2K-5-788/2023

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-5-788/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46907-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 31 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. O. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 14 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu M. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 14 d. nutartimi nuteistojo M. O. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinis skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti M. Č. ir G. A., tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. O. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2017 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) susitarė su G. A. dėl didelio kiekio – 1 kg narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) įgijimo į skolą už 4400 Eur. G. A. ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 12 d. paliko jam sutartoje vietoje, t. y. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), malkinėje, paketą su dideliu kiekiu – 858,430 g – šios narkotinės medžiagos. Šias narkotines medžiagas policijos pareigūnai 2017 m. rugsėjo 12 d. rado ir sukeitė su nenarkotine medžiaga, t. y. į minėtą vietą padėjo nenarkotines medžiagas. Tą pačią dieną apie 14.37 val. M. O. atvyko į minėtą sodybą automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir manydamas, kad sutartoje vietoje yra narkotinė medžiaga, pasiėmė iš minėtos malkinės jam skirtą paketą bei voke paliko dalį pinigų – 1200 Eur, minėtą paketą padėjo į automobilio „VW Passat“ bagažinę, taip pasikėsino neteisėtai įgyti ir gabenti didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tą pačią dieną 14.45 val. M. O. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, šie minėto automobilio kratos metu rado ir paėmė paketą su jame esančia nenarkotine medžiaga.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo M. O. gynėjas advokatas A. Alimas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties dalis, kuriomis M. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuojant į BK 22 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; arba, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti M. O. švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę. Kartu formuluojamas alternatyvus prašymas panaikinti skundžiamus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir bylą grąžinti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, neįvertinę ir kito M. O. turėto tikslo – vartoti narkotines priemones asmeniniais tikslais. Pažymėtina, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma šį nuteistojo turėtą tikslą pagrindžia, t. y. dar iki kėsinimosi įgyti narkotines medžiagas M. O. nuolat sistemingai vartojo kanapes. O aplinkybės, kad bylos nagrinėjimui aktualiu metu nuteistasis kėsinosi įgyti narkotines medžiagas ir asmeniniam vartojimui, nenuginčijo ir nepaneigė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Nepaisydami to, kad byloje surinkti duomenys patvirtina egzistavus ir kitą narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo tikslą, t. y. vartoti kanapes asmeniniams poreikiams, žemesnės instancijos teismai teisiškai įvertino tik nuteistojo tikslą parduoti ir (ar) kitaip platinti pasikėsintas įgyti kanapes. Teismai nepaneigė nuteistojo parodymų ir kitų bylos medžiagoje esančių duomenų, pagrindžiančių, kad jis neturėjo tikslo platinti visas pasikėsintas įgyti narkotines medžiagas, ir visiškai nepagrįstai nevertino ir nepasisakė (nors turėjo tokią pareigą) apie tai, kad tik dalis pasikėsintos įgyti narkotinės medžiagos galėjo būti skirta realizuoti. Taigi, teismai nepagrįstai nepasisakė ir neįvertino itin reikšmingos aplinkybės – kokį galimą kiekį pasikėsintų įgyti narkotinių medžiagų nuteistasis siekė platinti, o kokį siekė vartoti asmeninėms reikmėms, akcentuodami tik didelį jų kiekį. Atsižvelgiant į tai, žemesnės instancijos teismai neturėjo pakankamo pagrindo inkriminuoti M. O. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio, nes toks požymis byloje turėjo būti neginčijamai įrodytas, paneigus nuteistojo siekį įgytas narkotines medžiagas vartoti ir asmeniniais tikslais. Be to, BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, kokiu minimaliu narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu turi būti neteisėtai disponuojama, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Dėl to, nepaneigus byloje esančių duomenų dėl nuteistojo tikslo vartoti kanapes asmeniniais tikslais, neįvertinus ir nenustačius platinti skirtos narkotinių medžiagų dalies ir neatskyrus jos nuo asmeniškai vartoti skirtos medžiagų dalies, akivaizdu, jog žemesnės instancijos teismai nusikalstamus nuteistojo veiksmus kvalifikavo ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, nesivadovaudami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

2.2. Bylą nagrinėjusių teismų priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir tuo pagrindu, kad juose suformuotos išvados apie nuteistajam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus yra grindžiamos išimtinai prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Teismai taip pat neanalizavo ir neišsprendė visų prieštaravimų, kuriuos nurodė gynyba bylą nagrinėjant teisme, taip buvo padarytas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalies pažeidimas. Pirma, nuteistojo ir kitų bylos nagrinėjime dalyvavusių liudytojų, pavyzdžiui, nuteistojo sutuoktinės, kaimynų, parodymus dėl jo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų (kanapių) bylą nagrinėję teismai visiškai nepagrįstai vertino kritiškai, remdamiesi išvedžiojimais, kad tokie parodymai esą yra nelogiški, atspindi siekį nuteistajam sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Tačiau kartu teismai visiškai nepagrįstai išskyrė kito nuteistojo G. A. parodymus ir jais nusprendė vadovautis, nors byloje ir buvo nustatyta, kad jiedu su M. O. yra draugai. Be to, jokių kitų aplinkybių, paneigiančių nuteistajam artimos aplinkos asmenų (sutuoktinės ir kitų liudytojų) parodymus (ir kitus byloje esančius duomenis), bylą nagrinėję teismai nenustatė, o tai, kad nuteistasis gyvena aktyvų gyvenimo būdą (užsiima sportine veikla ir kt.), niekaip nepaneigia galimų jo priklausomybių nuo tabako, alkoholio, taip pat psichotropinių ir (ar) narkotinių medžiagų.

2.3. Antra, nors teismai ir nusprendė, kad rastas kanapių kiekis, kurį M. O. kėsinosi įsigyti, yra per didelis asmeniniam vartojimui, tačiau vis tiek nesiėmė vertinti, kokia narkotinių medžiagų dalis (iš pasikėsintų įgyti) galėjo būti skirta asmeniniams poreikiams tenkinti, o kokia – platinti. Akcentuotina ir tai, jog byloje taip pat nebuvo nustatyti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys nuteistojo siekį šias medžiagas platinti, t. y. byloje nebuvo jokių duomenų, kurie pagrįstų tam tikrus nuteistojo susitarimus su potencialiais pirkėjais, kratos metu nebuvo rastos jokios priemonės, skirtos narkotinėms medžiagoms paskirstyti, ir kt. Trečia, teismai neatsižvelgė į vientisus nuteistojo parodymus bei gynybos akcentuotą poziciją, kad M. O. savo priklausomybę itin slėpė nuo sutuoktinės, siekdamas išvengti bet kokių konfliktų ar šeimos iširimo, dėl to sureikšmino aplinkybę, kad nebuvo rasta savadarbė talpykla (butelis), per kurią nuteistasis rūkė „žolę“, tačiau kartu neatsižvelgė, kad kratos metu nebuvo rastos ir jokios priemonės, reikalingos dozėms pasverti ar supakuoti.

2.4. Bylą nagrinėję teismai, priimdami procesinius sprendimus pirminių nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagrindu, iš esmės pažeidė teismų praktikoje pripažįstamą principą, jog tokios apklausos metu duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, nors šiais duomenimis ir galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Vis dėlto bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai byloje esančius įrodymus vertino remdamiesi ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o atskirai, nelygindami vienų su kitais, tai lėmė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

2.5. Taip pat bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių bei nuteistąjį charakterizuojančių savybių ir nepagrįstai nesirėmė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, dėl to buvo pažeisti teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principai ir nuteistajam paskirta neteisinga bei neproporcinga bausmė. Skundžiamame nuosprendyje ir nutartyje nebuvo pasisakyta dėl nuteistojo šeimos sudėties, tarpusavio santykių, kitų nuteistojo socialinių ryšių, aplinkos, jo nepilnamečio vaiko teisėtų interesų apsaugos. Teismai apskritai nevertino, kaip tokia bausmė paveiks nuteistojo šeimos ryšius (bendravimą ir mažamečio vaiko auklėjimą), jo paties resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės, nebuvo tinkamai įvertinta ir nuteistojo asmenybė, apsiribojant tik deklaratyviu argumentu.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Jurkevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo M. O. gynėjo advokato A. Alimo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Nesutiktina su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad bylą nagrinėję teismai nuteistojo kaltę išskirtinai grindė tik jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nagrinėjamu atveju nuteistojo kaltė pagrįsta byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtas įrodymais, jie įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų ir jų visumos pagrindu padarytos išsamios bei motyvuotos išvados. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistojo parodymai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme keitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje M. O. parodė, kad jis narkotines medžiagas įgijo tam, kad galėtų jas parduoti, o vėlesnių apklausų metu ir teisme šiuos parodymus pakeitė. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į nuteistojo parodymų kaitą, juose esančius prieštaravimus, taip pat prieštaravimus, susijusius su nuteistojo pateikta versija dėl kanapių vartojimo dažnumo (nevartojo daugiau nei metus, vartojo kasdien, po dvylika kartų), į laikotarpį, kiek jų turėjo užtekti (pusmečiui, pusantro mėnesio ar dviem mėnesiams), ir nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, vadovavosi tiek, kiek jie atitiko faktines byloje nustatytas aplinkybes. Byloje objektyviai nustatyta, kad nuteistasis pasikėsino įgyti 858,430 g narkotinės medžiagos kanapių, narkotines medžiagas įsigijo tam, kam parduotų. Nuteistasis G. A. taip pat parodė, kad nėra matęs, jog M. O. būtų vartojęs narkotines medžiagas ar kad nuo jo būtų sklidęs vartojamų kanapių kvapas. Bylą nagrinėję teismai nenustatė jokių aplinkybių, dėl ko nuteistojo G. A. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai ar kad jis turėtų suinteresuotumą byla (pakenkti ar apkalbėti nuteistąjį). Be to, ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratas pas nuteistąjį taip pat nebuvo rasta priemonė, savadarbis butelis, per kurį, kaip pats nuteistasis teigė, jis rūkydavo kanapes.

3.2. Nuteistojo argumentai, kad jis pirminės apklausos metu nesuprato, kuo skiriasi atsakomybė dėl narkotinių medžiagų platinimo ir narkotinių medžiagų vartojimas asmeniniams poreikiams, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad pirminės apklausos metu nuteistojo apklausoje dalyvavo gynėjas ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis būtų reiškęs pretenzijas dėl netinkamo gynėjo funkcijų atlikimo ar kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų kaip nors trukdę ar neužtikrinę jo kaip įtariamojo teisės į gynybą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo argumentas dėl atsakomybės nežinojimo ir negalėjimo pasitarti su gynėju atsirado po kurio laiko į bylą įstojus kitam advokatui, o tai leidžia teigti, kad nuteistojo vėlesni parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, turėtų būti vertinami kritiškai, abejojant jų nuoširdumu bei patikimumu, tai iš esmės ir konstatavo bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai.

3.3. Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo nuteistojo sutuoktinės ir kitų byloje apklaustų liudytojų (nuteistojo kaimynų B. B. ir K. G.) parodymų vertinimo. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, be to, šie asmenys yra susiję su nuteistuoju artimais (sutuoktinė) bei draugiškais santykiais, taigi neatmestina galimybė, kad jie gali duoti palankius parodymus, siekdami padėti nuteistajam, o jų parodymai suderinti su nuteistojo per ikiteisminį tyrimą, po kurio nuteistasis ir pradėjo neigti narkotinių medžiagų platinimo aplinkybes, duotais parodymais. Todėl pagrįstai žemesnės instancijos teismai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo.

3.4. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentu, kad tai, jog pas nuteistąjį nebuvo rasta jokių priemonių, skirtų narkotikams platinti, svarstyklių, maišelių ir t. t., įrodo, kad jis pasikėsino įgyti narkotines medžiagas būtent sau, o ne turėdamas tikslą platinti. Šiuo atveju pažymėtina, kad siekis platinti narkotines medžiagas nustatomas kiekvienu atveju atskirai bei individualiai vertinant byloje esančius įrodymus, todėl nereikalaujama, kad visada pas kaltininką būtų surastos priemonės, kurias naudojant būtų galima narkotines medžiagas platinti (sverti, fasuoti ir t. t.). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pasikėsintos įgyti narkotinės medžiagos (kanapės) galėjo būti perduotos ir nefasuojant bei neskirstant, o perduotos vientisos pakete.

3.5. Taigi nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsta tinkamai įvertintais įrodymais, o ne prielaidomis, taip pat ir nuteistojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, kurie atitiko byloje nustatytas objektyvias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl žemesnės instancijos teismų galimai padarytų BPK pažeidimų.

3.6. Nuteistojo argumentai, kad jis neturėjo tikslo platinti pasikėsintą įgyti didelį kiekį narkotinių medžiagų, nepagrįsti ir vertintini kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį bei išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkesnį nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis pasikėsino įgyti 858,430 g narkotinės medžiagos – kanapių, o tai laikytina dideliu kiekiu. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistojo šlapime nebuvo rasta narkotinių medžiagų – kanapių pėdsakų, be to, nuteistasis G. A., kuris, remiantis nuteistojo parodymais, yra geras jo draugas, parodė, kad nėra matęs M. O. vartojant kanapes. Taigi nuteistojo parodymų kaita, jų prieštaringumas (dėl kanapių vartojimo dažnumo, laikotarpio) kelia pagrįstų abejonių nuteistojo nuoširdumu ir kartu leidžia teigti, kad nuteistasis tiesiog siekia išvengti atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas nuodugniai patikrino byloje surinktus įrodymus bei jais grindžiamas pirmosios instancijos teismo išvadas ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis pasikėsino įgyti narkotinės medžiagos – kanapių didelį kiekį ne savo asmeninėms reikmėms, o turėdamas tikslą šias narkotines medžiagas platinti. Atsižvelgiant į tai, kad teismai nenustatė jokių objektyvių aplinkybių bei duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, kad nuteistasis narkotines medžiagas pasikėsino įgyti savo poreikiams, jie pagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, o ne kaip BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį.

3.7. Taip pat bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai išsamiai bei visapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe, jo šeimine padėtimi, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, baigtumo momentu, t. y. visos aplinkybės, kurios yra įtvirtintos BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta skiriant nuteistajam bausmę. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai nevertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, jo šeiminės padėties, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į byloje nustatytus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, būtent tai, kad jis anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis, užsiimantis savanorystės veikla, vedęs, turintis mažametį vaiką, taip pat atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčinė nusikalstama veika, pasikėsinimo stadija), sutiktina su žemesnės instancijos teismų išvadomis, kad šios aplinkybės nėra ypatingos ar išskirtinės, kuriomis vadovaujantis būtų galima nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoti, kad paskyrus straipsnio sankcijoje nurodytą bausmę bus pažeistas teisingumo principas. Aplinkybės, kad narkotinė medžiaga nebuvo išplatinta, nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, turi šeimą, mažametį vaiką, yra išklausęs privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai mokymo programą, taip pat dėl paskirtos bausmės nutrūks ar bus apriboti jo socialiniai ryšiai su šeima, apribota galimybė dalyvauti vaiko auklėjime, nėra išimtinės ar ypatingos aplinkybės, rodančios jo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis pats savo veiksmais pablogino savo ir savo šeimos padėtį, tai lėmė jo paties netinkamas elgesys ir nenoras laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, dėl to kilo atitinkamos pasekmės.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo M. O. gynėjo advokato A. Alimo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, tačiau šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

6. Kasaciniame skunde netinkamas įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas grindžiamas argumentu, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad tik dalis pasikėsintos įgyti narkotinės medžiagos (858 430 g kanapių) galėjo būti skirta platinti, todėl netinkamai inkriminavo didelio kiekio požymį pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Taigi argumentuojama, kad teismai turėjo pagrindą daryti išvadą, jog platinti skirtas kanapių kiekis nebuvo didelis, ir veiką turėjo kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Ši kasacinio skundo dalis nenagrinėtina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nuteistasis apskritai neigė turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas. Taigi neaišku, kokiu faktiniu pagrindu teismai, nustatę pasikėsinimą įgyti didelį narkotinės medžiagos kiekį, turėjo konstatuoti, kad platinti skirtas jų kiekis nebuvo didelis. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos įrodymais nepagrįstos versijos, deklaratyvūs teiginiai dėl bylos faktų ir procesinių pažeidimų nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl bausmės

7. Kasaciniame skunde pateikti teiginiai dėl pagrindo skirti nuteistajam M. O. švelnesnę nei sankcijoje nustatytą bausmę atmestini.

8. Kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018).

9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje M. O. nuteistas už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, o ši aplinkybė gali tapti vienu iš pagrindų svarstyti klausimą dėl švelnesnės nei sankcijoje nustatytos bausmės skyrimo remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi. Tačiau būtina sąlyga šiuo pagrindu švelninti bausmę yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, o M. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje teismai nenustatė. Kasaciniame skunde taip pat nepateikta jokių argumentų, leidžiančių svarstyti atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo klausimą. Nenustačius pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmės švelninimo remiantis argumentu dėl sankcijoje nustatytos bausmės neatitikties teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), tačiau šio gynybos prašymo teismai netenkino.

10. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).

11. Sprendimą netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies teismai motyvavo tuo, kad bylos nagrinėjimo metu M. O. nepripažino kaltinimo dalies dėl tikslo platinti narkotines medžiagas, nors pats nurodė, kad įgijo kanapes iš G. A. per tris kartus, iš viso apie 3 kg kanapių (tai atitinka labai didelio kiekio kriterijų). Ši informacija apie nevienkartinį didelių kiekių narkotinės medžiagos įgijimą lėmė išvadą, kad jo elgesio negalima vertinti kaip atsitiktinio ar mažiau pavojingo. Aplinkybė, kad narkotinės medžiagos buvo augalinės kilmės ir nepateko į apyvartą, taip pat nebuvo įvertinta kaip sudaranti prielaidas vertinti M. O. veiksmus kaip mažiau pavojingus, nes tai yra teisėsaugos institucijų veiklos rezultatas, o ne nuteistojo elgesio išdava. Gynybos pabrėžiamos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, turi šeimą, augina mažametį vaiką, savanorystės veikla, darbdavių teigiamos charakteristikos ir kt.), šioje byloje lėmė sprendimą skirti minimalią sankcijoje nustatytą bausmę, tačiau teismų nebuvo įvertintos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą bausmės skyrimo taisyklių išimtį.

12. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. Kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, įrodymų netiria ir turi siauresnes galimybes įvertinti kaltinamojo asmenybę ir kai kurias kitas bausmei skirti svarbias aplinkybes negu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Šiuo atveju bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimai sutapo, o išvados kruopščiai motyvuotos. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad teismai nesilaikė įstatymo įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių ir principų.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje nenustatytas pagrindas tenkinti kasacinį skundą ir keisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. O. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                Albinas Antanaitis

Sigita Jokimaitė

Olegas Fedosiukas