2K-127-303/2023

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-127-303/2023 Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00004-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.1; 2.1.7.4; 2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 4 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, išteisintajam V. S., jo gynėjams advokatams Mindaugui Barkauskui, Gediminui Marcinkevičiui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį 550 MGL (27 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš V. S. konfiskuota 5000 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – ketveriems metams atimta teisė eiti statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis. V. S. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priteista V. S. iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 7000 Eur jo patirtų išlaidų advokatų teisinėms paslaugoms atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, jo gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė : I. Bylos esmė

1.   Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo ir savo sutuoktinės V. S. bei UAB „P“ naudai už teisėtą veikimą, t. y. už tai, kad jis, vykdydamas įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą ir turėdamas teisę eiti bendrosios statinio statybos vadovo techninės priežiūros vadovo pareigas, 2017 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp UAB „Pa“ ir UAB „S“, pagrindu, 2017 m. birželio 15 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „S“ ir UAB „Pag“, pagrindu bei 2018 m. vasario 19 d. UAB „Pa“ direktoriaus įsakymu būdamas paskirtas atlikti statinio paviršinių nuotekų surinkimo tinklų (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas, neteiktų perteklinių pastabų bendrovės „Pe“ filialo rengiamai statybos dokumentacijai, nestabdytų statybos darbų atlikimo ir statybos darbų priėmimo pagal 2017 m. birželio 20 d. sutartį, 2018 m. gegužės 7 d. susitikimo su R. K., bendrovės „Pe“ filialo vadove bei UAB „A“ direktore, metu iš pastarosios pareikalavo duoti 5000 Eur dydžio kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas užmaskuoti kyšį kaip užmokestį už patalpų nuomą, 2018 m. gegužės 10 d. 14.57 val. V. S. iš savo elektroninio pašto atsiuntė R. K. į jos elektroninį paštą nekilnojamojo turto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovės „Pe“ filialas išsinuomoja patalpas iš UAB „P“, kurios direktorė yra V. S. sutuoktinė V. S., už 5000 Eur sumą (su PVM – 6050 Eur). 2018 m. gegužės 18 d. 15.32 val. R. K. nurodymu bendrovės „Pe“ filialo vyriausiajai buhalterei iš bendrovės „Pe“ filialo valdomos banko sąskaitos į UAB „P“ valdomą banko sąskaitą atlikus 6050 Eur su PVM (5000 Eur be PVM) pavedimą, V. S. užmaskuotai, kaip užmokestį už patalpų nuomą, iš R. K. priėmė 5000 Eur kyšį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. S. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veikoje nebuvo kyšininkavimo (BK 225 straipsnio 1 dalis) požymių. Teismas padarė išvadą, kad 2018 m. gegužės 7 d. vykusio pokalbio metu V. S. pasiūlė R. K. išsinuomoti patalpas, tačiau toks siūlymas nėra kyšio reikalavimas, o vien tai, kad R. K. tokį V. S. siūlymą suprato kaip kyšio reikalavimą už tai, kad jis nebeteiktų teisėtų pastabų rangos darbams, bei šią žinią telefonu pranešė A. B., neleidžia pripažinti V. S. kaltu kyšininkavus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuodugni baudžiamosios bylos medžiagos analizė leido padaryti pagrįstą išvadą, jog tokiu būdu V. S. padėjo užtikrinti, kad rangovas tinkamai vykdytų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o vėlesni jo veiksmai tik patvirtina, kad V. S. ir toliau rangovui kėlė pagrįstus reikalavimus, dėl to galiausiai bendrovė „Pe“ sustabdė darbus, o UAB „Pag“ vienašališkai atsisakė sutarties.

III. Kasacinio skundo argumentai

3.   Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Pačebutas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais, t. y. jo aprašomojoje dalyje pašalinti formuluotę „kaltinamas tuo, kad <...>“ bei žodį „<...> perteklinių“ ir nurodyti konkrečias įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes (išdėstyta kasacinio skundo 9–10 puslapiuose). Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes šios išvados nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nuosprendyje nenurodė teismo nustatytų bylos aplinkybių, taip pat motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti išsamią įrodymų analizę ir pateikti atitinkamai motyvuotas išvadas, kartu pasisakydamas dėl apeliacinių skundų pagrįstumo, tačiau iš esmės išsamiai ir nešališkai neištyrė byloje surinktų įrodymų ir, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, ignoravo svarbius bylos duomenis. Teismas šališkai ir tendencingai atliko įrodymų vertinimą, selektyviai vertino įvykio aplinkybes ir įrodymus (vertino tik V. S. teisinančius įrodymus ir nevertino įrodymų, kurie pagrindžia jo kaltę), subjektyviai ir klaidingai juos interpretavo, neatskleidė įrodymų tarpusavio santykio, nevertino įrodymų viseto. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nesusiejo atskirų faktų į vientisą grandinę, vertino juos atsietai, nenustatė priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir nepagrįstai išteisino V. S..

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, išteisinamajame nuosprendyje nurodęs, kad nėra įrodymų, jog V. S., pasiūlydamas R. K. nuomotis patalpas, reikalavo kyšio, po to nuomos mokesčio pagrindu jį priėmė, kad V. S. versija, jog jis siekė, kad rangovas tinkamai vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir aprūpintų inžinierius patalpomis darbui, yra nepaneigta, įrodymus vertino pasirinktinai – tik teisinančius V. S., nors, priimdamas sprendimą išteisinti V. S., teismas privalėjo vadovautis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimais ir nurodyti, kokiais įrodymais ir motyvais remdamasis priima sprendimą išteisinti ir kodėl atmeta kitus V. S. kaltinančius įrodymus.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, visiškai nepagrįstai atmetė liudytojos R. K. parodymus, juos vertino kaip nenuoseklius ir nepatikimus, nors ji viso proceso metu tvirtino, jog jai nuvykus pas V. S. ieškoti išeities, kad jis neteiktų perteklinių pastabų ir pritartų darbų vykdymui, pastarasis už tai pareikalavo kyšio, pasakydamas ar parodydamas ranka „penki“, o tai ji suprato kaip reikalaujamą pinigų sumą – 5000 Eur; vėliau tie pinigai buvo pervesti į V. S. nurodytos įmonės sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad R. K. nėra nuosekli, aiškindama apie tai, kaip sužinojo, jog V. S. reikalaujamas kyšis buvo užmaskuotas jai atsiųsta patalpų nuomos sutartimi, nevertino R. K. parodymų, kad pokalbio su V. S. metu kalbos apie patalpų nuomą nebuvo, V. S., jiems tariantis dėl spaudo „pritariu statyti“ uždėjimo, pasakė „penki“ ir „pagalvos kaip, kad turi keletą firmelių“. R. K. suprato, kad jis reikalauja 5000 Eur kyšio už tai, jog jis daugiau nekels nepagrįstų pretenzijų. R. K. parodė, kad kitos savaitės pradžioje V. S. atsiuntė elektroninį laišką su patalpų nuomos iš UAB „P“ sutartimi. Ji suprato, kad jų įmonei reikia išsinuomoti tas patalpas už jo sutartyje nurodytą kainą – 5000 Eur, tokiu būdu ji turi jam sumokėti 5000 Eur reikalaujamą kyšį. R. K. parodė, jog pokalbis apie kyšį nebuvo tiesus, pokalbis vyko užuominomis, tačiau ji aiškiai iš tokių veiksmų suprato, kad V. S. reikalauja kyšio. Pažymėtina, kad ši nusikalstama veika buvo išaiškinta vykdant kriminalinę žvalgybą. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja R. K. iš esmės nurodė analogiškas faktines aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu atliekamų apklausų metu, todėl nėra pagrindo laikyti jos parodymų nenuosekliais bei nepatikimais. R. K. parodymus patvirtina kiti įrodymai, kurių gavimui R. K. neturėjo įtakos (nežinant buvo klausomasi telefoninių pokalbių ir kt.). Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad teisiamojo posėdžio metu R. K. buvo apklausta kaip liudytoja, prisiekė sakyti tiesą ir buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad R. K. parodymai yra nenuoseklūs, tačiau tai konstatavęs įrodymų tyrimo neatliko, neapklausė liudytojos R. K., negretino jos parodymų ir kitų įrodymų, neištyrė ir nepašalino konstatuotų R. K. parodymų neatitikimų ir tokių neatitikimų priežasčių. Apylinkės teismas išsamiai išanalizavo liudytojos R. K. parodymus, juos palygino tiek tarpusavyje, tiek ir gretindamas su kitais faktiniais duomenimis, todėl apylinkės teismo išvadomis dėl V. S. kaltės netikėti nėra pagrindo.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės vertino tik R. K. ir V. S. parodymus, R. K. parodymus pripažindamas kaip nenuoseklius ir nepatikimus, o V. S. parodymus pripažindamas patikimais, nors pastarieji prieštarauja bylos faktiniams duomenims. Teismas visiškai nevertino liudytojų A. B., G. J., D. G., V. K. ir kitų liudytojų parodymų, kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų, V. S., V. S., R. K., S. G. naudojamų elektroninių paštų duomenų, V. S., R. K. naudojamuose kompiuteriuose bei R. K. mobiliojo ryšio telefone, programėlėse „Viber“, „WhatsApp“ rastų duomenų, rašytinės bylos medžiagos, jų neanalizavo, negretino tarpusavyje, nenustatinėjo loginio ryšio buvimo tarp šių faktinių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad liudytojų A. B. ir G. J. parodymai bei duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos metu, yra išvestiniai iš R. K. parodymų, tendencingai atliko įrodymų vertinimą ir neatsižvelgė, kad tai yra duomenys, būtent patvirtinantys R. K. parodymų teisingumą. Be to, esant prieštaringiems asmenų parodymams (R. K. ir V. S.), apeliacinės instancijos teismas privalėjo labai kruopščiai ir atidžiai patikrinti visus įrodymus, esančius byloje, tačiau to nepadarė.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas netyrė įrodymų (R. K. mobiliojo ryšio telefono, R. K., V. S. elektroninio pašto, šių asmenų naudojamų kompiuterių apžiūrų metu gautų duomenų), kurie patvirtina R. K. ir V. S. susitarimą dėl kyšio davimo, R. K. nurodytas aplinkybes dėl patalpų nuomos sutarties, dėl „keleto firmelių“. Teismas nevertino ir netyrė pačios aptariamos nuomos sutarties, nenagrinėjo, kodėl susitikimo metu nebuvo aptariamos sutarties sąlygos, kodėl sutarties terminas buvo nurodytas būtent tik iki 2018 m. lapkričio 2 d., o ne iki objekto baigimo darbų, kodėl sutarties šalys neaptarė sutarties pratęsimo sąlygų ir kitų sąlygų patalpų naudojimosi tęstinumui užtikrinti, ar mėnesio nuomos mokestis atitinka tos dienos nuomos rinkos kainą, kodėl nuomos mokestis pagal sutartį turėjo būti sumokėtas iš karto už 6 mėnesius, neaptarė pinigų grąžinimo klausimo, nepasinaudojus patalpomis, ir sutarties nutraukimo sąlygų, visiškai nelogiškai sutartyje nurodė išankstinį 200 Eur sumokėjimą už komunalines paslaugas. Sutartyje nurodoma, kad, neįvykdžius 7 punkto reikalavimų, sutartis netenka galios. Sutarties 7 punkte nurodyta, kad visą sutarties kainą nuomininkas sumoka į nuomotojo sąskaitą iki 2018 m. gegužės 25 d. Šios aplinkybės turi lemiamą reikšmę veikos kvalifikavimui ir V. S. kaltės nustatymui. Aplinkybę, kad kyšis buvo priimtas užmaskuotai, prisidengus fiktyviu patalpų nuomos sandoriu, pagrindžia ir elektroniniu laišku iš UAB „P“ direktorės V. S. atsiųsta UAB „P“ išankstinė sąskaita.

3.6. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino R. K. parodymų dėl to, kad minėtų patalpų ji nematė, raktai nuo patalpų perduoti nebuvo, jokie patalpų perdavimo aktai nepasirašyti. Nors rangos sutartyje buvo nurodytas reikalavimas rangovui, kad jis suteiktų patalpas inžinieriui, tačiau šis reikalavimas buvo formalus, tai patvirtino ir liudytojas D. G., UAB „Pag“ projektų vadovas. Rangovas turėjo savo mobiliąsias patalpas, susirinkimai vyko užsakovės UAB „Pag“ patalpose, UAB „Pa“ turėjo savo patalpas. Akivaizdu, kad būtinumo rangovui nuomoti patalpų iš techniniam prižiūrėtojui UAB „Pa“ direktoriui V. S. priklausančios įmonės UAB „P“ nebuvo. Nei R. K., nei bendrovės „Pe“ filialas jokių ryšių su UAB „P“ neturėjo, nežinojo, kad yra tokia įmonė ir ji yra susijusi su V. S.. R. K. dėl šio fiktyvaus sandorio bendravo tik su V. S.. Patalpų nuomos sutartis buvo fiktyvi, ja siekta užmaskuoti kyšį. Nuomos sutarties fiktyvumą parodo ir faktas, kad R. K. nebuvo atsiųsti sutarties priedai; nuomotoja UAB „P“ neatsiuntė nuomininkui pasirašytos sutarties. Patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo surašytas, niekas nesinaudojo patalpomis. Realių civilinių teisinių santykių tarp nuomotojo ir nuomininko nebuvo, patalpos nuomininkui buvo visiškai nereikalingos.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas V. S. parodymus vertino kaip patikimus, motyvuodamas tuo, kad juos patvirtina liudytojo L. P. parodymai dėl patalpų apžiūros ir R. K. informavimo apie patalpų egzistavimą bei liudytojų V. K. ir S. G. parodymai apie tai, kad susirinkimų UAB „Pag“ metu buvo nuolat akcentuojama, jog pagal rangos sutartį rangovas privalo užtikrinti patalpas inžinieriui. Tačiau teismas vertino tik šių liudytojų parodymų dalį, netirdamas liudytojų parodymų visumos. Tik po pranešimo apie įtarimą V. S. įteikimo jis parodė liudytojui L. P. patalpas, leisdamas jomis naudotis, taip siekdamas sudaryti patalpų nuomos realumo regimybę. Visi apklausti liudytojai parodė, kad patalpas FIDIC inžinieriui bendru sutarimu suteikė užsakovas, jie nieko nežinojo apie patalpų nuomą iš UAB „P“. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nurodydamas, kad kasaciniame skunde nurodyti liudytojų parodymai ir aplinkybė, jog rangovas pagal rangos sutarties nuostatas privalo užtikrinti inžinieriui patalpas statybvietėje, suteikia pagrindą pripažinti V. S. parodymus patikimais.

3.8. Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, visiškai neaptarė ir neanalizavo kriminalinės žvalgybos metu surinktų faktinių duomenų, nelygino jų su kitais įrodymais, esančiais byloje, padarė išvadas, kurios prieštarauja visai bylos įrodymų grandinei. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, nuosprendį pagrindė kruopščia bei išsamia bylos duomenų analize.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5.   Kasacinis teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Dėl to kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6.   Kasaciniame skunde prokuroras, nesutikdamas su V. S. išteisinimu, daug dėmesio skiria apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritikai, teigdamas, kad neteisingai įvertinti ir interpretuoti byloje esantys duomenys, t. y. nepagrįstai sureikšminti išteisintojo V. S. parodymai, o liudytojos R. K. atmesti, nors jie, anot prokuroro, nuoseklūs, patikimi, juos patvirtina kiti bylos duomenys – liudytojų A. B., G. J. parodymai, duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu. Nors apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritiką prokuroras argumentuoja BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu bei motyvacijos stoka (BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimas), tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo argumentų, ji vis dėlto siejama ne su teisės taikymu šio teismo nustatytiems faktams, o su pačių faktų neigimu, t. y. su subjektyvia prokuroro nuomone, jog įrodymai turėjo būti įvertinti kitaip. Deklaratyviai įvardijamas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar BPK nuostatų pažeidimas nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į prokuroro kasaciniame skunde pateiktą prašymą pašalinti atitinkamas formuluotes ir nurodyti konkrečias įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad kasacinis teismas naujų faktinių aplinkybių nenustato, nes, kaip buvo minėta, tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva.

7.   Taigi, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl įrodymų vertinimo ir kitų BPK reikalavimų laikymosi (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 331 straipsnio 2 dalis)

8.   Vienas iš pagrindinių prokuroro kasaciniame skunde keliamų klausimų – įrodymų vertinimas, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus (išteisintojo V. S., liudytojos R. K., kitų liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, neanalizavo kriminalinės žvalgybos metu surinktų faktinių duomenų) ir padarė išvadas, prieštaraujančias visai įrodymų grandinei, taip pat pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus.

9.   Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą konstatuota, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018, 2K-129-495/2020, 2K-7-165-648/2021 ir kt.). Be to, vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

10. Minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, t. y. patikrinti: ar skundžiamo teismo nuosprendžio išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir kt., ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.

11. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Jo turinys reglamentuotas BPK 331 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie, be kita ko, yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

12. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. birželio 13 d. išteisintasis V. S., UAB „Pa“ specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą vykdęs S. G. bei FIDIC inžinierius V. K. rangovei „Pe“ nuolat teikė pastabas dėl rangos darbų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. S. teiktos pastabos, susijusios su statybos rūšimi bei reikalavimu laikytis norminių nuolydžių, buvo pagrįstos ir neperteklinės. Remiantis duomenimis, gautais atlikus neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmus, nustatyta, jog telefoninių pokalbių metu liudytojai R. K., A. B. ir G. J. buvo nepatenkinti V. S. ir S. G. reiškiamomis pastabomis, kadangi dėl to strigo rangos darbai. Byloje taip pat nustatyta, kad liudytoja R. K. 2018 m. gegužės 7 d. vyko pas V. S. ketindama jam pasiūlyti kyšį už tai, kad šis nebeteiktų pastabų dėl rangos darbų. 2018 m. gegužės 10 d. V. S. iš savo elektroninio pašto į R. K. elektroninį paštą atsiuntė nekilnojamojo turto – patalpų nuomos sutartį, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta ir patalpų nuomos suma – 5000 Eur (su PVM – 6050 Eur). 2018 m. gegužės 18 d. iš bendrovės „Pe“ filialo valdomos banko sąskaitos į UAB „P“ valdomą banko sąskaitą pagal R. K. nurodymą buvo atliktas 6050 Eur pavedimas.

13. Dėl šios situacijos žemesnės instancijos teismai padarė skirtingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis R. K. parodymais, kuriuos vertino kaip patikimus, padarė išvadą, jog V. S. 2018 m. gegužės 7 d. vykusio pokalbio su R. K. metu iš jos pareikalavo 5000 Eur kyšio ir jį paėmė užmaskuotai kaip mokestį už patalpų nuomą, t. y. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šis teismas laikė, kad R. K. parodymus patvirtina kitų liudytojų – A. B., iš dalies G. J. parodymai bei kriminalinės žvalgybos duomenys (telefoniniai pokalbiai), kartu pripažindamas, jog kokiu būdu V. S. reikalavo kyšio, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, konstatuodamas, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog V. S. minėto susitikimo metu iš R. K. pareikalavo kyšio ir vėliau atliko jo gavimo užmaskavimo veiksmus; šio teismo vertinimu, liudytojos R. K. parodymai, kuriais iš esmės ir buvo grindžiamas kaltinimas V. S., nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina jokie kiti patikimi įrodymai.

14. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis teismas išvadas padarė tinkamai įvertinęs visas reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, darydamas priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas dėl V. S. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybių, išsamiai išanalizavo visus, tiek išteisintąjį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius, įrodymus (t. y. paties išteisintojo V. S., liudytojų R. K., L. P., S. G., V. K., A. B., G. J. parodymus); vertindamas šiuos įrodymus, priešingai nei teigia kasatorius, klaidų dėl jų turinio nepadarė, lygino juos kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis (pavyzdžiui, gautais atliekant neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmus, rašytiniais įrodymais) ir savo išvadas pagrindė iš naujo įvertintų įrodymų visuma.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojos R. K. parodymų patikimumą, išsamiai aptarė ir analizavo jos parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu, ir motyvuotai pagrindė, kodėl daro priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas, kartu atkreipdamas dėmesį ne tik į jos parodymų kaitą, bet ir į aplinkybes, kuriomis tie parodymai buvo duodami. Šio teismo vertinimu, R. K. parodymai dėl esminių pokalbio dėl kyšio su V. S. aplinkybių netgi tarpusavyje yra prieštaringi – skirtingų apklausų metu ji vis kitaip aiškino tariamą kyšio reikalavimą, nurodydama, kad V. S. kyšio reikalavo žodžiu, pasakydamas „penki“, vėliau teigė, kad pokalbis apie kyšį nebuvo tiesus, V. S. nesakė „penki“, o gal tik parodė rankos gestu ir pan. Teismas taip pat įvertino, kad R. K. nebuvo nuosekli ir aiškindama, kaip ji (iš ko) suprato, jog kyšis tariamai buvo užmaskuotas patalpų nuomos sutartimi. Visos prieš tai aptartos aplinkybės leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino šios liudytojos parodymus vertindamas juos kaip pagrindžiančius V. S. kaltę reikalavus bei priėmus kyšį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog liudytojų A. B. ir G. J. parodymai, duomenys, gauti telefoninių pokalbių tarp šių asmenų metu, kuriais pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi kaip patvirtinančiais liudytojos R. K. parodymus, buvo išvestiniai iš pačios R. K. parodymų; minėti liudytojai atkartojo tik tas aplinkybes, kurias pati R. K. jiems buvo nurodžiusi.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai įvertino ir tai, kad V. S. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų L. P., S. G., V. K. parodymai, rangos sutartis, pagal kurią rangovė „Pe“ vis dėlto turėjo sutartinę pareigą techninės priežiūros komandai suteikti patalpas statybvietėje techninės priežiūros darbams atlikti. Versiją, kad V. S., pasiūlydamas R. K. nuomotis patalpas, tokiu veiksmu reikalavo kyšio, o vėliau jį užmaskuotai priėmė už tai, kad nebeteiktų pastabų dėl rangos darbų, paneigia byloje ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. rangos darbai vis tiek strigo, V. S. ir toliau reiškė pagrįstas pastabas ir reikalavo tinkamai vykdyti darbus, dėl to galiausiai bendrovė „Pe“ darbus sustabdė, o UAB „Pag“ vienašališkai atsisakė sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, visa tai kruopščiai įvertino ir padarė motyvuotas bei pagrįstas išvadas dėl V. S. išteisinimo.

17. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jais grįsdamas išvadas, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o savo išvadas motyvavo taip, kaip to ir reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

18. Kasacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikti dokumentai (2023 m. kovo 22 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2023 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra, banko išrašai), iš kurių matyti, kad advokatai G. Marcinkevičius ir M. Barkauskas, kaip išteisintojo V. S. gynėjai, teikė jam teisinę pagalbą nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme. Dėl to išteisintasis patyrė 1184,5 Eur išlaidas gynėjų paslaugoms apmokėti (t. y. advokatui G. Marcinkevičiui sumokėjo 640 Eur, advokatui M. Barkauskui – 544,50 Eur).

19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos, be kita ko, galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-152-303/2017, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

20. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų dydis dėl advokato darbo apmokėjimo neįpareigoja teismo priteisti jo nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant tokių išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos patirtų išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma šių išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019, 2K-43-387/2022). Dėl to, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, teismas gali sumažinti išteisintajam atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216-628/2021, 2K-43-387/2022).

21. Ši baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro kasacinį skundą, kuris teisėjų kolegijos nutartimi atmetamas. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro kasacinio skundo apimtį (nėra didelė), kasaciniame skunde keliamus klausimus, kurie tiesiogiai buvo susiję su išteisintojo V. S. interesais, šio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos nagrinėjimo žodiniame procese trukmę, išteisintojo gynėjų darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį, aplinkybę, jog gynėjai išteisintojo interesus gynė ir žemesnės instancijos teismuose (apylinkės teisme – G. Marcinkevičius, apygardos teisme – G. Marcinkevičius ir M. Barkauskas), todėl bylos medžiaga jiems gerai buvo žinoma, daro išvadą, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nėra būtina ir pagrįsta, todėl mažintina iki 600 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinį skundą atmesti. Priteisti iš valstybės 600 Eur išteisintajam V. S. patirtų išlaidų dėl advokatų darbo apmokėjimo atlyginimą.

Teisėjai                                                                                                Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė