yra tyčinis ir atitinkamai pavojingas. Tuo tarpu Institucijos nutarimu konstatuota, kad V. R. A. neteisėta veika (neveikimas) pasireiškė tuo, jog jis neužtikrino, kad UAB „Consilium optimum“ neplatintų gretutinių teisių objektų. Tai nurodė ir apylinkės teismas. Apygardos teismas, aiškindamas ANK 122 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl veikos formos, t. y. ar gali kilti atsakomybė pagal šį straipsnį už neteisėtą neveikimą, pirmiausia, netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime išdėstytais išaiškinimais, nes šioje konstitucinės justicijos byloje nebuvo sprendžiami fizinio asmens kaip juridinio asmens vadovo teisinės atsakomybės klausimai. Antra, apygardos teismas, nurodydamas, kad UAB „Consilium optimum“ neteisėtai komerciniais tikslais platino gretutinių teisių objektus ir toks pažeidimas pasireiškė V. R. A. neveikimu, netinkamai atskleidė jo veikos turinį. Teismas nukrypo nuo teisės aiškinimo, kad neteisėtas neveikimas reiškia neatlikimą veiksmų, kuriuos asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neteisėtas neveikimas aiškinamas kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas. Teismas neapibrėžė, kokios ANK 122 straipsnio 3 dalies nuostatos rodo, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė teisena galima ir už neteisėtą neveikimą.

2.4. Institucija ir bylą nagrinėję teismai, neatskleisdami, kaip būtent pasireiškė V. R. A. neveikimas, ne tik šį požymį priskyrė ANK 122 straipsnio 3 daliai, kuri tokio požymio neapima, bet ir nukrypo nuo teismų praktikos, reikalaujančios apibrėžti neteisėto neveikimo turinį. Netinkamas pareigų atlikimas – tai kaltininko neteisėtas neveikimas tarnyboje, kai pagal tarnybos funkcijas ir jų atlikimo tvarką reglamentuojančius įstatymus, nuostatus, pareigybės aprašymą jis turėjo pareigą veikti pagal savo kompetenciją. Šis veikos turinio apibrėžimas reiškia, kad subjekto atsakomybės ribas apibrėžia jam suteiktos pareigos, teisės ir įgaliojimai tam tikroje tarnybos ar kitos dalykinės veiklos srityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2007).

2.5. Be to, V. R. A. inkriminuotos nusižengimo sudėties konstrukcija, kad jis yra kaltas dėl to, jog ūkio subjektas neteisėtai (t. y. neturėdamas sutikimo) komerciniais tikslais platino gretutinių teisių objektus, neatitinka ANK nuostatų dėl specialiojo subjekto. Pagal ANK atsakomybė gali būti taikoma tik fiziniams asmenims (įskaitant ir ūkio subjektų vadovus), o pagal specialiuosius įstatymus – ūkio subjektams. Kadangi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 87 straipsnyje nustatyta, jog administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis (savitų) teisių pažeidimus nustato ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, o nei ANK, nei specialieji įstatymai nenustato teisinės atsakomybės ūkio subjektams už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimus (išskyrus civilinę teisinę atsakomybę), vadinasi, išvada, kad V. R. A. gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, jog ūkio subjektas – UAB „Consilium optimum“ – neteisėtai (t. y. neturėdamas sutikimo) komerciniais tikslais platino gretutinių teisių objektus, o pats šio ūkio subjekto vadovas tam neužkirto kelio, yra negalima.

2.6. Tokią išvadą lemia tai, kad: a) ANK 122 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, kad už tokią veiką atsako ūkio subjekto vadovas; ir b) šioje straipsnio dalyje, kaip jau rašyta pirmiau, nenustatyta atsakomybė už neteisėtą neveikimą. Galima palyginti – kitos ANK specialiosios dalies nuostatos tokią atsakomybę nustato, pavyzdžiui, ANK 316 straipsnis („Pareigos saugoti aplinką neatlikimas“): teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas dėl juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens, kuris nesiėmė priemonių pažeidimui išvengti, kaltės. ANK 122 straipsnio 3 dalyje nenustatyta atsakomybė juridinio asmens – ūkio subjekto vadovui, jeigu tam tikri pažeidimai buvo padaryti dėl vadovo nepakankamos priežiūros, kontrolės nebuvimo ir pan.

3. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas M. Martišius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti prašymo ir palikti Institucijos 2024 m. spalio 2 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistus. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

3.1. Bylą nagrinėję teismai išsamiai ištyrė bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, įvertino įrodymų visumą bei proceso dalyvių paaiškinimus, todėl jų priimti procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o bylos atnaujinimo pagrindų nenustatyta.

3.2. Pareiškėjas, būdamas UAB „Consilium optimum“ vadovas, įdiegdamas neteisėtai kitam subjektui priklausančias televizijos programas (gretutinių teisių objektą) ir jas siūlydamas savo klientui, veikė aktyviai ir tokiu būdu padarė ANK 122 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Tokiais veiksmais pareiškėjas atliko tiek atgaminimą, tiek neteisėtą platinimą ar kitokį panaudojimą ANK 122 straipsnio 3 dalies prasme. Pareiškėjo neveikimas šiuo atveju buvo paskesnis (vėlesnis) veiksmas, tai yra jo pirminio veikimo pasekmė, kai jis, iš pradžių atlikęs aktyvius neteisėtus veiksmus, vėliau neužtikrino, kad būtų nutrauktas jo paties inicijuotas neteisėtas televizijos programų retransliavimas. Pareiškėjo neveikimas (pažeidimo nenutraukimas) vertintinas kaip jo pirminiais aktyviais veiksmais inicijuotos neteisėtos situacijos tęstinumas.

3.3. Atsižvelgiant į ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu, todėl vien aplinkybė, kad atskiroje dispozicijoje įvardijamos aktyvios veikos formos, savaime nepaneigia galimybės sudėties požymiams pasireikšti ir neveikimu. Byloje pareiškėjo neveikimas yra patvirtintas išsamiais bylos įrodymais. Taigi, netgi jeigu būtų vertinama, kad veika buvo padaryta tik neveikimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikia siaurinamąjį ANK 122 straipsnio 3 dalies dispozicijos aiškinimą, kuris neatitinka ANK sisteminio reguliavimo ir teismų suformuotos praktikos.

3.4. Teismų praktikoje pripažįstama, jog netgi jei dispozicijoje ir nėra tiesiogiai nustatytas tam tikro veiksmo ar pareigos nevykdymas, tai nepaneigia fakto, kad pažeidimas gali būti padaromas neveikimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-628/2020 buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo už neveikimą, jeigu dispozicijoje nurodyti tik aktyvūs veiksmai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nusižengimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek ir neveikimu, nors dispozicijoje nurodyti tik aktyvūs veiksmai (naikinimas) ir tiesiogiai nenurodyta, kad pažeidimas gali būti padarytas neveikimu.

3.5. Administracinio nusižengimo sudėtis gali būti įgyvendinama ir neveikimu tais atvejais, kai asmeniui kyla teisinė pareiga imtis veiksmų pažeidimui užkardyti ar nutraukti, tačiau jis, turėdamas faktinę ir teisinę galimybę veikti, šios pareigos nevykdo. Tokiu atveju neveikimas vertinamas ne kaip nuo ankstesnių veiksmų atribota aplinkybė, o kaip neteisėtos situacijos palaikymas ar pažeidimo tęstinumo sąlygojimas, kuris, esant kitiems sudėties požymiams (objektyviesiems ir subjektyviesiems elementams), gali atitikti atitinkamo administracinio nusižengimo sudėtį. Vien tai, kad konkrečioje dispozicijoje įvardijamos aktyvaus pobūdžio veikos formos, savaime nepaneigia galimybės konstatuoti atsakomybę ir tais atvejais, kai pažeidimas objektyviai pasireiškia pareigos nutraukti ar užkardyti neteisėtą veiklą nevykdymu. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai pagal ANK 122 straipsnio 3 dalį, kadangi jis pažeidimą padarė tiek aktyviais veiksmais (atliko gretutinių teisių objekto atgaminimą, neteisėtą platinimą ar kitokį panaudojimą), tiek ir neveikimu (pasyviais veiksmais neužtikrino, kad būtų nutrauktas minėtas pažeidimas).

3.6. Institucijos praktikoje ANK 122 straipsnio (įskaitant 1–4 dalis) taikymas apima situacijas, kai autorių teisių ar gretutinių teisių objektų neteisėtas panaudojimas pasireiškia ne tik vienkartiniu aktyviu veiksmu, bet ir vėlesniu pažeidimo tęstinumu, kurį lemia atsakingo asmens pareigos ir realios galimybės pažeidimą nutraukti neįgyvendinimas. Paprastai pažeidimas prasideda aktyviais veiksmais – neturint teisinio pagrindo įdiegiant, padarant prieinamą, retransliuojant ar kitaip komerciniais tikslais panaudojant saugomą objektą, – o vėliau tęsiasi dėl to, kad asmuo, turėdamas pareigą ir galimybę imtis veiksmų pažeidimui nutraukti (pašalinti turinį, sustabdyti retransliavimą, panaikinti prieigą ar kitaip užkardyti neteisėtą naudojimą), tokių veiksmų nesiima. Tokiais atvejais neveikimas nėra nuo ankstesnių veiksmų atribota savarankiška situacija, bet yra ankstesniais aktyviais veiksmais sukurtos neteisėtos būklės palaikymas ir pažeidimo tęstinumo sąlygojimas, kuris taip pat atitinka administracinio nusižengimo sudėties požymius. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas bendrovės vadovas, iš pradžių atliko aktyvius veiksmus – neturėdamas teisinio pagrindo įdiegė ir siūlė klientams gretutinių teisių objektus (televizijos programas), – o vėliau, turėdamas pareigą ir realią galimybę nutraukti pažeidimą, neužtikrino jo nutraukimo. Todėl šio asmens veika pagrįstai vertinta kaip apimanti tiek aktyvius veiksmus, tiek pažeidimo nenutraukimą, kuris šiuo atveju laikytinas jo pirminių veiksmų sukurtos neteisėtos situacijos tęstinumu.

3.7. Tiek Institucija, tiek teismai aiškiai pasisakė, kad V. R. A., kaip įmonės vadovas, turi atitinkamas pareigas, kaip vadovas prisiima atsakomybę. Nei Institucija, nei bylą nagrinėję teismai nesutapatino vadovo ir juridinio asmens atsakomybės. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veikla apskritai būtų neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Consilium optimum“ neteisėtai (neturėdama sutikimo), komerciniais tikslais platino gretutinių teisių objektus, toks pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens V. R. A. veiksmus, nes, būdamas UAB „Consilium optimum“ vadovas, jis padarė pažeidimą įdiegdamas televizijos programas be leidimo ir neužtikrino, kad būtų išvengta tokių pažeidimų.

3.8. Jei V. R. A., kaip bendrovės vadovas, mano, kad ne jis, o kažkuris kitas bendrovės darbuotojas padarė ANK pažeidimą, tokiu atveju jis turėjo nurodyti, kaip jis mano, kaltą asmenį, bet byloje nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių identifikuoti kitą konkretų asmenį, kuris būtų atlikęs inkriminuojamus veiksmus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės siekia pagrįsti poziciją, kad administracinį nusižengimą padarė juridinis asmuo. Tačiau toks aiškinimas neatitiktų ANK sisteminio reguliavimo, kadangi administracinė atsakomybė pagal ANK taikoma fiziniams asmenims. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas formuotis praktikai, pagal kurią juridinio asmens vadovas galėtų išvengti asmeninės atsakomybės, nurodydamas, jog pažeidimą padarė juridinis asmuo, nors pagal ANK juridiniai asmenys administracinėn atsakomybėn netraukiami.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. A. ir jo įgalioto atstovo advokato R. Jurkos prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl juridinio asmens vadovo administracinės atsakomybės

5. Pareiškėjų teigimu, teismai neįvertino, kad V. R. A. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip ūkio subjekto vadovas, nes ANK 122 straipsnio 3 dalis tokios galimybės neįtvirtina. Toks argumentas nepagrįstas.

6. Remiantis ANK 2 straipsnio 1 dalimi, už administracinio nusižengimo padarymą atsako tik fizinis asmuo. Teismų praktikoje už administracinius nusižengimus, siejamus su juridinio asmens veikla, administracinėn atsakomybėn paprastai traukiamas juridinio asmens atstovas, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-22-976/2019, 2AT-3-458/2021 ir kt.). Pvz., pagrindžiant bendrovės vadovo administracinę atsakomybę už teisės pažeidimą, padarytą bendrovės veikloje, teismų praktikoje pabrėžiama, kad bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022). Svarbu pabrėžti ir tai, kad juridinio asmens vadovas už konkretų administracinį nusižengimą, padarytą juridinio asmens veikloje, atsako tiek, kiek šios neteisėtos veikos padarymas nulemtas jo priimtais sprendimais vadovaujant juridiniam asmeniui. Todėl formuluojant kaltinimą juridinio asmens vadovui nurodoma ne juridinio asmens, o jo paties padaryta neteisėta veika (veikimas ar neveikimas), kuria realizuojami konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

7. ANK 122 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtą autorių teisių ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniais tikslais, taip pat autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. Šios ANK normos dispozicija yra blanketinė, todėl nustatant tinkamą subjektą konkrečiu atveju turi būti analizuojamas ir ATGTĮ, kuris, be kita ko, įtvirtina, kad kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuris bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia. Tai patvirtina, kad atsakomybė už juridinio asmens neteisėtą veiklą naudojant kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektus pirmiausia tenka vadovui, dėl kurio valinių sprendimų tai įvyksta. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad tam tikros pareigos juridinio asmens veikloje gali būti paskirtos ir kitiems asmenims. Tai reiškia, kad administracinė atsakomybė už juridinio asmens veikloje padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 122 straipsnio 3 dalį gali kilti platesniam subjektų ratui – ne tik juridinių asmenų vadovams, bet ir kitiems atsakingiems asmenims.

Dėl kaltinimo pagal ANK 122 straipsnio 3 dalį formuluotės, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisės žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis

8. Pareiškėjų argumentai dėl netinkamai suformuluoto kaltinimo V. R. A. ir jo teisių žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis pažeidimo yra pagrįsti.

9. Administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir kuriuo yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pažymėtina, kad šios administracinio nusižengimo padarymo esmę apibūdinančios aplinkybės turi reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir pareigų tinkamą įgyvendinimą. Taigi administracinio nusižengimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pateikto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, teisės gintis nuo pateikto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-11-628/2020, 2AT-40-303/2020, 2AT-35-648/2023 ir kt.).

10. ATGTĮ nenustato atsakomybės už autorių teisių, gretutinių teisių pažeidimus. Šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta, kad administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimus nustato Administracinių nusižengimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas. Vienas iš pagrindinių administracinių nusižengimų bylų teisenos principų yra teisėtumas, kuris, be kita ko, reiškia, jog negalima pernelyg plačiai aiškinti teisinius administracinių nusižengimų apibrėžimus ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją nustatė (apibrėžė) įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-628/2024).

11. Pirmiau minėta, kad ANK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą autorių teisių ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, įskaitant padarymą viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniais tikslais, taip pat autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. Taigi šioje normoje yra nustatyta administracinė atsakomybė už konkrečius joje išvardytus tyčinius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos autoriaus teisės.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime administracinio nusižengimo esmė buvo atskleista išdėstant šias aplinkybes: UAB „Consilium optimum“ neteisėtai (neturėdama sutikimo), komerciniais tikslais platino gretutinių teisių objektus, ir V. R. A., būdamas bendrovės vadovas, neužtikrino, kad būtų išvengta tokių pažeidimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje surašytame administracinio nusižengimo protokole, apibrėžiančiame nagrinėjamos bylos ribas, taip pat jo pagrindu priimtame Institucijos nutarime V. R. A., kaip UAB „Consilium optimum“ vadovo, padarytas administracinis nusižengimas (ANK 122 straipsnio 3 dalis) aprašytas netinkamai. Pirma, šiuose procesiniuose dokumentuose televizijos programų neteisėtas platinimas priskirtas juridiniam asmeniui, o ne jo vadovui; antra, bendrovės vadovo, kaip administracinio nusižengimo subjekto, veika aprašyta kaip neužtikrinimas, kad būtų išvengta tokių pažeidimų. Tokia forma bendrovės vadovo neveikimo įvardijimas neįtvirtina aiškumo dėl to, kokią konkrečiai ANK 122 straipsnio 3 dalyje nurodytą alternatyvią veiką jis padarė. Be to, iš tokio aprašymo taip pat galima klaidingai suprasti, kad V. R. A. teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Apibendrinant konstatuotina, kad Institucija, formuluodama kaltinimą V. R. A., pernelyg plačiai aiškino ANK 122 straipsnio 3 dalį ir surašė ANK 609 straipsnio 1 dalies bei 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkančius protokolą ir nutarimą.

13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir patvirtinęs pareikšto kaltinimo pagrįstumą, šių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų neištaisė. Šis teismas pripažino, kad V. R. A. neteisėta veika pasireiškė tuo, kad jis, kaip bendrovės vadovas, neužtikrino tinkamos paslaugų teikimo kontrolės ir toleravo neteisėtą „Go3“ kanalų retransliaciją, nors turėjo galimybes ir pareigą imtis priemonių jai nutraukti. Taigi, toks V. R. A. neteisėtos veikos traktavimas taip pat neatitiko ANK 122 straipsnio 3 dalies turinio. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. R. A., nevykdydamas jam, kaip juridinio asmens vadovui, tenkančios pareigos, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, vadinasi pripažino, kad jis teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo (nutarties 10 puslapis). Tačiau iš ANK 122 straipsnyje aprašytų teisės pažeidimų turinio akivaizdžiai išplaukia, kad jie gali būti padaryti tik tiesiogine tyčia. Apie tai pasisakyta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-511/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-908/2020).

14. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir patvirtino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau V. R. A. veikos požymius išdėstė kitaip, t. y. kad ji pasireiškė tiek veikimu, tiek neveikimu. Antai šio teismo nutartyje nurodyta, kad V. R. A., būdamas įmonės vadovas, įdiegdamas neteisėtai kitam subjektui priklausančias televizijos programas (gretutinių teisių objektą) ir jas siūlydamas savo klientui, veikė aktyviai – atliko tiek atgaminimą, tiek neteisėtą platinimą ar kitokį panaudojimą ANK 122 straipsnio 3 dalies prasme. Tuo tarpu V. R. A. neveikimas buvo jo pirminio veikimo pasekmė, kai jis neužtikrino, kad būtų nutrauktas jo paties inicijuotas neteisėtas televizijos programų retransliavimas (nutarties 19, 21 punktai). Konstatuotina, kad, taip spręsdamas, apeliacinės instancijos teismas pirmiau minėto kaltinimo trūkumo nepašalino, tačiau pats padarė procesinių pažeidimų.

15. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Pabrėžtina, kad ši nuostata, leidžianti skundą nagrinėjančiam teismui pašalinti kaltinimo trūkumą, nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius nusižengimą, nurodant naujus esminius sudėties požymius, t. y. iš esmės keisti kaltinimo turinį. Kartu pažymėtina ir tai, jog, darant korekcijas kaltinimo formuluotėse, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-40-303/2020, 2AT-10-628/2022, 2AT-17-594/2024 ir kt.).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo apeliacinį skundą ir savo iniciatyva iš esmės pakeitęs administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, priėmė siurprizinį sprendimą, pažeidžiantį V. R. A. teisę žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis, būti išklausytam dėl pakeisto kaltinimo (ANK 571 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atskleisdamas naujai suformuluotus V. R. A. padarytos veikos požymius, skundžiamoje nutartyje priskyrė jam tokius veiksmus kaip kitam subjektui priklausančių televizijos programų neteisėtas įdiegimas, atgaminimas, kitoks panaudojimas. Tačiau, aprašant jo padarytą administracinį nusižengimą, administracinių nusižengimų protokole šie veiksmai nebuvo minimi. Kartu tai reiškia, kad taip buvo pažeistas teisingo proceso principas, nesilaikyta draudimo pabloginti asmens padėtį dėl jo paties paduoto skundo (ANK 566 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas minėtų naujų V. R. A. priskiriamų neteisėtų veiksmų nepagrindė konkrečiais įrodymais.

17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas neatitinka jų turiniui keliamų reikalavimų (ANK 609 straipsnio 1 dalis, 618 straipsnio 2 dalis), o šių procesinių dokumentų trūkumai nebuvo ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taip buvo padaryti ANK 566 straipsnio 1 dalies, 571 straipsnio ir 569 straipsnio 5 dalies pažeidimai. Šie pažeidimai yra esminiai, nes turėjo įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl, vadovaujantis ANK 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu, byloje priimti procesiniai sprendimai naikintini, administracinio nusižengimo byla perduotina nagrinėti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

18. Byloje pateiktas prašymas priteisti V. R. A. iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą. Šiuo metu galiojančios ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens turėtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565(1) straipsnio 1 punkto pagrindu. Ši byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, šis prašymas tenkinamas iš dalies, skundžiami sprendimai yra naikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti Institucijai. Taigi šiuo atveju, panaikinus ankstesnius sprendimus, administracinio nusižengimo bylos procesas galutiniu teismo sprendimu nėra užbaigtas. Atsižvelgiant į tai, paduotas prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2024 m. spalio 2 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijai.

Teisėjai                                                                                                                   Arūnas Budrys

Darius Kantaravičius

Olegas Fedosiukas