e2AT-20-813/2026

Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-20-813/2026 Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00376-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.7; 21.11.8; 21.12.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 7 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato Vidmondo Vėgelio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   R. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 6 d. nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas 175 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams – už tai, kad jis 2025 m. sausio 13 d. 7.34 val. kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai, 55 km, vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas lenkimo manevrą, kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, lenkimą atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu. Šiais veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 140.1 ir 140.7 punktų reikalavimus.

2.   Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Institucijos 2025 m. birželio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundas netenkintas.

3.   Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinis skundas netenkintas.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato V. Vėgelio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta, o Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties vykdymas sustabdytas.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo apygardos teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apygardos teismas nepaisė apeliaciniame skunde pateikto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nors toks prašymas teismui nėra privalomas, tačiau šis klausimas turi būti išspręstas nutartimi, kaip nustatyta ANK 651 straipsnio 4 dalyje, o šios nuostatos taikymą detaliau yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-697/2019. Teikiant prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, buvo tikimasi galimybės paneigti apylinkės teismo išvadas dėl R. B. veiksmuose nustatytos tiesioginės tyčios, nors, pagal eksperto išvadą MV 2025-36, jo kaltės dėl pažeidimo apskritai nėra. Be to, R. B. siekė galimybės gintis nuo kaltinimo ribų išplėtimo, kadangi apylinkės teismo nutartimi jis papildomai apkaltintas KET 136.3, 136.4 ir 136.5 punktų pažeidimu, taip pažeidžiant asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (lot. non reformatio in peius) principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis). Taigi, apygardos teismas pažeidė ANK 571 straipsnio ir 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso teisės normas.

5.2. Taip pat apygardos teismas pažeidė ANK 627 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kadangi nei administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B., nei jo atstovas nebuvo informuotas apie apeliacinio skundo nagrinėjimo laiką ir formą, nors apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ANK XXXVII skyriuje nustatytas išimtis. Jeigu iš anksto būtų žinoma, kad byla nebus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, R. B. papildomai būtų pateikęs savo ir (ar) eksperto rašytinius paaiškinimus. Taigi, apygardos teismas pažeidė jo procesines teises efektyviai gintis nuo Institucijos ir apylinkės teismo pateiktų kaltinimų ir išsakyti savo poziciją dėl nekaltumo, o tai galėjo turėti esminę įtaką skundžiamos nutarties priėmimui.

5.3. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde buvo ginčijamos ne tik faktinės pažeidimo aplinkybės, bet ir R. B. kaltė, kurios jis nepripažino, remdamasis teismo eksperto V. Mitunevičiaus išvada MV 2025-36. Apylinkės teismas nesigilino į kaltės klausimą, tendencingai įrodymus vertino R. B. nenaudai, nepaisė realios situacijos ir ignoravo eksperto išvadą, kad R. B., pradėjęs lenkimą leistinoje vietoje ir jį tęsdamas, negalėjo išvengti KET 140.1 ir 140.7 punktų reikalavimų nesilaikymo. Vadinasi, eksperto išvadoje kaltė dėl pažeidimo neįžvelgiama. Tuo tarpu apygardos teismas eksperto išvadoje nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių ir suformuluotų išvadų atskirai nevertino, nepasisakė, ar jos laikytinos įrodymais, taip pat nevertino ir teismo eksperto paaiškinimų. Taigi, apygardos teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus, nes neatliko įrodymų vertinimo, kaip buvo prašoma apeliaciniame skunde, o nepaneigus eksperto išvadų, liko nepašalintas prieštaravimas tarp priešingų Institucijos ir teismo eksperto tų pačių faktinių įvykio aplinkybių vertinimo. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-976/2024), o teismas, prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, turi dėti protingas pastangas jas pašalinti. Nagrinėjamu atveju liko ne tik abejonės, bet ir priešingos bylos dalyvių pozicijos dėl R. B. kaltės. Taip apygardos teismas nesilaikė ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini to asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Apygardos teismas pažeidė in dubio pro reo principą, o tai galėjo turėti esminę įtaką neteisėtos nutarties priėmimui.

5.4. Galiausiai apygardos teismas, konstatavęs, kad R. B., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalėjo įsitikinti, ar jį atliks nepažeisdamas KET reikalavimų, nepagrįstai išplėtė kaltės buvimui keliamus reikalavimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.), o šioje byloje įrodyta, jog R. B. neturėjo galimybės matyti kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“.

6.   Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintautas Radzevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Prašymo argumentai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nustatymo nepagrįsti. Nė vienas įrodymas neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas privalo vertinti visų byloje esančių duomenų visumą. Apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visus bylos duomenis ir jų tarpusavio ryšį, vertino administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, pareigūnų surinktus duomenis, byloje pateiktus dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus ir kitus įrodymus. Tuo tarpu apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo išvadas, konstatavo, kad jos yra pagrįstos įrodymų visuma. Nors prašyme remiamasi byloje pateikta ekspertizės išvada, kaip paneigiančia R. B. kaltę, tačiau ekspertizės aktas, nors yra vienas iš galimų įrodymų šaltinių, neturi iš anksto nustatytos įrodomosios galios, nėra privalomas teismui ir negali būti vertinamas izoliuotai nuo kitų bylos duomenų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas ekspertizės išvadą vertino kartu su kitais įrodymais ir nusprendė, kad ji nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto ir nėra pakankamas pagrindas daryti priešingą išvadą dėl pareiškėjo kaltės. Tuo tarpu apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino ekspertizės išvadą. Vien pareiškėjo nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie vertinti netinkamai ar kad buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

6.2. Taip pat nesutiktina su prašymo argumentu, kad apygardos teismas bylą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nebuvo pateikta naujų įrodymų ar naujų bylos aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vien tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, savaime nereiškia proceso teisės pažeidimo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato V. Vėgelio prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 651 straipsnio 4 dalies pažeidimo

8.   Pareiškėjo teigimu, apygardos teismas pažeidė ANK 651 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes tinkamai neišsprendė apeliaciniame skunde pateikto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, t. y. neišsprendė šio klausimo nutartimi.

9.   Pagal ANK 651 straipsnio 2 dalį, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. ANK 651 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti du atvejai, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka: 1) bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai priskirta teisė nuspręsti, kada žodinis nagrinėjimas yra būtinas; 2) imperatyvusis pagrindas – kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-719/2020). Tuo tarpu ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į jį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Toks prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi, kuri yra neskundžiama.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomi, proceso taisyklės įtvirtina imperatyvų reikalavimą esant tokiems proceso dalyvių prašymams juos išspręsti priimant nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-697/2019). Taigi, dar iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas klausimą dėl apeliaciniame skunde ar atsiliepime į jį pateikto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka privalo išspręsti atskira nutartimi.

11. Nagrinėjamoje byloje paduotu administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliaciniu skundu buvo prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jame ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ir asmens kaltė. Iš apeliacinio skundo matyti, kad juo buvo nesutinkama su byloje nustatytomis R. B. inkriminuoto nusižengimo padarymo aplinkybėmis (ginčijant aplinkybes, susijusias su atliktu lenkimo manevru) ir ginčijama R. B. kaltė dėl jam inkriminuotų KET pažeidimų. Vadinasi, pagal ANK 651 straipsnio 4 dalies nuostatas, apeliaciniame skunde galėjo būti pateiktas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

12. Šiuo atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) esančiuose nagrinėjamos elektroninės administracinio nusižengimo bylos duomenyse nėra informacijos apie tai, kad apeliacine tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs apygardos teismas būtų priėmęs nutartį, kuria būtų išsprendęs klausimą dėl apeliaciniame skunde pateikto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip nustatyta ANK 651 straipsnio 4 dalyje. Be kita ko, ir galutinėje apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartyje nepasisakyta, kodėl nebuvo tenkintas apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas nėra savitikslis. ANK 651 straipsnyje įtvirtintos procesinės taisyklės užtikrina sąlygas, kad procesas teisme būtų teisingas (sąžiningas), todėl jų pažeidimas reiškia, kad buvo nesivadovauta teisingo proceso principu (ANK 566 straipsnis) ir taip pažeistos esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės (ANK 571, 577 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-16-697/2019, 2AT-41-458/2020).

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apygardos teismas nesilaikė ANK 651 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo nutartimi išspręsti klausimą dėl prašymo bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip padarė proceso teisės pažeidimą, kartu neužtikrindamas teisingo proceso ir pažeisdamas R. B., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, procesines teises, įtvirtintas ANK 571 straipsnyje ir 577 straipsnio 2 dalyje.

Dėl ANK 627 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 650 straipsnio 3 dalies taikymo

15. Prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo teigiama, kad apygardos teismas, be kita ko, nesilaikė ANK 627 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, nes neinformavo nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nei jo atstovo apie apeliacinio skundo nagrinėjimo laiką ir formą.

16. ANK XXXV skyriuje, kuriame reglamentuojamas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, esančio ANK 627 straipsnio 1 dalyje nurodomi klausimai, kuriuos išnagrinėja ir išsprendžia teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Be kitų klausimų, teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai (ANK 627 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Tuo tarpu ANK 645 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus XXXVII skyriuje nustatytas išimtis. Būtent išimtis dėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų informavimo apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką yra įtvirtinta ANK 650 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad apie bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimą šalims pranešama specialiame tinklalapyje ir teismo skelbimų lentoje. Tuo atveju, kai rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, apie jo laiką ir vietą pranešama ANK 644 straipsnyje nurodytiems asmenims. Prireikus į teismo posėdį šaukiami liudytojai, ekspertai, specialistai, pareikalaujama pateikti papildomą medžiagą (ANK 650 straipsnio 4 dalis).

18. Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 13P-144-(7.1.2) patvirtinto Teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad „Teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašas reglamentuoja <...> Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse <...> numatytų teismų pranešimų skelbimo, tikslinimo ir jų pripažinimo neaktualiais specialiame interneto tinklalapyje, kurio nuoroda prieinama Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje www.teismai.lt, procedūras.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad ANK 650 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas šalims pranešti apie bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimą specialiame tinklalapyje ir teismo skelbimų lentoje yra informacinio turinio, o tuo atveju, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, įstatyme nėra įtvirtinta teismui pareiga taip, kaip nustatyta ANK 650 straipsnio 4 dalyje, pranešti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pateikti prašymus dėl naujų bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-697/2021).

19. Aptartas teisinis reguliavimas ir jo kontekste suformuota teismų praktika suponuoja išvadą, kad ANK neįpareigoja apygardos teismo atskirai informuoti proceso dalyvius apie bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką. Vis dėlto toks reglamentavimas negali būti traktuojamas taip, jog neturi būti užtikrinta, kad proceso dalyviams būtų iš anksto žinoma, kada ir kokia – žodinio ar rašytinio proceso – tvarka bus nagrinėjamas apeliacinis skundas.

20. Nagrinėjamu atveju LITEKO nėra duomenų apie tai, kada buvo paskirta apeliacinio skundo nagrinėjimo data ir laikas, juo labiau kad prie apygardos teisme gauto apeliacinio skundo (LITEKO dokumento Nr. DOK-30850) nėra teisėjo, kuriam buvo paskirta byla dėl R. B. apeliacinio skundo, rezoliucijos dėl jos nagrinėjimo datos ir laiko nustatymo. Be to, nėra ir duomenų, patvirtinančių, kada paskirtas bylos nagrinėjimo posėdis buvo įvestas į LITEKO. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija neturi galimybės nustatyti, ar informacija apie bylos dėl R. B. apeliacinio skundo nagrinėjimą buvo iš anksto prieinama minėtame specialiame tinklalapyje.

21. Esant nustatytoms ir anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog apeliacinį skundą padavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. ir jo atstovas net ir specialiame tinklalapyje galėjo iš anksto sužinoti apie posėdžio datą ir laiką apygardos teisme bei tai, jog apeliacinis skundas bus nagrinėjamas rašytinio, o ne, kaip juo buvo prašoma, žodinio proceso tvarka. Dėl to, kas išdėstyta, nėra galimybės neabejotinai paneigti prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo argumentus dėl netinkamo proceso dalyvių informavimo apie apeliacinio skundo nagrinėjimą apygardos teisme, nepriklausomai nuo to, kad jie, kaip motyvuota anksčiau, nepagrįstai siejami su ANK 627 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimu.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija aptartus apygardos teismo padarytus proceso teisės pažeidimus pripažįsta esminiais, galėjusiais turėti įtakos neteisėtai nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl šių pažeidimų Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla perduotina nagrinėti apygardos teismui, kuris, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo aspektu turės iš naujo įvertinti apylinkės teismo nutartį pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą.

23. Teisėjų kolegija, perdavusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui, dėl prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstytų argumentų dėl kitų materialiosios ir proceso teisės pažeidimų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjai                                                                                                               Algimantas Valantinas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius