A-1421-492/2023

Administracinė byla Nr. A-1421-492/2023 Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00008-2023-1 Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), J. M. ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant L. V.,                                                                                                 dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui V. A., jo atstovei advokatei R. R., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K., vertėjams S. A. S., T. T.,             viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą sulaikymo skyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. A. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą 3 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. balandžio 4 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.  Centras nurodė, kad:

2.1. Užsienietis 2022 m. lapkričio 4 d. apie 12.20 val. Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas, nes panaudodamas ne jam priklausantį suklastotą (duomenys neskelbtini) piliečio T. M. pasą siekė išskristi iš Vilniaus į Paryžių. Nurodytą pasą Užsienietis parodė dokumentų patikrinimo metu Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnui.  Už nurodytą nusikalstamą veiką Užsieniečiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2.2. 2022 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 60 parų arešto bausmė. Užsienietis atlikęs paskirtą bausmę buvo paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus bei tą pačią dieną sulaikytas iki 48 valandų ir pristatytas į Centrą.

2.3. Centras nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei dokumentų, kurie suteiktų jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. 2022 m. lapkričio 5 d. Užsieniečio vykdytos apklausos metu jis prisistatė N. R., o vėliau prisistatė V. A.. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, jis būti Lietuvos Respublikoje neturi teisinio pagrindo, nėra pateikęs prieglobsčio prašymo, todėl jam pradėta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos  procedūra.

2.4. Užsieniečiui taikytini sulaikymo pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis.

             II.

3.  Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. sausio 6 d. sprendimu Centro teikimą iš dalies tenkino ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant jam teisę judėti tik apgyvendinimui skirtoje vietoje iki 2023 m. balandžio 4 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

4.  Pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka Užsienietis posėdžio metu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Teismas, vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C-36/20, kurioje išaiškinta, kad trečiosios valstybės pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos paprašo. Taigi,  trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, todėl teismas darė išvadą, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

5.  Teismas, įvertinęs, kad sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo nepriimtas, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis ar kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl Įstatymo tikslų galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis nei taikant sulaikymą, todėl nusprendė Centro teikimą tenkinti iš dalies ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje ribojant jo judėjimo laisvę tik apgyvendinimo teritorijoje.

III.

6.  Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo – skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis taip pat prašo iš Centro išreikalauti jo asmens bylą ir leisti jo atstovui teisme susipažinti su byla.

7.  Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta Užsieniečio nesulaikius. Pats faktas, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, nurodė savo vardą, pavardę ir gimimo datą rodo, kad jis yra linkęs bendradarbiauti su atitinkamomis valstybės institucijomis. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ketintų išvykti iš Lietuvos po jo prieglobsčio prašymo priėmimo pripažino.

7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė Užsieniečiui skirtos alternatyviosios sulaikymui priemonės trukmės – 3 mėnesių.

7.3. Byloje nėra jokių duomenų, kad Užsienietis piktavališkai elgėsi nagrinėjant Užsieniečio teisinio statuso klausimus, todėl jo laisvės ribojimas nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo paskirta priemonė turi būti pakeistą į kitą alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį Centre, tačiau netaikant jam judėjimo laisvės ribojimo.

8.  Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

9.  Centras atsiliepime į apeliacinį skundą grindžia tomis pat faktinėmis aplinkybėmis kaip ir teikime. Papildomai jis nurodo, kad Užsieniečio argumentai dėl nepagrįstai varžomos jo judėjimo laisvės yra klaidinantys, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą atsižvelgė, kad Užsienietis sulaikytas nusikaltimo vietoje, yra nubaustas pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 2 dalį ir jam skirta 60 parų arešto bausmė, kurią jis atliko. Centras atkreipė dėmesį, kad Užsienietis tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos (Pravieniškių) pareiškė norą dėl prieglobsčio suteikimo. Tai suteikia pagrindo manyti, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, nes vengia grįžti į kilmės valstybę. Centro vertinimu, Užsienietis gali bandyti slėptis ar savavališkai išvykti, ir taip sukelti nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Tokiu atveju laikytina, kad jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė ribojant jo judėjimo laisvę yra pagrįsta ir proporcinga tam, kad būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje.

9.1. Užsienietis iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, du kartus prisistatė skirtingais vardais ir pavardėmis. Centre Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento Užsienietis galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę. Šie faktai suponuoja išvadą, kad Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis ir trukdė valstybės tarnautojams teisingai nustatyti jo tapatybę.

10.  2023 m. vasario 7 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP) gautas kitas Užsieniečio apeliacinis skundas, kurį pasirašė advokatas V. K..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

11.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas apeliacinio skundo pateikto 2023 m. vasario 7 d. priėmimo klausimą, pažymi, kad šis apeliacinis skundas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 kalendorinių dienų nuo ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo terminą. Paskutinė apeliacinio skundo dėl šio teismo sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2023 m. vasario 6 d., o apeliacinis skundas pateiktas 2023 m. vasario 7 d. Pažymėtina, kad ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Apeliaciniame skunde nėra prašoma spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimo, nėra nurodomos svarbios priežastys dėl nurodyto termino praleidimo, todėl apeliacinis skundas negali būti priimamas ir kartu su priedais grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

12.     Apeliacijos dalykas ‒ Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimu Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. balandžio 4 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

13.     Centras teikime prašė Užsieniečiui skirti 3 mėnesių sulaikymą. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino iš dalies, pripažinęs Užsieniečio teisę teismo posėdžio metu pareikšti norą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir padaręs išvadą, kad Įstatymo tikslai bus pasiekti Užsieniečiui pritaikius švelnesnę nei sulaikymas ribojimą – apgyvendinimą Centre nustatant jo judėjimo laisvę tik Centro teritorijoje.

14.     Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodydamas, kad jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas nepagrįstas, nemotyvuotai įlgas.

15.     Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nenustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) būtų priėmęs sprendimą dėl jo prašymo.

16.     Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑3707‑575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

17.     Pažymėtina, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, iš jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti Užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).

18.     Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

19.     Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Kita vertus bylos duomenimis nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas jau kartą nusikalstamu būdu siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra nustatyta jo tapatybė ir jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis dėl jo tapatybės nustatymo. Kadangi Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

20.     Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti advokato V. K. pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.                                                                   (duomenys neskelbtini) piliečio V. A. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė