eA-205-556/2023

Administracinė byla Nr. eA-205-556/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01255-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 27.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – K. S.), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė: I.

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Lrytas“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021 m. kovo 15 d. sprendimą „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.lrytas.lt, 2019 m. kovo 16 d.) paskelbtos informacijos“ Nr. (SK-114, 2019) SPR-57 (toliau – ir Sprendimas).

2.    Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 14 straipsnio 3 dalyje nurodytas įstatymo pažeidimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 5 straipsnyje nustatytą administracinio nusižengimo sąvoką, todėl žurnalistas nepažeidė VIĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatų. Trečiojo suinteresuoto asmens K. S. padarytas teisės pažeidimas (automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (0,44 prom.) buvo nustatytas pareigūnų. Šį faktą užfiksavo žurnalistas ir jo paskelbimo metu (2019 m. kovo 16 d. 04:01) jis nebuvo paneigtas. Publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.lrytas.lt, 2019 m. kovo 16 d.) (toliau – ir Publikacija) nėra rašoma apie jau paskirtas nuobaudas, kaip apie įvykusį faktą, o tik pateikiami policijos pareigūnų paaiškinimai, kokias nuobaudas numato įstatymai už trečiojo suinteresuotojo asmens padarytą administracinį nusižengimą. Inspektoriaus išvada, kad buvo pažeista VIĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga visuomenės informavimo priemonei informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, yra nepagrįsta. Tai pat nepagrįsti argumentai, kad žiniasklaidos priemonė nesilaikė VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, todėl pažeidė trečiojo suinteresuotojo asmens teisę į privatumą. Pareiškėjas nesutiko, kad nėra pagrindo taikyti VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis.

3.    Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimais ir suformuota teismų praktika bei nurodė, kad 2019 m. kovo 16 d. paryčiais Vilniuje, Pylimo g., sustabdžius trečiojo suinteresuotojo asmens automobilį „Lexus“, vairuotojai buvo nustatytas 0,44 prom. girtumas. Fotografuojama buvo iš karto po to, kai paaiškėjo, kad vairuotoja yra neblaivi ir tik toje vietoje, kur automobilis buvo sustabdytas – gatvėje, t. y. viešoje vietoje. Todėl Žurnalistų etikos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo užfiksuotas darantis teisės pažeidimą, sunkiai suvokiama.

4.    Pareiškėjo vertinimu, nuotraukos nežemina vairuotojos ir yra skirtos iliustruoti aprašomą įvykį, jos taip pat gali būti laikomos įrodymu to, kas vyko tuo metu toje vietoje. Nėra pagrindo vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)  (toliau – ir BDAR) 4 straipsnio 1 punkto nuostatomis, automobilio valstybinio numerį laikyti asmens duomenimis. Dažnas atvejis, kai vairuotojui automobilis nepriklauso asmeninės nuosavybės teise (lizingas, nuoma, tarnybinis ir pan.), nėra duomenų, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui darant teisės pažeidimą vairuotas automobilis jai priklausė nuosavybės teise.

5.    Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.    Atsakovas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo detalių atskleidimas negali būti pateisinamas VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi, kai skelbiant privačią informaciją asmens sutikimo nereikia. Šiuo atveju, remiantis VIĮ 14 straipsnio 3 dalimi, jokia panašaus pobūdžio informacija publikacijoje nebuvo skelbiama. Trečiasis suinteresuotas asmuo neužfiksuotas darantis pažeidimą, t. y. vairuojantis transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar kitaip pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, o nufotografuotas sėdintis stovinčiame automobilyje ir vėliau besikalbantis su policijos pareigūnais. Pareiškėjas paaiškinimuose atsakovui pabrėžė, kad fotografuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį pradėjo jau po to, kai tariamas pažeidimas buvo įvykęs ir policijos pareigūnai buvo užfiksavę reikšmingas aplinkybes. Trečiojo suinteresuoto asmens tapatybė buvo nustatyta, ji nebuvo paieškoma ar prašoma atpažinti. Tokio pobūdžio nuotraukos negali būti laikomos kaip būtini įrodymai administracinio nusižengimo byloje, visuomenei nėra jokios būtinybės žinoti, kaip atrodo trečiasis suinteresuotas asmuo, o tokia informacija niekaip nepadeda atskleisti įstatymų pažeidimų ar nusikalstamų veikų ir dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo taikyti VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių.

7.    Atsakovas pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neužfiksuotas darantis kokį nors teisės pažeidimą, o dešimties nuotraukų su šio asmens atvaizdu skelbimas niekaip neprisideda prie jokio realaus ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimo. Nuotraukų paviešinimas publikacijoje yra perteklinis (nebūtinas), nes publikacijos pagrindinė tema gali būti plėtojama ir be šios informacijos. Atsakovas nesutiko, kad priimant Sprendimą nukrypta nuo Inspektoriaus praktikos ir tapačios situacijos vertintos skirtingai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nėra viešas asmuo, jis nepadarė ir nebuvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, padarytas administracinis nusižengimas balansavo ties leistina apsvaigimo nuo alkoholio riba, jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Nėra pagrindo remtis Inspektoriaus 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (SK-115) SPR-150, kuriame vertintas informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą paskelbimas, nei skunde nurodytais Konstitucinio Teismo nutarimais. Nuotraukose nefiksuojamas joks teisei priešingas elgesys ir todėl nėra jokio pagrindo prilyginti trečiąjį suinteresuotą asmenį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir vadovautis pareiškėjo nurodytais Konstitucinio Teismo nutarimais.

8.    Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad paskelbta informacija buvo teisinga ir tiksli, o visuomenės informavimo principų pažeidimas konstatuotas nepagrįstai. Publikacijoje skelbiama kategoriška žinia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turės susimokėti baudą ir kuriam laikui neteks vairuotojo pažymėjimo, tačiau ji yra netiksli. Publikacijos paskelbimo metu sprendimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens nubaudimo nebuvo priimta. Įvardijęs gresiančias poveikio priemones kaip jau paskirtas, pareiškėjas vienareikšmiškai paskelbė netikslią informaciją ir pagrįstai buvo įspėtas už visuomenės informavimo principų pažeidimą. Pareiškėjo versijos dėl automobilio priklausymo kitam asmeniui arba valdymo pagrindo neturi jokios reikšmės, nes tiek iš publikacijos turinio, tiek iš nuotraukų suprantama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo betarpiškai siejamas su užfiksuotu automobiliu, kaip jo valdytojas. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-2133-12, jog užfiksuotas valstybinis numeris laikytinas trečiojo suinteresuoto asmens duomenimis, pareiškėjo nurodoma teismų praktika neatitinka ginčo situacijos. Šiuo atveju automobilio valstybinių numerių paskelbimas yra perteklinis, publikacijos pagrindinė tema galėjo būti plėtojama ir be šios informacijos. Visuomenė neturi jokio intereso žinoti trečiojo suinteresuoto asmens automobilio valstybinį numerį, ši informacija niekaip neužkardo ateityje daromų pažeidimų ir neveikia prevenciškai. Sprendimas atitinka tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus.

9.    2021 m. lapkričio 8 d. atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2021 m. birželio 22 d. sprendimu byloje Nr. C-439/19 ir nesutiko su pareiškėjo skunde nurodomu teiginiu, kad informacija apie trečiąjį suinteresuotąjį asmenį skelbė siekdami informuoti apie šiurkštų administracinės teisės pažeidimą padariusį asmenį bei užtikrinti grėsmės eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir saugumui prevenciją, todėl trečiojo suinteresuotojo asmens duomenis buvo būtina tvarkyti siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ir jo galbūt  padarytą administracinį nusižengimą veiksmingai neprisideda prie kelių eismo saugumo didinimo, toks tikslas gali būti pasiektas ir nesuvaržant trečiojo suinteresuoto asmens eismo duomenų apsaugos.

II.

10.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lrytas“ skundą patenkino, t. y. panaikino Inspektoriaus 2021 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (SK-114, 2019) SPR-57 „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.lrytas.lt, 2019 m. kovo 16 d.) paskelbtos informacijos“.

11.  Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 16 d. Vilniuje, Pylimo g., UAB „Lrytas“ žurnalistai fotonuotraukomis užfiksavo trečiojo suinteresuotojo asmens automobilį „Lexus“, vairuotojai alkotesteriu nustatytas 0,44 prom. girtumas. 2019 m. kovo 16 d. publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.lrytas.lt, 2019 m. kovo 16 d.) paskelbta, kad „<buvo sustabdytas ir automobilis „Lexus“. Jo vairuotoja įpūtė 0,44 prom. Tai yra lengvas girtumas, moteris turės susimokėti baudą ir kuriam laikui neteks vairuotojo pažymėjimo.“ Taip pat buvo paskelbta 10 nuotraukų, kuriose matomas trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdas. 2019 m. kovo 18 d. Tarnyba gavo trečiojo suinteresuoto asmens skundą. 2019 m. kovo 20 d. Tarnyba raštu „Dėl paaiškinimų pateikimo“ raštu paprašė pareiškėjo pateikti savo poziciją dėl trečiojo suinteresuoto asmens skundo. 2019 m. kovo 25 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus Tarnybai. 2021 m. kovo 15 d. Inspektorius priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, kad trečiojo suinteresuoto asmens skundas dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstas, įspėjo pareiškėją dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant Publikaciją, pareikalavo pašalinti pažeidimą (iš internetinio tinklapio pašalinti netikslią ir teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją), pareikšti papeikimą pareiškėjui dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimo paskelbiant Publikaciją.

12.  Teismas nurodė, kad Sprendime konstatuotas VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes Publikacijoje buvo kategoriškai įvardinta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo privalės susimokėti baudą ir kuriam laikui neteks vairuotojo pažymėjimo. Tarnyba nurodo, kad Publikacijos paskelbimo metu nei teismo, nei ne teismo tvarka trečiajam suinteresuotam asmeniui jokios poveikio priemonės nebuvo paskirtos. Taigi įvardijus gresiančias poveikio priemones, kaip jau paskirtas, buvo paskelbta netiksli informacija.

13.  Teismo vertinimu, paskelbtos informacijos negalima pripažinti netikslia. Pirma, Publikacijoje nenurodyta, kad policijos pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą ar, kad teismas paskyrė trečiajam suinteresuotam asmeniui poveikio priemonę. Antra, nors tiksliausia būtų buvę gresiančias sankcijas įvardinti vartojant žodį „gresia“, tačiau atsižvelgiant į būsimojo laiko vartojimą sakinyje, į reportažo žanrą ir susiklosčiusią situaciją (UAB „Lrytas“ nurodo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui 2019 m. balandžio 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_N-7307-2019KS, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jam paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių), frazė „tai yra lengvas girtumas, moteris turės susimokėti baudą ir kuriam laikui neteks vairuotojo pažymėjimo“ nelaikytina netikslia. Taigi VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas Sprendime nustatytas nepagrįstai.

14.  Teismas nurodė, kad Sprendime nenustatyta jokių VIĮ 14 straipsnio 3 dalies taikymo išimčių, konstatuota, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nufotografuotas sėdintis automobilyje, bendraujantis su pareigūnais, taigi teisės pažeidimo tuo metu nedarė. Nuotraukose nėra fiksuojamas joks teisei priešingas elgesys, trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdas niekaip nepadeda atskleisti įstatymų pažeidimų ar nusikalstamų veikų. Pareiškėja teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo užfiksuotas pažeidęs Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) ir padaręs administracinį nusižengimą, todėl taikytina VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimtis.

15.  Teismas sprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo fotografuojamas dėl to, jog pažeidė KET, t. y. 2019 m. kovo 16 d. policijos reido metu, Vilniuje, Pylimo g., sustabdžius trečiojo suinteresuotojo asmens automobilį „Lexus“, vairuotojai alkotesteriu nustatytas 0,44 prom. girtumas. Kitokio trečiojo suinteresuoto asmens fotografavimo tikslo nenustatyta, byloje duomenų nėra. Taigi nustatytas VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimties atvejis, filmuota viešoje vietoje žurnalistiniais tikslais, todėl spręstina, ar tokia informacija tenkina ir viešąjį interesą. Tarnyba pagrįstai nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020), tačiau jos neindividualizuoja nagrinėjamos bylos faktais. Byloje nėra duomenų, kiek laiko viešinama Publikacija, ar trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į pareiškėją (kaip teigia skunde Tarnybai) į pareiškėją dėl Publikacijos pašalinimo ir t.t. Tarnyba nepagrįstai nenustatė jokio visuomenės poreikio (nors pareiškėjas nurodė, kad siekiama prevencijos, teisės pažeidimų atskleidimo ir t.t.), taigi jo neįvertino, nepasvėrė jo ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės į privatumą santykio ir reikšmingumo. Todėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimas nustatytas nemotyvuojant jo faktinėmis bylos aplinkybėmis, faktinės aplinkybės byloje nenustatytos.

16.  Teismas pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdo Tarnyba nelaikė asmens duomenimis (Sprendimo dalyje „3. Dėl Pareiškėjos teisės į asmens duomenų apsaugą“ nėra minimas jos atvaizdas, tik automobilio numeriai). Teismas negali pats įvertinti asmens duomenų tvarkymo šiuo aspektu, nes to nevertino viešojo administravimo subjektas, todėl dėl jo nepasisakė.

17.  Teismas nurodė, kad Sprendime Tarnyba konstatavo, jog Publikacijoje skelbiamose nuotraukose užfiksuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio automobilio valstybiniai numeriai, iš kurių gali būti identifikuojamas trečiasis suinteresuotas asmuo, yra asmens duomenys, kurių paskelbimas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir 6 straipsnio 1 dalies a punktą. UAB „Lrytas“ nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad automobilis priklauso nuosavybės teise trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilio valstybiniai numeriai yra trečiojo suinteresuoto asmens duomenys.

18.  Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija. Byloje nėra jokių duomenų, kam priklauso automobilis, todėl negalima daryti išvados, kad iš paskelbtų numerių galima identifikuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Tarnyba sprendžia tik dėl trečiojo suinteresuoto asmens duomenų naudojimo, o ne apskritai dėl asmens duomenų. Tarnyba teismui nepateikė jokių įrodymų šiuo aspektu ir nepateikė dokumentų, kad tokius duomenis rinko, siekdama atlikti trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimą. Neištyrus visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, Sprendime nemotyvuotai (nėra įrodymų apie automobilio nuosavybę ir galėjimą taip identifikuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį) pripažinta, kad pareiškėja pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

19.  Teismas pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi įpareigojo Tarnybą per 14 kalendorinių dienų nuo skundo skaitmeninės kopijos gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir visą su keliamu ginču susijusią medžiagą. 2021 m. gegužės 6 d. Tarnyba pateikė atsiliepimą ir, kaip nurodyta atsiliepime, 2019 m. kovo 18 d. skundo, jo priedų ir tyrimo medžiagą. Joje nėra bylai teisingai išspręsti reikšmingų dokumentų (dėl automobilio savininko, dėl trečiojo suinteresuoto asmens ne / blaivumo, dėl trečiojo suinteresuoto asmens ne / nubaudimo administracine atsakomybe, nėra duomenų, kiek laiko yra viešinama Publikacija, atitinkamai tai nebuvo Sprendime vertinta ir kt.). Administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą. Minėti faktiniai duomenys yra reikšmingi sprendžiant dėl teisės aktų taikymo byloje: sprendžiant, ar buvo pažeista asmens teisė į privatumą, ar buvo tvarkomi asmens duomenys, ar jie buvo tvarkomi teisėtai, būtina įvertinti, kokie asmens duomenys, kokį laiką, kodėl ir kokiu tikslu buvo tvarkomi, turi būti sprendžiama dėl teisės aktais saugomų vertybių pusiausvyros.

20.  Teismas nurodė, kad šalys byloje prašė remtis įvairiais tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų sprendimais. Teismas konstatavo, kad dėl šioje byloje netinkamai nustatytų ir neištirtų aplinkybių, negalima nustatyti, ar proceso šalių paminėti teismų sprendimai pagal savo ratio decidendi sutampa su nagrinėjama byla.

21.  Teismas konstatavo, kad Sprendimas naikintinas, nes Tarnybos konstatuoti teisės aktų pažeidimai pripažinti nepagrįstais (dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies) bei dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (nenustatytos faktinės aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugos ne / pažeidimo). Todėl Sprendimą teismas panaikino, nes jis negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu ir pareiškėjo skundas tenkino.

III.

22.  Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Inspektoriaus Sprendimą.

23.  Atsakovo vertinimu, teismas ydingai aiškino netikslios informacijos sampratą ir nepagrįstai pripažino, kad teiginys „Tai yra lengvas girtumas, moteris turės susimokėti baudą ir kuriam laikui neteks vairuotojo pažymėjimo“ yra tikslus, nepažeidžiantis VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindinių visuomenės informavimo principų, reikalaujančių informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Teismas neatsižvelgė į visos Publikacijos kontekstą, savo motyvus grindė informacija, kuri nebuvo žinoma Publikacijos paskelbimo metu, bei esančius netikslumus pateisino reportažo žanru, kurio apskritai neįvardijo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas be jokio pagrindo tik siūlomas ir ANK numatytas galimas poveikio priemones kategoriškai pristatė kaip jau neabejotinai paskirtas. Teismas, pripažinęs tokio pobūdžio informaciją tikslia, iš esmės pateisina galimybę viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) visais atvejais konkrečiame teisės akte sankcijoje numatytas poveikio priemones įvardyti kaip jau paskirtas, pvz., aprašant kaltinamąjį, galbūt padariusį nusikalstamą veiką, viešosios informacijos rengėjai galėtų konstatuoti, kad toks asmuo turės atlyginti padarytą žalą ir kuriam laikui sės į kalėjimą, nors galutinio teismo sprendimo dar nėra. Teismo neįvardytas reportažo žanras negali pateisinti netikslios informacijos skleidimo. Publikacijos tikslas neabejotinai yra informacinis, tokiu atveju skelbiamos informacijos tikslumas yra ypatingai reikšmingas. Be to, teismo sprendime nepagrįstai remtasi vėliau nei paskelbta Publikacija priimtu nutarimu. Teismo sprendimo motyvai, kad vėliau, nuo Publikacijos paskelbimo praėjus daugiau nei 2 savaitėms, priimtas nutarimas patvirtina informacijos metu grėsusių nuobaudų pristatymą kaip jau paskirtų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

24.  Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai ir nesuderinamai su VIĮ nuostatomis nustatė, jog skelbiant privačią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį egzistavo VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, kada asmens sutikimo tokios informacijos skleidimui nereikia, bei netinkamai įvertinęs Sprendimą ir skundo tyrimo medžiagą nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimo dalis dėl viešojo intereso neegzistavimo nemotyvuota. VĮĮ vienareikšmiškai nurodyta, jog skleidžiama informacija turi padėti atskleisti įstatymo pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad trečiojo suinteresuoto asmens fotografavimas ir jo nuotraukų skelbimas buvo perteklinis, neprisidėjo prie veikos atskleidimo, teisės pažeidimų prevencijos ir pan., todėl teismas nepagrįstai konstatavo VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties buvimą. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-394/2008. Be to, teismas, tinkamai neįvertinęs viso skundo tyrimo medžiagos turinio, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neatliko pakankamo tyrimo nustatydamas viešo intereso skelbti ginčo informaciją neegzistavimą bei neindividualizavo situacijos. Teismo nurodyti neva nepatikrinti duomenys niekaip neapibrėžia viešojo intereso egzistavimo. Viešajam interesui jokios įtakos neturi, kiek laiko buvo skelbiama Publikacija (ji buvo skelbiama iki pat sprendimo priėmimo), bei ar trečiasis suinteresuotas asmuo tikrai kreipėsi į pareiškėją dėl publikacijos pašalinimo. Tokios aplinkybės galėtų turėti įtakos nebent nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau tai neįeina į atsakovo kompetenciją. Tokios informacijos atsakovas neturėjo jokio pagrindo tikrinti, todėl ir Teismo motyvai dėl nevisapusiškai atlikto tyrimo visiškai nepagrįsti. Be to, teismo sprendime įvardyta tariamai neištirta aplinkybė, kad pareiškėjas siekė prevencijos, negalėjo būti vertinama Sprendime, nes paaiškinimuose atsakovui pareiškėjas tokio savo tikslo nenurodė, ši aplinkybė buvo pateikta tik skunde teismui. Sprendime motyvuotai nustatyta, jog Trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdas (netgi 10 nuotraukų) niekaip neatskleidžia visuomenei reikšmingų aplinkybių ar asmeninių savybių. Atsakovas remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2021 m. birželio 22 d. sprendimu byloje Nr. C-439/19 ir jame pateiktais išaiškinimais. Visuomenės informavimo priemonė kiekvienu atveju turi pasverti, ar problema gali būti plėtojama neatskleidžiant konkrečių detalių. Ginčo informacijos paskelbimui be trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo neegzistavo nei viena iš VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių, taip pat neegzistavo teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas tokią informaciją žinoti, todėl Pareiškėjas pagrįstai įspėtas už teisės į privatumą pažeidimą.

25.  Atsakovas teigia, kad teismo sprendime ydingai aiškinama asmens duomenų samprata ir nepagrįstai konstatuota, kad atsakovas neatliko būtino aplinkybių tyrimo nesiaiškindamas, ar nuotraukose užfiksuotas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui. Teismas susiaurina asmens duomenų sampratą iki tiesioginių duomenų ir ignoruoja BDAR numatytą asmens duomenų apsaugos apimtį. BDAR įtvirtina tiek tiesioginius, tiek netiesioginius duomenis, asmens tapatybė gali būti nustatyta netiesiogiai, t. y. kai turimų duomenų nepakanka konkrečiam asmeniui nustatyti, tačiau asmens tapatybę galima nustatyti panaudojant kitus duomenis. Šiuo atveju teismas visiškai nepagrįstai susiaurino asmens duomenų sampratą ir konstatavo, kad iš valstybinio automobilio numerio asmens tapatybė turi būti nustatyta tik tiesiogiai, todėl ginami gali būti tik automobilio savininko asmens duomenys. Tokia išvada prieštarauja tiek BDAR tikslui, tiek Europos teisės aktų leidėjo ketinimui taikyti plačią asmens duomenų sąvoką. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2133-12). Atsakovo vertinimu, informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens valdyto automobilio numerį neabejotinai yra jos asmens duomenys, nes nepriklausomai nuo to, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui automobilis priklauso nuosavybės teise, ar yra valdomas kitu pagrindu, publikacijoje ji identifikuota kaip šio konkretaus automobilio valdytoja ir yra betarpiškai su juo siejama. Todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo papildomai tikrinti, ar automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui. Teismo motyvai dėl neatlikto tyrimo nepagrįsti ir naikintini.

26.  Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime ne kartą pabrėžta, jog atsakovas neatliko išsamaus aplinkybių tyrimo, o teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai. Tačiau teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje, panaikinęs Sprendimą, neįpareigojo atsakovo trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėti iš naujo. Todėl teismo priimtas sprendimas, kuriuo nenuspręsta įpareigoti atsakovą skundą ar jo dalį nagrinėti iš naujo, prieštarauja tiek paties teismo motyvams, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

27.  Pareiškėjas UAB „Lrytas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28.  Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai įvertino, kad paskelbtos informacijos negalima pripažinti netikslia. Publikacijoje nenurodyta, kad policijos pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą ar kad teismas paskyrė trečiajam suinteresuotam asmeniui administracinę nuobaudą. Fakto, kad trečiajam asmeniui buvo nustatytas 0,44 promilių girtumo laipsnis niekas neginčija, šie paskelbti duomenys atitinka tikrovę. Publikacijoje buvo paskelbtas faktas, kad vairuotoja transporto priemonę vairavo neblaivi. Policijos pareigūnams fiksavus šį faktą ir apie jį pranešus žurnalistams, aptariamo straipsnio autorius padarė tuo momentu logišką išvadą – už tokį nusižengimą KET pažeidusi vairuotoja turės sumokėti baudą ir jai bus atimta teisė vairuoti. Todėl ir teismas padarė pagrįstą išvadą, kad taip paskelbta ginčijama informacija neprieštarauja VĮĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems visuomenės informavimo principams. Juo labiau, dėl šio administracinio nusižengimo trečiajam asmeniui 2019 m. balandžio 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10- ANR_N-7307-2019KS, kuriuo remiantis ir vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 d., jai paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog skelbiant privačią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį egzistavo VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, kuomet asmens sutikimo tokios informacijos skleidimui nereikia. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat buvo fotografuojamas tik todėl, kad pažeidė KET reikalavimus, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus, o ne kokiu nors kitokiu tikslu. Tačiau remtis atsakovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nėra jokio pagrindo, kadangi joje buvo nagrinėjamos ir nustatytos visiškai kitokios faktinės aplinkybės. Teismo sprendime padaryta teisinga išvada, kad byloje nėra duomenų, jog automobilis priklauso nuosavybės teise trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilio valstybiniai numeriai yra trečiojo suinteresuoto asmens duomenys. Teismas padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju atsakovas turėjo spręsti tik dėl trečiojo suinteresuoto asmens duomenų naudojimo ginčo situacijoje, o ne apskritai dėl asmens duomenų naudojimo tvarkos. Teismas ginčą analizavo tik tais aspektais, kuriuos savo sprendime tyrė ir dėl kurių pasisakė atsakovas, nes bylos ginčo dalykas yra atsakovo Sprendimas ir jo teisėtumas bei pagrįstumas. Atsakovo argumentas, kad teismas negrąžino skundo ar jo dalies atsakovui nagrinėti iš naujo yra atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja: IV.

29.  Atsakovas Tarnyba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ir prašo palikti galioti Inspektoriaus Sprendimą, kadangi: 1) teismas ydingai aiškino netikslios informacijos sampratą ir nepagrįstai pripažino ginčo teiginį tiksliu (žr. nutarties 23 p.), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtį (žr. nutarties 24 p.), 3) teismo sprendime ydingai aiškinama asmens duomenų samprata (žr. nutarties 25 p.).

30.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad viešosios informacijos rengėjas (pareiškėjas) buvo įspėtas dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo, taip pat pareiškėjui, kaip asmens duomenų valdytojui, pareikštas papeikimas dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo – tai administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies

31.  VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

32.  Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant įvertinti ginčijamo teiginio pagrįstumą, reikia atskirti fakto teiginius ir nuomonę, kadangi, nors faktų egzistavimas gali būti įrodytas, nuomonės teisingumo įrodyti negalima. Reikalavimas įrodyti nuomonės teisingumą bendrai yra neįmanomas ir gali pažeisti nuomonės laisvę, kuri yra 10 straipsnio saugomos teisės pamatinė dalis (1986 m. liepos 8 d. plenarinės sesijos sprendimas byloje Lingens prieš Austriją, pareiškimo Nr. 9815/82, 46 p., 1991 m. gegužės 23 d. plenarinės sesijos sprendimas byloje Oberschlick prieš Austriją, pareiškimo Nr. 11662/85, 63 p., 2010 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tapinas ir partneriai prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27930/05).

33.  Nacionalinių teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-502/2018; kt.).

34.  Sprendžiant, ar šioje administracinėje byloje aptariamas ginčo teiginys yra žinia ar nuomonė, atsižvelgtina į anksčiau minėtus, teismų praktikoje išdėstytus kriterijus. 2019 m. kovo   16 d. publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.lrytas.lt, 2019 m. kovo 16 d.) paskelbta, kad „<buvo sustabdytas ir automobilis „Lexus“. Jo vairuotoja įpūtė 0,44 prom. Tai yra lengvas girtumas, moteris turės susimokėti baudą ir kuriam laikui neteks vairuotojo pažymėjimo“, t. y. ginčo teiginys, yra sudėtinė dalis publikacijos, traktuotinas kaip galima išdava padarytos teisei priešingos veikos. Bendrame kontekste ginčo teiginys nėra jau toks kategoriškas, t. y. nuomonė (įvertinimas to kas dabar bus, vairavus transporto priemonę neblaiviam), o ne faktas arba tikri (teisingi) duomenys (žinia).

35.  Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad vertinamieji teiginiai (nuomonės) negali būti įrodomi, bet jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, 87 p.; 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, peticijos Nr. 16657/03, 82 p.). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Jerusalem prieš Austriją, pareiškimo Nr. 26958/95, 43 p., 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99, 53 p.). Sąsajos būtinumas tarp vertinamojo pobūdžio teiginio ir jį pagrindžiančių faktų kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Feldek prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 29032/95, 86 p.).

36.  Taigi tokiu atveju, kai reiškiama nuomonė yra faktų vertinimas, šiai nuomonei (t. y. faktų vertinimui) nėra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Įstatymo 3 str. 3 d.), tačiau yra taikoma Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies, kurioje nustatyta, kad ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, nuostatos. Faktus ir duomenis, kuriais remiantis publikacijoje buvo pateikta nuomonė (faktų vertinimas), turėtų nurodyti viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), kas iš esmės ir buvo padaryta.

37.  Nepaisant tos aplinkybės, kad ginčo teiginys suformuluotas kaip teigimas, tačiau tai labiau  autoriaus manymas ar nuomonė, subjektyvus požiūris į pasekmes, o ne žinia, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo dalyje padarė pagrįstas išvadas – nebuvo pagrindo konstatuoti VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo, aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu.

Dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių

38.  VIĮ 14 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, o informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti tik jei tas žmogus sutinka (2 d.).

39.  Tačiau informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (VIĮ 14 str. 3 d.) – būtent šį teisinį pagrindą, t. y. VIĮ 14 straipsnio 3 dalį, ir nurodo atsakovas, pagrįsdamas aiškiai matomų trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukų paskelbimą su publikacija.

40.  Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistavo VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimties atvejis – trečiasis suinteresuotas asmuo buvo fotografuojamas dėl to, jog pažeidė KET (žr. nutarties 15 p.).

41.  Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, išimties taikymą susiejo su nuostata, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus. Kitų aplinkybių, sprendžiant pagal faktines bylos aplinkybes, t. y. nusikalstamos veikos, viešo bylos nagrinėjimo ar visuomeninę reikšmę turinčių trečiojo suinteresuoto asmens gyvenimo aplinkybių ar asmeninių savybių, nenustatyta.

42.  Vadinasi, šiuo atveju, kyla klausimas, ar trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukų paskelbimas, pagrįstai buvo susietas su įstatymų leidėjo įtvirtinta sąvoka „padeda atskleisti įstatymų pažeidimus“.

43.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas administracines bylas, yra išaiškinęs, kad „<...> Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis (bylai aktuali 2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-752 redakcija) yra specialioji teisės norma, kuri skirta asmens privataus gyvenimo apsaugai ir kurioje, be kita ko, yra apibrėžta tokios informacijos atskleidimo (viešo paskelbimo) leistina riba. Šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Pagal jo 2 dalį informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Aiškindama išvardytas teisės normos nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, kolegija pažymi, kad aptariamo straipsnio 1 dalyje suformuluota taisyklė pripažintina bendru imperatyvu, kuris yra taikytinas rengiant ir platinant viešąją informaciją, tačiau su išimtimis, specialiai nustatytomis šios normos 2 ir 3 dalyse. Atsižvelgiant į tai, esant tam tikroms abejonėms dėl to, ar konkreti viešai skleidžiama informacija pagal savo pobūdį patenka arba nepatenka į aptariamo straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas išimtis, tokios abejonės turi būti traktuotinos paminėto imperatyvo naudai. Tai reiškia, kad, taikant Įstatymo 14 straipsnį, prioritetinė reikšmė turi būti suteikta privataus gyvenimo apsaugai, kaip tai yra suformuluota šio straipsnio 1 dalyje. Atskirai pasisakydama dėl Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies aiškinimo, kolegija pažymi, kad šioje straipsnio dalyje panaudota formuluotė dėl pareigos užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą (akcentuojant žodį „užtikrinti“) savaime nenustato vienareikšmiškai aiškios ribos, kai informacija apie asmens privatų gyvenimą negali būti paviešinta, siekiant privataus gyvenimo apsaugos. Todėl, vertinant kiekvieną konkrečią situaciją dėl privataus pobūdžio informacijos paviešinimo leistinumo, turi būti taikomi bendrieji teisės taikymo principai <...>“  (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3316-629/2019).

44.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, nuotraukų paskelbimas kartu su publikacija vis dėlto tarnauja bendram gėriui ir ne tik kad padeda atkleisti įstatymų pažeidimus, bet ir atlieka teisės pažeidimų prevencinio pobūdžio funkciją. Privačios informacijos (atvaizdo) paskelbimas (viešinimas) atgraso potencialius pažeidėjus nuo galimai teisei priešingos veikos. Tokio pobūdžio privačios informacijos paviešinimas leistinas saugios ir sveikos visuomenės požiūriu. Vertybiniu aspektu prioritetas teiktinas bendram saugios visuomenės interesui užtikrinti, todėl atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, darytina išvada, kad aptariama išimtis taikyta visiškai pagrįstai.

45.  Kita vertus, visada turi būti įvertinama, ar skleidimo tikslas gali būti pasiektas nenaudojant privataus pobūdžio informacijos (atvaizdo). Turėtų būti sprendžiama, ar tikrai nuotraukų paskelbimas prisidės prie pažeidimo atskleidimo, ar bus išlaikyta pusiausvyra tarp saviraiškos laisvės ir privataus asmens gyvenimo apsaugos.

Dėl BDAR

46.  Pagrindiniai su asmens duomenų tvarkymu susiję principai yra įtvirtinti BDAR 5 straipsnyje: teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo, vientisumo ir konfidencialumo. Kaip nurodyta BDAR 5 straipsnio 2 dalyje, duomenų valdytojas yra atsakingas už šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir jis turi sugebėti tai įrodyti. Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir, kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo   31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2229-968/2021; 2020 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2837-968/2020, 2021 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021).

47.  Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

48.  Šio procesinio dokumento 46 ir 47 punktuose nurodytų teisės normų pažeidimas yra siejamas su trečiojo suinteresuoto asmens vairuoto automobilio valstybių numerių paskelbimu.

49.  Pagrindinė teisė į privatų gyvenimą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje ir pripažįstama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnyje. Be to, Chartijos 8 straipsnis aiškiai skelbia teisę į asmens duomenų apsaugą. Supranacionalinė teisė garantuoja pagrindinę teisę į saviraiškos laisvę, įtvirtintą Konvencijos 10 straipsnyje bei Chartijos 11 straipsnyje. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, taip pat Chartijos 11 straipsnio 2 dalį turi būti gerbiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Teisei į asmens duomenų apsaugą galimi taikyti apribojimai atitinka leidžiamus pagal Konvencijos 8 straipsnį. Abiejų pagrindinių teisių ribojimas iš esmės yra leistinas esant panašioms sąlygoms: pripažįstama galimybė apriboti naudojimąsi teisėmis į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini bei tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas sujungtose bylose Volker und Markus Schecke, C-92/03 ir C-93/09).

50.  Vertinant kiekvieną konkrečią situaciją dėl privataus pobūdžio informacijos paviešinimo leistinumo, turi būti ieškoma interesų pusiausvyros ir taikomi bendrieji teisės taikymo principai, tarp jų – proporcingumo siekiamam tikslui principas.

51.  Tikrinamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo, todėl atskleisti privatūs duomenys (trečiojo suinteresuoto asmens vairuoto automobilio valstybiniai numeriai) neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių. Nuotraukose su valstybiniais automobilio numeriais nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus, kurias būtų galima atskleisti nesant trečiojo asmens sutikimo. Iš publikuotų nuotraukų turinio, kuriose matyti trečiojo suinteresuoto asmens vairuoto automobilio valstybiniai numeriai negalima spręsti, kad trečiojo suinteresuoto asmens, kaip privataus asmens, privačių duomenų visuma tenkino viešąjį interesą. Publikacijos (be nuotraukų su automobilio valstybiniais numeriais) tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, todėl Sprendimo dalimi UAB „Lrytas“ pagrįstai pripažintas pažeidusiu BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto bei 6 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.

52.  Būtina pabrėžti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog privataus gyvenimo sąvoka yra plati ir jos negalima išsamiai apibrėžti. Ji apima aspektus, susijusius su asmens tapatybe, tokius kaip asmens vardas, nuotrauka, fizinis ir moralinis integralumas. Ši sąvoka taip pat apima teisę gyventi privačiai, negaunant nepageidaujamo dėmesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Smirnova prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 46133/99 ir 48183/99), 95 p.). Konvencijos 8 straipsnio garantija šiuo atžvilgiu pirmiausia yra skirta užtikrinti kiekvieno asmens asmenybės vystymąsi jo santykiuose su kitais asmenimis, nepatiriant išorinio kišimosi (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40454/07), 83 p.).

53.  Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: „Skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. kovo 15 d. sprendimo „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.lrytas.lt, 2019 m. kovo 16 d.) paskelbtos informacijos“ Nr. (SK-114, 2019) SPR-57 rezoliucinės dalies 2 punktą (dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 pažeidimo ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo). Kitą Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. kovo 15 d. sprendimo „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.lrytas.lt, 2019 m. kovo 16 d.) paskelbtos informacijos“ Nr. (SK-114, 2019) SPR-57 dalį palikti nepakeistą“. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                          Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius