eA-314-1188/2023
Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.
Cituojamos nuostatos
Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.
Sprendimo tekstas
Administracinė byla Nr. eA-314-1188/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02565-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 20 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) 2021 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. P–216 „Dėl tarnybinės nuobaudos“ (toliau – ir 2021 m. liepos 9 d. Įsakymas, ir Įsakymas 1); 2021 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. P–221 (pareiškėjos reikalavimuose padaryta rašybos klaida ir nurodytas Nr. P-216) „Dėl tarnybinės nuobaudos“ (toliau – ir 2021 m. liepos 14 d. Įsakymas, ir Įsakymas 2).
2. Pareiškėja nurodė, kad ji nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. (priešingai negu nurodyta skundžiamuose įsakymuose) dirbo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininke. Atsakovo 2021 m. liepos 9 d. Įsakymu ji buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą: 2021 m. balandžio 1 d. nuo 17.41 val. iki 17.46 val., 2021 m. balandžio 2 d. nuo 9.10 val. iki 9.15 val., neteisėtai prisijungė Integruoto baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – ir IBPS) prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos (toliau – ir KŽV) Ikiteisminio tyrimo skyriaus (toliau – ir ITS) atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentus, dėl to pažeidė Integruoto baudžiamojo proceso sistemos nuostatų (toliau – ir IBPS nuostatai) 54 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valdomų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų saugos nuostatų (toliau – ir Saugos nuostatai) 68.4 papunktį, ir konstatuota, kad jai turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Taip pat atsakovo 2021 m. liepos 14 d. Įsakymu pareiškėja buvo pripažinta padariusi analogišką tarnybinį nusižengimą: 2021 m. balandžio 7 d. 13.32 val. neteisėtai prisijungė IBPS-e prie Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00142-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentus, dėl to pažeidė IBPS nuostatų 54 punktą, Saugos nuostatų 68.4 papunktį, ir konstatuota, kad jai turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Šios tarnybinės nuobaudos buvo paskirtos atsakovo 2021 m. birželio 30 d. atitinkamai tarnybinių patikrinimo išvadų Nr. TT – 15 (toliau – ir Išvada 1) ir Nr. TT – 14 (toliau – ir Išvada 2) pagrindais.
3. Pareiškėja teigė, kad neginčija faktinių aplinkybių, jog tarnybinių patikrinimų išvadose nurodytais laikais iš tikro jungėsi prie ikiteisminių tyrimų Nr.01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21, bet tai buvo padaryta išimtinai tarnybos tikslais, pagal jai suteiktus įgaliojimus ir vykdant tiesioginio vadovo nurodymus išsiaiškinti aplinkybes dėl kalinio savižudybės, ir jokiu būdu tai nevertintina kaip piktnaudžiavimas suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise, nustatyta pareigybės aprašymo 5.20 papunktyje. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kodėl pareiškėja turėjo peržiūrėti ir peržiūrėjo ikiteisminio tyrimų Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21 tam tikrus duomenis.
4. Pareiškėja paaiškino, kad 2021 m. kovo 31 d. 7.21 val. į tarnybinį telefono numerį gavo Kalėjimų departamento pranešimą, jog Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) apie 6.40 val. nusižudė nuteistasis A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną po pietų pareiškėja gavo atsakovo Kalėjimų departamento direktoriaus V. K. žodinį pavedimą 2021 m. balandžio 1 d. nuvykti į Marijampolės PN ir susirinkti medžiagą, susijusią su minėtu įvykiu, įskaitant video įrašus ir registratorių duomenis. Pareiškėja, kartu su Imuniteto skyriaus vyriausiaisiais tyrėjais L. Š. ir A. T., 2021 m. balandžio 1 d. apie 11 val. išvyko vykdyti Kalėjimų departamento vadovo gautą užduoti. Prieš tai, buvo gautas telefoninis skambutis į laidinį tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), skambino asmuo, prisistatęs nuteistuoju D.P., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Skambinantysis D. P. pasakė, kad turi informacijos, susijusios su nuteistojo A. M. savižudybe Marijampolės PN. Marijampolės PN buvo gauta žodinė informacija, kad yra duomenų apie galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, susijusius su įvykiu. Todėl tikrinant gautą informaciją, IBPS pareiškėja iš savo tarnybinio kompiuterio pažiūrėjo ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-0-00174-21, pradėtą pagal kodą 555000 (mirties priežasčiai nustatyti). Imuniteto skyriaus pareigūnai 2021 m. balandžio 6 d. nuvyko į Pravieniškių PN-AK susitikti su skambinusiu nuteistuoju D. P. Iš šio nuteistojo gauta informacija buvo įforminta tarnybiniu pranešimu, kuriam suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Rengiant tarnybinį pranešimą, buvo siekta Kalėjimų departamento direktoriui pateikti kokybiško turinio informaciją, patikrinti susitikimo su nuteistuoju D. P. metu gautą informaciją, susijusią su 2021 m. kovo 31 d. nusižudžiusiu nuteistuoju A. M., todėl IBPS buvo pažiūrėta ar tikrai toks nuteistojo D. P. paminėtas įvykis yra užregistruotas IBPS. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00141-21 pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnį ir tai atitiko nuteistojo D. P. pateiktą informaciją.
5. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas 2018 metais priėmęs pareiškėją į darbą, kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Informatikos ir ryšių departamentas), prašydamas suteikti pareiškėjai prieigą prie vidaus reikalų sistemos centrinio duomenų banko tiesioginiu būdu šiomis teisėmis: Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų registras – skaitymo teise; IBPS (kurią nagrinėjamu atveju pareiškėja ir naudojo) – vadovo teise; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, VSATIS (Valstybės sienos apsaugos tarnybos registras), Gyventojų registras – skaitymo teise ir kt.). Atsakovas 2019 m. liepos 15 d. papildomai kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą, prašydamas praplėsti pareiškėjai suteiktas teises naudotis registrais. Ir tik 2021 m. gegužės 4 d. atsakovas kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą, prašydamas panaikinti pareiškėjai vadovo teises naudojant IBPS, tuo pripažindamas, kad iki šios datos pareiškėja turėjo teisę peržiūrėti Kalėjimo departamento padaliniuose vykdomų ikiteisminių tyrimų duomenis (pareiškėja galėjo peržiūrėti tik Kalėjimų departamento ir jo padalinių ikiteisminio tyrimo medžiagas). Taigi pareiškėjai įstaigos vadovo teisėmis buvo priskirtos ir suteiktos prieigos teisės prie IBPS, tai neginčija atsakovas, išvadose nurodęs, kad 2020 m. vasario 5 d. Kalėjimų departamento direktoriaus prašymu Nr. 1S-287 „Įregistruoti registro, informacinės sistemos naudotoją ir suteikti ar panaikinti naudotojo prieigos prie registro, informacinės sistemos teises“ pateiktu IRD, pareiškėja turėjo padalinio vadovo duomenų rašymo teises (R). Pagal Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-41 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.20 punktą, pareiškėjai buvo suteikta teisė naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis teisės aktų nustatyta tvarka tarnybinėms funkcijoms atlikti.
6. Pareiškėja teigė, kad IBPS (ir kitų registrų) duomenis tam įgalioti pareigūnai (net valstybės tarnautojai (IBPS nuostatų 5.3 punktas)) naudoja ne pagal prokuroro, ar institucijų, kurių registrus peržiūri, leidimus, o pagal duomenų teikimo sutartis tarp šių institucijų, pareigybės aprašymą, jei tai susiję su jų pareigybių aprašymuose nurodytų funkcijų vykdymu. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja nepadarė jokių tarnybinių nusižengimų, nes peržiūrėdama ikiteisminių tyrimų Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21 duomenis, tai darė tarnybos tikslais, pagal jai suteiktus įgaliojimus, apie tai buvo informuotas Kalėjimų departamento vadovas.
7. Pareiškėja nesutiko, kad ji nesilaikė Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 „Dėl Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas), 6.1 punkto reikalavimų.
8. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, jog pareiškėja, ėjusi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas, neteisėtai peržiūrėjo IBPS kaupiamus duomenis apie ikiteisminius tyrimus Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu buvo sudaryta komisija dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prašymo atlikti tarnybinį patikrinimą. Prokurorė nurodė, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 7 d., 13.32 val., jungėsi IBPS prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00141-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentą. Prokurorė nurodė, kad pareiškėjai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00141-21 nei raštu, nei žodžiu nebuvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kitas užduotis. Kalėjimų departamente 2021 m. gegužės 20 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja į prokurorę, kaip organizuojančią ikiteisminį tyrimą, nei žodžiu, nei raštu nesikreipė dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00141-21 medžiaga bei šią medžiagą kam nors teikti ar kur nors panaudoti. Dėl prisijungimo prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 buvo sudaryta atskira komisija pagal Marijampolės apylinkės prokuratūros prašymą atlikti tarnybinį patikrinimą. Vyriausiojo prokuroro pavaduotoja nurodė, kad pareiškėjai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00174-21 nei raštu, nei žodžiu nebuvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kitas užduotis. Todėl akivaizdu, kad pareigūnė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neteisėtai, jungėsi IBPS-e prie Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentą.
10. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamente 2021 m. gegužės 25 d. gautas Marijampolės apylinkės prokuratūros raštas, kuriame prokuroras nurodė, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00174-21 nei raštu, nei žodžiu pareiškėjai nebuvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kitokias užduotis. Kalėjimų departamente atlikus tarnybinius patikrinimus, remiantis pareiškėjos pateiktu paaiškinimu, akivaizdu, kad pareiškėja jungėsi IBPS-e prie KŽV ITS ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00141-21 ir prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 ne kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnė, atliekanti ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus ar kitus gautus ikiteisminio tyrimo pavedimus (užduotis), o tiesiog kaip Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė, siekdama susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00141-21 ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 duomenimis ir tokiu būdu patvirtinti ar paneigti nuteistojo D. P. suteiktos informacijos atitikimą tikrovei bei patikrinti gautą informaciją, kaip pati paaiškinime nurodė, apie galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, susijusius su A. M. mirtimi. Pareiškėja skunde nurodė, kad IBPS kaupiamus duomenis tikrino tarnybos tikslais, Pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų vykdymui. Tačiau pažymėjo, kad, siekiant gauti ikiteisminio tyrimo duomenis, būtina gauti leidimą iš: ikiteisminį tyrimą atliekančio, organizuojančio ar jam vadovaujančio prokuroro, ikiteisminį tyrimą atliekančio, organizuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro aukštesniojo prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo, ikiteisminį tyrimą atliekančio ikiteisminio tyrimo pareigūno. Iš tarnybinio patikrinimo metu gautų duomenų matyti, kad pareiškėja su prašymu leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00141-21 ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 duomenimis į prokurorą ar Kalėjimų departamento direktorių, ar KŽV ITS, t. y. padalinį, atliekantį minėtą ikiteisminį tyrimą, nesikreipė. Pareiškėjai Pareigybių aprašymo 5.20 papunkčiu suteikta teisė naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis teisės aktų nustatyta tvarka tarnybinėms funkcijoms atlikti. Atsakovas pažymėjo, kad Pareigybės aprašymo 5.20 papunktis ne tik suteikia teisę naudotis informacinių sistemų registrais ir sistemomis tarnybinių funkcijoms atlikti, bet ir aiškiai nustato, jog šiomis teisėmis tūri būti naudojamasi tik teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Atsakovas teigė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. prašymu Nr. 1S-287 „Įregistruoti registro, informacinės sistemos naudotoją ir suteikti ar panaikinti naudotojo prieigos prie registro, informacinės sistemos teises“, pateiktu Informatikos ir ryšių departamentui, pareiškėja turėjo padalinio vadovo duomenų rašymo teises (R). Ji buvo įsipareigojusi laikytis Saugos nuostatų reikalavimų. Kalėjimų departamentas jokių sutarčių dėl IBPS duomenų gavimo nėra pasirašęs. IBPS duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka, o IBPS duomenų naudojimas ar teikimas gyventojų registro sutartimi nėra reglamentuojamas. Akcentuoja, kad prisijungimui, duomenų peržiūrai (duomenų tvarkymui) prie kiekvieno valstybės registro ar sistemos nėra taikomi vienodi teisiniai pagrindai ir ta pati tvarka. IBPS duomenys yra priskirtini ypatingos svarbos apsaugai, o IBPS atitinkamai priskirtas ypatingos svarbos registro / valstybės informacinės sistemos elektroninės informacijos svarbos kategorijai ir kaip nurodyta aukščiau, prisijungimui prie IBPS duomenų peržiūrai yra taikomas atitinkamas teisinis reguliavimas, kaip ir kiekvienam valstybės registrui ar sistemai atskirai. Pareiškėja, būdama Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė, t. y. vadovaudama skyriui, kuriam iš priskirtų funkcijų yra ikiteisminių tyrimų atlikimas, turėjo žinoti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra priskirtini ypatingos svarbos apsaugai, o IBPS atitinkamai priskirtas ypatingos svarbos registro / valstybės informacinės sistemos elektroninės informacijos svarbos kategorijai. Todėl bet koks ikiteisminio tyrimo duomenų sužinojimas ne atliekamo ikiteisminio tyrimo tikslams pasiekti, gali pakenkti ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, valstybės interesus, laikantis nekaltumo prezumpcijos ir saugant žinias apie privatų gyvenimą ir (ar) siekiant užtikrinti baudžiamojo persekiojimo sėkmę. Pavedimus atlikti ikiteisminį tyrimą tiek Kalėjimų departamento KŽV ITS, tiek konkrečiam pareigūnui IBPS perduoda išimtinai tik prokurorai.
12. Pareiškėja skunde teigė, kad Kalėjimų departamentas, pradėdamas net penkis tarnybinius patikrinimus pareiškėjos atžvilgiu, siekė su ja susidoroti, todėl pareiškėja buvo priversta iš tarnybos išeiti savo noru. Atsakovas dėl šių teiginių nurodė, kad sudarydamas komisiją pirmam pažeidimui tirti neturėjo duomenų apie pareiškėjos atliktą kitą pažeidimą – neteisėtą jungimąsi prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21, todėl sudarant komisiją nebuvo galimybės šiai pavesti nagrinėti taip pat ir pažeidimą, apie kurį tuo metu nebuvo žinoma. Pareiškėja prie ikiteisminių tyrimų jungėsi neturėdama tam teisinio pagrindo, t. y. gauto leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Taigi skundžiami įsakymai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos panaikinti nėra jokio pagrindo.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Kalėjimų departamento 2021 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. P-216 ir 2021 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. P-221 bei priteisė pareiškėjai iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamente 2021 m. gegužės 4 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės N. U. 2021 m. balandžio 30 d. raštas Nr. IBPS-S-213803-21 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 30 d. Raštas), kuriame buvo prašoma, be kita ko, atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti klausimą dėl Kalėjimų departamento pareigūnės J. M. drausminės atsakomybės. Rašte nurodyta, kad Imuniteto skyriaus viršininkė J. M. 2021 m. balandžio 7 d. 13.32 val. jungėsi IBPS-e prie Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00141-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentą; minėtame ikiteisminiame tyrime J. M. nebuvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kitas užduotis, tad ji, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neteisėtai jungėsi prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00141-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentus.
15. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-142 buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija 1) ištirti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, išdėstytas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2021 m. balandžio 30 d. Rašte.
16. Teismas taip pat nustatė, kad Kalėjimų departamente 2021 m. gegužės 4 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. K. 2021 m. gegužės 4 d. raštas Nr. 3S-2069 (toliau – ir 2021 m. gegužės 4 d. Raštas), kuriame buvo prašoma atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti klausimą dėl Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. drausminės atsakomybės. Rašte nurodyta, kad J. M. 2021 m. balandžio 1 ir 2 d. jungėsi IBPS-e prie Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 ir susipažino / peržiūrėjo daugybę dokumentų; minėtame ikiteisminiame tyrime J. M. nebuvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kitas užduotis, tad ji, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neteisėtai jungėsi IBPS-e prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentus.
17. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-143 buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija 2) ištirti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, išdėstytas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2021 m. gegužės 4 d. Rašte.
18. Komisija 1 2021 m. gegužės 7 d. surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. LV-2411 (toliau – ir Pranešimas 1), kuriuo pareiškėja J. M. buvo informuota apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, šio patikrinimo pradėjimo aplinkybes, jų teisinį vertinimą ir galimą tarnybinį nusižengimą bei pan.; pareiškėja paprašyta per 5 darbo dienas nuo Pranešimo 1 gavimo dienos raštu pateikti paaiškinimą apie galimą tarnybinį nusižengimą ir kitas tarnybinio patikrinimo atlikimui reikšmingas aplinkybes. Pranešime 1 nurodyta, kad ji (pareiškėja) galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2021 m. balandžio 7 d., 13.20 val., nesilaikydama Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise, nustatyta Pareigybės aprašymo 5.20 papunktyje, neteisėtai prisijungė IBPS-e prie Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00141-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentą, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnį, IBPS nuostatų 54 punktą, Saugos nuostatų 12 punktą, 68.4 ir 68.7 papunkčius bei priedo 3.2 papunktį.
19. Komisija 2 2021 m. gegužės 7 d. surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. LV-2414 (toliau – ir Pranešimas 2), kuriuo pareiškėja J. M. buvo informuota apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, šio patikrinimo pradėjimo aplinkybes, jų teisinį vertinimą ir galimą tarnybinį nusižengimą bei pan.; pareiškėja paprašyta per 5 darbo dienas nuo Pranešimo 2 gavimo dienos raštu pateikti paaiškinimą apie galimą tarnybinį nusižengimą ir kitas tarnybinio patikrinimo atlikimui reikšmingas aplinkybes. Pranešime 2 nurodyta, kad ji (pareiškėja) galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2021 m. balandžio 1 ir 2 d., nesilaikydama Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise, nustatyta Pareigybės aprašymo 5.20 papunktyje, neteisėtai prisijungė IBPS-e prie Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentus, dėl to pažeidė BPK 177 straipsnį, IBPS nuostatų 54 punktą, Saugos nuostatų 12 punktą, 68.4 ir 68.7 papunkčius bei priedo 3.2 papunktį.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėja J. M. 2021 m. birželio 11 d. raštais Nr. 7S-41 ir Nr. 7S-39 buvo informuota, jog atliekamų tarnybinių patikrinimų terminas 2021 m. birželio 3 d. buvo pratęstas 30 dienų.
21. Pareiškėja 2021 m. gegužės 31 d. pateikė paaiškinimą dėl galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų (paaiškinimas gautas 2022 m. birželio 1 d.). Pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad su 2021 m. gegužės 7 d. įteiktais pranešimais Nr. LV-2411 ir Nr. LV-2414 apie galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus nesutinka, kadangi yra įsitikinusi, jog tinkamai, atsakingai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, gerai atliko jai pavestas funkcijas, prie IBPS Kalėjimų departamento administruojamų bylų jungėsi teisėtai, ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbė.
22. 2021 m. birželio 30 d. buvo surašyta Išvada 1, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad J. M. (iki 2021 m. gegužės 19 d. vykdžiusi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas) padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikydama Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise, nustatyta Pareigybės aprašymo 5.20 papunktyje, 2021 m. balandžio 1 d. nuo 17.41 val. iki 17.46 val., 2021 m. balandžio 2 d. nuo 9.10 val. iki 9.15 val. neteisėtai prisijungė prie IBPS-e Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentus, dėl to pažeidė IBPS nuostatų 54 punktą, Saugos nuostatų 68.4 papunktį. Nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje 1 siūloma pripažinti, kad J. M., vykdydama Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininko pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą; už padarytą tarnybinį nusižengimą, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punktu, J. M. siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
23. Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 8 dalies 2 punktu, 10, 12 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidus tarnybos sistemos pareigūnas skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau - Aprašas), 27, 29-30, 32-33, 44 punktais, ir atsižvelgdamas į Išvadą 1, 2021 m. liepos 9 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad J. M. (iki 2021 m. gegužės 18 d. ėjusi Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas) padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikydama Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise, nustatyta Pareigybės aprašymo 5.20 papunktyje, 2021 m. balandžio 1 d., nuo 17.41 val. iki 17.46 val., 2021 m. balandžio 2 d., nuo 9.10 val. iki 9.15, neteisėtai prisijungė IBPS-e prie Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentus, dėl to pažeidė IBPS nuostatų 54 punktą, Saugos nuostatų 68.4 papunktį. Pažymėjo, kad J. M. turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
24. 2021 m. birželio 30 d. buvo surašyta Išvada 2, kurioje nurodyta, kad J. M. (iki 2021 m. gegužės 19 d. vykdžiusi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas) padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikydama Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise, nustatyta Pareigybės aprašymo 5.20 papunktyje, 2021 m. balandžio 7 d., 13.32 val., neteisėtai prisijungė IBPS-e prie Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00141-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentą, dėl ko pažeidė IBPS nuostatų 54 punktą, Saugos nuostatų 68.4 papunktį. Nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje 2 siūloma, be kita ko, pripažinti, kad J. M., vykdydama Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininko pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą; už padarytą tarnybinį nusižengimą, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punktu, J. M. siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
25. Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 8 dalies 2 punktu, 10, 12 dalimis, Aprašo 27, 29-30, 32-33, 44 punktais, ir atsižvelgdamas į Išvadą 2, 2021 m. liepos 14 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad J. M. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikydama Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise, Pareigybės aprašymo 5.20 papunktyje, 2021 m. balandžio 7 d., 13.32 val., neteisėtai prisijungė IBPS-e prie Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00141-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentą, dėl ko pažeidė IBPS nuostatų 54 punktą, Saugos nuostatų 68.4 papunktį. Pažymėjo, kad J. M. turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
26. Teismas aptarė ginčui aktualias Statuto nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostatas ir nurodė, kad pareiškėja yra patraukta tarnybinėn atsakomybėn už tai, jog ji: 2021 m. balandžio 1 d. nuo 17.41 val. iki 17.46 val., 2021 m. balandžio 2 d. nuo 9.10 val. iki 9.15 val. neteisėtai prisijungė IBPS-e prie Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentus; 2021 m. balandžio 7 d. 13.32 val. neteisėtai prisijungė IBPS-e prie Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00141-21 ir susipažino / peržiūrėjo dokumentą. Dėl šių nusižengimų pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekami du tarnybiniai patikrinimai, kurie buvo pradėti tą pačią dieną (2021 m. gegužės 4 d.), buvo surašytos dvi tarnybinių patikrinimų išvados (2021 m. birželio 30 d.) bei priimti du įsakymai dėl pripažinimo, kad pareiškėja padarė du savarankiškus tarnybinius nusižengimus, t. y. vienas įsakymas buvo priimtas 2021 m. liepos 9 d., o kitas – 2021 m. liepos 14 d.
27. Teismas pažymėjo, kad tęstiniu pažeidimu teisės doktrinoje ir teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą.
28. Teismas nurodė, kad pareiškėja neginčija, jog ji Išvadoje 1 ir Išvadoje 2 nurodytais laikais per IBPS jungėsi prie ikiteisminių tyrimų Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21, tačiau ji tai darė išimtinai tarnybos tikslais, t. y. vykdydama tiesioginio vadovo nurodymus išsiaiškinti aplinkybes dėl Marijampolės PN kalinčio nuteistojo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), savižudybės bei siekiant patikrinti, ar nuteistojo D. P., kalinčio Pravieniškių PN-AK, telefonu suteikta informacija apie galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, susijusius su A. M. mirtimi, yra teisinga ir atitinka tikrovę.
29. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas šio pareiškėjos tikslo dėl ko IBPS-e nurodytais laikais buvo peržiūrimi ikiteisminių tyrimų Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21 tam tikri dokumentai (duomenys) neginčija; atsakovas taip pat neginčija, jog minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose pareiškėjos buvo peržiūrėti ne visi duomenys, o tik tie, kurie susiję su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas iš esmės laikosi pozicijos, kad pareiškėja minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose galėjo peržiūrėti reikalingus dokumentus tik turėdama prokuroro, organizuojančio ikiteisminį tyrimą, leidimą, tačiau ji tokio leidimo neturėjo; taip pat pareiškėjai minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo pavesta atlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų ar užduočių.
30. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (t. y. 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21 peržiūrėjimas atitinkamų dokumentų per IBPS), dėl to pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinius nusižengimus, neabejotinai yra tapatūs (vienarūšiai), jie vienas nuo kito laiko požiūriu nėra ženkliai nutolę, kiekvienas iš šių veiksmų paėmus atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, be to, šiuos veiksmus sieja vieninga pareiškėjos kaltė (tyčia), siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę, t. y. pareiškėja, per IBPS jungdamasi prie minėtų ikiteisminių tyrimų ir peržiūrėdama atitinkamus dokumentus, siekė išsiaiškinti aplinkybes dėl Marijampolės PN kalinčio nuteistojo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), savižudybės bei patikrinti, ar nuteistojo D. P., kalinčio Pravieniškių PN-AK, telefonu suteikta informacija apie galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, susijusius su A. M. mirtimi, yra teisinga ir atitinka tikrovę. Teismas vertino, kad pareiškėjos atlikta veika, kuri realiai susideda iš kelių tapačių (vienarūšių) veiksmų, atliktų 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d., turėjo būti kvalifikuojama kaip vienas tęstinis pažeidimas, todėl pareiškėjos atžvilgiu galėjo būti priimtas tik vienas įsakymas dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą.
31. Teismas nurodė, kadangi atsakovas pareiškėjos atžvilgiu atliko du savarankiškus tarnybinius tyrimus, surašė dvi tarnybinio tyrimo išvadas bei priėmė du įsakymus, taip iš esmės pripažindamas, kad pareiškėja padarė du savarankiškus tarnybinius nusižengimus, o ne vieną tęstinį pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas elgėsi neteisėtai. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad Kalėjimų departamento direktorius, sudarydamas Komisiją 1, neturėjo duomenų apie pareiškėjos atliktą kitą pažeidimą – neteisėtą jungimąsi prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21, todėl sudarant Komisiją 1 nebuvo galimybės šiai pavesti nagrinėti ir kitą pažeidimą. Visų pirma atsakovas apie pareiškėjos galimus visus pažeidimus informaciją gavo tą pačią dieną, t. y. 2021 m. gegužės 4 d., be to, tą pačią dieną (2021 m. gegužės 4 d.) buvo sudaryta tiek Komisija 1, tiek Komisija 2. Tad akivaizdu, kad atsakovas galėjo sudaryti vieną komisiją pareiškėjos galimiems pažeidimams, padarytiems 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d., ištirti. Be to, net ir nesudarius vienos komisijos pareiškėjos galimiems nusižengimams ištirti, vėliau tyrimai galėjo būti sujungti į vieną, tačiau to nebuvo padaryta. Galiausia, net ir surašius dvi atskiras tarnybinio patikrinimo išvadas, atsakovas turėjo galimybę pareiškėjos atliktus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinį pažeidimą bei įsakymu pripažinti pareiškėją padarius vieną tęstinį pažeidimą, tačiau vietoj to buvo priimti du savarankiški įsakymai dėl pareiškėjos padarytų tarnybinių nusižengimų.
32. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai kvalifikavo pareiškėjos atliktą veiką, t. y. vietoj vieno tęstinio nusižengimo buvo nustatyti du savarankiški pažeidimai, tuo pačiu nepagrįstai priėmė du atskirus įsakymus dėl pareiškėjos neva padarytų dviejų tarnybinių nusižengimų, taip iš esmės be pagrindo pablogindamas pareiškėjos teisinę padėtį. Todėl atsakovas padarė ir esminį procedūrinį pažeidimą.
33. Teismas sprendė, kad vien tik nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus Įsakymą 1 ir Įsakymą 2.
34. Vertindamas vien tik patį pareiškėjos padarytą tęstinį pažeidimą, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja esamoje situacijoje realiai neturėjo teisės nurodytais laikais jungtis prie IBPS ir peržiūrėti ikiteisminių tyrimų Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21 duomenis. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nėra pasikreipusi dėl atitinkamo leidimo gavimo bei tokio leidimo neturėjo. Taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjai minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo pavesta atlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų ar užduočių. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjos elgesys nagrinėjamoje situacijoje buvo neteisėtas. Vien tai, kad pareiškėjai buvo suteiktos prieigos prie IBPS teisės, t. y. ji turėjo padalinio vadovo duomenų rašymo teises, ir ji siekė susipažinti minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose tik su tais dokumentais, kurie buvo aktualūs atliekant jos Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savaime nepaneigia to fakto, jog pareiškėjai vis tik buvo reikalingas pareigūnų sutikimas susipažinti su atitinkamais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie būtų panaudoti kitais, nei baudžiamojo proceso, tikslais.
35. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog pareiškėja 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. prisijungė prie IBPS ir peržiūrėjo kai kuriuos dokumentus ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21, teismas vertino, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos padarytą tęstinį tarnybinį nusižengimą galima pripažinti kaip mažareikšmį, už kurį ji tarnybinėn atsakomybėn netrauktina.
36. Statuto 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai apskritai buvo suteiktos prieigos teisės prie IBPS; kitaip tariant, ji turėjo teisę jungtis prie IBPS ir prieiti prie Kalėjimų departamento ir jo padalinių atliekamų ikiteisminių tyrimų medžiagos. Pareiškėja siekė gauti informaciją ne savo asmeniniais tikslais ar pan., bet išimtinai tarnybos tikslais, t. y. vykdydama tiesioginio vadovo nurodymus išsiaiškinti aplinkybes dėl Marijampolės PN kalinčio nuteistojo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), savižudybės bei siekiant patikrinti, ar nuteistojo D. P., kalinčio Pravieniškių PN-AK, telefonu suteikta informacija apie galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, susijusius su A. M. mirtimi, yra teisinga ir atitinka tikrovę. Pareiškėja peržiūrėjo tik keletą dokumentų, kurie tiesiogiai susiję su jos Pareigybės aprašyme atliekamomis funkcijomis, t. y. vykdant savo tiesioginio vadovo pavedimą dėl atitinkamų aplinkybių išsiaiškinimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos jungimasis prie IBPS ir minėtų keleto dokumentų peržiūrėjimas būtų sukėlęs kokias nors realias neigiamas teisines pasekmes. Pareiškėja tik neturėjo vadovaujančio ikiteisminiam tyrimui prokuroro ar kito atitinkamo pareigūno sutikimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjai toks leidimas būtų nesuteiktas, jeigu jo būtų paprašyta. Taigi šis pareiškėjos formalus pažeidimas turi būti vertinamas kaip mažareikšmis, priešingu atveju, tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
37. Teismas sprendė, kad šiuo aspektu atsakovo priimti skundžiami įsakymai yra neteisėti ir naikintini.
III.
38. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
39. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjos atlikti nusižengimai turėtų būti vertinami kaip tęstiniai. Pažymi, kad pareiškėja atliko nusižengimus neteisėtai jungdamasi prie skirtingų, tarpusavyje nesusijusių, skirtingų prokurorų kontroliuojamų IBPS tvarkomų ikiteisminių tyrimų duomenų ir skirtingais laikais, skirtingais motyvais. Byloje taip pat nėra jokių pagrįstų duomenų, kad pareiškėjai vykdant net ir tarnybines funkcijas, šie duomenys apskritai buvo reikalingi. Tai paneigia ir tarnybinių nusižengimų tyrimų išvados. Apie būtinybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras, vadovaudamasis BPK 177 straipsniu.
40. Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimus, kad tarnybinių nusižengimų tyrimai pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti sujungti, taip pat teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris pagrįstų tokią pareigą. Kalėjimų departamentas vertina, kad pareiškėja padarė du savarankiškus, tarpusavyje nesusijusius, tarnybinius nusižengimus, apie kuriuos Kalėjimų departamentas gavo pranešimus iš skirtingų prokurorų, vykdančių tarpusavyje nesusijusius skirtingus ikiteisminius tyrimus. Kalėjimų departamento nuomone, šio fakto teismas sprendime nepagrįstai nevertino, nepagrįstai pripažindamas, kad Kalėjimų departamentas padarė esminį procedūrinį pažeidimą.
41. Kalėjimų departamentas pažymi, kad šioje byloje konstatuotas faktas, jog pareiškėja neteisėtai jungėsi prie IBPS ikiteisminių tyrimų duomenų, taigi pažeistos pagrindinės BPK nuostatos dėl ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo (BPK 177 straipsnis). Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą. Formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka - sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos padarytas pažeidimas nėra tas, dėl kurio tam, kad būtų galima konstatuoti padarytą tarnybinį nusižengimą, reikėtų būtinai nustatyti sukeltas pasekmes. Ikiteisminio tyrimo duomenys yra priskirtini ypatingos svarbos apsaugai, o IBPS atitinkamai priskirtas ypatingos svarbos registro/valstybės informacinės sistemos elektroninės informacijos svarbos kategorijai. Todėl bet koks ikiteisminio tyrimo duomenų sužinojimas ne atliekamo ikiteisminio tyrimo tikslams pasiekti, gali pakenkti ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, valstybės interesus, laikantis nekaltumo prezumpcijos ir saugant žinias apie privatų gyvenimą ir (ar) siekiant užtikrinti baudžiamojo persekiojimo sėkmę. Pareiškėja sudarė riziką šioje informacinėje sistemoje itin jautrios, įslaptintos informacijos galimai sklaidai.
42. Atsakovas teigia, kad teismas, pripažindamas pareiškėjos atliktus pažeidimus mažareikšmiais, klaidingai nurodė, jog pareiškėja peržiūrėjo tik keletą dokumentų, kurie tiesiogiai susiję su jos Pareigybės aprašyme atliekamomis funkcijomis, t. y. vykdant savo tiesioginio vadovo pavedimą dėl atitinkamų aplinkybių išsiaiškinimo. Pažymi, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. K. 2021 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 3S-2069 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, kuriame pateiktas prašymas atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės, nurodyta, jog pareiškėja 2021 m. balandžio 1 ir 2 dienomis jungėsi IBPS-e prie minėto ikiteisminio tyrimo ir susipažino/peržiūrėjo daugybę dokumentų. Teismo teiginys, kad pareiškėja peržiūrėjo tik keletą dokumentų, prieštarauja bylos medžiagai.
43. Atsakovas akcentuoja, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėja peržiūrėjo IBPS tvarkomų ikiteisminių tyrimų duomenis vykdant savo tiesioginio vadovo pavedimą dėl atitinkamų aplinkybių išsiaiškinimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, įrodymų, jog pareiškėja turėjo savo tiesioginio vadovo pavedimą tai atlikti, priešingai, Kalėjimų departamentas šioje byloje tą paneigė. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi niekuo nepagrįstu pareiškėjos teiginiu. Byloje taip pat nėra jokių pagrįstų duomenų, kad pareiškėja prie IBPS tvarkomų ikiteisminių tyrimų duomenų turėjo poreikį jungtis vykdant tarnybines funkcijas.
44. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad atsakovas šio pareiškėjos tikslo dėl ko IBPS-e nurodytais laikais buvo peržiūrimi ikiteisminių tyrimų Nr. 01-000174-21 ir Nr. 01-0-00141-21 tam tikri dokumentai (duomenys) neginčija; atsakovas taip pat neginčija, kad minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose pareiškėjos buvo peržiūrėti ne visi duomenys, o tik tie, kurie susiję su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis.
45. Atsakovas nurodo, kad Išvadoje Nr. TT-15 nurodyta, jog siekiant objektyviai įvertinti visą informaciją, turinčią reikšmės tarnybinio patikrinimo atlikimui, komisija kreipėsi į KD IS vyriausiąjį tyrėją L. Š. su prašymu paaiškinti jam žinomas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos paaiškinime pateiktais teiginiais. Pareiškėja paaiškinime KD IS vyriausiąjį tyrėją L. Š. nurodė kaip pareigūną, 2021 m. balandžio 1 d. bendravusį su paskambinusiu nuteistuoju D. P., vėliau 2021 m. balandžio 6 d. nuvykusį į susitikimą su D. P. Pravieniškių PN-AK ir surašiusį įslaptintą tarnybinį pranešimą. Kaip galima suprasti iš pareiškėjos paaiškinimo, šis L. Š. rengtas įslaptintas tarnybinis pranešimas buvo informacijos tikrinimo pagrindu jungiantis IBPS-e prie KŽS ITS ikiteisminių tyrimų Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21. Tačiau L. Š. įslaptintame tarnybiniame pranešime ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-0-00141-21 ir Nr. 01-0-00174-21 nėra paminėti, nes kaip nurodė pats pareigūnas, šie tyrimai atliekami KŽV ITS ir jam nežinomi.
46. Kalėjimų departamentas Išvadoje Nr. TT-15 tik pasisakė, kad toks pareiškėjos duomenų sutikrinimas galėtų būti priskirtinas prie KD IS tarnybinių funkcijų, tačiau neteigė, jog pareiškėja jungėsi prie IBPS tvarkomų ikiteisminių tyrimų būtent tarnybinių funkcijų vykdymui, priešingai, šioje išvadoje tai paneigiama. Pareiškėja 2021 m. balandžio 2 d. tikrindama ikiteisminio tyrimo duomenis, kaip pagrindą nurodė „Skundo, prašymo, pareiškimo tyrimas“. Tarnybinio patikrinimo metu apie KD IS gautą skundą, prašymą apie pareiškimą, susijusį, kaip suprantama su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-0- 00174-21, Komisija informacijos negavo.
47. Atsakovas pažymi, kad tokios pat aplinkybės nurodytos ir Išvadoje Nr. TT-14. Kalėjimų departamentas šioje Išvadoje neteigė, kad pareiškėja jungėsi prie IBPS tvarkomų ikiteisminių tyrimų būtent tarnybinių funkcijų vykdymui, priešingai, šioje Išvadoje tai paneigiama.
48. Byloje nėra duomenų, kad, priešingai, nei nurodo teismas, Kalėjimų departamentas neneigia, jog buvo peržiūrėti ne visi duomenys, o tik tie, kurie susiję su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. K. rašte, kuriame pateiktas prašymas atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės, nurodyta, kad pareiškėja jungėsi IBPS prie ikiteisminio tyrimo ir susipažino/peržiūrėjo daugybę dokumentų.
49. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimas, kuriame neteisėta IBPS tvarkomų ikiteisminių tyrimų duomenų peržiūra pripažinta mažareikšmiu pažeidimu, formuoja tokią teismų praktiką, kuria paneigiama BPK ir kituose teisės aktuose nustatyta pamatinė baudžiamojo proceso vertybė - ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas. Tenkinus pareiškėjos skundą, bet kurios įstaigos darbuotojas galės neteisėtai jungtis prie IBPS ikiteisminių tyrimų medžiagos, su ja susipažinti, ir toks pažeidimas bus traktuotinas kaip mažareikšmis, dėl kurio asmuo negalės būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn (ši teismų praktika atitinkamai pritaikoma ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės registrams, informacinėms sistemoms). Taigi įstatymo leidėjo suformuotas jungimosi prie ikiteisminių tyrimų duomenų, susipažinimo su ikiteisminių tyrimų duomenimis nustatytas teisinis reguliavimas iš dalies neteks prasmės, jo nebus privaloma laikytis dėl mažareikšmio pažeidimo traktavimo.
50. Atsakovo vertinimu, pirmos instancijos teismas sprendime pateikė tik nuomonę, kuri tinkamai ir išsamiai nepagrįsta nei teisės aktais, nei teismų praktika, todėl sprendimas yra nemotyvuotas, teismas nevertino ikiteisminių tyrimų duomenų neskelbtinumo principo, jungimosi prie IBPS teisinio reguliavimo, neįsigilino į nagrinėjamos bylos aplinkybes, įskaitant tai, kad Kalėjimų departamentas nepripažinęs, jog pareiškėja pažeidimus atliko vykdydama tarnybines funkcijas, tinkamai neištyrė į bylą pateiktų dokumentų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
51. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
52. Pareiškėja nurodo, kad priešingai negu nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti atliktas vienas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinių patikrinimų išvadose Nr. TT-14 ir Nr. TT-15 nurodytais laikais prisijungimų prie ikiteisminių tyrimų Nr.01-0-00174-21 ir 01-0-00141, ir konstatavus, kad tai buvo padaryta neteisėtai, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl vienos tarnybinės nuobaudos paskyrimo.
53. Pareiškėja teigia, kad priešingai nei nurodo atsakovas, teismas, neturėjo pareigos nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu turėjo būti sujungti tarnybiniai patikrinimai, bet šiuo klausimu teismas pasisakė remdamasis skundžiamame sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Todėl atsakovo argumentai dėl išvadų Nr.TT-14 ir Nr. TT-15 yra visiškai nepagrįsti ir neturi jokios įtakos pripažįstant skundžiamą sprendimą neteisėtu.
54. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas, priešingai negu nurodo apeliaciniame skunde, proceso metu neginčijo aplinkybių, jog pareiškėja peržiūrėjo tam tikrus duomenis ir tai buvo susiję su jos tarnybinių pareigų vykdymu, tik akcentavo, kad nebuvo gautas leidimas, nors nepaneigė aplinkybių, jog jei pareiškėja prašytų tokio leidimo, jis jai būtų suteiktas.
55. Pareiškėja nurodo, kad nors ji sprendimo neskundė, tačiau nesutinka su sprendimo motyvais, jog buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Pareiškėja neginčija faktinių aplinkybių, kad tarnybinių patikrinimų išvadose nurodytais laikais iš tikro jungėsi prie ikiteisminių tyrimų Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21, bet tai buvo padaryta išimtinai tarnybos tikslais, pagal jai suteiktus įgaliojimus ir be to vykdant tiesioginio vadovo nurodymus išsiaiškinti aplinkybes dėl kalinio savižudybės, ir jokiu būdu tai nevertintina kaip piktnaudžiavimas suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise, numatyta Pareigybės aprašymo 5.20 punkte. Taigi ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėja, eidama Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininko pareigas, savo tarnybinių pareigų vykdymo tikslais ir iš tarnybinių priemonių (to neginčija ir atsakovas) per IBPS sistemą peržiūrėjusi tam tikrus Kalėjimų departamento KŽV ITS atliekamų ikiteisminių tyrimų Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21 duomenis, tai darė neteisėtai ir piktnaudžiaudama jai suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kodėl pareiškėja turėjo peržiūrėti ir peržiūrėjo ikiteisminio tyrimų Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21 tam tikrus duomenis.
56. Pareiškėja teigia, kad pažeidimas buvo ne mažareikšmis, tačiau ji jo apskritai nepadarė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento Įsakymų 1 ir 2, kuriais pareiškėjai paskirti papeikimai, teisėtumo ir pagrįstumo.
58. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai turėjo būti vertinti kaip vienas tęstinis pažeidimas, kurį laikė mažareikšmiu, todėl nuobaudos pareiškėjai neturėjo būti skirtos, skundžiamus Įsakymą 1 ir Įsakymą 2 panaikino.
59. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos padaryti pažeidimai turėjo būti vertinami kaip vienas tęstinis ir mažareikšmis pažeidimas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
60. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
61. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, be kita ko, Kalėjimų departamente 2021 m. gegužės 4 d. gautų dviejų prokurorių (Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės N. U. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. K.) atitinkamai 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. raštų (atitinkamai Nr. IBPS-S-213803-21 ir Nr. 3S-2069), matyti, kad dvi prokurorės raštu prašė atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti klausimą dėl Kalėjimų departamento pareigūnės J. M. drausminės atsakomybės tuo pagrindu, jog ši pareigūnė, kuriai nebuvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kitas užduotis, esą piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, 2021 m. balandžio 1 ir 2 d. bei 7 d. neteisėtai jungėsi prie atliekamo ikiteisminio tyrimo (atitinkamai Nr. 01-0-00141-21 ir Nr. 01-0-00174-21) ir susipažino su atitinkamais dokumentais (juos peržiūrėjo). Tokios dviejų prokurorių atskiros iniciatyvos (du atskirti prašymai) spręsti klausimą dėl Kalėjimų departamento pareigūnės J. M. drausminės atsakomybės lėmė dviejų atskirų Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymais Nr. V-142 ir Nr. V-143 sudarytų komisijų ištirti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. galimų tarnybinių nusižengimų aplinkybes veiklos kryptį ir apimtį pagal labai panašias aplinkybes, kurios išdėstytos prokurorių raštuose, suponuojančiuose J. M. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Šių dviejų komisijų 2021 m. birželio 30 d. surašytose tyrimo išvadose (atitinkamai Išvadoje 1 ir Išvadoje 2) nustatyti minėtų prokurorių raštuose nurodyti J. M. neteisėti prisijungimai prie dviejų ikiteisminių tyrimų IBPS-e (atitinkamai 2021 m. balandžio 1 ir 2 d. bei 7 d.) ir nenustatytos atsakomybę už tokį neteisėtą prisijungimą lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Abi komisijos pasiūlė skirti J. M. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tokie du atskiri siūlymai įgyvendinti dviem atskirais Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, priimtais atitinkamai 2021 m. liepos 9 d. ir liepos 14 d. Šių susijusių įsakymų sistema kaip visuma pripažįsta J. M., iki 2021 m. gegužės 18 d. ėjusios Imuniteto skyriaus viršininko pareigas, atitinkamai 2021 m. balandžio 1 ir 2 d. bei balandžio 7 d. padarytus du atskirus tarnybinius nusižengimus (t. y. neteisėtą prisijungimą IBPS-e prie dviejų ikiteisminių tyrimų, nesilaikant teisės reikalavimų ir piktnaudžiaujant suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise), už kuriuos J. M. turėtų būti skirtos dvi atskiros tarnybinės nuobaudos – du papeikimai.
62. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad asmeniui skiriant nuobaudą, turi būti individualiai vertinama konkreti situacija, analizuojant konkrečius veiksmus, pažeidimo pobūdį, pasekmes ir kita (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2320-662/2020).
63. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (be kita ko) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).
64. Teisėjų kolegija, pirmiausiai pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdžiu, pažymi, kad pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovas netinkamai kvalifikavo pareiškėjos atliktą veiką, t. y. vietoj vieno tęstinio nusižengimo buvo nustatyti du savarankiški pažeidimai, tuo pačiu nepagrįstai priėmė du atskirus įsakymus dėl pareiškėjos padarytų dviejų tarnybinių nusižengimų.
65. Teisės teorijoje teisės pažeidimai skirstomi į paprastus ir sudėtinius, o pagal veikos pobūdį – į vienkartinius bei tęstinius. Sudėtinis tęstinis nusižengimas – tai dažniausiai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas. Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Kai subjektas atitinkamą laikotarpį ir nepertraukiamai nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena.
66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptariant tęstinio tarnybinio nusižengimo atvejus, ne kartą buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A10-593/2005 ir kt.).
67. Taigi tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.
68. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pareiškėjos padarytą veiką, kuri realiai susideda iš kelių tapačių (vienarūšių) veiksmų, atliktų 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d., vertino kaip vieną tęstinį pažeidimą, todėl pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos atžvilgiu galėjo būti priimtas tik vienas įsakymas dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, ir atitinkamai panaikino skundžiamą atsakovo Kalėjimų departamento 2021 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. P-216 „Dėl tarnybinės nuobaudos“.
69. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėja esamoje situacijoje realiai neturėjo teisės nurodytais laikais jungtis prie IBPS ir peržiūrėti ikiteisminių tyrimų Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21 duomenis, pareiškėja nesikreipė dėl atitinkamo leidimo gavimo bei tokio leidimo neturėjo, jai minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo pavesta atlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų ar užduočių, todėl pripažino pareiškėjos veiksmus neteisėtais.
70. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pripažinęs pareiškėjos veiksmus neteisėtais, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos padarytą tęstinį tarnybinį nusižengimą galima pripažinti kaip mažareikšmį, už kurį ji tarnybinėn atsakomybėn netrauktina.
71. Atsakovas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos vertinimu nesutinka ir teigia, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, už kurį pareiškėjai neturėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda.
72. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal Statuto 38 straipsnio 2 dalį, mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
73. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis, už kurio padarymą ji tarnybinėn atsakomybėn netrauktina.
74. Pagal BPK 177 straipsnio, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, 1 dalį, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. <...>. Atsižvelgiant į Rekomendacijas, norint susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei juos panaudoti kitiems, nei baudžiamojo proceso, tikslams, reikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro ar kito atitinkamo pareigūno leidimą (Rekomendacijų 3, 5 punktai, 6.4 papunktis ir kt.).
75. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nebuvo gavusi leidimo jungtis prie IBPS ir peržiūrėti ikiteisminių tyrimų Nr. 01-0-00174-21 ir Nr. 01-0-00141-21 duomenis. Pažymėtina, kad tokio pažeidimo sudėtis yra formalioji, taigi pažeidimo pasekmės nėra būtinas sudėties požymis. Pasekmės tokiu atveju turi reikšmę sprendžiant, kokia nuobauda skirtina konkrečioje faktinėje situacijoje, o jei jų nėra, ar nėra pagrindo veiką pripažinti mažareikšme (Statuto 38 str. 1 ir 2 dalys, 39 str. 1 ir 2 dalys).
76. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos padaryto pažeidimo nėra pagrindo vertinti kaip formalaus ir mažareikšmio. Aplinkybės, kad pareiškėjai apskritai buvo suteiktos prieigos teisės prie IBPS, pareiškėja siekė gauti informaciją ne savo asmeniniais, bet išimtinai tarnybos tikslais, kad ji peržiūrėjo tik keletą dokumentų, kurie tiesiogiai susiję su jos Pareigybės aprašyme atliekamomis funkcijomis, jog pareiškėjos jungimasis prie IBPS ir dokumentų peržiūrėjimas nesukėlė neigiamų pasekmių, nesudaro pagrindo pareiškėjos padarytą pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį.
77. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4344-629/2018).
78. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai už pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą 2021 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. P-221 paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
79. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, sprendimo dalis, kuria panaikintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. P–221, naikinama, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. P–221, panaikinti ir pareiškėjos skundą šioje dalyje atmesti. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis