2K-197-697/2025

Baudžiamoji byla Nr. 2K-197-697/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41054-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.1.1; 1.2.23.3.2; 2.8.9.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 29 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Kantaravičiaus ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjos advokatės Lauros Sereckės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir E. B. paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas – viena para, ir E. B. paskirta galutinė 148 MGL (7400 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Irinos Valadkienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendis pakeistas. E. B. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 24 d. iki 2023 m. spalio 25 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260¹ straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, dalį šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:

1.1. E. B. 2023 m. birželio mėn. viduryje, dienos metu, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Mažeikiuose, Žemaitijos g. 20, iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 450 Eur įsigijo ne mažiau kaip 120,498 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir šią medžiagą laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. B. iki 2023 m. spalio 14 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, Nyderlandų Karalystėje, Delfzeilio (Delfzijl) mieste, esančioje parduotuvėje už 15 Eur įsigijo 10 vnt. želatininių saldainių (guminukų), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – Δ8-tetrahidrokanabinolio, šią medžiagą neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikydamas prie savęs, 2023 m. spalio 14 d. apie 11.40 val. UAB „H.“ nuomojamu automobiliu „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto Lenkijos pusėje esantį Budzisko–Kalvarijos pasienio punktą bei, neturėdamas leidimo, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda ir, būdamas Lietuvoje, dalį šių želatininių saldainių (guminukų) suvartojo, o ne mažiau kaip tris su puse želatininio saldainio (guminuko), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – Δ8-tetrahidrokanabinolio, neteisėtai laikė.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip tris su puse želatininio saldainio (guminuko), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – Δ8-tetrahidrokanabinolio, ir dalį, t. y. ne mažiau kaip 0,512 g, narkotinės medžiagos – kanapių dervos 2023 m. spalio 19 d. iš savo gyvenamosios vietos paėmė su savimi ir automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko link Lenkijos, ten tą pačią dieną apie 12 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo, automobiliu kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda ir, nuvykęs į Varšuvos miestą, Lenkijoje, dalį su savimi turimų paminėtų medžiagų suvartojo.

1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. B. savo turimas ir prie savęs laikomas medžiagas, t. y. ne mažiau kaip tris su puse želatininio saldainio (guminuko), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – Δ8-tetrahidrokanabinolio, ir ne mažiau kaip 0,512 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, atgabeno ir padėjo į automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2023 m. spalio 24 d. iš Varšuvos miesto Lenkijoje išvyko į Lietuvą, kur tą pačią dieną apie 16 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo, automobiliu kirto Lenkijos pusėje esantį Budzisko–Kalvarijos pasienio punktą, toliau – Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda, po to paminėtas narkotines ir psichotropines medžiagas automobiliu atgabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame laikė iki 2023 m. spalio 24 d., kol apie 19.15 val. rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią narkotinę medžiagą – 119,986 g kanapių dervos toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2023 m. spalio 25 d., kol apie 0.50 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. B. bylą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog E. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo ne mažiau kaip 120,498 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, taip pat želatininiais saldainiais (guminukais), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – Δ8-tetrahidrokanabinolio. Tačiau pirmosios instancijos teismas, E. B. pripažindamas kaltu ir nuteisdamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai neteisėtai įgytų ir laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bendrojo kiekio nevertino kaip labai didelio, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.   Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo praktiką ir remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Kiekių nustatymo rekomendacijos), konstatavo, kad E. B. tęstiniais veiksmais įgijo ir laikė 120,498 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kuri sudaro 96,3984 procento labai didelio kanapių dervos kiekio, o 0,065 g psichotropinės medžiagos THC (Δ8-tetrahidrokanabinolio) – 10,833 procento labai didelio THC (Δ8-tetrahidrokanabinolio) kiekio. Todėl, susumavus šias procentines dalis, bendras medžiagų kiekis sudaro 107,2314 procento (96,3984 + 10,833 = 107,2314) santykinio labai didelio kiekio, t. y. šis skaičius gana žymiai viršija 100 procentų santykinio labai didelio kiekio ribą, dėl to nuteistojo E. B. veiksmai kvalifikuotini ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.   Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėja advokatė L. Sereckė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendį be pakeitimų arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Netenkinus šių prašymų, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 62 straipsnį arba BK 54 straipsnio 3 dalį, E. B., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorė skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, tiek inkriminuodamas E. B. neteisėtus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tiek paskirdamas jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

4.2. Inkriminuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, byloje turi būti nustatyta nuteistojo kaltė (tiesioginė tyčia). Nuteistasis E. B. narkotines ir psichotropines medžiagas nedideliais kiekiais įgijo skirtingose vietose ir skirtingu laiku, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad E. B., įgydamas ir laikydamas šias narkotines ir psichotropines medžiagas sau vartoti, galėjo ar turėjo suvokti, jog jis disponuoja labai dideliu kiekiu šių medžiagų. Be to, nenustatyta, kad visų šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą siejo bendra E. B. tyčia neteisėtai disponuoti šiomis medžiagomis. Todėl taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip tęstiniai.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nuteistojo E. B. kaltę dėl padarytos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį grindė tik pagal apskaičiuotą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Kasatorės nuomone, toks kaltės dėl labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo preziumavimas akivaizdžiai ydingas ir visiškai neatitinka kaltės esmės.

4.4. Kasaciniame skunde kritikuojama kaip prieštaraujanti teismų praktikai apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistojo E. B. bendras laikytų narkotinių ir psichotropinės medžiagų kiekis, sudarantis 107,2314 procento, gana žymiai viršija 100 procentų santykinio labai didelio kiekio ribą. Kasatorės nuomone, tiek laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, tiek byloje nustatytos aplinkybės (t. y. kad nuteistasis narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo skirtingose vietose ir skirtingu laiku; psichotropinę medžiagą įgijo legaliai; šias įgytas medžiagas nuolat vartojo; negalėjo suvokti, kad disponuoja šių medžiagų labai dideliu kiekiu, ar tai, kad neturėjo tyčios disponuoti šių medžiagų labai dideliu kiekiu) pagrindžia, kad E. B. laikytų šių medžiagų kiekis tik nežymiai viršijo santykinio labai didelio kiekio ribą, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo laikytų medžiagų kiekį pripažino kaip labai didelį.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kaltu E. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskyrė neteisingą ir aiškiai per griežtą, byloje nustatytoms aplinkybėms ir kasacinės instancijos teismo praktikai bei teisingumo principui prieštaraujančią bausmę.

4.6. Pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam E. B. už inkriminuotą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę (mažesnę) bausmę, negu nustatyta įstatymo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas BK 62 straipsnio nuostatų, visiškai neatsižvelgė į E. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, nepagrįstai didelę reikšmę suteikė ankstesniems nuteistojo išnykusiems teistumams, taip pat tinkamai nevertino ir kitų byloje nustatytų aplinkybių (t. y. kad nusikalstama veika niekam nebuvo padaryta žala; pats narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebevartoja; pripažino savo kaltę ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ją išaiškinti; dirba ir finansiškai išlaiko tiek savo mažametį vaiką, tiek iš dalies nedarbingą, neįgalų tėvą; turi įsipareigojimų bankui; į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir kt.) bei jų visumos ir nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis yra pavojingas visuomenei. Atkreipiamas dėmesys, kad labai ilgas laisvės atėmimas, izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės, gali turėti ir negrįžtamai neigiamų pasekmių tiek nuteistojo socialiniams ryšiams, tiek profesiniams įgūdžiams. Be to, abejojama, ar dešimties metų laisvės atėmimo bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveiks nuteistąjį, kad atlikęs bausmę jis laikysis įstatymų ir vėl nebenusikals.

4.7. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas bausmės nuteistajam E. B. skyrimo klausimą ir vertindamas galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nukrypo nuo bausmių skyrimo taisyklių, netinkamai rėmėsi kasacinės instancijos teismo praktika, taip pat nepagrįstai pervertino byloje nustatytas aplinkybes, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, ir nepakankamai įvertino tas aplinkybes, kurios E. B. charakterizuoja teigiamai ir patvirtina mažesnį jo padarytos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pavojingumą, lyginant su rūšiniu tokių nusikalstamų veikų pavojingumu. Kasatorės nuomone, dėl to nuteistajam E. B. buvo paskirta aiškiai per griežta ir teisingumo principui prieštaraujanti bausmė.

5.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rimas Juodis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kvalifikuojant nuteistojo E. B. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir skiriant jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsti ir atmestini.

5.2. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad nuteistasis E. B. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, dėl to pagrįstai šiuos jo neteisėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

5.3. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

5.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. B. disponuotos medžiagos buvo įgytos skirtingose vietose ir skirtingu metu (tikslios jų įgijimo datos nebuvo nustatytos), tačiau visų nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą vienijo bendra nuteistojo tyčia neteisėtai disponuoti tokiomis medžiagomis savo vartojimui, be tikslo jas platinti. Todėl, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šie nustatyti nuteistojo veiksmai vertintini kaip tęstiniai. O šių medžiagų laikymas, gabenimas ir vartojimas kartu patvirtina, kad šiuos neteisėtus disponavimo veiksmus siejo bendra tiesioginė tyčia. Be to, nėra pagrindo abejoti, kad vien dėl to, jog draudžiamos medžiagos buvo įsigytos skirtingose vietose ir skirtingu laiku, E. B. nesuvokė, kad jos visos yra jo žinioje ir skirtos tiems patiems veiksmams įgyvendinti. Tai, kad E. B. galėjo ir turėjo suvokti, jog jis disponuoja labai dideliu kiekiu šių medžiagų, prokuroro nuomone, patvirtina aplinkybė, kad ir anksčiau nuteistasis turėjo pakankamai patirties, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų vartojimu, ir galėjo suprasti, kokį draudžiamų medžiagų kiekį jis turi savo žinioje, ar tai, kad kratos metu jo namuose buvo rasti su psichiką veikiančių medžiagų disponavimu susiję daiktai, t. y. svarstyklės, smulkintuvas (malūnėlis), folijos lankstinukai.

5.5.  Nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su kasatorės skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, jog nuteistojo E. B. bendras laikytų narkotinių ir psichotropinės medžiagų kiekis, sudarantis 107,2314 procento, gana žymiai viršija 100 procentų santykinio labai didelio kiekio ribą. Pažymima, kad Kiekių nustatymo rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai yra rekomendaciniai, todėl tais atvejais, kai nežymiai viršytas jose nurodytas tokių medžiagų kiekis, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kt.) ir nurodę savo sprendimo motyvus, gali peržengti lentelėse nustatytas ribas pripažindami mažesnį kiekį. Tačiau tokia teismų praktika nesudaro pagrindo teigti, kad E. B. disponuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis tik nežymiai viršijo labai didelio kiekio ribą. Be to, kasaciniame skunde taip pat nepateikiama jokių argumentų, kodėl toks kiekis (7,2314 proc.) galėtų būti vertinamas kaip nežymiai viršijantis labai didelio kiekio ribą. Tokių duomenų nenustatyta ir nagrinėjamos bylos medžiagoje.

5.6. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam E. B. turėjo paskirti švelnesnę negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę. Pažymima, kad tiek BK 54 straipsnio 3 dalies, tiek BK 62 straipsnio nuostatų taikymas siejamas su teismo diskrecija, o ne pareiga švelninti nuteistajam skiriamą bausmę.

5.7. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, išsamiai įvertino visas nuteistojo E. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad švelnesnės, nei įstatyme nustatyta, bausmės skyrimas nepasiektų BK nurodytų bausmės tikslų. Pažymima, kad nors E. B. teistumai išnykę, tačiau į juos būtina atsižvelgti, skiriant bausmę ir vertinant nuteistojo asmenybę bei jo polinkį taisytis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino, kad nuteistojo įvykdyti nusikaltimai sunkėja ir yra vis pavojingesni, o tai patvirtina, jog iki šiol nuteistajam paskirtos bausmės tik kurį laiką pasiekė prevencinius tikslus, tačiau realaus ilgalaikio poveikio nepadarė, nes nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.   Nuteistojo E. B. gynėjos advokatės L. Sereckės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl netinkamo BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo

7.   Kasaciniame skunde ginčijamas baudžiamojo įstatymo – BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo E. B. veiksmus iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį, nenustatė, kad jis žinojo ir suprato, jog jo neteisėtai disponuojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos sudarė labai didelį kiekį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais kasatorės argumentais.

8.   Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pažymėtina, kad kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti. Sprendžiant dėl asmens tyčios, vien faktiškai neteisėtai disponuotos psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekio nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jis neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti, – būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat patvirtinančias arba paneigiančias ir kaltininko suvokimą apie jų kiekį. Be to, svarbu pažymėti, kad asmens kaltės turinys kiekvienoje byloje nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias įrodytas faktines aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2007, 2K-426-507/2016, 2K-246-689/2019, 2K-167-719/2023 ir kt.). Taigi, sprendžiant asmens kaltės klausimą, negalima vadovautis nuostata, kad nustatyti asmens veiksmai, kurie atitinka objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, savaime lemia ir asmens kaltumą dėl tokios veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-976/2025).

9.   Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad E. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo ne mažiau kaip 120,498 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, taip pat želatininiais saldainiais (guminukais), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – Δ8-tetrahidrokanabinolio.

10. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime, remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika, teisingai įvertino visą pas E. B. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, t. y., apskaičiavus kiekvienos iš šių medžiagų kiekio procentinį santykį su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (2023 m. gegužės 25 d. įstatymo redakcija) nurodytu labai dideliu kiekiu (kanapių dervos – 96,3984 proc., THC (Δ8-tetrahidrokanabinolio) – 10,833 proc.) ir sudėjus šias procentines dalis, bendras medžiagų kiekis sudarė 107,2314 proc. santykinio labai didelio kiekio ribą (nes viršijo 100 proc. santykinio labai didelio kiekio ribą). Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nustatęs, jog E. B. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam inkriminuotą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį perkvalifikavo į BK 260 straipsnio 3 dalį.

11. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kyla už disponavimą labai dideliu narkotinių ar (ir) psichotropinių medžiagų kiekiu, bet kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis disponuoja, yra narkotinės arba (ir) psichotropinės, taip pat tai, kad jis disponuoja labai dideliu šių medžiagų kiekiu.

12. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi žemesnės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas E. B. kaltu ir nuteisdamas jį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą jo padarytai nusikalstamai veikai, nes padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, t. y. tinkamai neįvertinęs, ar E. B. nors bendrais bruožais suvokė, kad jis disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu.

13. Byloje nustatyta, kad E. B. želatininius saldainius (guminukus), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – Δ8-tetrahidrokanabinolio, įsigijo teisėtai Nyderlandų Karalystėje – parduotuvėje, kur šios psichotropinės medžiagos parduodamos legaliai, savo reikmėms. O 120,498 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos savo reikmėms įsigijo neteisėtai Mažeikiuose, iš romų tautybės asmens. Iš nuteistojo E. B. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, turinio matyti, kad jis žinojo ir suprato, jog disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir savo kaltę dėl to pripažino. Taip pat jis parodė, kad, įsigydamas narkotinę medžiagą – kanapių dervą, tikslaus kiekio nežinojo, o pasiūlymas jį sudomino dėl tinkamos kainos, o teisėtai įsigytus želatininius saldainius su psichotropine medžiaga parsivežė į Lietuvą, nes buvo tiesiog nespėjęs jų visų suvartoti Nyderlandų Karalystėje.

14. Nagrinėjamu atveju nustatant labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį būtina atidžiai įvertinti tai, ar asmuo, neturintis specialių žinių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo, vienoje iš Europos Sąjungos šalių legaliai įgijęs ir vėliau disponavęs trimis su puse vieneto želatininių saldainių (guminukų), galėjo suvokti, kad ši medžiaga sudarys 10,833 proc. labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio.

15. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog E. B. suvokė, kad jis disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu. O būtent tai, kad buvo neteisėtai laikomos skirtingos rūšies medžiagos (narkotinės ir psichotropinės), skirtingomis formomis – kanapių dervos ir želatininių saldainių (guminukų) pavidalu, kad šios medžiagos buvo įgytos skirtingais, teisėtumo požiūriu nevienodais būdais ir skirtingose valstybėse, taip pat laikytos atskirose vietose – automobilyje ir namuose – bei nevienodose pakuotėse (folijos lankstinukuose ir juodame plastikiniame maišelyje), leidžia daryti išvadą, jog net ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo patirties turėjęs nuteistasis E. B. negalėjo suvokti, kad šių neteisėtai disponuojamų medžiagų bendras kiekis yra labai didelis.

16. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. B. žinojo ir suprato, jog jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tačiau neturėjo realios galimybės suvokti ir nesuvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų, dėl to nuteistojo nusikalstamoje veikoje nėra BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyviojo požymio – tyčios.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. veiksmai, už kuriuos jis nuteistas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neatitinka šio nusikaltimo sudėties požymių. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikavęs nuteistajam E. B. inkriminuotą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis su pakeitimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 66 straipsnio nuostatų taikymo

18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. B. už padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260¹ straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Į šią paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 24 d. 19.15 val. iki 2023 m. spalio 25 d. 15.50 val. (viena para), atitinkantis 2 MGL, ir nustatyta, kad E. B. turi sumokėti 148 MGL (7400 Eur) dydžio baudą.

19. Pažymėtina, kad, pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomi pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Šios šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistojo E. B. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jo laikinojo sulaikymo laiką įskaitant į jam paskirtą bausmę – baudą.

20. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir į E. B. paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (viena diena), vieną dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatytina, kad E. B. paskirta bausmė yra 144 MGL (7200 Eur) dydžio bauda.

21. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę E. B. realiai pradėjo atlikti nuo 2025 m. gegužės 12 d. 9 val. (4 t., b. l. 119–122, 124–125) ir ją atlieka iki šiol.

22. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiosios situacijos, kai toje pačioje byloje reikia įskaityti kitos rūšies paskirtą ir atliktą bausmę, BK nereguliuoja. Todėl atitinkamai šioje situacijoje reikia vadovautis BK 66 straipsnio 2 dalimi, joje nurodyta, kad į paskirtą bausmę reikia įskaityti suėmimo ar laikinojo sulaikymo laiką. Tiek suėmimas, tiek laikinasis sulaikymas savo turiniu yra tapatūs laisvės atėmimo bausmei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140-594/2025, 2K-160-813/2025). BK 66 straipsnio 2 dalyje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomi pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. Be to, BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nauja BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nusikalstamas veikas padariusio E. B. teisinę padėtį, lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia redakcija (2007 m. birželio 28 d.), dėl to yra taikoma nuteistojo teisinę padėtį lengvinanti nauja BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija.

23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nuteistajam E. B. į naujai paskirtą bausmę – 144 MGL (7200 Eur) dydžio baudą įskaičius jo nuo 2025 m. gegužės 12 d. iki šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo dienos atliktą 232 dienų laisvės atėmimo bausmę, konstatuotina, kad E. B. laikomas atlikusiu bausmę (232 dienų x 6 MGL sudaro 1392 MGL).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendį su pakeitimais. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį dėl laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į nuteistajam E. B. paskirtą bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), į Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžiu E. B. paskirtą subendrintą bausmę – 150 MGL dydžio baudą įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 24 d. iki 2023 m. spalio 25 d. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką nuo 2025 m. gegužės 12 d. iki 2025 m. gruodžio 29 d. (232 dienų) ir laikyti E. B. atlikusiu bausmę. Įpareigoti įkalinimo vietos administraciją nedelsiant paleisti E. B. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo). Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                              Rima Ažubalytė

Darius Kantaravičius

Alvydas Pikelis