eA-190-789/2023

Administracinė byla Nr. eA-190-789/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01220-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, VSAT) 2020 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. TE-327 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“ (toliau – ir Įsakymas, skundžiamas įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Nuobauda paskirta už Asmenų aptarnavimo VSAT tvarkos taisyklių, patvirtintų Tarnybos vado 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 4-231, 1.1 papunkčio, Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.3. papunkčio, VSAT darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos vado 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4-321, 8 ir 68 punktų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 108 straipsnio 3 dalies,172 straipsnio 2 dalies, 346 straipsnio 1 dalies bei Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Generalinio prokuroro                                          2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Į-40, 14 punkto, 14.1 papunkčio, 14.5 papunkčio ir 14.8 papunkčio reikalavimų pažeidimus. Įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis, be kita ko, VSAT Teisės skyriaus 2020 m. kovo 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-25„Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktines Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada).

3.    Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš pastarojo paėmė žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir registarcijos liudijimas) ir, laikydamas prie savęs, gabeno (duomenys neskelbtini) teritorijose, tokiu būdu laikė ir gabeno žinomai suklastotą tikrą dokumentą, kurį panaudojo, pateikdamas jį VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams patikrinimo metu, vykdamas per valstybės sieną į (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 15 d. pareiškėjas gavo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartį, kuria prokurorui buvo pranešta apie pareiškėjo galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnyje. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2020 m. sausio 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, konstatuodamas, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos minėtame BK straipsnyje, tačiau jo veiksmai vertintini drausminės atsakomybės aspektu. Prokuroro išvadoje teigiama, kad pareiškėjas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą ir tenkindamas įtariamojo (duomenys neskelbtini) prašymą grąžinti jam daiktus, paimtus ikiteisminio tyrimo metu, grąžino asmeniui automobilį bei jo suklastotą registracijos liudijimą. Taigi, prokuroro teigimu, pareiškėjas grąžino įtariamajam daiktus, kurių apyvarta yra uždrausta, (suklastotą transporto priemonės registracijos liudijimą), tokie pareiškėjo veiksmai pakenkė baudžiamajam procesui. Išvadoje taip pat buvo teigiama, kad prašymas grąžinti daiktus nebuvo registruotas VSAT Dokumentų valdymo sistemoje, taip pat neįkeltas ir į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą. Pareiškėjo įsitikinimu, jam paskirta nuobauda yra netinkama, ji neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

4.    Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. sausio 29 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė J. P. buvo apklausta kaip liudytoja, ji nurodė, kad, be kita ko, 2019 m. kovo 21 ar 22 dieną telefoninio pokalbio metu pareiškėjas ją informavo, kad yra galimybė užbaigti ikiteisminius tyrimus pareiškimais dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paprašė, kad prokurorė surašytų pranešimą įtariamajam apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu bei pasiūlytų jam bausmę. J. P. taip pat parodė, kad vėlesnio pokalbio metu pareiškėjas jai pasakė, kad reikia grąžinti įtariamiesiems iš jų paimtus suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, su kuo ji, kaip nurodyta minėtame nutarime, nesutiko. Pareiškėjas teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos. J. P. buvo pavesta vadovauti ikiteisminiam tyrimui 2019 m. kovo 13 d., pareiškėjas atliko šį ikiteisminį tyrimą. Telefoninio pokalbio metu pareiškėjas sutarė su prokurore, kad ikiteisminį tyrimą bus galima baigti baudžiamuoju įsakymu. Įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – užstatas bei pareikštas įtarimas. Vėliau buvo gautas įtariamojo prašymas grąžinti transporto priemonę bei jos registracijos liudijimą. Šį įtariamojo prašymą pareiškėjas derino su prokurore, tačiau, priešingai, nei ji pati nurodė, ji sutiko su šių daiktų grąžinimu įtariamiesiems ir nurodė pareiškėjui parengti nutarimą dėl daiktų grąžinimo, pareiškėjas tai ir atliko. Prokurorė apklausos metu nurodė, kad apie tai, jog pareiškėjas grąžino įtariamajam daiktus, sužinojo tik 2019 m. kovo 16 d., Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) gavusi ataskaitas apie atliktą ikiteisminį tyrimą ir pradėjusi rašyti pareiškimus dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokurorė nurodė, kad, kadangi pareiškėjas grąžino minėtus dokumentus įtariamajam be jos sutikimo, ji, pamačiusi, kad ikiteisminio tyrimo medžiagose yra pareiškėjo priimtas nutarimas grąžinti dokumentus, nereagavo į tai, neskambino pareiškėjui ir nesiaiškino su juo dėl to, kadangi pareiškėjas, priimdamas nutarimą, prisiėmė ir atsakomybę. Tačiau šios aplinkybės yra nepagrįstos ir nelogiškos, kadangi būtent prokuroras užtikrina, be kita ko, ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką. Prokurorė, sužinojusi, kad pareiškėjas grąžino įtariamajam transporto priemonę ir jos registracijos liudijimą, privalėjo į tai reaguoti ir imtis aktyvių veiksmų, pvz., informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovą apie atliekamo ikiteisminio tyrimo trūkumus, ar imtis kitų veiksmų. Nepaisant to, prokurorė nesiėmė jokių veiksmų, dėl to nėra pagrindo tikėti jos parodymais, kadangi pareiškėjo veiksmai buvo suderinti su ja. Pati prokurorė nurodė, kad tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ji ėmėsi aktyvių veiksmų ir pradėjo tartis su įtariamuoju dėl registracijos liudijimo grąžinimo į bylą.

5.    Pareiškėjas teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, grąžindamas registracijos liudijimą, išprovokavo įtariamąjį pakartotinai naudoti suklastotus dokumentus, pateikiant juos Šalčininkų PKP pareigūnams 2019 m. kovo 22 d. patikrų metu, tai galėjo lemti naujo įtariamojo baudžiamojo persekiojimo pradžią už analogišką nusikalstamą veiką, dėl kurios pareiškėjas atliko ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas nesutiko su šiais argumentais ir nurodė, kad įtariamasis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnį, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai teigiama, kad vien aplinkybė, kad pareiškėjas grąžino transporto priemonės registracijos liudijimą, galėjo suklaidinti įtariamąjį, leidžiant jam spręsti, kad po dokumentų ištyrimo ir ikiteisminio tyrimo pabaigimo pareigūnai suteikia jam teisę toliau naudoti šiuos dokumentus, išgabenant transporto priemones iš Lietuvos Respublikos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas, gavęs įtariamojo prašymą grąžinti jam daiktus, paimtus tyrimo metu, adresuotą Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriui (toliau – ir ITS), pareiškėjas nepateikė šio prašymo VSAT Kanceliarijos skyriaus darbuotojams užregistruoti. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors šio prašymo ir neužregistravo, tačiau prašymas buvo baudžiamojoje byloje ir jis buvo prieinamas visiems su minėtu ikiteisminiu tyrimu, o vėliau ir su baudžiamąja byla dirbantiems asmenims. Pareiškėjas nesutiko su jam nustatytais pažeidimais, kadangi, jo teigimu, jis derino savo veiksmus su prokurore ir laikėsi kitų darbo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

6.    Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pažeidimai, kurių padarymu kaltinamas pareiškėjas, negali būti vertinami kaip šiurkštūs, kadangi jo veiksmai buvo derinami su prokurore. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, iki šiol tinkamai vykdė tarnybą, todėl taikyta tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta.

7.    Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

8.    Tarnyba nurodė, kad šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad prokurorė būtų suinteresuota tarnybinio patikrinimo baigtimi, todėl nėra pagrindo abejoti prokurorės duotais parodymais bei tarnybinio patikrinimo metu teiktais paaiškinimais.

9.    Atsakovas pažymėjo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra pabrėžta, kad BK 300 straipsnio dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už žinomai suklastoto dokumento panaudojimą, bet ir už žinomai suklastoto dokumento laikymą ir gabenimą. Todėl pareiškėjo neteisėti veiksmai – žinomai suklastoto dokumento grąžinimas įtariamajam – sudarė prielaidas jam laikyti ir gabenti šiuos žinomai suklastotus dokumentus, t. y. šiuo aspektu toliau daryti BK 300 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Toks teisėsaugos pareigūno elgesys ne užkardant minėtame straipsnyje numatytą nusikaltimą, o toliau sudarant sąlygas daryti nusikaltimą, nėra pateisinamas ir neatitinka VSAT interesų. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 108 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta, negrąžinami. Šie BPK reikalavimai dėl tokių daiktų negrąžinimo yra kategoriški ir nenumato jokių išimčių. Be to, pareiškėjo neteisėti veiksmai yra padaryti, viršijant ikiteisminio tyrimo tyrėjo kompetenciją, kadangi šios bylos kontekste tokio procesinio sprendimo priėmimas yra išimtinė prokuroro teisė. Savo ruožtu pareiškėjo elgesys, nevykdant įsiteisėjusios teismo nutarties, vertintinas kaip teismo negerbimas, o toks elgesys pažeidžia BPK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo nutarties privalomumo vykdyti principą ir neatitinka VSAT interesų. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas turi 14 metų darbo VSAT ITS patirtį, todėl jis ne tik pakankamai gerai išmano tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir turi žinių juos taikyti.

10.  Tarnyba pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, šiuo atveju jo neveikimas nesietinas su ne nuo jo priklausančiomis aplinkybėmis. Toks pareiškėjo elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į tarnybinę veiklą ir yra netoleruotinas. Dėl savo gyvenimiškos ir tarnybos patirties bei užimamų pareigų pareiškėjas turėjo galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad nerūpestingai vykdė tarnybines funkcijas, bei įvertinti savo veiksmų pasekmes baudžiamojo proceso eigai ir rezultatams, tačiau tyčia, sąmoningai nesilaikė Tarnybinio patikrinimo išvadoje paminėtų teisės aktų nuostatų, nors turėjo tai numatyti ir vykdyti. Pareiškėjo padaryti proceso pažeidimai sudarė sąlygas neįvykti ekonomiškam ir greitam bylos nagrinėjimui, užvilkino teisingumo vykdymo procesą bei sukėlė papildomas materialines ir laiko sąnaudas, todėl pareiškėjo argumentas, kad jo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai neturėjo jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių baudžiamosios bylos užbaigimui, yra nepagrįstas.

11.  Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad, 2019 m. kovo 22 d. nutarimu grąžinus įtariamajam suklastotą transporto priemonės liudijimą, išduotą transporto priemonei „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis tą pačią dieną 14.09 val. išvyko iš (duomenys neskelbtini) nurodytu automobiliu, vėl pateikdamas pasienio tikrinimą atliekantiems VSAT pareigūnams šios transporto priemonės suklastotą registracijos liudijimą. Vėliau tą pačią dieną 19.16 val. įtariamasis grįžo į (duomenys neskelbtini) kaip keleivis, o 2019 m. kovo 22 d. 21.14 val. išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) automobiliu „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėl pateikdamas pasienio tikrinimą atliekantiems VSAT pareigūnams šios transporto priemonės suklastotą registracijos liudijimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, atlikdamas jam pavestą ikiteisminį tyrimą, vietoj to, kas saugotų suklastotą transporto priemonės registracijos liudijimą ir kartu su byla perduotų jį prokurorei, grąžino jį įtariamajam, kuris buvo įtariamas būtent disponavimu šiuo suklastotu dokumentu bei šio dokumento panaudojimu, tokiu būdu suklaidinęs įtariamąjį bei faktiškai išprovokavęs įtariamąjį pakartotinai panaudoti šį dokumentą, pateikiant jį Šalčininkų PKP pareigūnams 2019 m. kovo 22 d. 14.09 val. patikros metu. Tyrėjo veiksmai grąžinant dokumentą, nepaisant to, kad jis yra suklastotas, suklaidino įtariamąjį bei suponavo jam galimybę padaryti išvadą, kad po dokumentų ištyrimo ir ikiteisminio tyrimo pabaigimo Lietuvos Respublikos pareigūnai suteikia jam teisę toliau naudoti šį dokumentą išgabenant transporto priemonę iš Lietuvos Respublikos.

12.  Atsakovas akcentavo, kad jis, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo ir jos skyrimo, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kuriam statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, padarė teisei priešingą veiką ir jo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais. Pareiškėjas, privalėdamas užkardyti BK 300 straipsnyje numatytą nusikaltimą, pats grąžino įtariamajam žinomai suklastotą dokumentą, sudarydamas sąlygas tokio nusikaltimo darymui. Ši aplinkybė parodo vieno iš esminių etikos principų – pavyzdingumo – sąmoningą nepaisymą. Aplinkybė, kad pareiškėjas, sąmoningai nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir ignoruodamas ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės nurodymus, padarė tarnybinį nusižengimą, turėjo įtakos priimant sprendimą dėl pačios drausminės nuobaudos skyrimo ir jos rūšies pasirinkimo. Situacija, kai pareigūnas sąmoningais veiksmais nesilaiko jam nustatytos drausmės reikalavimų, kenkia visos vidaus tarnybos sistemos geram vardui, reputacijai ir autoritetui. Skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengimo pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui.

II.

13.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. A. skundą.

14.  Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

14.1.    2019 m. kovo 22 d. pareiškėjas priėmė nutarimą „grąžinti daiktus“, kuriuo nutarė įtariamajam grąžinti automobilį „Mercedes-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

14.2.    Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-666-604/2019 nutarta įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorą ar ikiteisminio tyrimo instituciją VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo blanko Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto transporto priemonei „Mercedes Actros“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) – grąžinimo į bylą.

14.3.    VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS skyriaus vyresnysis tyrėjas E. M. 2019 m. gegužės 3 d. raštu „Dėl gautos nutarties“ Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. ikiteisminio tyrimo byla su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo perduota Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams, kad procesas būtų užbaigtas vienu iš ekonomiškų bylų nagrinėjimo būdų – teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl teisėjo nutartyje išdėstyti motyvai dėl ikiteisminio tyrimo metu visapusiškai ištirto (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo blanko (duomenys neskelbtini), esant byloje kategoriškai specialisto išvadai pakartotinės papildomos apžiūros teisme, yra nepagrįsti ir turi piktnaudžiavimo (neįskaitoma) požymių bei akivaizdžiai pažeidžia teismų taikomą ekonomiško bylų nagrinėjimo principą.

14.4.    Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-666-604/2019 nutarė pranešti Vilniaus prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiajam prokurorui apie pareiškėjo veiksmuose galbūt esančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, požymius.

14.5.    Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2020 m. sausio 29 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-02-00063-20 dėl BK 228 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

14.6.    Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. L. 2020 m. sausio 31 d. nutarimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniesiems tyrėjams A. A. ir E. M. bei jų veiksmus baudžiamajame procese kontroliuoti turėjusiems ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovams iškėlė drausmės bylą dėl šiame nutarime nurodytų šiurkščių pažeidimų, padarytų tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-604/2019 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-5-00024-19) ir Nr. 1-665-604/2019 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-5-00025-19), tiek šias bylas nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

14.7.    2020 m. kovo 3 d. priimta Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, kad 2019 m. kovo 13 d. pareiškėjui buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-5-00024-19 (teismo Nr. 1-666-604/2019) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (Dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu). 2019 m. kovo 22 d. pareigūnas gavo įtariamojo A. U. prašymą, adresuotą Varėnos pasienio rinktinės ITS, grąžinti jam daiktus, paimtus tyrimo metu, nepateikė šio prašymo VSAT Kanceliarijos skyriaus darbuotojams užregistruoti, be to, tenkindamas šį prašymą 2019 m. kovo 22 d. nutarimu grąžino įtariamajam automobilį „Mercedes Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės suklastotą registracijos liudijimą, aiškiai žinodamas ir esant byloje VSAT Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2019 m. kovo 18 d. išvadai, kurioje kategoriškai nurodoma, kad tam tikri transporto priemonės registracijos liudijime esantys duomenys nėra pirminiai, t. y. šis dokumentas yra suklastotas. Pareiškėjas nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ir žodinio prokurorės J. P. nurodymo iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – suklastoto (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo blanko, išduoto transporto priemonei „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinimo į bylą, nesiėmė aktyvių veiksmų, stengiantis ištaisyti savo padarytą proceso įstatymo pažeidimą. Taigi, laiku nevykdydamas prokuroro duotų nurodymų bei teismo nutarties, pareigūnas nesiekė ekonomiško proceso šioje byloje, užvilkino teisingumo vykdymo procesą, sukėlė papildomas materialines ir laiko sąnaudas, pakenkė baudžiamajam procesui. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Asmenų aptarnavimo VSAT tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 4-231, (toliau – ir Taisyklės) 1.1 papunktį, VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Varėnos rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-92, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.3 papunktį, VSAT darbo reglamento, patvirtinto VSAT vado 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4-32, (toliau – ir Darbo reglamentas) 68 punkto reikalavimus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BPK 108 straipsnio 3 dalies 172 straipsnio 2 dalies, BPK 346 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40, (toliau – ir Rekomendacijos),14 punkto, 14.1 papunkčio, 14.5 papunkčio ir 14.8 papunkčio reikalavimus.

14.8.    Tarnybinio patikrinimo metu telefoninio pokalbio metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. P. buvo paprašyta pakomentuoti situaciją. Prokurorė nurodė, kad 2019 m. kovo 22 d. jai paskambino pareiškėjas ir E. M., abu pareigūnai pokalbio pradžioje informavo prokurorę, kad yra galimybė užbaigti ikiteisminius tyrimus pareiškimais dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir paprašė, kad ji surašytų pranešimus įtariamiesiems apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu bei pasiūlytų įtariamiesiems bausmes. Prokurorė sutiko tai padaryti. Po to, kai buvo suderinti šie procesiniai sprendimai, pareiškėjas ir E. M. pokalbių metu pasakė jai, kad reikia grąžinti įtariamiesiems iš jų paimtus suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus. Savo nuomonę dėl dokumentų grąžinimo abu tyrėjai grindė tuo, kad įtariamiesiems reikės gabenti automobilius dar labai didelį atstumą, o be dokumentų jie negalės tų automobilių išvežti iš Lietuvos Respublikos ir nugabenti iki (duomenys neskelbtini). Prokurorė kategoriškai atsisakė sugrąžinti suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, kadangi jie turi būti perduoti teismui kartu su bylomis. Prokurorė nurodė, kad taip baigėsi pokalbiai šia tema su abiem tyrėjais, nei pareiškėjas, nei E. M. daugiau nekalbėjo dėl minėtų dokumentų grąžinimo. Apie tai, kad tyrėjai grąžino įtariamiesiems minėtus transporto priemonių registracijos liudijimus, ji sužinojo tik 2019 m. kovo 26 d., IBPS gavusi ataskaitas apie atliktą ikiteisminį tyrimą ir pradėjusi rašyti pareiškimus dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. 2019 m. balandžio 19 d. prokurorė, gavusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamosiose bylose, iškart susisiekė su pareiškėju ir E. M. ir nurodė, kad reikia imtis priemonių grąžinti minėtus dokumentus į bylas. Abu tyrėjai kategoriškai atsisakė imtis veiksmų, argumentuodami, kad tai ne jų reikalas, nes dokumentai yra ištirti specialistų ir nėra reikalo juos apžiūrinėti papildomai. Gavusi tokius tyrėjų atsakymus, prokurorė IBPS susirado įtariamųjų kontaktus, išsiuntė jiems elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad jiems būtina atvykti į teismo posėdžius ir su savimi reikia turėti jiems tyrėjų grąžintus automobilių registracijos liudijimus. Susirašinėjimas su kaltinamaisiais truko porą mėnesių, kol prokurorei pavyko juos įtikinti atvykti į Lietuvos Respubliką į teismo posėdžius.

14.9.    Procesinio sprendimo dėl suklastotų dokumentų grąžinimas įtariamiesiems priėmimo yra išimtinė prokuroro teisė. Pareiškėjas ir E. M., gavę kategorišką prokurorės atsakymą, kad ji negrąžins įtariamiesiems suklastotų dokumentų, patys savavališkai, viršijant ikiteisminio tyrimo tyrėjo kompetenciją, savo nutarimais gražino automobilius ir jų registracijos liudijimus, kuriuos įtariamieji buvo savanoriškai pateikę 2019 m. kovo 13 d. poėmio metu. Be kita ko, pareiškėjas ir E. M. nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjo 2019 m. balandžio 17 d. nutarčių bei žodinio ikiteisminius tyrimus kuruojančios prokurorės nurodymo imtis priemonių ir grąžinti minėtus dokumentus į bylas, argumentuodami, kad tai ne jų reikalas, nes dokumentai yra ištirti specialistų ir nėra reikalo juos apžiūrinėti papildomai. Be to, minėti tyrėjai grąžino juos įtariamiesiems, kurie buvo įtariami būtent disponavimu šiais suklastotais dokumentais bei šių dokumentu panaudojimu, ir tokiu būdu suklaidino įtariamuosius bei faktiškai išprovokavo įtariamąjį pakartotinai panaudoti šiuos suklastotus dokumentus, pateikiant juos Šalčininkų PKP pareigūnams 2019 m. kovo 22 d. 14.09 val. ir 21.45 val. patikrų metu, tai galėjo sąlygoti naujo baudžiamojo persekiojimo pradžią už analogišką nusikalstamą veiką, dėl kurios patys atliko ikiteisminius tyrimus. Tyrėjų veiksmais grąžinant dokumentus, nepaisant to, kad jie yra suklastoti, įtariamieji buvo suklaidinti, tai suponavo jiems galimybę padaryti išvadą, kad po dokumentų ištyrimo ir ikiteisminio tyrimo pabaigimo Lietuvos Respublikos pareigūnai suteikia jiems teisę toliau naudoti šiuos dokumentus, išgabenant transporto priemones iš Lietuvos Respublikos.

14.10.  Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad ikiteisminių tyrimų bylose yra įtariamųjų 2019 m. kovo 22 d. prašymai, adresuoti Varėnos pasienio rinktinės ITS, grąžinti jiems daiktus, paimtus tyrimų metu. Šie prašymai VSAT Dokumentų valdymo sistemoje neregistruoti. Ikiteisminių tyrimų bylose taip pat yra pareiškėjo ir E. M. 2019 m. kovo 22 d. nutarimai, kuriais jie, vadovaudamiesi BPK 108 straipsniu, nutarė grąžinti automobilius ir jų suklastotus registracijos liudijimus. Pareigūnų nutarimai yra be IBPS metaduomenų. Nei bylų medžiagose, nei IBPS nėra duomenų, nurodančių, kad minėti vyresniųjų tyrėjų nutarimai būtų suderinti su ikiteisminius tyrimus organizavusia ir jiems vadovavusia prokurore. VSAT dokumentų valdymo sistemoje yra sukurtas IT (Bendras trumpai saugomų ikiteisminio tyrimo veiklos dokumentų registras) registras, kuriame registruojami visi dokumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu. Todėl pareiškėjo ir E. M. paaiškinimai, kad jie neregistravo savo 2019 m. kovo 22 d. nutarimų, kuriais jie grąžino įtariamiesiems suklastotus dokumentus, bei įtariamųjų 2019 m. kovo 22 d. prašymų vertintini kritiškai.

14.11.  Šiuo atveju bylose buvo įtariamųjų sutikimai, kad jie neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau 2019 m. balandžio 8 d. teismas priėmė nutartis, kuriose transporto priemonių suklastotų registracijos liudijimų grąžinimas įtariamiesiems buvo pripažinta akivaizdžia ir svaria priežastimi teismui perduoti bylas nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose. 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu dėl vyresniųjų tyrėjų (pareiškėjo ir E. M.) padarytų proceso įstatymo pažeidimų, kai savo 2019 m. kovo 22 d. nutarimais jie grąžino įtariamiesiems suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, teismas negalėjo atlikti daiktinių įrodymų apžiūros, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalinininkų rūmų teisėjas, stengdamasis ištaisyti šių ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytus proceso įstatymo pažeidimus, 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorą ar ikiteisminio tyrimo instituciją – VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS – iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinių įrodymų – suklastotų transporto priemonės liudijimo blankų – grąžinimą į bylas. Tai lėmė, kad galutiniai nuosprendžiai baudžiamosiose bylose buvo priimti tik 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. rugsėjo 11 d. Pareiškėjo ir E. M. padaryti proceso įstatymo pažeidimai, kai 2019 m. kovo 22 d. nutarimais jie grąžino įtariamiesiems suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, sudarė sąlygas neįvykti ekonomiškai ir greitam bylos nagrinėjimui, užvilkino teisingumo vykdymo procesą bei sukėlė papildomas materialines ir laiko sąnaudas.

14.12.  Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo nusižengimas traktuotinas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį gali būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas, nes pareigūnas nevykdė įsiteisėjusios Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, susijusios su jo pareigomis ir jų atlikimu, bei šiurkščiai pažeidė aukščiau minėtus teisės aktų reikalavimus. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pradėjo tarnybą 2002 m. spalio 7 d., pradėjo tarnybą VSAT 2005 m. gegužės 9 d., nuo 2019 m. birželio 25 d. eina Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas. Tiesioginio vadovo charakterizuojamas teigiamai. Per tarnybos laikotarpį skatintas 4 kartus. Per tarnybos laikotarpį nebaustas. Charakteristikoje vadovas pažymi, kad pareigūno veiklos kokybė gera, tačiau per 2019 metus yra gauta nusiskundimų iš ikiteisminį tyrimą kontroliuojančių ir jam vadovaujančių prokurorų bei Varėnos pasienio rinktinės darbuotojų dėl pareigūno bendravimo kultūros stokos. Išvadoje taip pat pažymėta, kad BK 300 straipsnio dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už žinomai suklastoto dokumento panaudojimą, bet ir už žinomai suklastoto dokumento laikymą ir gabenimą. Todėl pareiškėjo neteisėti veiksmai – žinomai suklastotų dokumentų grąžinimas – įtariamajam sudarė prielaidas šiuos žinomai suklastotus dokumentus laikyti ir gabenti, t. y. šiuo aspektu toliau daryti BK 300 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Toks teisėsaugos pareigūnų elgesys ne užkardant BK 300 straipsnyje numatytą nusikaltimą, o toliau sudarant sąlygas nusikaltimo darymui, nėra pateisinamas ir neatitinka VSAT interesų. Be to, pareiškėjo neteisėti veiksmai – žinomai suklastotų dokumentų grąžinimas įtariamajam – yra padarytas ultra vires, t. y.  viršijant ikiteisminio tyrimo tyrėjo kompetenciją, kadangi bylos kontekste tokio procesinio sprendimo priėmimas yra išimtinė prokuroro teisė. Atsakovas nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

14.13.  2020 m. kovo 4 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas VSAT vado Įsakymas, kuriuo už Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus teisės aktų pažeidimus pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

15.  Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, akcentavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – skirta už tai, kad jis, viršydamas ikiteisminio tyrimo tyrėjo kompetenciją, nutarimu patenkino įtariamojo prašymą grąžinti jam žinomai suklastotą dokumentą (transporto priemonės registracijos liudijimą), paimtą ikiteisminio tyrimo metu, taip pat už tai, kad pareiškėjas nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ir žodinio prokurorės J. P. nurodymo iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – suklastoto (duomenys neskelbtini) transporto priemonės liudijimo – grąžinimo į bylą, nesiėmė veiksmų stengiantis ištaisyti savo padarytą proceso įstatymo pažeidimą. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 108 straipsnio 3 dalies, 172 straipsnio 2 dalies, 346 straipsnio 1 dalies bei Rekomendacijų 14.1, 14.5 ir 14.8 papunkčių reikalavimus, Darbo reglamento 68 punkto, Taisyklių 1.1 papunkčio reikalavimus. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami didesni reikalavimai ir nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai.

16.  Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, kad pati prokurorė nurodė parengti nutarimą dėl daiktų grąžinimo, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodoma, kad šio tarnybinio patikrinimo metu prokurorė tvirtino, jog ji kategoriškai atsisakė sugrąžinti suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, kadangi jie turi būti perduoti teismui kartu su bylomis. Liudytoja apklausta prokurorė J. P. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir tarnybinio patikrinimo metu. Pareiškėjas teismui nepateikė šias aplinkybes paneigiančių objektyvių duomenų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas suderino savo sprendimus, todėl teismas vertino, jog šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su hipotetiniais ir nepagrįstais bei konkrečiais įrodymais nepatvirtintais pareiškėjo argumentais.

17.  Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas grąžino suklastotus dokumentus įtariamajam, kuris buvo įtariamas būtent disponavimu suklastotais dokumentais ir jų panaudojimu. Teismas sutiko su Tarnybinio patikrinimo išvada, kad aptariami pareiškėjo veiksmai galėjo suklaidinti įtariamąjį bei suponavo jam galimybę padaryti išvadą, kad po dokumentų ištyrimo ir ikiteisminio tyrimo pabaigos Lietuvos Respublikos pareigūnai suteikia jam teisę toliau naudoti šiuos dokumentus, išgabenant transporto priemones iš Lietuvos Respublikos. Įvertinęs pareiškėjo padarytus pažeidimus ir iš to kilusias pasekmes, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas, savo veiksmais pažeisdamas ginčui aktualių teisės aktų reikalavimus, padarė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomus pažeidimus. Teismas pažymėjo, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas tarnybą pradėjo 2002 m., charakterizuojamas teigiamai, per tarnybos laikotarpį skatintas 4 kartus. Teismas laikosi pozicijos, kad pareiškėjui paskirta proporcinga ir adekvati tarnybinė nuobauda.

18.  Teismas, įvertinęs skundžiamo Įsakymo turinį, priėjo prie išvados, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, priimtas kompetentingo pareigūno, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikomomis teisės normomis.

19.  Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

20.  Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą,  panaikinti Tarnybos vado 2020 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. TE-327 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas, be kita ko, prašo išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės J. P. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-5-00011-19 nuorašą ir skirti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Skaitmeninės informacijos tyrimo skyriuje ar kitoje šiuos tyrimus atliekančioje įstaigoje psichofiziologinę pareiškėjo ekspertizę, siekiant nustatyti, ar daiktų grąžinimas buvo suderintas su prokurore J. P.

21.  Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų argumentų, nesigilino į jokius bylos faktus, o savo sprendime citavo Išvadą, perkeldamas jos turinį. Teismas neįvertino duomenų, kad pareiškėjui nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, netinkamai įvertinus faktines tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu yra kaltinamas pareiškėjas, aplinkybes, prokuratūrai ir VST siekiant drausminėn atsakomybėn patraukti žemiausios grandies pareigūną – tyrėją, kuris neturi jokios sprendimų priėmimo galios, o įsakymus davusių asmenų – prokurorės –veiksmus vertinant kaip nukentėjusios dėl tariamai nurodymų nevykdžiusio tyrėjo.

22.  Pareiškėjas, paaiškinęs ginčo situaciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nesiremiama teismo posėdžiu metu teiktu pareiškėjo paaiškinimu apie gauto prašymo neregistravimą ir nutarimo priėmimą ne IBP sistemoje. Atliekant tarnybinį patikrinimą, jautėsi tikrintojos kompetencijos nebuvimas ikiteisminio tyrimo srityje. Pareiškėjas pažymi, kad apie prašymą ir nutarimą grąžinti daiktus žinojo ne tik bylą kontroliavusi prokurorė J. P., bet ir ITS viršininkas K. Š. Be to, bylos medžiagą su ataskaita apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus pareiškėjas nusiuntė prokurorei J. P. 2019 m. kovo 26 d., todėl ji matė visus byloje esančius dokumentus, o 2019 m. balandžio 1 d. perdavė bylą nagrinėti teismui.

23.    Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytuose motyvuose dėl tarnybinės atsakomybės klausimo įterptos visiškai su pareiškėju nesusijusios aplinkybės, galimai paimtos iš kitos bylos. Pareiškėjas teigia, kad jis nėra susijęs nei su minimu raštu, nei su jame nurodytomis aplinkybėmis.

24.  Pareiškėjas tvirtina, kad jo pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodyti argumentai yra visiškai iškraipyti, bandoma parodyti, jog pareiškėjo požiūris vykdant teismo nutartį buvo atsainus, nors pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas teismo nutarčiai įvykdyti.

25.  Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras T. T. 2020 m. sausio 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo, konstatuodamas, kad pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau nurodė, kad pareiškėjo veiksmai vertintini drausminės atsakomybės aspektu. Pareiškėjas tvirtina, kad prokuroras, turėdamas prievolę visapusiškai ir išsamiai ištirti visas įvykio aplinkybes, atlikdamas aplinkybių patikslinimą, liudytoja apklausė tik prokurorę J. P. ir rėmėsi jos duotais melagingais parodymais, jis neapklausė pareiškėjo kaip liudytojo. Pareiškėjo teigimu, jei buvo nustatyti galimi piktnaudžiavimo požymiai, prokuroras privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, išreikalauti pokalbių išklotines tarp pareiškėjo ir prokurorės. Kadangi J. P. yra mirusi, nebeliko galimybės jos apklausti teisme liudytoja. Pareiškėjas teigia, kad prašė pirmosios instancijos teismo skirti jam psichofiziologinę ekspertizę, tačiau toks pareiškėjo prašymas buvo atmestas.

26.  Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodo, kad, siekiant patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar kaltę nustatė teisingai. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti nusižengimai, kurių padarymu yra kaltinamas pareiškėjas, negali būti vertinami kaip šiurkštūs, nes pareiškėjas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, derino visus savo veiksmus ne tik su skyriaus viršininku, bet ir su ikiteisminį tyrimą kontroliavusia prokurore J. P. Todėl nėra pagrindo pareiškėjo tariamą nusižengimą vertinti kaip šiurkštų.

27.  Pareiškėjas tvirtina, kad, sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos, turi būti atsižvelgiama ir į tarnybiniu nusižengimu sukeltus padarinius. Teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjas netinkamai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau minimas ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas tik pareiškėjo dėka, perduotas teisminiam nagrinėjimui bei priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu sukėlė sunkias ir (ar) negrįžtamas pasekmes. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis pradėjo tarnybą VSAT 2005 m. gegužės 9 d., eidamas Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo poskyrio tyrėjo pareigas, yra charakterizuojamas teigiamai, skatintas 37 kartus, baustas vieną kartą – nuobaudos paskyrimas yra apskųstas teismui. Todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis savo tarnybines pareigas atliko tinkamai ir tokios griežtos tarnybinės atsakomybės – griežto papeikimo – taikymas nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas ir neadekvatus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą ir kad šis pažeidimas yra šiurkštus.

28.  Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29.  Tarnyba atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

30.  Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jis savo veiksmus derino su ikiteisminiam tyrimui vadovavusia prokurore. Prokurorė, reaguodama į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, gavusi pareiškėjo kategorišką atsisakymą imtis veiksmų vykdant šias nutartis, argumentuojant, kad tai ne jo reikalas, nes dokumentai yra ištirti specialistų ir nėra reikalo juos apžiūrinėti papildomai, pati ėmėsi aktyvių veiksmų ir po poros mėnesių trukusio susirašinėjimo su kaltinamaisiais jai pavyko juos įtikinti atvykti į Lietuvos Respubliką į teismo posėdžius, pristatant teismo reikalautus, suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus.

31.  Atsakovo tvirtinimu, VSAT dokumentų valdymo sistemoje yra sukurtas IT registras (Bendras trumpai saugomų ikiteisminio tyrimo veiklos dokumentų registras), kuriame registruojami visi dokumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu. Taigi aplinkybė, kad įtariamojo prašymas buvo baudžiamojoje byloje, nepaneigia pareigos registruoti dokumentą nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

32.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT vado 2020 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. TE-327 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

33.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, o paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

34.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių ir įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas klaidingai nustatė aplinkybes, rėmėsi tik prokurorės paaiškinimais, be to, netinkamai sprendė dėl aplinkybių, susijusių su įtariamojo prašymo registravimu. Pareiškėjas, be kita ko, prašė išreikalauti dokumentą, skirti ekspertizę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35.       Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo skirti ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad administracinėje byloje teikiamus įrodymus apsprendžia ABTĮ ir būtent šiame įstatyme numatyta, kokie įrodymai gali būti renkami administracinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje nurodė, kad ABTĮ nenumatyta atlikti tokį tyrimą, todėl nėra objektyvių galimybių patenkinti tokio pobūdžio pareiškėjo prašymą.

36.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Pažymėtina, kad teismas gali skirti ekspertizę, tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kitų proceso principų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-968/2023 ir kt.). Atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas surinko bylai reikšmingą medžiagą, kuri yra pakankama bylai tinkamai išnagrinėti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti prašymai dėl dokumento išreikalavimo ir ekspertizės skyrimo netenkintini.

37.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

39.       Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

40.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. L. 2020 m. sausio 31 d. nutarimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniesiems tyrėjams A. A. ir E. M. bei jų veiksmus baudžiamajame procese kontroliuoti turėjusiems ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovams dėl šiame nutarime nurodytų šiurkščių pažeidimų, padarytų tiek ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-604/2019 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-5-00024-19) ir Nr. 1-665-604/2019 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-5-00025-19), tiek šias bylas nagrinėjant pirmos instancijos teisme, iškėlė drausmės bylą.

41.       2020 m. kovo 3 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos šios aplinkybės: 2019 m. kovo 13 d. pareiškėjui buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-5-00024-19 (teismo Nr. 1-666-604/2019) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (Dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu); 2019 m. kovo 22 d. pareigūnas gavo įtariamojo A. U. prašymą, adresuotą Varėnos pasienio rinktinės ITS, grąžinti jam daiktus, paimtus tyrimo metu, nepateikė užregistruoti šį prašymą VSAT Kanceliarijos skyriaus darbuotojams, 2019 m. kovo 22 d. nutarimu grąžino įtariamajam automobilį „Mercedes Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės suklastotą registracijos liudijimą, aiškiai žinodamas ir, esant byloje VSAT Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2019 m. kovo 18 d. išvadai, kurioje kategoriškai nurodoma, kad tam tikri transporto priemonės registracijos liudijime esantys duomenys nėra pirminiai, t. y. šis dokumentas yra suklastotas; pareiškėjas nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ir žodinio prokurorės J. P. nurodymo iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – suklastoto (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo blanko, išduoto transporto priemonei „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – grąžinimo į bylą, nesiėmė aktyvių veiksmų, stengiantis ištaisyti padarytą proceso įstatymo pažeidimą; laiku nevykdydamas prokuroro duotų nurodymų bei teismo nutarties, pareigūnas nesiekė ekonomiško proceso šioje byloje, užvilkino teisingumo vykdymo procesą, sukėlė papildomas materialines ir laiko sąnaudas, pakenkė baudžiamajam procesui. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Asmenų aptarnavimo VSAT tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 4-231, 1.1 papunktį, VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Varėnos rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-92, 7.3 papunktį, VSAT darbo reglamento, patvirtinto VSAT vado 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4-32, 68 punkto reikalavimus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 108 straipsnio 3 dalies, 172 straipsnio 2 dalies, 346 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40, 14 punkto, 14.1 papunkčio, 14.5 papunkčio ir 14.8 papunkčio reikalavimus.

42.       Išvadoje nurodyta, kad, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo nusižengimas traktuotinas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį gali būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas, nes pareigūnas nevykdė įsiteisėjusios Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, susijusios su jo pareigomis ir jų atlikimu, bei šiurkščiai pažeidė minėtus teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

43.       VSAT vadas 2020 m. kovo 4 d. priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Įsakymą, kuriuo už Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus teisės aktų pažeidimus pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

44.       Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Įsakymu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydamas šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

45.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nevertino jo skunde nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei kitus byloje esančius įrodymus, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, detaliai išdėstė argumentus, dėl kurių buvo atmestas pareiškėjo skundas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remdamasis priėjo prie išvados, jog skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jų vertinimu, papildomai jų nekartoja, tik papildo juos, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

47.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės ITS vyresniajam tyrėjui A. A. 2019 m. kovo 13 d. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-5-00024-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (Dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu). Pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. gavo įtariamojo A. U. prašymą, adresuotą Varėnos pasienio rinktinės ITS, grąžinti jam daiktus, paimtus tyrimo metu, jis nepateikė užregistruoti šį prašymą VSAT Kanceliarijos skyriaus darbuotojams. Pareiškėjas priėmė 2019 m. kovo 22 d. nutarimą, kuriuo tenkino įtariamojo prašymą ir grąžino transporto priemonę bei šios transporto priemonės suklastotą registracijos liudijimą. Tarnybos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2019 m. kovo 18 d. išvadoje nurodoma, kad tam tikri transporto priemonės registracijos liudijime esantys duomenys nėra pirminiai, t. y. šis dokumentas yra suklastotas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorą ar Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės ITS iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – suklastoto (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo blanko – grąžinimą į bylą.

48.       Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. BPK 108 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta – negrąžinami. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos, o 2 punkte nustatyta vykdyti visus prokuroro nurodymus. Šio straipsnio minėtos dalies 3 punkte nustatyta pareiga prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą. BPK 172 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

49.       Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Reglamento 8 punkte numatyta, kad Tarnybai atstovaujančių darbuotojų viešai reiškiama nuomonė negali prieštarauti oficialiai Tarnybos pozicijai, o Reglamento 68 punkte nustatyta, kad Tarnyboje gauti dokumentai registruojami jų gavimo dieną, o parengti dokumentai – jų pasirašymo ar tvirtinimo dieną. Gauti popieriniai dokumentai paprastai skaitmeninami ir į Dokumentų valdymo sistemą įtraukiamos šių dokumentų skaitmeninės kopijos (68.1 papunktis).

50.       Rekomendacijų 14 punkte numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas asmeniškai atsako už tai, kad proceso veiksmai būtų atlikti laiku ir kokybiškai, ir pagal savo kompetenciją privalo vadovautis ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, kokybės, veiksmų planavimo ir operatyvumo reikalavimais, protingumo, ekonomiškumo ir kitais bendraisiais baudžiamojo proceso principais (14.1 papunktis); ikiteisminio tyrimo metu gavus proceso dalyvių prašymus ir skundus, kurių nagrinėjimas priskiriamas prokuroro kompetencijai, nedelsiant apie tai informuoti prokurorą ir jam pateikti sprendimui priimti reikalingą medžiagą (14.5 papunktis); vykdyti žodinius ir rašytinius prokuroro pavedimus bei nurodymus, informuoti prokurorą apie pavedimo, nurodymo įvykdymą arba apie priežastis, dėl kurių pavedimas ar nurodymas nebuvo įvykdytas (14.8 papunktis). Asmenų aptarnavimo Tarnyboje taisyklių 1.1 papunktyje nustatyta, kad Tarnyboje asmenys aptarnaujami, asmenų prašymai ir skundai priimami, nagrinėjami ir tvarkomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo", Vidaus reikalų ministerijos dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1V-557 „Dėl Vidaus reikalų ministerijos dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto VSAT vado 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4-321 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje minimi teisės aktai nustato pareigūnams imperatyvų reikalavimą gaunamus dokumentus registruoti nustatyta tvarka. Pareigybės aprašymo 7 punkte nurodoma, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: siekdamas nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes, atlieka ikiteisminį tyrimą (7.2 papunktis); pagal kompetenciją bendradarbiauja su teisėsaugos ir kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, taip pat su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tam, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (7.3 papunktis).

51.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo argumentą, kad jis derino ikiteisminio tyrimo veiksmus su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančia prokurore J. P., laiko nepagrįstu. Prokurorė paaiškino, kad ji atsisakė grąžinti suklastotą transporto priemonės registracijos liudijimą, kadangi jis turi būti perduotas teismui kartu su byla. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas, grąžindamas įtariamajam registracijos liudijimą, vykdė prokurorės nurodymus.

52.       Pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ir prokurorės nurodymo užtikrinti daiktinio įrodymo – registracijos liudijimo – grąžinimą į bylą. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria teismas įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorą ar VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – registracijos liudijimo – grąžinimą į bylą, buvo įvykdyta tik 2019 m. rugpjūčio 21 d., kai prokurorė J. P. pati ėmėsi aktyvių veiksmų ir po poros mėnesių trukusio susirašinėjimo su kaltinamuoju prokurorei pavyko jį įtikinti atvykti į Lietuvos Respubliką į teismo posėdį, pristatant teismo reikalautą suklastotą transporto priemonės registracijos liudijimą. Taigi nurodytų aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje duoto nurodymo. Pareiškėjo argumentas, kad jis neprivalėjo registruoti įtariamojo prašymo, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje yra sukurtas IT registras (Bendras trumpai saugomų ikiteisminio tyrimo veiklos dokumentų registras), kuriame registruojami visi dokumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu. Taigi aplinkybė, kad įtariamojo prašymas buvo baudžiamojoje byloje, nepaneigia pareiškėjo pareigos registruoti dokumentą nustatyta tvarka.

53.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BPK 346 straipsnio 1 dalies, Asmenų aptarnavimo VSAT tvarkos taisyklių 1.1 papunkčio, Pareigybės aprašymo 7.3 papunkčio, Reglamento 8 ir 68 punktų, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BPK 108 straipsnio 3 dalies, BPK 172 straipsnio 2 dalies, BPK 346 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

54.       Pareiškėjas nesutinka su jam skirta tarnybine nuobauda. Mano, kad ji yra per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

55.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, jog, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008).

56.       Pagal teisinės atsakomybės neišvengiamumo principą reikalaujama, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015). Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tačiau tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Vis dėlto atsiradę padariniai yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, t. y. į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą. Dėl tarnybinio nusižengimo gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, padaroma žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1407/2009 ir kt.).

57.       Nagrinėjamu atveju atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įvertino pareiškėjo neteisėtus veiksmus, kaltę ir kilusius padarinius. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas, laiku nevykdydamas prokuroro duotų nurodymų bei teismo nutarties, nesiekė ekonomiško proceso šioje byloje, užvilkino teisingumo vykdymo procesą bei sukėlė papildomas materialines ir laiko sąnaudas, pakenkė baudžiamajam procesui. Atsakovas, be kita ko, pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo nusižengimas yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį gali būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas, nes pareigūnas nevykdė įsiteisėjusios teismo nutarties, susijusios su jo pareigomis ir jų atlikimu, bei šiurkščiai pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą, charakterizuojamas teigiamai, skatintas ir nebaustas, nenustatė tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ji yra adekvati pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

58.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

59.       Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė