eA-476-492/2022

Administracinė byla Nr. eA-476-492/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00261-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2021 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 21-IL-30-00191-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo” (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 18 d. išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei Nr. (duomenys neskelbtini) ir užregistravo graižtvinius šautuvus: (duomenys neskelbtini), o Sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir graižtvinius šautuvus (duomenys neskelbtini), realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimu buvo nepagrįstai atimta GŠKĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė įsigyti ir turėti ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, bei esmingai suvaržyta teisė medžioti, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas formaliai taikant teisės normas, neištyrus ir objektyviai neįvertinus visų aplinkybių, kuriomis pareiškėjas buvo baustas už administracinius nusižengimus, nesilaikant bendrųjų teisės principų: teisingumo, protingumo, proporcingumo.

4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo nepagrįstas ir formalus aplinkybių tyrimas, neįvertinimas visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, nesilaikymas bendrųjų teisės principų lėmė nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo priėmimą, kuriuo buvo atimta GŠKĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė įsigyti ir turėti ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, bei iš esmės suvaržyta Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė medžioti.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime yra du prieštaravimai, o būtent, nurodyta, kad: 1) 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei; 2) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. administracinių nusižengimų registre tikrinant informaciją apie pareiškėją nustatyta, kad jis baustas už 128 administracinius nusižengimus, todėl padaryta išvada, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Prieš išduodant 2018 m. rugsėjo 18 d. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat buvo atlikta išsami analizė, siekiant nustatyti, ar yra duomenų, kad asmuo, dėl kurio yra sprendžiamas leidimo laikyti (nešioti) ginklus išdavimo klausimas, gali kelti grėsmę, ar ne. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 18 d. išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teigia, kad nebuvo nustatyta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (toliau – ir ANR išrašas) už 5 metus matyti, kad po 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. po leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo, buvo nubaustas už 38 administracinius nusižengimus.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad ANR išrašo duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., kai atsakovas išdavė leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei, buvo baustas už 90 administracinių nusižengimų, o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – už 24 administracinius nusižengimus. Tvirtina, kad tiek iki 2018 m. rugsėjo 18 d., tiek ir po 2018 m. rugsėjo 18 d. administracinių nusižengimų, už kuriuos buvo taikyta administracinė atsakomybė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis yra analogiškas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą ir nenurodydamas jokių motyvų, retrospektyviai nukreipė neva keliamą grėsmę ir į laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. laikotarpį, kuris jau buvo vertintas paties atsakovo, priėmusio sprendimą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Po 2018 m. rugsėjo 18 d. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo per daugiau nei dviejų metų laikotarpį už administracinius nusižengimus buvo baustas tik 38 kartus, t. y. tris kartus mažiau, nei per panašų laikotarpį iki 2018 m. rugsėjo 18 d. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

7. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Sprendime nedetalizavo, kokie administraciniai nusižengimai ir kokiu laikotarpiu buvo padaryti, nevertino tų administracinių nusižengimų pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, neatsižvelgė į pareiškėjo darbinę veiklą, nevertino kitų asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, t. y. nevertino visų aplinkybių, reikalingų pagrįstam ir teisėtam sprendimui priimti, todėl Sprendimas yra nepagrįstas. Sprendimo formalumą bei atsakovo neįsigilinimą į situaciją rodo tai, jog nepasisakyta dėl pareiškėjo, kaip tuometinės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini) ” ir UAB „(duomenys neskelbtini) ” vadovo atsakomybės. UAB „(duomenys neskelbtini)” yra pakeitusi pavadinimą ir šiuo metu vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)”. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ” (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini) ”) savo vardu yra įregistravusi 28 automobilius, o UAB „(duomenys neskelbtini) ” – 69 automobilius. Pareiškėjas, kaip dviejų bendrovių vadovas, nevairavo ir negalėjo vairuoti vienu metu visų bendrovėms priklausančių automobilių, o administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas kaip juridinio asmens vadovas už bendrovės darbuotojų padarytus administracinius nusižengimus.

8. Pareiškėjas vertino, kad administraciniai nusižengimai, už kuriuos yra baustas, o būtent: deklaracijų nepateikimas nustatytais terminais, neturėjimas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, vietinės rinkliavos mokėjimų tvarkos pažeidimai, tachografų lapų nepateikimas ir kt., nėra priskiriami prie šiurkščių nusižengimų, nėra keliantys grėsmę pareiškėjo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui tuo aspektu, jog būtų racionalu, teisinga ir sąžininga panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus fiziniam asmeniui.

9. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, kad Sprendime nurodyti duomenys „kokybiniu“ požiūriu nėra pakankami, kad būtų galima pareiškėjo atžvilgiu taikyti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, taip pat nėra nei pakankamai akivaizdūs, nei informatyvūs, jog būtų galima daryti išvadą apie keliamą grėsmę įstatyme nurodytoms vertybėms. Nusižengimai, už kuriuos yra baustas atsakovo vertintu laikotarpiu, nėra susiję su smurtu, ginklų, šaudmenų laikymo ir naudojimo, medžioklės taisyklių pažeidimais, nepagarba visuomenei, nekelia realios grėsmės pareiškėjo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, dėl jų nėra būtinybės atimti teisę įgyti ir turėti ginklus ar esmingai suvaržyti teisę medžioti.

10. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, netinkamai ir nepakankamai įvertinus sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis, nepagrįstai tuos pačius duomenis vertinus antrą kartą ir įvertinus kardinaliai priešingai nei pirmą kartą, nepagrįstai panaikinantis pareiškėjo teisę įgyti ir turėti ginklus, šaudmenis medžioklei bei esmingai suvaržantis teisę medžioti.

11. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas, o Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Viešosios policijos valdybos pateiktoje 2021 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 30-G-1812 (toliau – ir Pažyma) nurodytas faktines aplinkybes. Pažyma surašyta Departamento Viešosios policijos valdybai atlikus nuotolinę stebėseną Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – ir PLVIS); buvo tikrinami visų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų licencijavimo padalinių darbuotojų priimti sprendimai dėl apsaugos darbuotojų pažymėjimų ir leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ar panaikinimo asmenims, apie kuriuos PLVIS 2020 m. buvo gauti automatiniai pranešimai iš kitų informacinių sistemų.

13. Atsakovas nurodė Pažymos turinį, GŠKĮ nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir akcentavo, kad pareiškėjo neatsakingas, tyčinis ir sistemingas administracinių teisės pažeidimų padarymas yra keliantis grėsmę sau ir aplinkiniams; pareiškėjo elgesys rodo, kad jis suvokė savo veiksmų padarinius, suprato, jog taip elgiasi neteisėtai, nesilaiko įstatymų. Buvo nuspręsta, jog pareiškėjas savo veiksmais gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai yra tyčinės veikos ir todėl buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas padarė 55 administracinius nusižengimus t. y. 1 kartą vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone; 46 kartus neatliko pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas; 5 kartus vairuodamas transporto priemonę, esant nustatytam važiavimo greičiui, viršijo nustatytą greitį; 3 kartus nesusimokėjo už stovėjimą nustatyta tvarka, pastatė automobilį mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. 2020 m. policijos veiklos rezultatų ataskaitoje minima, kad pagrindine eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastimi buvo saugaus greičio viršijimas; dėl šių pažeidimų įvyko 31 proc. tokių eismo įvykių.

15. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Sprendimu nėra apribojama teisė medžioti, o tik panaikinamas leidimas. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas yra nerūpestingas ir neatsakingas asmuo, kuris nelinkęs laikytis įstatymų ir bando išvengti pagrįstos atsakomybės. Sprendime nurodyti duomenys apie asmenį yra pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinant teisėtą ginklo leidimo siekiantiems asmenims išdavimą, tinkamai įgyvendino GŠKĮ nuostatas, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

17. Departamentas nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją, išreikštą atsiliepime ir sutinka su išvada, kad pareiškėjas nuolat daro teisėtvarkos pažeidimus ignoruodamas galiojančias teisės normas, todėl kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas padarė naujus 55 administracinius nusižengimus.

18. Departamentas teigė, kad iš atsakovo pateiktų konkrečių duomenų akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus, o būtent nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. yra nusižengęs 55 kartus. Dėl šių sistemingai daromų teisės pažeidimų ir buvo konstatuota, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nuolatiniu administracinių nusižengimų, tarp kurių yra ir vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (nustatyto greičio viršijimas), keliančių didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, darymu neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu – ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles. Pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai yra tyčiniai, todėl tai suponuoja pagristą išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai linkęs ignoruoti nustatytas visuomenines normas ir taisykles, todėl yra pagrindo konstatuoti, kad jis kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

19. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo teiginių akivaizdu, kad jis, būdamas įmonių vadovu, tam tikrais atvejais, prieš sumokėdamas nustatytas baudas, galimai, nenurodė asmenų, kurie iš tiesų vairavo transporto priemones ir padarė jau minėtus nusižengimus. Asmuo visuomet turi pareigą pranešti apie teisės pažeidimą padariusį asmenį, tą ir privalo padaryti, bet neprisiimti kažkieno kaltės. Pareiškėjo teiginiai, kad „dauguma juridinių asmenų vadovų nesigilina ir sumoka”, parodo atsainų požiūrį, kas vienareikšmiškai leidžia suprasti, kad pareiškėjas, kaip vadovas, už kitus asmenis sumokėdamas paskirtas baudas tai suvokia ir žino.

20. Departamentas vertino, kad iš bylos duomenų visumos matyti, jog pareiškėjas akivaizdžiai ir sąmoningai neigia visuomenėje priimtas socialinio elgesio, taip pat ir Kelių eismo taisykles, teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindo pareiškėją vertinti keliantį grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

II.

21. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

22. Teismas nurodė, kad Sprendimu, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nuspręsta: 1) panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; 2) įstatymų nustatyta tvarka realizuoti graižtvinius šautuvus CZ 550, 7 mm kal., Nr. A787257; CARL GUSTAF Other 48845, 6.5 mm kal., Nr. 481474, lygiavamzdžius šautuvus IZH 58, 16 mm kal., Nr. G9028; GLADIUS Other 50209, 12 mm kal., Nr. 059091.

23. Teismas nustatė, kad Sprendime nurodyta, jog, tikrinant informaciją apie pareiškėją administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jis baustas už 128 administracinius nusižengimus: 1 kartą už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ” vadovas nustatytais terminais nepateikė mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 2017 m. sausio ir gegužės mėn. deklaracijų, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 187 str.; 102 kartus už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą (ANK 415 str.); 14 kartų už nustatyto greičio viršijimą (ANK 416 str.); 4 kartus už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 417 str.); 5 kartus už vietinės rinkliavos, už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus (ANK 418 str.); 1 kartą už tai, kad nepateikė duomenų, kas vairavo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini) ” priklausantį automobilį ir viršijo leistiną greitį (ANK 431 str.); 1 kartą už tai, kad nepateikė tachografų lapų (ANK 455 str.).

24. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino pareiškėjo veiksmus (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. tyčia, periodiškai ir nuolat daryti teisėtvarkos pažeidimai), kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, jo elgesio pobūdį, ir vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, padarė išvadą, kad pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu jo elgesio praeityje vertinimu, nurodo, jog atsakovo nurodyti faktai (jų pareiškėjas nekvestionuoja) nesudaro pagrindo panaikinti jam išduotą leidimą.

25. Teismas, apžvelgęs GŠKĮ nuostatas (40 str. 1 d. 10 p.,17 str. 1 d. 10 p.) ir jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinęs byloje esančius duomenis apie nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. nustatytus pareiškėjo padarytus 55 pažeidimus, padarė išvadą, kad akivaizdu, jog pareiškėjas yra linkęs sistemingai daryti administracinius nusižengimus, ir atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros ir jo naikinti nėra pagrindo.

26. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, teismas nurodė, kad atsakovas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, turėjo teisę panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismas išaiškino, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija vertino, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, todėl aplinkybė, jog atsakovas išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir vėliau jį panaikino, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu.

27. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis yra tik įmonių direktorius ir jokių nusižengimų asmeniškai pats nepadarė, teismas nurodė, kad atsakovo pateiktos pažymos iš administracinių nusižengimo registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, ir tai atitinka GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas. Būtent pareiškėjas, o ne kiti asmenys, yra baustas už nurodytus 55 pažeidimus.

28. Teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino GŠKĮ reikalavimus. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, o pareiškėjo argumentai apie Sprendimo nemotyvuotumą yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovas pateikė pakankamai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios nulėmė GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tinkamą taikymą. Iš Sprendimo turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, todėl Sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

III.

29. Pareiškėjas M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

30. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą, rėmėsi neegzistuojančiomis aplinkybėmis – byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjui būtų buvę pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, nors teismas nurodė, kad „Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus pažeidimus ir jam reikštus įtarimus dėl nusikalstamos veikos <...>“.

30.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas per daugiau nei dviejų metų laikotarpį už administracinius nusižengimus buvo baustas 55 kartus, o ne 38, t. y. teismas klaidingai interpretavo faktines aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą sprendimą.

30.3. Svarbu, kad administraciniai nusižengimai, už kuriuos yra baustas pareiškėjas, o būtent: deklaracijų nepateikimas nustatytais terminais, neturėjimas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, vietinės rinkliavos mokėjimų tvarkos pažeidimai, tachografų lapų nepateikimas ir kt., nėra priskiriami prie šiurkščių nusižengimų ir savaime nėra keliantys grėsmę pareiškėjo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

30.4. Didžioji dalis administracinių nusižengimų atsakovo vertintu laikotarpiu (102) padaryti už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. ANK 415 str. expressis verbis numato, kad šios pareigos nevykdymas

30.5. užtraukia baudą atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

30.6. Kitų pažeidimų, už kuriuos baustas pareiškėjas, yra mažiau: pavyzdžiui, net paties atsakovo duomenimis laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas, be minėtų pažeidimų dėl transporto priemonių neapdraudimo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, baustas 5 kartus už greičio viršijimą, 3 kartus už stovėjimo tvarkos pažeidimą, 1 kartą už naudojimąsi mobilaus ryšio priemone rankomis. Paties pareiškėjo pažeidimų yra mažai, tokio pobūdžio pažeidimai yra dažni ir nėra smerktini visuomenėje, todėl pareiškėjas savo elgesiu nerodė nepagarbos valstybėje nustatytoms taisyklėms.

30.7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad automobilio vairavimas neapdraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei nedideli Kelių eismo taisyklių pažeidimai (kartu vadinami nusižengimais) dėl jų mažareikšmiškumo negali būti siejami su GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte (dabar – GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas) nurodytos grėsmės atsiradimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-974/2014). Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada yra suderinama ir su tuo, kad administraciniai pažeidimai nuo nusikalstamų veikų yra atribojami būtent per jų pavojingumą, todėl teismas nepagrįstai nustatė, neva administraciniai nusižengimai neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

30.8. Teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovas, prieš išduodamas pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, privalėjo ir buvo įvertinęs pareiškėjo administracinių nusižengimų kiekį (didesnį nei panaikinant leidimą) ir pobūdį. Išdavęs leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsakovas tik patvirtino faktą, jog pareiškėjas savo asmenybe, charakteriu bei administracinių nusižengimų kiekiu ir pobūdžiu nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

30.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad viešojo administravimo subjektas neturi teisės panaikinti savo sprendimų, nepasikeitus jokioms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo padaręs didelį skaičių administracinių pažeidimų ir prieš išduodant leidimą ginklui, ir po to, pažeidimų pobūdis buvo toks pat, o pareiškėjo daromų pažeidimų skaičius mažėjo, tačiau dėl neaiškių priežasčių atsakovas savo iniciatyva nusprendė leidimą ginklui panaikinti. Šiuo atveju būtų susiklosčiusi kita situacija, jei atsakovas būtų svarstęs leidimo ginklui pratęsimo klausimą pagal nustatytą procedūrą, tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai atsakovas pats nusprendė savo sprendimą peržiūrėti ir jį panaikinti, nors panaikinimo teisė, nepasikeitus faktinėms aplinkybėms, nėra numatyta GŠKĮ.

30.10. Atsakovas neturėjo pagrindų pripažinti 38 pareiškėjo administracinių nusižengimų kaip teisėto pagrindo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimui, kai toks leidimas anksčiau atsakovo buvo suteiktas pareiškėjui padarius net apie 90 to paties pobūdžio administracinių nusižengimų ir dėl to pakeisti savo iniciatyva savo ankstesnio sprendimo, kai tokios teisės nenumato teisės aktai.

31. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad pareiškėjo apeliacinio skundas nepagrįstas, teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Departamentas nurodo, kad teismo teiginys, jog pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo, tikėtina, yra apsirikimas, tačiau šis netikslumas neturėjo lemiamos reikšmės priimant sprendimą. Pareiškėjo polinkis nuolat nesilaikyti teisės aktų reikalavimų rodo, kad pareiškėjo asmuo neatitinka aukštesnio atsakomybės standarto.

35. Departamentas teigia, kad pareiškėjo tiek asmeniniai, tiek kaip juridinio asmens vadovo padaryti pažeidimai vertintini neatsiejamai, nes rodo pareiškėjo atsainų požiūrį į nustatytas taisykles ir jų laikymąsi.

36. Departamentas akcentuoja, kad Pažyma yra pagrįsta, joje esančios išvados atitinka faktus, todėl Sprendimas atitinka valstybės saugomų interesų tikslus. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus nereiškia, kad toks leidimas galios visą laiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 10 d. priimto Sprendimo panaikinti pareiškėjo leidimą laikyti (nešioti) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendime neteisingai nurodyta aplinkybė apie pareiškėjui reikštus įtarimus dėl nusikalstamos veikos; kad teismas neteisingai nustatė faktus, nes po 2018 m. rugsėjo 18 d. (leidimo išdavimo) pareiškėjas buvo nubaustas ne 55, bet tik 38 kartus; akcentavo, jog padaryti pažeidimai nėra sunkūs ir nekelia grėsmės pareiškėjo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; teigė, kad viešojo administravimo subjektas neturi teisės panaikinti savo sprendimų, kai aplinkybės nėra pasikeitusios.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.

41. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai).

42. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.), kaip ir priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020; kt.).

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015).

44. Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018).

45. Sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas 2018 m. rugsėjo 18 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, buvo priimtas patikrinus informaciją apie pareiškėją administracinių nusižengimų registre ir nustačius, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jis buvo baustas už 128 administracinius nusižengimus: 1 kartą pagal ANK 187 straipsnį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nustatytais terminais nepateikė mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos; 102 kartus pagal ANK 415 straipsnį už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemonės nevykdymą; 14 kartų pagal ANK 416 straipsnį už nustatyto greičio viršijimą; 4 kartus pagal ANK 417 straipsnį už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitus KET pažeidimus; 5 kartus pagal ANK 418 straipsnį už vietinės rinkliavos mokėjimo už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti pažeidimus; 1 kartą pagal ANK 431 straipsnį už duomenų apie transporto priemonę vairavusį asmenį nepateikimą; 1 kartą pagal ANK 455 straipsnį už tachografų lapų nepateikimą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti teiginiai apie pareiškėjui pareikštus įtarimus dėl nusikalstamos veikos laikytini klaida ir šalinti iš teismo sprendimo motyvų.

46. Pareiškėjas teigia, kad po leidimo laikyti (nešioti) ginklus išdavimo 2018 m. rugsėjo 18 d. per daugiau nei dviejų metų laikotarpį jis buvo baustas tik 38 kartus, o ne 55, savo teiginius grindžia prie skundo pridedamu Administracinių nusižengimų registro išrašu. Teisėjų kolegija, įvertinusi Administracinių nusižengimų registro duomenis, pažymi, kad šie skirtumai yra nulemti skirtingo duomenų interpretavimo (kada padarytas pažeidimas, kada už juos pritaikyta atsakomybė ir pan.), tačiau netgi sutinkant su pareiškėjo nurodomais skaičiais, padarytų nusižengimų skaičius ir dažnis yra tokio masto, kad nesudaro prielaidų vertinti Sprendimo pagrįstumą kitaip, negu įvertino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai kartojasi, būdamas įmonių vadovas, jis sistemingai nevykdė pareigos viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones drausti privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu; vairuodamas viršijo nustatytus greičio ribojimus; vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone; nesusimokėjo už automobilio stovėjimą nustatyta tvarka. Toks pareiškėjo teisei priešingas elgesys pagrįstai įvertintas kaip keliantis grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas neginčija nurodytų pažeidimų faktų, tačiau nesutinka su jų įvertinimu teismo sprendime kaip sudarančių pagrindą taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, t. y. kad jo asmenybė kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

47.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

48. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą.

49. Pažymėtina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018). Tačiau pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo byloje nustatytus faktus vertinti kitaip. Pareiškėjo teiginiai, kad padaryti pažeidimai nėra sunkūs nei smerktini visuomenėje, laikytini subjektyviu jo vertinimu, prieštaraujančiu asmens, kuriam suteikiama teisė turėti šaunamąjį ginklą, atsakomybės standartui, keliančiam itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus. Pareiškėjo kaip įmonės vadovo neatsakingas elgesys, taip pat jo kaip fizinio asmens nustatyto saugaus greičio viršijimas, neleistinas naudojimasis mobilaus ryšio priemone vairuojant ir kiti pažeidimai, daromi sistemingai, laikytini ne tik nepagarba kitiems eismo dalyviams, bet grėsme kitų asmenų turtui bei saugumui. Be to, pareiškėjo subjektyvus požiūris į teisės normomis nustatytų reikalavimų sistemingą nesilaikymą reiškia jo netinkamas vertybines nuostatas, nepagarbą valstybėje galiojantiems įstatymams, asmens nenorą paklusti pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą, bei charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį daryti teisės pažeidimus. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 vertinamos aplinkybės laikytinos iš esmės skirtingomis, todėl išvados bylose negali būti tokios pačios.

50. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas savarankiškas pagrindas priimti administracinį sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ir leidimo laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimą, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokio sprendimo priėmimo negali saistyti aplinkybės, egzistavusios leidimo suteikimo metu; reikšmingais laikytini faktai, kurie nustatyti kaip pagrindas panaikinti leidimą. Pareiškėjo argumentai, kad leidimo suteikimo metu jis jau buvo baustas už administracinius nusižengimus (90 kartų), todėl leidimo panaikinimas už vėliau padarytus pažeidimus (38 kartus) neatitinka teisėtų lūkesčių principo, atmestini, nes teisėti lūkesčiai negali būti grindžiami teisei priešingu elgesiu.

51.  Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios nagrinėjamu visuomeninių santykių kontekste sudarytų prielaidas vertinti, kad pareiškėjui pritaikyta priemonė būtų neproporcinga, o tuo pačiu ir akivaizdžiai neteisinga. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

52. Pažymėtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu, teisė medžioti nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų. Taigi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti jo skundo reikalavimą.

53. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                              Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė