AS-214-502/2024
Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.
Cituojamos nuostatos
Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.
Sprendimo tekstas
Administracinė byla Nr. AS-214-502/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00491-2024-5 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 5 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Merinesta“ dėl aktų panaikinimo, žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti (kaip prieštaraujančius Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 577 str. 2 d., 619 str. 1 d., 620 str. 2 d. nuostatoms) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) 2024 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 10-S-2616 ir administracinių nusižengimų bylų ROIK: 21131424141, 21131427755, 21131429637, 21131429744, 21131432243, 21131432409, 21131434959, 21131435154, 21131435311, 21131438034, 21131443455, 21131445559, 21131438117, 21131438356, 21131446177, 21131446250, 21131448280, 21131449049, 21131449478, 21131535086 automatinį nutraukimą Administracinių nusižengimo registro funkcionalumu; 2) įvertinti, ar Vilniaus apskrities VPK atsakingi pareigūnai nevilkino sprendimų priėmimo, savo pareigas atliko tinkamai ir ar nepažeidė ANK (ANK 577 str. 2 d., 611 str. 1 d., 613 str. 1 d., 616 str. 5 d., 619 str. 1 d. ir 620 str. 1 d. nuostatų); 3) įvertinti, ar ANK nesant reglamentuoto termino, per kurį institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, turi priimti (surašyti) ir paskelbti nutarimą, nepalikta teisinio reguliavimo spraga, kuri pažeidžia ANK nuostatas ir proceso dalyvių teises; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Merinesta“ 1 998,25 Eur turtinei žalai, o pareiškėjui – 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas kildino dėl pavėluotai priimto sprendimo po administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo, neinformavimo apie juos, dėl ANK nuostatų nesilaikymo nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, dėl ko šiame procese pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis, be kita ko, ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos atsakovo veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu. Teismo vertinimu, iš skundo turinio ir pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu vykdomų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo eiga, procesu, iš to iš esmės kildina ir žalos atsiradimą. Taigi, pareiškėjas tokio pobūdžio skundus ir prašymus gali teikti konkrečioje administracinėje byloje. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas kilęs ne dėl viešojo administravimo subjekto, veikiančio pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, veiklos ir priimto sprendimo, o dėl administracinių nusižengimų ir šioje teisenoje priimamų / nepriimamų sprendimų. Teismas nurodė, kad, pagal ANK 621 straipsnį, šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimų administracinių nusižengimų bylose teisėtumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Įvertinęs Vilniaus apskrities VPK 2024 m. vasario 5 d. rašto turinį teismas pažymėjo, kad šiame rašte pareiškėjui pateikiama informacija į jo 2024 m. sausio 2 d. pateiktą prašymą dėl sprendimų administracinių nusižengimų bylose pateikimo. Šis raštas, teismo manymu, nesukelia pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, kadangi jame išimtinai tik pateikta informacija apie administracinių nusižengimų bylose priimtus sprendimus, todėl raštas nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Aplinkybė, kad rašte nurodyta, jog jis per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas teismui teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo šio sprendimo vertinti kitaip. Teisės akto priskyrimo administraciniam teismui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, jame naudojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas kartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir aplinkybes bei pažymi, kad Vilniaus apskrities VPK pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, vilkino procesinius veiksmus ir pareiškėjui daro turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nebuvo priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose. Vilniaus apskrities VPK, kaip viešojo administravimo subjektas, nevykdydamas tiesioginių funkcijų ar vilkindamas jų atlikimą, atsisako tokius nutarimus priimti, todėl pareiškėjui nėra teisinio pagrindo kreiptis į apylinkės teismą. ANK nenumatyta procedūra dėl skundų padavimo administracinių nusižengimų bylose, kai nėra priimti nutarimai. Institucijos vilkinimu yra pažeidžiama ANK 577 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė ir užkertama galimybė ANK 621 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į apylinkės teismą. Be to, pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 9.3 punktą, tyrimas neatliekamas, kai skundžiami pareigūno proceso veiksmai ir sprendimai administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas netinkamai nurodo raštų apskundimo tvarką. Patenkinus pareiškėjo skundą, pasikeistų jo teisinė padėtis, teisių ir pareigų apimtis, todėl priešingi teismo argumentai yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismo ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalis pareiškėjo reikalavimų (susijusių su pareigūnų veiksmais / neveikimu) pagal ANK, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o Vilniaus apskrities VPK 2024 m. vasario 5 d. raštas nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių, todėl negali būti ginčo objektu. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad jis skundė atsakovo pareigūnų neveikimą, atsakovo veiksmai turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, be to, dėl atsakovo veiksmų / neveikimo pareiškėjui kilo turtinė ir neturtinė žala. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Reikalavimai skundui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021). Įvertinusi išdėstytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti ir nepagrįstai nesudarė pareiškėjui galimybės jų pašalinti bei tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad pareiškėjas formuluoja argumentus, susijusius su atsakovo vilkinimu atlikti veiksmus, taip pat dėl jo veiksmų (neveikimo) atsiradusia žala pareiškėjui. Tačiau pareiškėjo argumentai taip pat yra susiję ir su veiksmais (nutarimais / neveikimu), atliktais administracinių nusižengimų tyrimo procese, prašymu neturtinę žalą atlyginti konkrečiai bendrovei. Pabrėžtina, kad skundo dalykas (pareiškėjo reikalavimas) turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017). Pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjui ABTĮ reikalavimus skundui, nurodyti, kokie trūkumai privalo būti pašalinti siekiant, kad pareiškėjo skundas galėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neįgyvendino anksčiau minėtos pareigos veikti pakankamai aktyviai ir netinkamai įvykdė pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, nors pareiškėjas skunde nebuvo suformulavęs reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2024 m. vasario 5 d. rašto, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pirmiausiai, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui suformuoti tinkamą bei ABTĮ reikalavimus atitinkantį reikalavimą, o tik vėliau spręsti dėl jo priėmimo, todėl šiuo aspektu nepagrįstai vertino aptariamą raštą. Kartu pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad minėtas raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Taip pat pažymėtina, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020). Tiek iš aptariamo rašto, tiek iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad Vilniaus apskrities VPK 2024 m. vasario 5 d. raštas surašytas atsižvelgiant į pareiškėjo 2024 m. sausio 2 d. pateiktą prašymą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nurodytas aktas akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinio ginčo objektu. Minėta, pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės. Atsižvelgusi į tai, kad atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (ABTĮ 153 str. 1 d.), teisėjų kolegija neteikia argumentų dėl pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo išspręsti klausimą iš esmės. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Atsižvelgus į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas