eA-2766-502/2021

Administracinė byla Nr. eA-2766-502/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03676-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 19.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aerodyne Technologies (FZE) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aerodyne Technologies (FZE) skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Andrikus“, Vilniaus apygardos prokuratūrai ir Antstolių V. M. ir D. M. kontorai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas Aerodyne Technologies (FZE) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) atlikti veiksmus Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje (toliau – ir PLAIS), kad būtų galima atlikti piniginių lėšų, esančių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Andrikus“ banko sąskaitose, nurašymus vykdomojoje byloje Nr. 0013/20/00606.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti veiksmus PLAIS sistemoje, jog antstolis galėtų atlikti piniginių lėšų, esančių UAB „Andrikus“ banko sąskaitose nurašymus vykdomojoje byloje. 2020 m. lapkričio 4 d. buvo gautas atsakovo atsakymas, jog prašymas patenkintas nebus ir atsakovas nesiims jokių veiksmų. Ikiteisminiame tyrime yra apribotos nuosavybės teisės į UAB „Andrikus“ banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Nutarimuose, kuriais apribotos bendrovės lėšos, nenurodoma reikalavimų patenkinimo eilė, o atsakovas, veikdamas priešingai nei nurodyta Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakyme Nr. 1R-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir PLAIS nuostatai), 11.2 punkte, sudaro sąlygas užkirsti kelią UAB „Andrikus“ kreditoriams išieškoti jiems priklausančias lėšas. Pareiškėjas turi galiojantį ir vykdytiną kreditorinį reikalavimą, kuris vykdomas priverstine tvarka ir turi būti patenkintas trečiąja eile. Antstolių V. M. ir D. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, kurioje nėra galimi piniginių lėšų nurašymai iš UAB „Andrikus“ banko sąskaitų dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pareiškėjo išieškojimas turi būti vykdomas 3 išieškojimo eile, nes turto arešto duomenyse nėra nurodoma laikino nuosavybės apribojimo eilė. Kita vertus, PLAIS nuostatų 11.4.1 punkte nurodyta, kad „stabdomas į informacinę sistemą pateiktų nurašymo nurodymų vykdymas pagal arešto mastą, jei piniginių lėšų areštas pritaikytas baudžiamojoje byloje arba jei antstolis nurodo specialų požymį“. Šiuo atveju, laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra pritaikytas ikiteisminiame tyrime, o ne baudžiamojoje byloje, todėl išieškojimų stabdymas negali būti laikomas teisėtu.

3.    Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius. Suinteresuoto asmens reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą gali būti tenkintas esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui. Naujas, pagal kito kreditoriaus reikalavimą taikytas turto arešto faktas nėra savarankiškas pagrindas sustabdyti turto realizavimą iš to turto, kuris yra areštuotas pagal kito kreditoriaus reikalavimą. Toks pagrindas būtų tik tokiu atveju, kai turtas areštuojamas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus.

4.    Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.    Atsakovas nurodė, kad jis 2020 m. spalio 12 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą dėl UAB „Andrikus“ taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo ikiteisminio tyrimo byloje. 2020 m. spalio 19 d. gautas prokuroro atsakymas, kad ikiteisminio tyrimo byloje prokuroro priimti nutarimai dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į UAB „Andrikus“ pinigines lėšas nebus tikslinami duomenimis apie reikalavimų patenkinimo eilę, kadangi tokių duomenų nurodymo tokio pobūdžio nutarime nenumato baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Registrų centras 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. NS-28114 (8.8 E) (toliau – ir Sprendimas) pateikė atsakymą į advokato, atstovaujančio pareiškėjo interesus, prašymą ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo atlikti prašyme nurodytų veiksmų PLAIS. Esant nenuginčytam sprendimui, kuriuo ginčo klausimas išspręstas, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmų. Sprendimu buvo atsisakyta tenkinti analogišką pareiškėjo reikalavimą, koks yra reiškiamas šioje byloje. Pareiškėjas prašo įpareigoti Registrų centrą atlikti veiksmus, tačiau Sprendimo, kuriuo toks reikalavimas nebuvo tenkintas, neginčija. Kadangi Sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis, nėra pagrindo spręsti, kad tarp pareiškėjo ir Registrų centro yra kilęs ginčas šiuo klausimu.

6.    Registrų centras pažymėjo, kad PLAIS neturi teisės savo iniciatyva ar nuožiūra panaikinti nurodymų, juos modifikuoti ar keisti. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad PLAIS gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie skolininko piniginių lėšų areštą (areštus) Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas sustabdomi ir nevykdomi tiek, kokio dydžio piniginių lėšų suma yra areštuota. Teisinis reguliavimas nenumato jokių išimčių, leidžiančių PLAIS esant BPK reglamentuojamam piniginių lėšų areštui, vykdyti piniginių lėšų nurašymo nurodymus. Registrų centro veiksmai, vykdant pareiškėjo reikalavimą, prieštarautų teisės aktams ir būtų vertinami kaip neteisėti, kadangi būtų viršijamos Registrų centrui suteiktos kompetencijos ribos. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi PLAIS nuostatų 11.2 punktu, pagal kurį, kai iš Turto arešto aktų registro gauto turto arešto akto duomenyse nenurodyta reikalavimo patenkinimo eilė, apribojimas prilyginamas 3 eilei. Minėtos nuostatos taikymas šiuo atveju nėra aktualus, nes teisinis reguliavimas nenumato jokios išlygos (tokia išimtimi nėra ir PLAIS nuostatų 11.2 p.) CPK 689 straipsnio 5 dalies ir PLAIS nuostatų 11.4.1 punkto taikymui. PLAIS nuostatų 11.2 punkto turinys yra susijęs su reikalavimo patenkinimo eile, o ne su PLAIS pateiktų nurašymo nurodymų vykdymo stabdymu.

7.    Atsakovas nesutiko, kad PLAIS 11.4.1 punktas šiuo atveju netaikytinas, nes laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra pritaikytas ikiteisminiame tyrime, o ne baudžiamojoje byloje. PLAIS nuostatuose išdėstytas reglamentavimas yra kilęs iš aukštesnės galios teisės akto – CPK, kuriame akcentuojamas piniginių lėšų areštas BPK nustatyta tvarka. PLAIS nuostatuose sąvoka „baudžiamoji byla“ apima ir ikiteisminio tyrimo metu skirtą piniginių lėšų areštą. Priešingas PLAIS nuostatų 11.4.1 punkto turinio aiškinimas būtų nesuderinamas su CPK įtvirtintu reglamentavimu. Pareiškėjo cituojami kasacinio teismo išaiškinimai yra pateikti sistemiškai įvertinus CPK 626 straipsnio nuostatas, antstolio pareigas vykdymo procese, o ne šioje byloje aktualų CPK 689 straipsnio 5 dalį ir PLAIS nuostatus. Pareiškėjas minimas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. gegužės 21 d. nutarime ikiteisminio tyrimo byloje. T. y., pareiškėjas, būdamas subjektu, kurio ryšiai su UAB „Andrikus“ yra vertinami ikiteisminiame tyrime, teismo reikalauja Registrų centrą įpareigoti nesilaikyti imperatyvių CPK 689 straipsnio 5 dalies ir PLAIS nuostatų 11.4.1 punkto reikalavimų. Pareiškėjo reikalavimų tenkinimas iš esmės prieštarautų ne tik minėtoms teisės aktų nuostatoms, bet ir bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

8.    Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra (toliau – ir Prokuratūra) atsiliepime į skundą nurodė, jog ji yra netinkama proceso šalimi nagrinėjamoje byloje ir prašė į bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

9.    Prokuratūra pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė skundą atmesti, sutiko su atsakovo atsiliepimu. Prokuratūra nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl laikino nuosavybės apribojimo UAB „Andrikus“ piniginėms lėšoms, taip pat nekvestionuojama, kad piniginių lėšų areštas yra pritaikytas BPK tvarka, todėl yra išpildytos CPK 689 straipsnio 5 dalies sąlygos. PLAIS nuostatai yra poįstatyminis teisės aktas, padedantis įgyvendinti CPK 689 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą. CPK 689 straipsnio 5 dalies pirmasis sakinys turėtų būti aiškinamas neatsietai nuo laikino nuosavybės apribojimo (BPK 151 str.) bei šia procesine prievartos priemone siekiamų tikslų – užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ir (ar) išplėstinį turto konfiskavimą. Todėl PLAIS nuostatai neturi prieštarauti CPK ir BPK. Be to, PLAIS nuostatų 11.2 punkte yra nustatytas tik vienas iš į informacinę sistemą pateiktų apribojimo ir nurašymo nurodymų tvarkymo principų. Šiuo atveju aktualus būtent PLAIS nuostatų 11.4.1 punktas, nustatantis nurašymo nurodymų vykdymo sustabdymą dėl arešto baudžiamojo proceso prasme. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi LAT 2017 m. kovo 1 d. nutartimi, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas labai panašioje byloje pripažino, kad minimoje LAT byloje buvo sprendžiami klausimai dėl turto realizavimo, o ne dėl piniginių lėšų nurašymo pateikus nurodymą per PLAIS, kai yra pritaikytas turto areštas BPK tvarka. Remdamasis vien šia priežastimi teismas vertino, kad LAT nutartis nėra aktuali nagrinėtai bylai.

II.

10.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo Aerodyne Technologies (FZE) skundą atmetė, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Andrikus“ iš pareiškėjo priteisė 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.  Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas 2020 m. rugsėjo 14 d. el. laišku kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti veiksmus PLAIS sistemoje, kad antstolis galėtų atlikti piniginių lėšų, esančių UAB „Andrikus“ banko sąskaitose, nurašymus vykdomojoje byloje. Registrų centras 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. NS-20739 (8.8 E) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą dėl UAB „Andrikus“ taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo ikiteisminio tyrimo byloje, prašydamas nurodyti, kuria reikalavimų patenkinimo eile turi būti vykdomas UAB „Andrikus“ taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo byloje. Prokuratūros 3-iasis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2020 m. spalio 19 d. pateikė Registrų centrui raštą Nr. IBPS-S-554775-20, kuriuo informavo, jog ikiteisminio tyrimo byloje prokuroro 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu UAB „Andrikus“ atžvilgiu yra paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas piniginėms lėšoms, siekiant baudžiamojo proceso kodekse apibrėžtų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir galimą civilinį ieškinį. Ikiteisminiame tyrime visuose prokuroro nutarimuose atsakovo keliamu klausimu, įskaitant ir prašyme paminėtus 2020 m. gegužės 21 d. bei 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimus, yra nurodyti visi būtinieji tokio pobūdžio nutarimams keliami reikalavimai taip, kaip jie reglamentuoti BPK 152 straipsnio 1 dalyje. Prokuroro sprendimas laikinai apriboti fizinio ar juridinio asmens nuosavybės teises savo esme yra laikinoji procesinė prievartos priemonė tik užtikrinanti galimybę baudžiamajame procese konfiskuoti kaltininko turtą ar atlyginti pareikštus civilinius ieškinius, bet ne pats sprendimas konfiskuoti turtą ar atlyginti padarytą žalą, kurių priėmimas yra išskirtinai tik teismo kompetencijoje ir vykdomi vykdomojo proceso tvarka baudžiamojoje byloje priimto teismo baigiamojo akto pagrindu. Prokuratūra informavo, kad ikiteisminio tyrimo byloje prokuroro priimti nutarimai dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į UAB „Andrikus“ pinigines lėšas nebus tikslinami duomenimis apie reikalavimų patenkinimo eilę, kadangi tokių duomenų nurodymo šio pobūdžio nutarime nenumato baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. 2020 m. spalio 30 d. priimtas Registrų centro Sprendimas, kuriuo atsakovas informavo, jog vadovaujantis CPK 689 straipsnio 5 dalimi ir PLAIS nuostatų 11.4.1 ir 11.4.2 punktais, jis neturi teisinio pagrindo atlikti pareiškėjo prašyme nurodytus veiksmus PLAIS.

12.  Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas neprašo panaikinti Sprendimo, tačiau tam, jog būtų galima išnagrinėti šį administracinį ginčą iš esmės, teismas privalo įvertinti ir Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

13.  Teismas vertino, kad atsakovas tinkamai taikė CPK 689 straipsnio 5 dalį ir PLAIS nuostatų 11.4.1 ir 11.4.2 punktus, nes Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje buvo gauti duomenys iš Turto arešto aktų registro apie UAB „Andrikus“ piniginių lėšų areštą BPK nustatyta tvarka. Pareiškėjo teiginiai, kad PLAIS 11.4.1 papunktis šiuo atveju netaikytinas, nes laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra pritaikytas ikiteisminiame tyrime, o ne baudžiamojoje byloje, nėra pagrįsti, nes PLAIS nuostatuose išdėstytas reglamentavimas yra kilęs iš aukštesnės galios teisės akto – CPK, kuriame akcentuojamas piniginių lėšų areštas BPK nustatyta tvarka. PLAIS nuostatuose sąvoka „baudžiamoji byla“ apima ir ikiteisminio tyrimo metu skirtą piniginių lėšų areštą. Priešingas PLAIS nuostatų 11.4.1 papunkčio turinio aiškinimas būtų nesuderinamas su CPK įtvirtintu reglamentavimu. Baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų praktikoje nurodoma, kad pagal BPK nuostatas (pvz., BPK 162 str.) sąvoka „baudžiamoji byla“ apima ir ikiteisminį tyrimą, nes baudžiamoji byla gali ir nebūti teismo žinioje, įrodymus rinkti, kitus procesinius veiksmus atlikti galima ne tik baudžiamojo teismo, bet ir prokuroro pavedimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020).

14.  Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomas PLAIS nuostatų 11.2 punktas, taip pat nėra pagrįsti, nes jame nustatyta reikalavimo tenkinimo eilė, tačiau šioje administracinėje byloje prioritetas turi būti taikomas PLAIS 11.4.1 punktui, pagal kurį informacinėje sistemoje stabdomas į informacinę sistemą pateiktų nurašymo nurodymų vykdymas pagal arešto mastą, jei piniginių lėšų areštas pritaikytas baudžiamojoje byloje. PLAIS 11.4.2 punktas taip pat negali būti taikomas, nes prioritetas taikomas PLAIS 11.4.1 punktui, t. y. 11.4.2 punktas taikomas, kai yra areštuoto ne BPK nustatyta tvarka turto.

15.  Teismas vertino, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti veiksmus PLAIS, kad būtų galima atlikti piniginių lėšų, esančių UAB „Andrikus“ banko sąskaitose, nurašymus vykdomojoje byloje negali būti tenkinamas.

16.  Teismas tenkino UAB „Andrikus“ prašymą priteisti 302,5 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III.

17.  Pareiškėjas Aerodyne Technologies (FZE) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti.

18.  Pareiškėjas nurodo, kad palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti bus suformuota praktika, priešinga formuojamai LAT, tai sukels dar daugiau neaiškumų vykdymo procesuose esant ir baudžiamosios justicijos aktyviems veiksmams. Pirmosios instancijos teismas pacitavo tik dalį CPK 689 straipsnio 5 dalies, neatsižvelgęs, kad ta pati teisės norma nurodo, jog: „Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje iš Turto arešto aktų registro gavus antstolio nurodymą areštuoti skolininko pinigines lėšas, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas vykdomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka laikantis šio Kodekso 626 straipsnio 3 dalyje ir 754 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie areštą (areštus) pagal teismo nutartį (nutartis) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko lėšoms su nurodytu reikalavimų patenkinimo eiliškumu arba duomenis apie tai, kad nurodymą pateikia antstolis, institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdomi pateikti tos pačios ir (ar) pirmesnės eilės nurodymai šio Kodekso 626 straipsnio 3 dalyje ir 754 straipsnyje nustatyta tvarka.“ CPK 626 straipsnio 3 dalis nurodo, kad: „Kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.“, o CPK 754 straipsnis nurodo reikalavimų patenkinimų eilę. Minėtas nuostatas vykdant kartu su PLAIS nuostatų 11.4.1 ir 11.4.2 punktais matyti, kad turto apribojimas baudžiamajame procese nestabdo vykdymo veiksmų, jei yra vykdomi tos pačios eilės reikalavimai. Tokia vykdymo tvarka numatyta tiek LR CPK, tiek PLAIS nuostatuose.

19.  Pareiškėjo vertinimu, PLAIS nuostatai aiškiai nustato, kad kai iš Turto arešto aktų registro gauto turto arešto akto duomenyse nenurodyta reikalavimo patenkinimo eilė, apribojimas prilyginamas 3 eilei (PLAIS nuostatų 11.2 p.). Nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad esant laikinam nuosavybės teisių apribojimui baudžiamojoje byloje vykdymo veiksmai stabdomi. Tiek CPK, tiek PLAIS nuostatai (pvz.: 11.1 p.) aiškiai nurodo, kaip turi elgtis atsakovas tokiu atveju: gavęs turto arešto dokumentą – jį išanalizuoti ir jei jame nėra nustatyta išieškojimo eilė – vadovautis PLAIS nuostatų 11.2 punktu ir informacinėje PLAIS sistemoje pažymėti, jog tai yra trečiosios eilės išieškojimas. Šių argumentų teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė.

20.  Pareiškėjo nuomone, PLAIS nuostatų 11.4 punktas negali būti aiškinamas nei siaurinančiai, nei plečiamai, t. y. PLAIS nuostatų 11.4 punktas aiškiai nurodo atsakovo veiksmus: stabdyti į informacinę sistemą pateiktų nurašymo nurodymų vykdymą pagal arešto mastą, jei piniginių lėšų areštas pritaikytas baudžiamojoje byloje arba jei antstolis nurodo specialų požymį (11.4.1 p.), tačiau – leisti vykdyti tos pačios ir (arba) aukštesnės eilės nurašymo nurodymus (11.4.2 p.). Jokių nuostatų apie tai, kad PLAIS nuostatų 11.4.2 punktas taikomas, kai yra areštuoto ne BPK nustatyta tvarka turto, nėra. Šiuo atveju atsakovas, gavęs prokuroro nutarimą, turėjo patikrinti, ar jame yra nurodyta reikalavimo eilė, o jos nesant – PLAIS sistemoje pažymėti, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo eilė yra trečioji, tačiau atsakovas to nepadarė, o toks jo neveikimas lėmė tiek CPK 689 straipsnio 5 dalies ir PLAIS nuostatų pažeidimus.

21.  Pareiškėjas remiasi LAT 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 pateiktais išaiškinimais ir teigia, jog net esant pritaikytam piniginių lėšų areštui baudžiamojo proceso tvarka, leidžiama nurašyti lėšas vykdant tos pačios arba aukštesnės eilės reikalavimus. Todėl šiuo atveju pinigų nurašymas pagal CPK 689 straipsnio 5 dalį, 626 straipsnio 3 dalį ir 754 straipsnį, vykdant vykdomąją bylą Nr. 0013/20/00606 yra galimas.

22.  Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.  Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje aktualus pirmas CPK 689 straipsnio 5 dalies sakinys, kadangi būtent jis apibrėžia konkretų atvejį, kai PLAIS gaunami duomenys iš Turto arešto aktų registro apie areštą BPK nustatyta tvarka. Tiek antras, tiek trečias CPK 689 straipsnio 5 dalies sakinys ne papildo pirmą sakinį, o yra savarankiški ir detalizuoja tam tikrus atvejus ir kokią įtaką nurodymams priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas jie turi. Antrame ir trečiame sakinyje kartojasi nuorodos į CPK 626 straipsnio 3 dalį ir 754 straipsnį, tačiau tokios nuorodos pirmame sakinyje, kuris reglamentuoja būtent duomenų gavimą iš Turto arešto aktų registro apie skolininko piniginių lėšų areštą (areštus) BPK nustatyta tvarka, nėra. Tai patvirtina, kad įstatymų leidėjas aiškiai išreiškė valią, jog pirmame sakinyje apibrėžtu atveju minėti straipsniai netaikytini, o nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas yra sustabdomi ir nevykdomi, be jokių papildomų išlygų, susijusių su reikalavimų eilėmis. Pirmame sakinyje išdėstytas aiškus ir imperatyvus reglamentavimas, susijęs su BPK nustatyta tvarka skirtu areštu. Priešingu atveju CPK 689 straipsnio 5 dalies išdėstymas ir arešto BPK nustatyta tvarka išskyrimas neturėtų jokio loginio pagrindo. Įstatymų leidėjo valia išdėstyta aiškiai, o apelianto dėstomas aiškinimas yra nesuderinamas su jos esme. Teismas pagrįstai analizavo CPK 689 straipsnio 5 dalį tiek, kiek tai susiję su konkrečioje byloje nagrinėjamu klausimu, o ne visa dalies apimtimi, kuri neturi jokio teisinio ir loginio ryšio su bylos aplinkybėmis. Atsakovo nuomone, CPK 689 straipsnio 5 dalis yra vienareikšmiška, kiek tai susiję su BPK nustatyta tvarka taikomu areštu skolininko piniginėms lėšomis, ir jokių išlygų, susijusių su galimybe taikyti CPK 626 straipsnio 3 dalį ir 754 straipsnį nenumato.

24.  Atsakovas nurodo, kad teisinis reguliavimas nenumato jokios išimties, kuri sudarytų objektyvų ir teisiškai pagrįstą pagrindą nesilaikyti CPK 689 straipsnio 5 dalyje ir PLAIS nuostatų 11.4.1 papunktyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, susijusio su PLAIS pateiktų nurašymo nurodymų vykdymo stabdymu, kai iš Turto arešto aktų registro gaunami duomenys apie areštą BPK nustatyta tvarka. Tokia išimtimi nėra ir negali būti laikomas PLAIS nuostatų 11.2 punktas, kuris akivaizdžiai reglamentuoja kitus atvejus, neturinčius sąsajų su iš Turto arešto aktų registro gaunamais duomenimis apie areštą BPK nustatyta tvarka. PLAIS nuostatų 11.4.1 ir 11.4.2 punktai tiesiogiai koreliuoja su CPK 689 straipsnio 5 dalimi, t. y. PLAIS nuostatų 11.4.1 punktas su minėto straipsnio pirmuoju sakiniu, o PLAIS nuostatų 11.4.2 punktas su minėto straipsnio trečiuoju sakiniu, t. y. su visiškai skirtingais atvejais. CPK 689 straipsnio 5 dalyje ir PLAIS nuostatų 11.4.1 punkte nustatytas įsakmus ir imperatyvus reikalavimas sustabdyti ir nevykdyti pateiktų nurodymų nurašyti pinigines lėšas, kai yra taikomas piniginių lėšų areštas BPK nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties 11.4.2 punktas taikytinas tik kitų atvejų, neapimančių šioje byloje nagrinėtos situacijos, kontekste. Pareiškėjo cituojami kasacinio teismo išaiškinimai yra pateikti sistemiškai įvertinus CPK 626 straipsnio nuostatas, antstolio pareigas vykdymo procese, o ne šioje byloje aktualią CPK 689 straipsnio 5 dalį ir PLAIS nuostatus.

25.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.  Prokuratūra nurodo, kad PLAIS nuostatų 11.2. punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra aktualus ir turėtų būti taikomas PLAIS nuostatų 11.4.1 punktas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie bent kiek pagrįstų jo poziciją dėl CPK 689 straipsnio 5 dalies 1 sakinyje įtvirtintos teisės normos netinkamo aiškinimo ir taikymo skundžiamame sprendime. Prokuratūra sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad pareiškėjo nurodoma kasacinio teismo praktika neaktuali nagrinėjamai bylai, nes skiriasi bylų faktinės ir teisinės aplinkybės.

27.  Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Andrikus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad palaiko atsakovo bei Prokuratūros išdėstytas pozicijas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

28.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus.

29.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30.  Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Nežiūrint to, kad pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nereiškė reikalavimo panaikinti Sprendimą, kuriuo atsisakyta tuos veiksmus atlikti, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti veiksmus Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje, kad būtų galima atlikti piniginių lėšų, esančių UAB „Andrikus“ banko sąskaitose, nurašymus vykdomojoje byloje negali būti tenkinamas.

32.  Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atstovas 2020 m. rugsėjo 14 d. el. laišku kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti veiksmus PLAIS sistemoje, kad antstolis galėtų atlikti piniginių lėšų, esančių UAB „Andrikus“ banko sąskaitose, nurašymus vykdomojoje byloje. 2020 m. spalio 30 d. priimtas Registrų centro Sprendimas, kuriuo atsakovas informuotas, jog vadovaujantis CPK 689 straipsnio 5 dalimi ir PLAIS nuostatų 11.4.1 ir 11.4.2 papunkčiais, jis neturi teisinio pagrindo atlikti pareiškėjo prašyme nurodytus veiksmus PLAIS.

33.  Pagal CPK 689 straipsnio 5 dalį Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie skolininko piniginių lėšų areštą (areštus) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas sustabdomi ir nevykdomi tiek, kokio dydžio piniginių lėšų suma yra areštuota. Su šia aiškiai ir imperatyviai suformuluota taisykle negali konkuruoti jokie žemesnės galios teisės aktai, kokiais laikytini ir PLAIS nuostatai, kurių taikymu skundą grindžia pareiškėjas.

34.  Prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. IBPS-S-554775-20 Registrų centrui papildomai informuota, jog ikiteisminio tyrimo byloje prokuroro 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu UAB „Andrikus“ atžvilgiu yra paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas piniginėms lėšoms, siekiant baudžiamojo proceso kodekse apibrėžtų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir galimą civilinį ieškinį. Nustačius, kad aptarta priemonė pritaikyta visoms UAB „Andrikus“ piniginėms lėšoms, o ne jų daliai, ir taikant aptartą CPK 689 straipsnio 5 dalies reguliavimą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti veiksmus Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje, kad būtų galima atlikti piniginių lėšų, esančių UAB „Andrikus“ banko sąskaitose, nurašymus vykdomojoje byloje negali būti tenkinamas.

35.  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

36.  Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Aerodyne Technologies (FZE) apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė