eA-1934-629/2026

Administracinė byla Nr. eA-1934-629/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07442-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.3.8   (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 20 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja A. V. (ankstesnė pavardė – M.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) 2024 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 10-TE-1627 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Šalčininkų r. PK) (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo nušalinimo nuo pareigų dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, jog atsakovas tarnybinio patikrinimo metu padarė esminius procedūrinius pažeidimus ir pažeidė pareiškėjos teises: 1) tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (toliau – ir IT), kuriame pareiškėja buvo nuspręsta apklausti specialiosios liudytojos statusu; 2) pareiškėja prašė sustabdyti tarnybinį patikrinimą iki kol bus užbaigtas IT, tačiau atsakovas delsė tai spręsti, nepriėmė jokio motyvuoto sprendimo ir tokiu būdu pažeidė Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas) 10 punktą, nes tarnybinio patikrinimo nesustabdė, nors iš esmės dėl analogiškų pareiškėjos veiksmų buvo pradėtas IT; 3) 2024 m. lapkričio 18 d. Policijos departamento tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. M. veiksmų“ Nr. 5-IS-143 (toliau – ir Išvada) aplinkybės iš esmės grįstos vien IT duomenimis, kurių prokuroras neleido pateikti pareiškėjai tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek ir po tarnybinės nuobaudos jai paskyrimo, dėl ko buvo suvaržyta pareiškėjos teisė susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga ir įgyvendinti savo teisę į gynybą, Išvada ir jos pagrindu priimtas Įsakymas yra nepagrįsti teisėtu būdu surinktais duomenimis, todėl yra neteisėti; 4) Išvada neaiški, nes joje nenurodyti asmenų vardai ir pavardės, o tik jų inicialai, ji priversta spėlioti dėl Išvados turinio, todėl Išvada neatitinka formalių administraciniams aktams keliamų reikalavimų; 5) pažeidžiant Aprašo reikalavimus, pranešimai dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paaiškinimo pateikimo tarnybinio patikrinimo metu buvo 2 kartus tikslinti (pildomi), atsižvelgus būtent tik į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, kas sudarė pareiškėjai įspūdį, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tikslingai atsakovui siekiant bet kokiu atveju pareiškėją atleisti iš pareigų; 6) iš Išvados neaišku, ar atsakovas bendrai visas tris veikas (veiksmus J. V. administracinio nusižengimo tyrime, veiksmus dėl poveikio darymo IT pareigūnams, dėl smurto ir priekabiavimo darbe) pripažino vienu pareigūno vardo pažeminimu, ar trimis pareigūno vardo pažeminimais; 7) Dėl išvados dalies dėl smurto ir priekabiavimo darbe: Policijos departamento Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) neinformavo pareiškėjos apie tai, jog būtent jos atžvilgiu buvo pradėtas smurto ir priekabiavimo darbe nagrinėjimo atvejis, ji nebuvo kviesta į Komisijos posėdžius dėl jos atžvilgiu pradėto tyrimo atvejo, o tik dėl komisariato viršininko veiksmų, kuriuos atsisakė teikti ir posėdžiuose nedalyvavo, todėl buvo suvaržyta jos teisė duoti paaiškinimus, jai nebuvo įteiktas Komisijos galutinis sprendimas, pareiškėjai Policijos departamentas atsisakė jį pateikti, net ir prašant, atsakovas nesurinko duomenų ir neatliko individualaus pareiškėjos veiksmų tyrimo dėl smurto ir priekabiavimo darbe atvejo, todėl atsakovas negalėjo Komisijos sprendimu remtis Išvadoje bei dėl to nustatyti pareigūno vardo pažeminimo atvejį pareiškėjos atžvilgiu, nes šiuo atveju neteisėtai panaudojo duomenis; 8) dalyje dėl pareiškėjos veiksmų J. V. administracinio nusižengimo tyrime: pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o priešingai, veikė teisėtu būdu – gavusi duomenų valdymo sistemoje jai atsiųstą tarnybinį pranešimą tik surašė rezoliuciją – spręsti pagal kompetenciją – nes, pažinodama administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį asmeniškai, pati negalėjo jo vertinti; 9) dėl atliekamame IT poveikio IT pareigūnams darymo: pareiškėja teigė, jog nėra surinkta jokių įrodymų, kad ji būtų dariusi bent kokį poveikį IT pareigūnams, taip pat ir I. S., pareiškėja nedavė jokių neteisėtų nurodymų IT pareigūnams – pradėti IT ar atlikti IT patikslinimą, nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja turėjo bent kokį interesą nepradėti IT, nes jos veiksmai buvo priešingi – ji nurodė pradėti IT, Išvadoje neteisingai užfiksuoti pareiškėjos paaiškinimai, kad seniūnas jai padovanojo televizorių, kadangi ji to paaiškinimuose nerašė, o televizorius buvo pareiškėjos gautas prizas sportinio bėgimo renginyje.

3. Pareiškėja dėl Išvadoje nustatytų veiksmų, susijusių su I. S., teigė, kad nesinaudojo savo kaip Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) pareigomis neteisėtiems veiksmams atlikti ir nenaudojo jokio psichologinio smurto I. S. atžvilgiu, nedarė įtakos jos priimamiems sprendimams, neblogino I. S. darbo sąlygų, t. y. pagal pareigas neturėjo tokios teisės / įgaliojimų ir neorganizavo 2024 m. gegužės 31 d. policijos komisariato darbuotojų susirinkimo. Pareiškėja nurodė, kad susirinkimą inicijavo, pavedė organizuoti ir jam pirmininkavo komisariato viršininkas A. G. (toliau – ir A. G.), kuris susirinkimo metu išsakė neigiamą nuomonę apie I. S.  darbą ir nurodė visus procesinius veiksmus, susijusius su išvykimu iš policijos komisariato, derinti su pareiškėja, todėl ji negali būti traukiama tarnybinėn atsakomybėn už komisariato viršininko atliktus veiksmus. Pareiškėja tvirtino, jog kaltinimai jai, kad minėtas susirinkimas buvo inicijuotas dėl I. S. veiksmų, prieštarauja tarnybinio patikrinimo medžiagoje surinktiems duomenims, nes ir šio susirinkimo protokolo matyti, jog susirinkimo metu komisariato viršininkas didžiąją dalį pavedimų suformulavo ne atskiriems darbuotojams, o skyrių viršininkams, tame tarpe ir dėl nepakankamos pavaldinių kontrolės, sumažėjusio nusikalstamų veikų ištyrimo, netinkamo pasirašomų dokumentų rengimo bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimo. Pareiškėja pažymėjo, kad Išvadoje nepagrįstai teigiama, jog pareiškėja perėmė iš I. S. IT medžiagų paskirstymą, nes Vilniaus AVPK viršininko 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 10-V-194 patvirtintas I. S. pareigybės aprašymas nenumato, jog ji atsakinga už IT medžiagų skirstymą komisariato darbuotojams, o pagal Vilniaus AVPK 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 10-V-451 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą Vilniaus AVPK policijos komisariatų pareigūnų procesinės veiklos kontrolės aprašo 15.3 punktą, už IT medžiagų skirstymą (duomenys neskelbtini) yra atsakingas (duomenys neskelbtini) – pareiškėja, taigi tai buvo būtent jos pareiga. Komisariato viršininkas, atsižvelgdamas į sumažėjusį tam tikros kategorijos nusikalstamų veikų ištyrimą bei siekdamas suvienodinti tyrėjų darbo krūvius, pagerinti (duomenys neskelbtini) darbo organizavimą komisariate, o ne pareiškėja, 2024 m. gegužės 31 d. komisariato darbuotojų susirinkimo metu (2024 m. gegužės 31 d. susirinkimo protokolas Nr. 10-P1-306), pavedė pareiškėjai išanalizuoti, maksimaliai suvienodinti ir perskirstyti IT medžiagas tarp (duomenys neskelbtini) tyrėjų (procesualistų). Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja pareigūnei I. S. panaikino teises Integruotos baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) jos kontroliuojamose IT, nes jokių „teisių“ pareiškėja I. S. kontroliuojamose bylose nenaikino, todėl, kad pareiškėja IT medžiagų kontrolės nevykdė. Pareiškėja nurodė, kad vykdydama pavaldžių pareigūnų IT medžiagų kontrolę vyresn. pareigūnė I. S. privalėjo pildyti specialų IBPS langą, tačiau dėl aplaidumo ir kompetencijos stokos, ji šio lango niekada nepildė, dėl to I. S. jokių teisių kontroliuoti tam tikrus IT tyrimus neturėjo, pareiškėja apie šios pareigos nevykdymą ne kartą kalbėjo su I. S., kuri atsakydavo, kad nemoka to daryti, todėl realią IT kontrolę (duomenys neskelbtini) vykdė tik pareiškėja. Pareiškėja teigė, kad Išvados teiginys, jog pareiškėja 2024 m. birželio 12 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-12239 darydama neteisėtą poveikį I. S., neatitinka tikrovės. Pareiškėja teigė, kad Išvadoje neteisingai nurodoma, jog pareiškėja nesudarė sąlygų apmokėti I. S. už 2023 m. birželio 23 d. darbą jos poilsio metu, I. S. už faktiškai dirbtą laiką 2023 m. birželio 23 d. buvo apmokėta komisariato vadovybei siekiant išvengti nepagrįstų I. S. kaltinimų jos teisių pažeidimu, be to, pareiškėja už darbo apmokėjimą nebuvo atsakinga. Pareiškėja tvirtino, kad neatitinka tikrovės Išvados teiginiai, jog pareiškėja 2024 m. liepos 10 d. inicijavo IT medžiagų paėmimą iš I. S. ir perskirstymą kitiems skyriaus pareigūnams, tai buvo komisariato viršininko sprendimas, tai padaryta siekiant suvienodinti darbo krūvius tarp tyrėjų kitiems tyrėjams sutinkant. Pareiškėjos teigimu, Išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėja inicijavo I. S. pašalinimą iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos, tai buvo padaryta atsižvelgiant į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) 2024 m. liepos 5 d. raštą Nr. S-(5.17 E)-2578, o sprendimą dėl pareigūnų delegavimo atstovauti komisariatui kitų institucijų veikloje priima išimtinai komisariato viršininkas, ji sprendimo priėmime nedalyvavo. Pareiškėja teigė, jog neatitinka tikrovės Išvados teiginys, kad pareiškėja ignoravo I. S. kaip kolegę eliminuodama ją iš bendrų policijos kolektyvo švenčių. Pareiškėja paaiškino, jog su tyrėja I. S. pareiškėją siejo labai geri ne tik darbiniai, bet ir asmeniniai (draugystės) santykiai, kurie palaipsniui pradėjo blogėti, kai pareiškėja buvo paskirta eiti (duomenys neskelbtini) pareigas ir tapo I. S. vadove, kadangi I. S. taip pat norėjo užimti šias pareigas ir jautėsi nepagrįstai neįvertinta, I. S. ėmėsi atlikinėti veiksmus ne pagal jos kompetenciją minėtame IT, įtraukdama jai nepavaldžius pareigūnus, siekdama pagrįsti savo asmenines ambicijas, o pareiškėjai informavus ją apie tokių veiksmų neleistinumą, jų santykiai dar pablogėjo. Pareiškėjos teigimu, I. S. skundėsi, jog turi didelį darbo krūvį, priversta dirbti viršvalandžius ir jai už tai nėra tinkamai atlyginta, tai tapo žinoma Šalčininkų r. PK viršininkui, kuris priėmė sprendimą objektyviai įvertinti tokių I. S. nusiskundimų pagrįstumą, paaiškėjus, kad nusiskundimai dėl didelio krūvio iš esmės yra pagrįsti, todėl būtina sulyginti krūvius ir atitinkamai buvo sumažintas jos bylų ir atliekamų darbų kiekis, o Išvadoje toks I. S. krūvio sumažinimas ir pagalba šiai pareigūnei buvo įvertinti kaip šios pareigūnės ignoravimas, netinkamų sąlygų sudarymas ir laikomas pareiškėjos padarytu pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėja pažymėjo, kad ji 2024 m. kovo mėnesį I. S. pranešė apie gautus duomenis dėl I. S. bendravimo su organizuotų grupuočių, veikiančių Šalčininkų rajone, nariais, o pastaroji pradėjo sistemingai provokuoti pareiškėją, siekdama apkaltinti nebūtais dalykais, ignoravo pareiškėjos kaip vadovės pavedimus, atlikinėjo veiksmus jų nesuderinusi su pareiškėja, nors tai privalėjo daryti pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos vertinimu, ji bendraudama su I. S., vykdydama savo tarnybines pareigas, nepadarė jokio teisės pažeidimo ar pareigūno vardo pažeminimo, todėl Išvada ir ją patvirtinantis Įsakymas yra nepagrįsti ir neteisėti, Įsakymu pareiškėja buvo atleista iš pareigų, todėl Įsakymą pripažinus neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinus, turi būti atkurta teisinė situacija iki šio neteisėto Įsakymo priėmimo, t. y. pareiškėja turi būti grąžinama į anksčiau eitas pareigas.

4. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjos nurodymu, A. V. 2024 m. vasario 22 d. surašius tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-4153 ir užregistravus jį Duomenų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS), pareiškėja, neturėdama įgaliojimų, pavedė administracinio nusižengimo medžiagą tirti Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus viršininkui, įrašydama rezoliuciją „spręsti pagal kompetenciją“, nors pagal pareigybės aprašymą to daryti negalėjo. Be to, 2024 m. birželio 9 d. Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK viršininko A. G. kabinete, žinodama, kad asmuo J. V. padarė grubų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, dėl kurio tuo metu sprendimas dar buvo nepriimtas, kartu su pastaruoju, pasikvietus ir Reagavimo skyriaus viršininką V. J., kurio žinioje buvo J. V. administracinio nusižengimo tyrimas, pietavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad pažeidimą padariusiam asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka, kaip galima greičiau būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Atsakovas pažymėjo, kad 2024 m. vasario 21 d. pradėjus J. V. administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 24232198119 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl grubaus KET pažeidimo (sankryžoje, vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje bei pagrindiniame kelyje sankryžoje), pareiškėja kolegai išsakė priekaištus dėl jo tinkamai atliktos pareigos, įžeidžiamai apie A. V. kalbėjo kitai kolegei – I. S., piktindamasi, jog šis išdrįso stabdyti jos draugą, pareiškėją su J. V. sieja itin draugiški santykiai, to neneigė ir pati pareiškėja. Atsakovas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 2 dalies 2, 4, 6, 7 punktus, ANK 1 straipsnį, 567 straipsnį, Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 punktą, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, Vilniaus AVPK viršininko 2023 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 10-V-75 patvirtintų Vilniaus AVPK vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 10.1 punktą, Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.2, 6.5, 6.16, 6.17 punktus, o pareiškėjos veikla, nesilaikant pagrindinių policijos uždavinių ir Pareigybės aprašymo funkcijų prieštarauja Statuto 2 straipsnio 4 daliai ir laikytina pareigūno vardo pažeminimu.

6. Atsakovas nurodė, kad 2024 m. gegužės 15 d. gavus O. J. pareiškimą ir 2024 m. gegužės 16 d. gavus G. B. priešpriešinio pobūdžio pareiškimą dėl to paties įvykio dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, pareiškėja, eidama Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) pareigas, būdama atsakinga už skyriui priskirtų nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą priešingai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2, 171 straipsnių reikalavimams, nurodė pagal G. B. pareiškimą pradėti IT nedelsiant, kuris pradėtas 2024 m. gegužės 16 d., o pagal O. J. pareiškimą nurodė atlikti patikslinimą, vadovaujantis BPK 168 straipsniu, tokiu būdu nepagrįstai apribodama minėto asmens procesines teises. Atsakovo teigimu, nors pareiškėja tai ir neigia, teigdama, jog tik vykdė savo tarnybines pareigas, tai nenuginčijamai patvirtina A. V., I. S., A. G. parodymai, IBPS duomenys, IT metu užfiksuotas susirašinėjimas tarp pareiškėjos ir jai pavaldžių pareigūnų, be to, G. B. atvykimas į policijos komisariatą pareiškimo pateikimui buvo iš anksto suderintas tiek su pareiškėja, tiek su A. G., pavedant pareiškimą priimti tyrėjui S. S. 2024 m. gegužės 16 d. A. V. išsiuntus Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai raštą dėl vaizdo įrašų pateikimo, pareiškėja nepagrįstai išreiškė A. V. pastabą, jog jis pats pasirašė tokio turinio raštą, primindama, kad skyriui vadovauja ji, nors pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V- 342 „Dėl parašo teisės suteikimo“ 1.1.1.3 punktą ir Vilniaus AVPK viršininko 2023 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 10-V-89 patvirtinto įsakymo „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 2.4 punktą, IT atliekantys pareigūnai turi teisę pasirašyti siunčiamuosius dokumentus, atskiruosius pavedimus ar užduotis, atlikdami informacijos apie nusikalstamas veikas patikslinimus, IT ar administracinių nusižengimų tyrimus. Atsakovas pažymėjo, kad IT Nr. 01-1-18494-24 pareiškėja vengė pasirašyti raštus dėl vaizdo įrašų pateikimo, taip sudarydama galimybę G. B. (jo žinioje buvo įrašymo įranga), įtariamam nusikalstamos veikos padarymu, minėtus įrašus sunaikinti, taip užkertant kelią nustatyti objektyvią tiesą IT bei sudarydama pastarajam galimybę išvengti atsakomybės. IT Nr. 01-1-18494-24 pareigūnei I. S., kartu su kitais pareigūnais A. G. ir S. S., 2024 m. gegužės 29 d. tarnybiniu automobiliu atvykus į (duomenys neskelbtini) krašto bendruomenės centrą, siekiant paimti iš G. B. vaizdo įrangą, po G. B. skambučio, pareiškėja skambino pareigūnams I. S., A. G. ir S. S., siekdama juos neteisėtai paveikti, sutrukdyti tinkamai atlikti teisėtą veiksmą, siekiant surinkti visus įmanomus įrodymus IT metu, nors minėtą IT kontroliuojanti prokurorė R. D. nepasisakė, jog minėtų pareigūnų veiksmai – išimant vaizdo įrangą – neatitinka BPK reikalavimų bei tokį procesinį veiksmą patvirtino IBPS priemonėmis. Atsakovas pažymėjo, kad Išvadoje konstatuota, jog tuo pareiškėja pažeidė Statuto 3 straipsnio 2 dalies 2, 4, 6 punktus, BPK 2, 18 straipsnius bei 172 straipsnio 2 dalį, Rekomendacijų 14.1 ir 14.2 punktus, Etikos kodekso 5 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 punktą, Pareigybės aprašymo 6.2, 6.6, 6.16, 6.17 punktus bei piktnaudžiaudama įgaliojimais nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 6 dalies. Atsakovas nurodė, kad Komisija nutarė „pripažinti, kad pranešime nurodyta informacija yra pagrįsta ir yra akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių“, o Komisijos įvertinti pareiškėjos veiksmai, aprašyti Išvadoje laikytini tarnybiniu nusižengimu, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.

7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos tyčiniai veiksmai vertintini kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojantys. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja tyčia nesilaikė jos tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (BPK 2 str., 18 str. 2 d., 168 str. 1 d., 172 str., ANK 1 str., 22 str., 567 str., Etikos kodekso 5 p. ir 7 p., DK 30 str. ir 58 str., VTĮ 3 str. 6 d. ir 23 str., Statuto 3 str. ir 20 str., Policijos įstatymo 5 str. ir 25 str., Pareigybės aprašymo 3 p., 6.1 p., 6.2 p., 6.3 p., 6.4 p. ir 6.5 p., 6.16 p., 6.17 p., Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 p. ir 25 p.) ir akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, jos veika ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūno. Atsakovas teigė, kad pareiškėja privalėjo žinoti apie jos elgesio neatitikimą visuomenėje priimtoms elgesio normoms, bendruosius vidaus tarnybos pareigūnų pareigų vykdymo principus, negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar tokioje situacijoje elgtis nesąmoningai, nesuprasdama savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei galimo atgarsio ne tik visuomenėje, bet ir policijos bendruomenėje, žeminančio tarnybos autoritetą, todėl Įsakymu pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu – dėl pareigūno vardo pažeminimo.

8. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo apimtys su tyrimo metu įvertintais pareiškėjos veiksmų epizodais ir IT apimtys nesutampa, baudžiamoji ir tarnybinė atsakomybės yra skirtingos atsakomybės rūšys, kurios veiksmų vertinimui nesukuria privalomos prejudicijos, todėl tarnybinio patikrinimo stabdyti nebuvo pagrindo.

9. Atsakovas paaiškino, kad Komisijos sprendimas pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-1229 patvirtinto Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos ir jos įgyvendinimo policijos įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Smurto ir priekabiavimo prevencijos aprašas) 21.1 punktą buvo patvirtintas Policijos generalinio komisaro įgalioto asmens rezoliucija, kuria pritarta Komisijos sprendimui. Atsakovas nurodė, kad nuo minėtos rezoliucijos uždėjimo, Komisijos išvada ir nustatytos aplinkybės patvirtinamos ir tampa Policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens sprendimu, turinčiu privalomo vykdymo pobūdį, t. y. prejudiciniu specialaus subjekto sprendimu. Atsakovas teigė, kad su Komisijos sprendimu pareiškėją supažindino 2024 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 5-S-29359, taigi jis tapo jai žinomas, o vadovaujantis šio aprašo 9.6 punktu (aprašo nustatyta tvarka gauta informacija naudojama tik Komisijos funkcijoms atlikti, užtikrinant, kad ji netaptų žinoma tretiesiems asmenims, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus) Komisijos išnagrinėta smurto ir priekabiavimo darbe atvejo medžiaga bei gauta informacija, kuri taip pat yra ir IT medžiagos dalis, neteiktina, be to, 2024 m. lapkričio 29 d. prokuroro D. Š. rašte IBPS-S-68840424 išdėstyti argumentai dėl pareiškėjos supažindinimo su IT duomenimis ir su jais pastarajai uždrausta susipažinti.

10. Atsakovas dėl pareiškėjos veiksmų administracinio nusižengimo tyrimo atveju paaiškino, kad pareiškėja darė poveikį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir šis poveikis pasireiškė aiškiomis išdavomis, jog protokolas J. V. buvo surašytas tik 2024 m. rugsėjo 11 d., t. y. po 7 mėnesių nuo įvykio, ir tik po to kai A. G. buvo atleistas iš Šalčininkų r. PK viršininko pareigų, o pareiškėja atostogavo. Atsakovas pažymėjo, kad Statuto 3 straipsnyje įtvirtinti principai (teisingumo ir nešališkumo) suponuoja ribojimą reikšti išankstinę nuomonę pavaldžių pareigūnų nagrinėjamos bylos priimamų sprendimų klausimais, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims, figūruojantiems byloje, o šiuo atveju pareiškėja tokią savo išankstinę nuomonę ir simpatijas aiškiai išreiškė ir tokiu būdu darė įtaką tyrimo eigai.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos gynybinius teiginius dėl poveikio darymo IT vykdymui paneigia prokurorės R. D., 2024 m. spalio 29 d. apklaustos liudytoja, parodymai. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėja teigia, jog IT medžiagų paėmimo inicijavimas buvo nulemtas pačios I. S. nusiskundimų ir Šalčininkų r. PK viršininko sprendimo, tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi būtent pareiškėja 2024 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-12239 pasiūlė sumažinti vyriausiosios tyrėjos darbo krūvį, jog pastarosios dėmesys būtų nukreiptas „į tyrimo grupės procesinių veiksmų intensyvumo gerinimą, metodinės pagalbos teikimą, procesinės veiklos kontrolės vykdymą“, o šiame tarnybiniame pranešime išreikšti teiginiai prieštarauja pareiškėjos pozicijai, jog I. S. „jokių teisių kontroliuoti tam tikrus tyrimus neturėjo“. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos teiginiai apie pranešimą I. S. dėl bendravimo su organizuotų grupuočių, veikiančių Šalčininkų rajone, nariais ir dėl to kilusio konflikto tyrimo metu buvo atmesti, kadangi patikslinus informaciją Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdyba (toliau – ir KPŽV) (pareigūnai gavę informaciją, privalo ją pateikti šiai valdybai nustatyta tvarka), 2024 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku pagal paklausimą informavo, jog tokios informacijos 2024 m. nebuvo gauta. Atsakovas teigė, kad pareiškėja, turėdama pareigą, gavusi informaciją, ją pateikti nustatyta tvarka, tokios informacijos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 5-V(S)-27(RN) nustatyta tvarka atsakingam padaliniui nepateikė, todėl laikytina, jog pareiškėjos teiginiai neatitinka tikrovės ir sukurti tik siekiant pagrįsti gynybinę versiją.

12. Atsakovo vertinimu, visuma tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėja, būdama padalinio, atliekančio IT, vadove, turėdama itin artimus gerus santykius su komisariato viršininku, veikė artimų asmenų interesais (J. V. administracinėje teisenoje ir seniūno G. B. ikiteisminiame tyrime), darydama poveikį tyrimo eigai aiškiai išreikštais pasisakymais apie pageidaujamą tyrimo eigą ir baigtį, o nepaklususių pareigūnų atžvilgiu taikydama smurtą ir priekabiavimą (mobingą) atliko veikas, kurios nesiderina su pareiškėjos turėtu statusu ir vadovaujančiomis pareigomis ir akivaizdžiai žemina pareigūno vardą, kenkia policijos organizacijos gerovei. Atsakovo teigimu, jis IT duomenis tarnybiniame patikrinime panaudojo teisėtai, tyrimą atlikęs pareigūnas tiek 2024 m. rugsėjo17 d., naudodamasi IBPS funkcionalumu, tiek vėliau ir papildomai 2024 m. spalio 14 d. raštu Nr. 5-S-34204 kreipėsi dėl prieigos prie IT duomenų, informuodamas, jog yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, prokuroro D. Š. sprendimu prieiga prie IT duomenų buvo suteikta, leidžiant tikrintojui savarankiškai spręsti, kokie duomenys reikalingi sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimus.

II.

13. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjos A. V. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1.  Pareiškėja iki ginčijamo Įsakymo priėmimo ėjo Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) pareigas. 2024 m. birželio 14 d. Policijos departamente buvo gautas iki 2024 m. birželio 25 d. Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjo pareigas ėjusio A. V. tarnybinis pranešimas (reg. Nr. 10-PR2-12412), kuriame pateikta informacija, jog: „<...> 2024 m. birželio 25 d. mano paskutinė darbo diena Policijoje, todėl norėdamas apsaugoti ir išsaugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate (toliau – Šalčininkų r. PK) likusius darbuotojus noriu pranešti apie susidariusią situaciją. Viena iš priežasčių, kodėl aš palieku tarnybą policijoje – Šalčininkų r. PK vadovų, komisariato viršininko A. G. ir (duomenys neskelbtini) A. M. „vadovavimo ypatumai“, arogancija, mobingas, pasityčiojimas iš pareigūnų, kurie nesutinka daryti tai ką „liepia vadovai“, o daro tai kas nustatyta teisės aktuose, priimami neteisėti sprendimai, darbuotojų gąsdinimai, įžeidimai, pravardžiavimai, pastovi įtampa darbe. Dėl tokio vadovavimo komisariatą paliko daug puikių ir kompetentingų pareigūnų, jauni pareigūnai nenori dirbti komisariate kol vadovauja minėti vadovai. Taip pat, kiek man žinoma, dauguma (duomenys neskelbtini) pareigūnų planuoja palikti tarnybą Policijoje jeigu minėti vadovai ir toliau tęs savo darbą. Susidaro toks įspūdis, kad vadovai tyčia daro viską tam, jog komisariatą paliktų tiek patyrę, tiek jauni darbuotojai. Pareigūnai įbauginti, todėl bijo pranešti dėl tokių veiksmų, nes viršininkas pastoviai kartoja, jog jau buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir mikroklimato vertinimas, gautos išvados, kad komisariate viskas gerai ir vadovai vadovauja tinkamai. Komisariato viršininkas, per savo darbo kadenciją, „sugebėjo“ taip sugadinti santykius su socialiniais partneriais ir kitų tarnybų vadovais, kad 2023 m. spalio 2 d. nei vienos įstaigos atstovai neatvyko į komisariate surengtą susitikimą Policijos dienai paminėti ir pasveikinti pareigūnus. 2024 m., pirmą kartą per visa komisariato gyvavimą, darbuotojai atsisakė dalyvauti naujametiniame renginyje, kuris ir neįvyko. Visą laiką yra kartojama, kad komisariate visą darbą atlieka tik sudaryta „tyrimo grupė“, o kiti pareigūnai jiems tik padeda, visiškai neįvertinamas, net menkinamas kitų pareigūnų darbas. Komisariate vadovus palaiko 4-5 pareigūnai kuriems sudaromos išskirtinės darbo sąlygos, sudaroma galimybė dirbti taip, kad būtų apmokami viršvalandžiai ir t.t. Noriu paminėti, kad po Policijoje įvykusios reorganizacijos 2016 m., kai buvo sudaryti Veiklos ir Reagavimo skyriai, aš, laimėjus atranką, buvau paskirtas vienos teritorinės grupė „sprendiku“, aptarnavau 5-6 seniūnijas ir turėjau 5 pavedimus. Dabar aš esu atsakingas ir aptarnauju 12 iš 13-os rajono seniūnijų ir turiu dvi „pavedikes“, todėl neįmanoma tinkamai organizuoti darbo. Tik pradėjus A. G. vadovauti komisariatui, jis bandė paveikti pareigūnus neteisėtiems veiksmams, o būtent sakė cituoju: „(duomenys neskelbtini) aš visada turėjau tokius pareigūnus ir kitus gyventojus, kurie esant reikalui visur, ir nagrinėjant KET pažeidimus, ir tiriant baudžiamasis bylas, ir teisme galėtų paliudyti taip kaip reikia man, o ne taip kaip buvo, todėl noriu, jog ir čia būtų tokie pareigūnai“. Aš nesutikau su tokiais viršininko siūlymais, todėl visą laiką jaučiau viršininko psichologinį spaudimą. Kai kurie pareigūnai sutiko, todėl daug gyventojų buvo nepagrįstai nubausti ypač už KET pažeidimus. Buvo tokių atvejų, kai gyventojai mokėjo baudas už nepadarytą KET pažeidimą tiesiog sakydami, jog nenori teistis teismuose su viršininku, neturi tam nei pinigų nei laiko, nieko neįrodys. Tokia viršininko praktika taikoma iki šiol. Per visą savo tarnybą visada buvau sąžiningas ir nešališkas pareigūnas, bet tokie vadovavimo ir darbo metodai, mano nuomone, prasilenkia su Policijoje taikomomis vertybėmis GINTI. SAUGOTI. PADĖTI. Paskutinis mano ir PK viršininko pokalbis įvyko 2023 m. liepos m., kai aš, atostogų metu pavadavau A. M.. Pokalbis įvyko po to, kai buvo baigtas tarnybinis patikrinimas dėl komisariate taikomo mobingo. Man susidarė įspūdis, jog viršininkas žino viską ką aš pasakiau kai buvau kviečiamas į mobingo komisiją. Pokalbis buvo tikrai nemalonus ir man buvo pasakyta: „Netrukdyk man su A.“, ką jis turėjo omenį aš taip ir nesupratau“.

14.2. Policijos departamento Generalinio komisaro patarėjo V. B. 2024 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-6448 „Dėl galimo smurto ir priekabiavimo taikymo“ Lietuvos policijos generaliniam komisarui R. P. nukreiptas siūlymas – spręsti klausimą dėl 2024 m. birželio 14 d. gauto Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjo A. V. tarnybiniame pranešime (reg. Nr. 10-PR2-12412) pateiktos informacijos apie galimai Šalčininkų r. PK vadovų (komisariato viršininko A. G. ir (duomenys neskelbtini) A. M.) smurto ir priekabiavimo darbe / tarnyboje taikymo, kuris buvo patenkintas (Generalinio komisaro rezoliucija perduotas nagrinėjimui) bei išnagrinėtas Komisijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolu Nr. 5-P1-691, kuriuo: nutarta pripažinti, kad Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjo A. V. tarnybiniame pranešime (reg. Nr. 10-PR2-12412) nurodyta informacija yra pagrįsta ir yra akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių; perduoti visą šio atvejo medžiagą Policijos departamento Imuniteto valdybai ir pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) A. M. ir spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą, siūlyti Policijos departamento vadovybei įvertinti Vilniaus AVPK vadovybės veiksmus dėl neįgyvendintų Policijos generalinio komisaro įgalioto asmens patvirtinto Komisijos sprendimo ir siūlomų priemonių (žr. 2023 m. balandžio 17 d. protokolą Nr. 5-P1-275 ir 2023 m. balandžio 20 d. lydraštį Nr. 5-S-8742); Vilniaus AVPK vadovybei: svarstyti tolimesnį A. M. tinkamumą tarnybai; aktyviai ir principingai įsitraukti į problemos sprendimą bei aptarti susiklosčiusią situaciją su Šalčininkų r. PK pareigūnais ir darbuotojais; neatidėliojant organizuoti atranką į Šalčininkų r. PK viršininko pareigas; svarstyti galimybes organizuoti susitikimą su Šalčininkų r. PK palikusiais nepriekaištingos reputacijos pareigūnais ir aptarti jų sugrįžimo galimybes; įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką informuoti Lietuvos policijos generalinį komisarą ir Komisiją apie sprendimo įgyvendinimo rezultatus ir priemones, kurių buvo imtasi jiems įgyvendinti iki 2024 m. rugsėjo 26 d.

14.3. Pareiškėja Vilniaus AVPK viršininko 2024 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 10-TE-12969, vadovaujantis Statuto 47 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo laikinai nušalinta nuo pareigų.

14.4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. IBPS-V-2515013-24 pareiškėją buvo nutarta apklausti specialiosios liudytojos statusu IT Nr. 01-1-23115-24, pradėtame dėl BK 228 straipsnio 1 dalies (piktnaudžiavimo) pagal 2024 m. birželio 14 d. gautą Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjo A. V. tarnybinį pranešimą (reg. Nr. 10-PR2-12412) dėl Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK vadovų – komisariato viršininko A. G. ir (duomenys neskelbtini) A. M. galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, darant poveikį tyrimus (ikiteisminius, administracinius) atliekantiems pareigūnams, siekiant, kad jų pažįstami asmenys, kurių atžvilgiu komisariate yra atliekami tyrimai, išvengtų atsakomybės. 2024 n. rugsėjo 17 d. apklausos metu specialiosios liudytojos statusu apklausiama A. M. parodymus duoti atsisakė. IT Nr. 01-1-23115-24 nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu nutraukti IT, įsiteisėjusiu 2025 m. gruodžio 11 d. (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis), nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje.

14.5. Policijos departamento Imuniteto valdybos (toliau – ir IV) Vilniaus apygardos skyriaus (toliau – ir VAS) vyr. tyrėjas K. S. 2024 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-8345 pasiūlė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui M. D. pradėti tarnybinį patikrinimą, siekiant įvertinti pareiškėjos, kaip Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini), veiksmus nustačius, jog: 2024 m. rugsėjo 17 d. Policijos departamento IV VAS buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro D. Š. raštas (reg. Nr. IBPS-S-519174-24), kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. prokuroras priėmė nutarimą apklausti asmenį BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, o susipažinus su minėtame nutarime nurodyta informacija nustatyta, kad IT byloje Nr. 01-1-23115-24 yra duomenų apie tai, kad IT Nr. 01-1-18494-24 ir Nr. 01-1-19227-24 metu, A. M., pasinaudodama savo, kaip Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) pareigomis, galimai kišosi ir trukdė IT pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus, galimai siekė priversti atsisakyti atlikti tyrimo veiksmą (BPK 97 str. numatyta tvarka 2024 m. gegužės 29 d. paimti vaizdo įrašymo įrangą, gauti vaizdo įrašus, kuriuose būtų fiksuotas tiriamas įvykis) kito asmens, galimai G. B. (duomenys neskelbtini) seniūno), naudai; susipažinus su IT Nr. 01-1-23115-24 medžiaga nustatyta, jog Policijos departamento Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisija 2024 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-691 konstatavo, kad informacija apie Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) A. M. veiksmus pavaldinių atžvilgiu yra pagrįsta ir nustatyti akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo požymiai bei pasiūlyta visą šio atvejo nagrinėjimo medžiagą perduoti Policijos departamento IV spręsti dėl A. M. tarnybinės atsakomybės klausimo. Komisijos protokole Nr. 5-P1-691 fiksuotas išvadas nutarta įgyvendinti Policijos generalinio komisaro pavaduotojo M. D. vidinėje duomenų valdymo sistemoje @avilys 2024 n. rugpjūčio 28 d. priimta rezoliucija. Į bylą pateikti 2024 m. rugpjūčio 2, 20 d. el. laiškai patvirtina faktą, jog pareiškėja buvo kviesta atvykti bei informuota apie Komisijos posėdžių vietą, laiką ir datą, tačiau į juos atsisakė atvykti, taip pat pareiškėja 2024 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 5-S-26359 buvo supažindinta su Komisijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-691 nurodytais ir Policijos generalinio komisaro pavaduotojo M. D. nuspręstais įgyvendinti sprendimais.

14.6. 2024 m. rugsėjo 18 d. Policijos departamente pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu Policijos departamento IV VAS vyr. tyrėjo K. S. 2024 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-8345 pateiktos informacijos pagrindu, kuris 2024 m. spalio 18 d. prašymu (2024 m. spalio 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-9390) buvo pratęstas 30 dienų (iki 2024 m. lapkričio 18 d.).

14.7. Byloje esantys IT Nr. 01-1-23115-24 IBPS sistemos duomenys patvirtina, jog 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. spalio 14 d. Policijos departamentas kreipėsi į šį IT kontroliuojantį prokurorą su prašymu dėl prieigos prie IT Nr. 01-1-23115-24 suteikimo ir jų panaudojimo tarnybinio patikrinimo metu. 2024 m. spalio 30 d. prokuroras D. Š. rezoliucija Policijos departamento prašymą tenkino (reg. Nr. IBPS-V-2980354-24).

14.8. Pareiškėja 2024 m. rugsėjo 18 d., 2024 m. spalio 1 d., 2024 m. lapkričio 4 d. pranešimais buvo informuota apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, sudarant galimybę pateikti paaiškinimus ir šią teisę įgyvendino – pateikė paaiškinimus, kuriais su kaltinimais dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nesutiko.

14.9. Policijos departamentas 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė Išvadą Nr. 5-IS-143, patvirtintą Policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. T. 2024 m. lapkričio 18 d., kuria pasiūlė pripažinti, kad Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) A. M. pažemino pareigūno vardą, už ką ji atleista iš vidaus tarnybos.

14.10. Išvadoje atlikus aplinkybių vertinimą dėl A. M. veiksmų dėl J. V. padaryto KET pažeidimo konstatuota, kad: A. M. nurodymu, A. V. 2024 m. vasario 22 d. surašius tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2- 4153 ir užregistravus jį DVS, pastaroji, neturėdama įgaliojimų, pavedė administracinio nusižengimo medžiagą tirti Vilniaus VPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus viršininkui V. J., įrašydama rezoliuciją „spręsti pagal kompetenciją“, nors pagal pareigybės aprašymą to daryti negalėjo. Be to, 2024 m. birželio 9 d. Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK viršininko A. G. kabinete, žinodama, kad J. V. padarė grubų KET pažeidimą dėl kurio tuo metu sprendimas dar buvo nepriimtas, kartu su pastaruoju, pasikvietus ir RS viršininką V. J., kurio žinioje buvo J. V. administracinio nusižengimo tyrimas, pietavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad pažeidimą padariusiam asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka, kaip galima greičiau būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2024 m. rugsėjo 11 d., t. y. A. M. atostogų metu (tikrintojo pastaba – Personalo posistemio duomenimis laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. A. M. suteiktos kasmetinės atostogos) ir tik po to, kai A. G. buvo atleistas iš Šalčininkų r. PK viršininko pareigų, Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK RS vyriausioji patrulė T. D. surašė J. V. administracinio nusižengimo protokolą. Aptariamu atveju, Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) A. M., turėdama ankščiau minėtą pareigą administracinių teisės nusižengimų atskleidimą ir tyrimą bei jų prevenciją, dėl asmeninių ryšių su J. V., skatino, jog pastarasis, sutinkamai su ANK nuostatomis, nebūtų kaip galima greičiau patrauktas atsakomybėn. Taigi, aptariamu atveju, Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) A. M., būdama policijos pareigūne, kurios vieni iš pagrindinių uždavinių, kaip nurodyta Policijos įstatymo 5 straipsnyje, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (4 d.) ir nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (5 d.), bei vienos iš pagrindinių Pareigybės aprašymo funkcijų, numatančių jos atsakomybę už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą (duomenys neskelbtini) (Pareigybės aprašymo 6.16 p.) ir pareigą nuolat vykdyti pavaldžių pareigūnų veikos teisėtumo, pažeidimų kontrolės priemones (Pareigybės aprašymo 6.17 p.) veikė priešingai. Taip pat, tokios pareigos numatytos ir jos Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.5, 6.6, 6.16 ir 6.17 punktuose bei Statuto 3 straipsnyje A. V. 2024 m. vasario 21 d. pradėjus administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 24232198119 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl grubaus KET pažeidimo (sankryžoje, vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje bei pagrindiniame kelyje sankryžoje) J. V., kolegai išsakė priekaištus dėl jo tinkamai atliktos pareigos, įžeidžiamai apie A. V. kalbėjo I. S., piktindamasi, jog šis išdrįso stabdyti jos draugą, pareigūnę su J. V. sieja itin draugiški santykiai: to neneigia ir pati pareigūnė, tai patvirtinta tiek tarnybinio patikrinimo gauti duomenys (pranešimas dėl galimai nelegalaus darbo ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 25 d. rašte (reg. Nr. 5-G-24671) pateikta informacija) bei IT metu gauti duomenys (policijos komisariato 2024 m. birželio 9 d. vaizdo įrašai, apžiūros protokoluose užfiksuoti tarpusavio susirašinėjimai ir kt.). Vertinant objektyvų atsakomybės pagrindą – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, matyti, kad A. M. privalėjo elgtis teisės aktuose nustatytu būdu, t. y. privalėjo užtikrinti tinkamą pareigūnų reagavimą į pažeidimą bei savalaikį ir objektyvų pažeidimo įforminimą bei sprendimų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka. Vertinant subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad tokią galimybę A. M. turėjo ir nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kitaip, nei reikalavo teisės aktai, ir tuo A. M. pažeidė Statuto 3 straipsnio 2 dalies 2, 4, 6 ir 7 punktus, ANK 1 ir 567 straipsnius, Etikos kodekso 5 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 punktą, Pareigybės aprašymo 6.2, 6.5, 6.16, 6.17 punktus ir jos padaryta veika yra jos pačios pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė, o tokia A. M. veikla, nesilaikant pagrindinių policijos uždavinių ir Pareigybės aprašymo funkcijų prieštarauja Statuto 2 straipsnio 4 dalies nuostatai ir laikytina pareigūno vardo pažeminimu.

14.11. Išvadoje atlikus aplinkybių vertinimą dėl A. M. veiksmų dėl poveikio IT pareigūnams konstatuota, kad: 2024 m. gegužės 15 d. gavus O. J. ir 2024 m. gegužės 16 d. gavus G. B. pareiškimus dėl to paties įvykio (priešpriešiniai pareiškimai) dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, A. M., eidama Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) pareigas, būdama atsakinga už skyriui priskirtų nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą, priešingai BPK 2 straipsnio ir 171 straipsnio reikalavimams, nurodė pagal G. B. pareiškimą pradėti IT nedelsiant, kuris pradėtas gegužės 16 d., o pagal O. J. pareiškimą nurodė atlikti patikslinimą, vadovaujantis BPK 168 straipsniu, tokiu būdu nepagrįstai apribodama minėto asmens procesines teises. Nors A. M. tai ir neigia, teigdama, jog tik vykdė savo tarnybines pareigas, tai nenuginčijamai patvirtina A. V., I. S., A. G. parodymai, IBPS duomenys, IT metu užfiksuotas susirašinėjimas tarp A. M. ir jai pavaldžių pareigūnų. Be to, kaip matyti iš IT metu surinktų duomenų, G. B. atvykimas į policijos komisariatą pareiškimo pateikimui buvo iš anksto suderintas tiek su A. M., tiek su A. G., pavedant pareiškimą priimti tyrėjui S. S. 2024 m. gegužės 21 d. visgi pradėjus IT Nr. 01-1-19227-24 pagal O. J. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį, A. M. neužtikrino, kad ta pati nusikalstama veika būtų tinkamai kvalifikuota, t. y. dėl to paties įvykio G. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, o O. J. veiksmai pagal BK 284 straipsnį, nors žinojo visas minėto įvykio aplinkybes. Tokiu būdu pastaroji priešingai Statuto 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų nuostatoms nebuvo vienodai teisinga, objektyvi ir nešališka abiejų pareiškėjų atžvilgiu bei apribojo O. J. procesines teises, nes pastarasis turėjo savarankiškai kreiptis į medicinos įstaigą dėl įvykio metu patirtų sužalojimų užfiksavimo, priešingai nei G. B. buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą pagal IT. Be to, kaip matyti iš pastarosios susirašinėjimo su A. G., A. M. nesilaikydama nepiktnaudžiavimo valdžia principo (Statuto 3 str. 2 d. 6 p.), dėjo pastangas, kad iš G. B. būtų nedelsiant priimtas pareiškimas, skyrė atsakingą (duomenys neskelbtini) pareigūną už pareiškimo priėmimą, t. y. S. S., bei teikė konsultacijas, kad būtų atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą. Tokiu būdu A. M. kartu su A. G. sudarė G. B. išskirtines sąlygas jo interesams įgyvendinti. 2024 m. gegužės 16 d. A. V. išsiuntus Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai raštą dėl vaizdo įrašų pateikimo, A. M. nepagrįstai išreiškė A. V. pastabą, jog jis pats pasirašė tokio turinio raštą, primindama, kad skyriui vadovauja ji. Sutinkamai su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-342 „Dėl parašo teisės suteikimo“ 1.1.1.3 punktu ir Vilniaus AVPK viršininko 2023 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 10-V-89 patvirtinto įsakymo „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 2.4 punktu, IT atliekantys pareigūnai turi teisę pasirašyti siunčiamuosius dokumentus, atskiruosius pavedimus ar užduotis, atlikdami informacijos apie nusikalstamas veikas patikslinimus, ikiteisminius ar administracinių nusižengimų tyrimus. IT Nr. 01-1-18494-24 metu A. M. vengė pasirašyti raštus dėl vaizdo įrašų pateikimo, taip sudarydama galimybę G. B. (jo žinioje buvo įrašymo įranga), įtariamam nusikalstamos veikos padarymu, minėtus įrašus sunaikinti, taip užkertant kelią nustatyti objektyvią tiesą IT bei sudarydama pastarajam galimybę išvengti atsakomybės. IT medžiagoje Nr. 01-1-18494-24 I. S. kartu su A. G. ir S. S. 2024 m. gegužės 29 d. tarnybiniu automobiliu atvykus į (duomenys neskelbtini) krašto bendruomenės centrą, siekiant paimti iš G. A. vaizdo įrangą, po G. B. skambučio, A. M. skambino pareigūnams I. S., A. G. ir S. S., siekdama juos neteisėtai paveikti, sutrukdyti tinkamai atlikti teisėtą veiksmą, siekiant surinkti visus įmanomus įrodymus IT metu. Anot A. M., ji minėtiems pareigūnams skambino, supratusi, jog šie atlieka neteisėtą procesinį veiksmą, kas gali pakenkti IT sėkmei, tačiau minėtą IT kontroliuojanti prokurorė R. D. nepasisakė, jog minėtų pareigūnų veiksmai išimant vaizdo įrangą neatitinka BPK reikalavimų bei tokį procesinį veiksmą patvirtino IBPS priemonėmis. Be to, šiuos veiksmus atliko tik po G. B., su kuriuo palaiko draugiškus santykius, skambučio jai. Šiuos neteisėtus minėtos pareigūnės veiksmus įrodo I. S., A. V., A. G. parodymai bei IT Nr. 01-1-23115-24 surinkti duomenys apie A. M. atliktus skambučius, susirašinėjimus bei duomenys iš kitų IT, kurie nedetalizuojami siekiant nepakenkti tyrimų sėkmei. Remiantis tarnybinio patikrinimo metu gautais duomenimis, matyti, kad A. M. ir A. G. siejo ne tik tarnybiniai santykiai bet ir labai glaudūs asmeniniai, nestatutiniai santykiai. Iš tyrimo metu gautų žinučių turinio, siunčiamų atvaizdų ir jaustukų galima teigti, kad pastarieji palaikė labai glaudžius santykius ir dalindavosi visa informacija, tiek tarnybine susijusia su darbo organizavimu, tiek asmeniniais išgyvenimais. Šių duomenų visetas liudija apie iš anksto sutartą bendrą veikimą G. B. naudai. Vėlesni minėtų pareigūnų sistemingi veiksmai įrodo, kad jie siekė neteisėtai paveikti I. S., po jos siekio 2024 m. gegužės 29 d. laiku surinkti įrodymus, kad jie nebūtų prarasti. Tai pasireiškė 2024 m. gegužės 31 d. policijos komisariato darbuotojų susirinkimo organizavimu, kurio metu neteisėtai pareigūnams nurodyta patiems nepasirašinėti paklausimų IT metu, ir suaktyvėjusia, perdėta I. S. veiklos kontrole, po įrašų paėmimo, kurios iki to nebuvo I. S. atžvilgiu. Iki 2024 m. gegužės 29 d. I. S. 3 metus iš eilės vertinta labai gerai (tikrintojo pastaba – Personalo posistemio duomenys), iki minėtos datos, ji Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) pareigūnams pavesdavo atlikti IT ir vykdė jų kontrolę. Anot A. M., ji vykdė savo, kaip (duomenys neskelbtini), pareigą – kontroliuoti pavaldžius pareigūnus, tačiau minėtą pareigą A. M. prisiminė tik po 2024 m. gegužės 29 d. I. S. atlikto teisėto procesinio veiksmo – vaizdo įrangos (įrašų) paėmimo. Vėlesni veiksmai: 2024 m. gegužės 31 d. inicijuotas policijos komisariato darbuotojų susirinkimas, kuriame policijos komisariato vadovas išsakė neigiamą nuomonę apie I. S. darbą, neteisėtai (duomenys neskelbtini) pareigūnams nurodyta visus procesinius veiksmus, susijusius su išvykimu iš policijos komisariato derinti tik su A. M., I. S. tirtų IT medžiagų perdavimas kitiems skyriaus pareigūnams, nuo 2024 m. birželio 3 d. IBPS I. S. teisių panaikinimas jos kontroliuojamuose skyriaus pareigūnų IT, atimat galimybę vykdyti jos pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, 2024 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl I. S. darbo krūvių surašymas, pastarosios eliminavimas iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos, sąlygų nesudarymas apmokėti I. S. už 2024 m. birželio 23 d. darbą jos poilsio metu, ignoravimas kaip kolegės, rodo, kad A. M., siekdama asmeninių interesų, darė neteisėtą poveikį I. S. Nors pareigūnė pateiktuose paaiškinimuose teigia, jog vykdė savo pareigas – pavaldžių pareigūnų kontrolę, o 2024 m. gegužės 31 d. policijos darbuotojų susirinkimą inicijavo ne ji, o A. G., tačiau tai paneigia tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys (asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, vaizdo ir garso įrašai, jų apžiūros, mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolo duomenys ir kt.). Minėti pareigūnės teiginiai vertintini kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. A. M., kaip nusižengimo subjekto, kaltės forma – tyčia. Vertinant pareigūnės kaltę, pažymėtina, kad jai pareigybės aprašyme keliamas specialusis reikalavimas: išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą, vidaus tarnybą ir policijos veiklą, todėl preziumuojama, kad pareigūnė išmano savo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Be to, dėl ankščiau minėtų A. M. veiksmų kilo neigiamos pasekmės: A. V. paliko tarnybą policijoje, I. S. patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, pašlijo jos sveikata, tiek A. G., tiek kiti policijos komisariato pareigūnai buvo įbauginti, jog besąlygiškai vykdytų (duomenys neskelbtini) A. M. ir komisariato viršininko A. G. pavedimus. Vertinant objektyvų atsakomybės pagrindą – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimą, matyti, kad A. M. privalėjo užtikrinti tokį savo elgesį, kuris būtų atitikęs teisės aktų reikalavimus, t. y. privalėjo užtikrinti tinkamą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus skyriuje gautų pareiškimų tyrimą bei savalaikį ir kokybišką procesinių veiksmų atlikimą ir sprendimų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka elgėsi šališkai darė neigiamą poveikį IT eigai vienos iš konflikto pusės interesais. Vertinant subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad tokią galimybę A. M. turėjo ir nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, veikti kitaip, nei reikalavo teisės aktai, ir tuo A. M. pažeidė Statuto 3 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 6 punktus, BPK 2 ir 18 straipsnius, 172 straipsnio 2 dalį, Rekomendacijų 14.1 ir 14.2 punktus, Etikos kodekso 5 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 punktą, Pareigybės aprašymo 6.2, 6.6, 6.16, 6.17 punktus bei piktnaudžiaudama įgaliojimais nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies ir jos padaryta veika yra jos pačios pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Išvadoje spręsta, kad toks A. M. elgesys prieštarauja Statuto 2 straipsnio 4 dalies nuostatai ir laikytinas pareigūno vardo pažeminimu.

14.12. Išvadoje nurodyti A. M. veiksmai I. S. atžvilgiu, kurie pripažinti Komisijos kaip turintys akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių: iš Komisijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-691 matyti, jog į Komisiją kreipėsi Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) pareigūnas, kuris yra palikęs tarnybą policijoje, ir pateikė tarnybinį pranešimą (reg. Nr. 10-PR2-12421) dėl galimai Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK viršininko A. G. ir (duomenys neskelbtini) A. M. taikomo smurto ir priekabiavimo darbe / tarnyboje jo ir kitos minėto policijos komisariato pareigūnės atžvilgiu. Komisija, baigusi minėto atvejo tyrimą balsavo dėl to, kad gauta informacija dėl Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK viršininko A. G. veiklos A. V. ir I. S. atžvilgiu yra pagrįsta ir nustatyta akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių. Taip pat Komisija balsavo, kad gauta informacija dėl Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) A. M. veikos A. V. ir I. S. atžvilgiu yra pagrįsta ir nustatyta akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių ir nutarė: „pripažinti, kad Pranešime nurodyta informacija yra pagrįsta ir yra akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių.“. Komisija iš esmės vertino analogiškus duomenis, kurie gauti tarnybinio patikrinimo metu ir sietini su siekiu IT Nr. 01-1-19227-24 medžiagoje surinkti įrodymus – 2024 m. gegužės 29 d. paimti vaizdo įrašymo įrangą, gauti vaizdo įrašus, kuriuose būtų fiksuotas tiriamas įvykis, po ko, A. M. prieš pavaldžius pareigūnus, tame tarpe ir I. S., dalyvavusius atliekant minėtą procesinį veiksmą, sistemingai naudojo psichologinį smurtą. I. S. atžvilgiu, nuo 2024 m. gegužės 29 d., naudodamasi savo skyriaus viršininkės pareigomis, sistemingai darė neteisėtą poveikį I. S., naudojo psichologinį smurtą, siekdama paveikti pastarosios priimamus sprendimus, sistemingai blogino jos darbo atmosferą bei sąlygas, t. y.: 2024 m. gegužės 31 d. inicijavo policijos komisariato darbuotojų susirinkimą, kuriame Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK viršininkas A. G. išsakė neigiamą nuomonę apie I. S. darbą bei (duomenys neskelbtini) pareigūnams nurodyta visus procesinius veiksmus, susijusius su išvykimu iš policijos komisariato, derinti tik su A. M.; nuo 2024 m. birželio 1 d. perėmė iš I. S. IT medžiagų paskirstymą skyriaus pareigūnams; nuo 2024 m. birželio 3 d. minėtai pareigūnei panaikino teises IBPS jos kontroliuojamuose skyriaus pareigūnų IT bei tokiais savo veiksmais darydama neteisėtą poveikį, sudarė sąlygas, jog pareigūnė negalėtų vykdyti jos pareigybės aprašyme numatytų funkcijų; toliau sistemingai darydama neteisėtą poveikį, 2024 m. birželio 12 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl I. S. darbo krūvių, nurodydama teikti metodinę pagalbą tyrėjams IT metu, nors IBPS panaikino teises matyti ir kontroliuoti skyriaus tyrėjų turimas IT medžiagas; veikdama, kartu su Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK viršininku A. G., nesudarė sąlygų apmokėti I. S. už 2024 m. birželio 23 d. darbą jos poilsio metu; 2024 m. liepos 10 d. inicijavo I. S. atliekamų IT paėmimą ir perskirstymą kitiems skyriaus pareigūnams; 2024 m. liepos 10 d. inicijavo I. S. pašalinimą iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos; ignoravo minėtą pareigūnę kaip kolegę, eliminuodama ją iš bendrų policijos kolektyvo švenčių. Tokiu būdu piktnaudžiavo savo kaip skyriaus viršininkės pareigomis (Pareigybės aprašymas 6.2 p.) bei veikė priešingai DK 30 str. numatytoms nuostatoms ir siekė darbuotojai sukurti bauginančią, priešišką ir įžeidžiančią aplinką, sudaryti netinkamas darbo sąlygas, sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas patirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių darbuotojo garbę ir orumą veiksmų, psichologinį neliečiamumą, kuriais siekiama darbuotoją įbauginti, sumenkinti, įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat, A. M. elgesys su A. V., kuris paliko tarnybą policijoje, Komisijos pripažintas kaip turintis akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad toks smurtinis (duomenys neskelbtini) elgesys su I. S., galimai sukėlė pastarosios sveikatos būklės pablogėjimą. 2024 m. birželio 30 d. I. S. kreipėsi į šeimos gydytoją ir skundėsi (duomenys neskelbtini). Gydytojai I. S. atrodė labai sutrikusi, pasimetusi ir lyg apsiverkusi. Patikrinimo metu nustatyta, kad Komisija (2023 m. balandžio 17 d. posėdžio protokolas Nr. 5-P1-272) pripažino, kad Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK viršininko A. G. ir (duomenys neskelbtini) A. M. veiksmuose prieš tuometinius Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK pareigūnus B. L. ir M. L. taip pat buvo nustatyti akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymiai. A. M. būdingas smurtinis elgesys pavaldinių atžvilgiu bei pastaroji nelinkusi keisti tokio savo elgesio ir toliau šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę. 2024 m. rugpjūčio 5 d. A. G. paliko tarnybą policijoje, todėl šioje išvadoje jo veiksmai nevertinami. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad visa šia nustatyta veikla A. M. darė neteisėtą įtaką I. S. naudodamasi savo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigomis, sistemingai darė neteisėtą poveikį pastarajai, naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą, siekdama paveikti pastarosios priimamus sprendimus IT, kuriame įtariamasis buvo A. M. pažįstamas G. B., sistemingai blogino jos darbo atmosferą bei sąlygas ir tuo nesilaikė Etikos kodekso 5 ir 7 punktų, DK 30 straipsnio, Pareigybės aprašymo 3, 6.1 ir 6.2 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 ir 25 punktų, tokie A. M. veiksmai laikytini tarnybiniu nusižengimu, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį sutinkamai su DK 58 straipsniu darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.

14.13. Išvadoje visuma tokių Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) A. M. tyčinių veiksmų įvertinti kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojantis, A. M. veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje bei policijos bendruomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jo užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu. Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad šiuo atveju A. M. yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš pagrindinių užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių pažeidėjams taikymas, pareigūnas, todėl išvardytų teisės aktų reikalavimų kontekste bei vertinant visuomenės požiūriu, situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas (šiuo atveju policijos pareigūnas, vadovas) nevykdo jam teisės aktais keliamų reikalavimų, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa Lietuvos policijos sistema ir ją kompromituoja. Išvadoje nurodyta, kad minėta pareigūnė tyčia nesilaikė jos tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (BPK 2 str., 18 str. 2 d., 168 str. 1 d., 172 str., ANK 1 str., 22 str., 567 str., Etikos kodekso 5 p. ir 7 p., DK 30 str. ir 58 str., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 6 d. ir 23 str., Statuto 3 str. ir 20 str., Policijos įstatymo 5 str. ir 25 str., Pareigybės aprašymo 3 p., 6.1 p., 6.2 p., 6.3 p., 6.4 p. ir 6.5 p., 6.16 p., 6.17 p., Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 p. ir 25 p.) ir akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą. A. M. veika ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūno. Vertinant A. M. kaltę Išvadoje pažymėta, kad ji privalėjo žinoti apie jos elgesio neatitikimą visuomenėje priimtoms elgesio normoms, bendruosius vidaus tarnybos pareigūnų pareigų vykdymo principus, negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar tokioje situacijoje elgtis nesąmoningai, nesuprantant savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei galimo atgarsio ne tik visuomenėje, bet ir policijos bendruomenėje, žeminančio tarnybos autoritetą, todėl šiuo atveju A. M. veiksmai vertintini kaip sąmoningi, tikintis išvengti pasekmių. Vertinant objektyvų atsakomybės pagrindą – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimą, matyti, kad A. M., būdama statutine valstybės tarnautoja ir žinodama teisės aktų reikalavimus, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo, bei eidama atitinkamas pareigas elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse, taip elgtis ji buvo įpareigota kaip atitinkamą pareigūno statusą turintis asmuo (pareigūnė), vertinant subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad tokią galimybę A. M. turėjo, matyti, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje jai nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, tai yra pareigūno padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jo paties pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė. Vertinant dėl A. M. veiksmų kilusias pasekmes – vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą bei jos kompromitavimą, pažymėta, kad pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą akivaizdu, kad A. M. padarytų veikų pasekmės yra akivaizdžios, kadangi nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. A. M., būdama pareigūne, turėdama pareigą užkirsti kelią teisės pažeidimams, pati nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kas neabejotinai pažeidžia tiek visuomenės lūkesčius, susietus su pareigūnais, tiek bendras moralės nuostatas. Išvadoje pripažinta, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Pareigūnės A. M. kaltę (tyčią) patvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai (liudytojų apklausos protokolai, paaiškinimai, duomenys iš PRĮR, ANR ir IBPS, vaizdo ir garso įrašai ir apžiūrų protokolai). Visumoje tokie Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) A. M. veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais (tyčia), pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetu, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojantys. Minėtos pareigūnės veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, o tuo labiau užimančių vadovaujamas pareigas policijoje, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su šiomis užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu. Vertinant dėl A. M. veiksmų kilusias pasekmes – vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą bei jos kompromitavimą, pažymėta, kad pagal teismų praktiką pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje, šiuo atveju, informacija apie netinkamus pareigūnės veiksmus 2024 m. rugsėjo 24 d. paskelbta internetinėse žiniasklaidos priemonėse ir tapo žinoma visuomenei. Vertinant A. M. kaltę pažymėta, kad ji žinojo apie jos elgesio neatitikimą visuomenėje priimtoms elgesio normoms, bendruosius vidaus tarnybos pareigūnų pareigų vykdymo principus, būdama Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini), negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar tokioje situacijoje elgtis nesąmoningai, nesuprantant savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei galimo atgarsio ne tik policijos komisariato kolektyve, policijos bendruomenėje, bet ir visuomenėje, žeminančio tarnybos autoritetą, todėl šiuo atveju pastarosios veiksmai vertintini kaip sąmoningi, tikintis išvengti pasekmių. Vertinant objektyvų atsakomybės pagrindą – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimą, pažymėta, kad A. M., būdama statutinė valstybės tarnautoja ir žinodama teisės aktų reikalavimus, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo, bei eidama atitinkamas pareigas elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse, taip elgtis ji buvo įpareigota kaip atitinkamą pareigūno statusą turintis asmuo (pareigūnė), vertinant subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad tokią galimybę pastaroji turėjo, matyti, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje jai nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, tai yra pareigūnės padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jos pačios pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė. Vertinant dėl A. M. veiksmų kilusias pasekmes – vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą bei jos kompromitavimą, pažymėta, kad pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą akivaizdu, kad jos padarytų veikų pasekmės yra akivaizdžios, kadangi nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. A. M., būdama pareigūne, turėdama pareigą užtikrinti kuo greitesnį ir efektyvesnį nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą t. y. nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kas neabejotinai pažeidžia tiek visuomenės lūkesčius, susietus su pareigūnais, tiek bendras moralės nuostatas. A. M., būdama statutinė valstybės tarnautoja ir žinodama teisės aktų reikalavimus, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo, bei eidama atitinkamas pareigas elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse, taip elgtis buvo įpareigota kaip atitinkamą pareigūno statusą turintis asmuo (pareigūnė). Pastaroji neturėjo priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, tai yra pareigūnės padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jos pačios pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė.

14.14. Remiantis Išvada, 2024 m. lapkričio 19 d. priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), 78 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

15. Teismas aptarė ginčui aktualias Statuto, Aprašo, ANK 1 straipsnio, 22 straipsnio 1 ir 3 dalių, 567 straipsnio, BPK 2 straipsnio, 18 straipsnio 2 dalies, 168 straipsnio 1 dalies, 172 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – ir Rekomendacijos) 14 punkto, DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 straipsnio, VTĮ 3 straipsnio 6 dalies, Smurto ir priekabiavimo prevencijos aprašo 19, 21 punktų nuostatas.

16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-342 „Dėl parašo teisės suteikimo“ 1.1.1.3 punktas nustato, kad į pranešimą apie nusikalstamą veiką ar kitą pranešimą reagavęs pareigūnas arba pareigūnas, pradėjęs IT turi teisę pasirašyti: pranešimą pareiškėjui ir (ar) prokurorui apie pradėtą IT (1.1.1 p.); užduotį atlikti objekto tyrimą (1.1.2 p.); raštą asmeniui ar įstaigai dėl daiktų, dokumentų išreikalavimo (1.1.3 p.) ir pažymą dėl asmens kreipimosi į policijos įstaigą fakto užregistravimo / užfiksavimo (dėl įvykio, prarastų / pamestų daiktų ar dokumentų ir kita), gavus šio asmens prašymą (1.1.4 p.), o pagal šio įsakymo 1.2 punktą tokius raštus taip pat gali pasirašyti ir informacijos apie nusikalstamą veiką tikslinimą ar IT atliekantis pareigūnas.

17. Teismas nurodė, kad Vilniaus AVPK viršininko 2023 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 10-V-89 patvirtinto įsakymo „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 2.4 punktas nustato, kad ikiteisminius ar administracinių nusižengimų tyrimus atliekantys pareigūnai, Vilniaus AVPK struktūrinių padalinių vadovai turi teisę pasirašyti siunčiamuosius dokumentus, atskiruosius pavedimus ar užduotis, atlikdami informacijos apie nusikalstamas veikas patikslinimus, ikiteisminius ar administracinių nusižengimų tyrimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-342 „Dėl parašo teisės suteikimo“ nustatyta tvarka.

18. Teismas aptarė Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus policijos uždavinius bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas bei Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 10-V-542 patvirtinto Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo punktus, aktualius ginčo situacijai.

19. Teismas, apibendrinęs nurodytus teisės aktus, vertino, kad pareiškėja, būdama Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini), atlikdama savo tiesioginės viršininkės pareigas bei viršininko nurodymus ir pavedimus, tarnybos metu turėjo savo darbo funkcijas vykdyti profesionaliai ir kokybiškai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų – negalėjo pažeisti ir privalėjo laikytis ANK, BPK nuostatų bei savo pareigybines funkcijas vykdyti tinkamai.

20. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tarnybinio patikrinimo Išvadoje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti BPK 2 straipsnio, 18 straipsnio 2 dalies, 168 straipsnio 1 dalies, 172 straipsnio, ANK 1, 22, 567 straipsnių, Etikos kodekso 5, 7 punktų, DK 30, 58 straipsnių, VTĮ 3 straipsnio 6 dalies, 23 straipsnio, Statuto 3, 20 straipsnių, Policijos įstatymo 5, 25 straipsnių, Pareigybės aprašymo 3, 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5, 6.16, 6.17 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 ir 25 punktų pažeidimą dėl aptartų pareiškėjos veiksmų.

21. Teismas vertino, kad nors pareiškėja laikėsi pozicijos veikusi teisėtai ir jai Išvadoje konstatuotų tarnybinių nusižengimų nepadariusi, tačiau byloje nenustatyta duomenų, kurie paneigtų tarnybinio patikrinimo metu nustatytas ginčo aplinkybes. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir Išvadoje detaliai užfiksuoti duomenys – Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) pareigūnų (vyresn. tyrėjos R. M., tyrėjo S. S., specialistės A. P.) paaiškinimai, Komisijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolas Nr. 5-P1-691, kuriuo priimti sprendimai buvo patvirtinti Policijos generalinio komisaro rezoliucija, administracinio nusižengimo teisenos medžiaga ROIK 24232198119 bei IT Nr. 01-1-23115-24 medžiaga, liudytojais IT apklaustų pareigūnų A. V., I. S., A. G., V. J. parodymai, IT Nr. 01-1-19227-24 kontroliavusios prokurorės R. D. parodymai, kratos, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolai – sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėja, ginčo laikotarpiu būdama Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK padalinio atliekančio IT – (duomenys neskelbtini) – vadove, veikė artimų asmenų interesais (J. V. administracinėje teisenoje ir seniūno G. B. IT) darydama poveikį administracinio nusižengimo bei IT tyrimų eigai aiškiai išreikštais pasisakymais apie pageidaujamą jų eigą ir baigtį, o nepaklususių pareigūnų atžvilgiu taikydama smurtą ir priekabiavimą (mobingą) ir šiais Išvadoje detaliai įvardintais neteisėtais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

22. Teismas sprendė, kad pareiškėja Įsakymo (ir jo sudėtinės dalies Išvados) neteisėtumą iš esmės grindė vien subjektyviomis ginčo situacijos interpretacijomis, samprotavimais bei ginčo situacijos neigimu, tačiau ištyrus bylos surinktų įrodymų visetą šią pareiškėjos poziciją patvirtinančių duomenų nenustatyta, todėl tai vertintina pareiškėjos pasirinkta subjektyvia gynybine pozicija, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės, nelemiančia Įsakymo neteisėtumo. Teismas atkreipė dėmesį ir į pareiškėjos paaiškinimų prieštaringumą, kai pareiškėja administracinio nusižengimo tyrimo epizode pripažįsta turėjusi asmeninius ryšius su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu  J. V., t. y. iš esmės šališka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, tačiau, antra vertus, visgi būdama šališka šioje situacijoje nusprendžia priimti rezoliuciją dėl pareiškimo nukreipimo išsprendimui pagal kompetenciją ir laiko veikianti teisėtai. Teismas pažymėjo, kad rezoliucija – tai kompetentingo asmens priimtas raštiškas sprendimas, nurodymas arba nutarimas svarstomu klausimu, t. y. akivaizdus pareigūno veikimas, todėl tokia pareiškėjos pozicija, laikant savo veiksmus teisėtais, nesiderina su įstatymo viršenybės principu, pareiškėjos pareigybinėmis funkcijomis bei jai, kaip policijos pareigūnei, teisės aktų keliamais atsakingumo, nešališkumo ir pavyzdingumo reikalavimais.

23. Teismas nesutiko ir su pareiškėjos, jos atstovo subjektyvia pozicija, jog nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad IT pareiškėja darė neteisėtą poveikį IT pareigūnams ir kaip nors suvaržė asmenų procesines teises, kadangi jau vien pati aplinkybė, jog, gavus priešpriešinius asmenų pareiškimus dėl to paties įvykio (dėl galimai padarytos nusikalstamo veikos pagal BK 284 straipsnį), pareiškėja nusprendė veikti skirtingai: pagal G. B., kurio atvykimas į policijos komisariatą ir pareiškimo priėmimas (duotu pavedimu tyrėjui S. S. – G. B. pareiškimą priimti) buvo iš anksto suderintas su pareiškėja ir komisariato vadovu, pareiškimą IT pradėti nedelsiant, o pagal O. J. priešpriešinį pareiškimą nurodė atlikti aplinkybių patikslinimą, žinodama, jog įvykio aplinkybės tos pačios, pareiškėja neužtikrino jų tinkamo kvalifikavimo, leidžia konstatuoti, kad pareiškėja tokiais veiksmais sudarė išskirtines sąlygas G. B. interesams įgyvendinti, taigi apribojo O. J. procesines teises.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėja Įsakymo neteisėtumą įrodinėjo ir teisme apklausto liudytojo, buvusio Šalčininkų r. PK viršininko A. G. parodymais, tačiau teismas šio liudytojo parodymus vertino kritiškai ir dėl to jais nesirėmė, atsižvelgęs į aplinkybes, jog ginčo tarnybinio patikrinimo procedūra dėl pareigūno vardo pažeminimo su ginčo situacija susijusiomis aplinkybėmis buvo pradėta ir šio asmens atžvilgiu (nutraukta tuo pagrindu, kad jis neteko pareigūno statuso, kai pagal Aprašo 9.4 punkto nuostatas tokiu atveju tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno vardo pažeminimo turi būti nutraukiamas). Teismas laikė, jog šio asmens parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi, kadangi šio liudytojo ir pareiškėjos veiksmai (sudarantys pareigūno vardo pažeminimą lemiančių veiksmų sudėtį) siejasi (pareiškėją su šiuo liudytoju ginčo veiksmų atlikimo metu siejo tiesioginio pavaldumo pareigybiniai teisiniai santykiai), jis turėjo galimybę iš anksto susiformuoti subjektyvią poziciją dėl pareiškėjos ginčo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad šio liudytojo parodymų tendencingumą bei nepatikimumą rodo ir jo vengimas atsakyti į teismo, atsakovo atstovų jam užduodamus klausimus bei pateikė konkrečius tokių klausimų pavyzdžius.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl padarytų procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra skirtingos atsakomybės rūšys, kurios veiksmų vertinimui nesukuria privalomos prejudicijos ir vidaus tarnybos pareigūno veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos ir rėmėsi Statuto 40 straipsnio 9 dalimi, bei pažymėjo, kad ši teisės norma reglamentuoja ir išimtį iš anksčiau minėtos taisyklės dėl tarnybinio patikrinimo procedūros stabdymo – tuo atveju, kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir savarankiškai ištirti, tokiu atveju tarnybinis patikrinimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.

26. Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo stabdymo esant pareigūno atžvilgiu pradėtam IT dėl veikų, kurios siejasi su pradėto pareigūno tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybėmis, procesinis veiksmas yra nulemtas tarnybinį patikrinimą atliekančio subjekto (tikrintojo, komisijos) diskrecijos teisės (pasirinkimo), o ne pareigos. Teismas pažymėjo, kad  pareiškėjai IT Nr. 01-1-23115-24 tarnybinio patikrinimo atlikimo metu nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl nusikalstamos (-ų)  veikos (-ų) padarymo, kas objektyviai leistų nustatyti, jog egzistavo tarnybinio patikrinimo stabdymo pagrindas, t. y. kad būtent dėl pareiškėjos, kaip vidaus tarnybos pareigūnės, veikos (-ų) yra pradėtas IT, todėl teismas pareiškėjos argumentus dėl procedūrinio pažeidimo nesustabdžius tarnybinio patikrinimo iki IT Nr. 01-1-23115-24 pabaigos padarymo atmetė kaip nepagrįstus ir neatitinkančius tarnybinio patikrinimo tyrimo operatyvumo principo.

27. Teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, jog tarnybiniame patikrinime IT Nr. 01-1-23115-24 surinkti duomenys buvo panaudoti teisėtu būdu – gavus IT kontroliuojančio prokuroro  leidimą. Todėl teismas konstatavo, jog duomenys, kuriais buvo remtasi Išvadoje (IT Nr. 01-1-23115-24 apklaustų liudytojų parodymai, 2024 m. birželio 9 d. Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK vaizdo kamerų įrašai, „IPhone 12 PeoMax“ ir jame esančių pranešimų siuntimo ir skambinimo programos „Viber“ tyrinys, „Samsung Galaxy S10“ bei jame esančio garso įrašymo programos „Diktofonas“ turinys, nuotraukų programos „Galerija“ turinys, programos „Viber“ turinys, „(duomenys neskelbtini)“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini),vaizdo registratoriaus 2024 m. gegužės 29 d. įrašai, 2024 m. gegužės 31 d. 14.31 val. garso įrašo I. S. mobiliojo ryšio telefone, „Apple IPhone 14 Pro Max“ esančių duomenų ataskaitos adresų knygelėje, programų Viber, Signal, Telegram duomenys, IBPS audito duomenys dėl veiksmų IT Nr. 01-1-19227-24, Nr. 01-1-18494-24) yra atsakovo surinkti teisėtai bei jais pagrįstai vadovautasi Išvadoje, jais teismas vadovavosi ir byloje, o pareiškėjos argumentus dėl tariamo procedūrinio pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus.

28. Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo sudaryta galimybė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, išskyrus IT tyrimo duomenų, paaiškinant šių duomenų negalimumo pateikti priežastis (prokuroro draudimas supažindinti pareiškėja su IT duomenimis). Teismas pažymėjo, jog byloje esantys IT duomenys taip pat patvirtina, jog ginčo tarnybinio patikrinimo metu bei Išvados parengimo dieną IT Nr. 01-1-23115-24 dar buvo atliekamas, pareiškėja IT Nr. 01-1-23115-24 turėjo specialiosios liudytojos statusą ir apklausos metu atsisakė duoti parodymus bei IT kontroliuojantis prokuroras neleido pareiškėjai susipažinti su IT medžiaga, kas iš dalies taip pat patvirtina šių atsakovo veiksmų teisingumą, įvertinant tai, jog pareiškėja buvo raštu informuota apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jos galbūt padaryto pareigūno vardo pažeminimo, jai buvo pateikta visa neįslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiagos dalis, o baigus tarnybinį patikrinimą, gavo priimtą Įsakymą su jo sudėtine dalimi – Išvada, kuriuose buvo fiksuoti visi tyrimo metu atsakovo vertinti duomenys ir jų turinys, galėjo susipažinti. Teismas pažymėjo, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktines aplinkybes, jog pareiškėjai buvo pranešta apie tarpinio procedūrinio tarnybinio patikrinimo etapo, vykdyto Komisijos, rengtus posėdžius, o užbaigus ginčo smurto ir priekabiavimo atvejo tyrimą pareiškėja Policijos departamento raštu buvo supažindinta su Policijos generalinio komisaro rezoliucija patvirtintais sprendimais, nurodytais Komisijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-691, t. y. pareiškėja turėjo galimybę ir įgyvendino savo teisę į gynybą – teikė paaiškinimus, prašymus, įrodymus, atstovaudama savo interesus ir poziciją tarnybinio patikrinimo metu (Statuto 40 straipsnio 10 dalies 2, 3, 6 punktai).

29. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog Komisija netinkamai informavo pareiškėją apie atliekamą ginčo tyrimą bei priimtus sprendimus, kadangi tokio reikalavimo nenumato Smurto ir priekabiavimo prevencijos aprašo nuostatos. Teismas nurodė, kad pareiškėja, gavusi kvietimus atvykti duoti paaiškinimus į Komisijos posėdžius, neabejotinai, kaip aukštąjį teisinį išsilavinimą ir didelę darbo patirtį turinti pareigūnė bei matydama pranešimuose pateiktą informaciją, jog tyrimas siejamas su Šalčininkų r. PK veikla bei galimu smurtu / priekabiavimu darbe, ne tik galėjo, bet ir turėjo suprasti, jog Komisijos tyrimas tiesiogiai ar netiesiogiai gali turėti sąsajas ir su jos darbo funkcijų vykdymu, todėl vien tai, jog pareiškėjai nebuvo detaliai Komisijos išaiškinta, kokiu statusu ji į Komisijos posėdžius kviečiama, nepaneigia paties fakto, jog ji buvo laiku informuota apie Komisijos posėdžius ir jai buvo sudarytos procedūrinės galimybės juose dalyvauti bei įgyvendinti savo teisę į gynybą. Teismas pažymėjo, kad iš Komisijos posėdžių vaizdo įrašų aiškiai matyti, jog Komisijos buvo aiškiai įvardinta, jog tyrimas atliekamas ir dėl pareiškėjos veiksmų, pareiškėja raštu Policijos departamento buvo supažindinta kokius sprendimus patvirtino Policijos generalinis komisaras ir iš Smurto ir priekabiavimo aprašo, su kuriuo buvo supažindinta atsakovo duomenų valdymo sistemoje, 20 punkto nuostatų žinojo, jog jie yra rekomendacinio pobūdžio, ką iš esmės pareiškėjai išaiškino ir teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-691 panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-50-662/2025), jog Komisija priėmė procedūrinio pobūdžio tarpinį dokumentą, kuris savo turiniu nėra galutinis administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjai.

30. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl Išvados neaiškumo, kadangi: Išvadoje aiškiai buvo įvardintos, tiek IT apklaustų liudytojų, kurių parodymais remtasi Išvadoje, tiek ir ginčo tarnybinio patikrinimo metu apklaustų ir paaiškinimus davusių Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK pareigūnų pareigybės, pareigūnų, kurių vardai ir pavardės Išvadoje pakeisti inicialais, parodymai Išvadoje fiksuoti detaliai ir aiškiai, taip pat ir (ne)pavaldumo pareiškėjai, kaip (duomenys neskelbtini), aspektu; pareiškėja šių asmenų tapatybę taip pat galėjo nustatyti iš kitų tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų; tiek iš pareiškėjos tarnybinio patikrinimo metu duomenų paaiškinimų turinio, tiek ir teisme duotų paaiškinimų aiškiai matyti, jog pareiškėja davė išsamius paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių, kas rodo, jog minėtų parodymus davusių pareigūnų vardų ir pavardžių pakeitimas inicialais (nuasmeninimas) nesudarė esminių kliūčių pareiškėjai suvokti Išvados turinį. Teismas nurodė, kad Įsakymu pareiškėjai yra paskirtas atleidimas iš vidaus tarnybos savo poelgiais, aiškiai įvardintais Išvadoje, pažeminus pareigūno vardą, kuris prilyginamas vienam tarnybiniam nusižengimui, todėl atmetė pareiškėjos argumentus dėl Išvados neaiškumo ir šiuo aspektu.

31. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Policijos departamentas neteisėtai po pirmojo pranešimo pareiškėjai įteikimo du kartus, pagal pareiškėjos pateiktų paaiškinimų turinį, tikslino pranešimus dėl tarnybinio nusižengimo tarnybiniame patikrinime pateikimo ir tai yra esminis procedūrinis pažeidimas, nes tokio draudimo nenumato teisės aktai, o Aprašo 16 punktas numato, jog tarnybinio patikrinimo metu nustačius kitus pareigūno galimai padarytus tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančias veikas, nenurodytus gautoje informacijoje apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojamas vadovas ir dėl šių kitų pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančių veikų pradedamas naujas tarnybinis patikrinimas, laikantis Aprašo reikalavimų, kuris gali būti sujungiamas su jau atliekamu tarnybiniu patikrinimu vadovo sprendimu (rezoliucija). Teismas vertino, kad jeigu tyrimo metu paaiškėja, jog tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas, tai reiškia, kad pareigūnui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinio patikrinimo išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardą pažeminusių veiksmų padarymu įtariamam pareigūnui, kas ginčo atveju tikrintojo ir buvo padaryta.

32. Teismas sprendė, kad dėl kaltinimo dalies dėl priekabiavimo darbe į bylą pateikti Komisijos tyrimo inicijavimo duomenys, Komisijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-691 turinys, Komisijos posėdžių vaizdo įrašų duomenys aiškiai atskleidžia, jog individualus aplinkybių tyrimas Komisijos buvo atliktas ir fiksuotas protokole, o įstaiga (atsakovas) turi diskrecijos teisę spręsti kokio pobūdžio komisija tam tikram tyrimui atlikti jai reikalinga. Teismas vertino, kad Komisijos atliktas smurto ir priekabiavimo atvejo tyrimas buvo tik Policijos departamento (tikrintojo) pasirinktas tarpinis (procedūrinis) tyrimo etapas, kuriuo buvo sudarytos prielaidos priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimo (Įsakymas su sudėtine dalimi – Išvada), todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog tarnybiniame patikrinime buvo neteisėtai panaudoti Komisijos tyrimo metu surinkti duomenys. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja neskundė Policijos generalinio komisaro, Smurto ir priekabiavimo prevencijos aprašo 21.1 punkto pagrindu priimto administracinio sprendimo – rezoliucijos, kuria buvo pritarta Komisijos siūlymams. Teismas sprendė, kad atsakovas teisingai nurodė, jog nuo minėtos rezoliucijos priėmimo Komisijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-691 nustatytos aplinkybės buvo patvirtintos ir tapo Policijos generalinio komisaro sprendimu, turinčiu privalomo vykdymo pobūdį.

33. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, kad ji nepažemino pareigūno vardo Išvadoje nurodytais veiksmais, nes dėl jų nekilo neigiamų pasekmių, kurios pažemintų pareigūno vardą ar policijos autoritetą, pažymėjo, jog būdama susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, pareiškėja privalėjo suprasti, kad jos, kaip aukštesnio rango policijos pareigūnės (komisariato skyriaus viršininkės), kuriai keliami aukšti kompetencijos reikalavimai, turinčios aukštąjį išsilavinimą (Pareigybės aprašymo 5.1 p.) ir virš 20 metų darbo patirtį, susipažinusios su baudžiamąją bei administracinę atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais, taigi akivaizdžiai galinčiai identifikuoti galimai neteisėtus (baudžiamosios ir administracinės atsakomybės prasme) veiksmus, žinančiai procesinius reikalavimus, ginčo veiksmai – pritariant galimai neteisėtiems asmens veiksmams ir apie juos nepranešant teisėsaugos institucijoms – pažeidžiamos teisės normos, veikiama neteisėtai (ne pagal Statuto ir kitų Išvadoje įvardintų teisės aktų reikalavimus) ir dėl to akivaizdžiai kyla žalingų padarinių – sumenkinamas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas atsakovu ir visa policijos sistema.

34. Teismas nurodė, kad pareiškėja, būdama statutine pareigūne ir žinodama teisės aktų reikalavimus, privalėjo užtikrinti tokį savo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio pareigūno, bei elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse, taip elgtis ji buvo įpareigota kaip atitinkamą pareigūno statusą turintis asmuo (pareigūnė), o vertinant subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai – matyti, kad tokią galimybę pareiškėja akivaizdžiai turėjo, ginčo situacijoje nebuvo jokių objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai. Teismas sprendė, kad pareiškėjos kaip policijos pareigūnės ginčo veiksmai ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūno.

35. Teismas, vertindamas pareiškėjos kaltę pažymėjo, kad ji privalėjo suvokti, jog šis jos elgesys neatitinka visuomenėje priimtų elgesio normų, bendrųjų vidaus tarnybos pareigūnų pareigų vykdymo principų, ji negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar tokioje situacijoje elgtis nesąmoningai, nesuprantant savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei galimo atgarsio ne tik visuomenėje, bet ir policijos bendruomenėje, žeminančio tarnybos autoritetą, todėl šiuo atveju pareiškėjos veiksmai Išvada teisingai įvertintini kaip tyčiniai.

36. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, pažymėjo, kad asmuo, tapdamas vidaus tarnybos pareigūnu, prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, taip pat sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, o pareiškėja, būdama policijos pareigūne (nepriklausomai nuo užimamų pareigų pobūdžio), turėjo elgtis taip, jog visuomenei rodytų teigiamą pavyzdį, laikytis valstybei duotos priesaikos bei saugoti pareigūno gerą vardą ir policijos įstaigos autoritetą. Teismas nurodė, kad byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog pareiškėja sąmoningai savo laisva valia pasirinko veikti atitinkamu būdu: ginčo laikotarpiu būdama Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK padalinio (duomenys neskelbtini) ir turėdama visas galimybes veikti teisėtu būdu, savo laisva valia pasirinko veikti artimų asmenų interesais (J. V. administracinėje teisenoje ir seniūno G. B. IT) darydama poveikį administracinio nusižengimo bei IT tyrimų eigai aiškiai išreikštais pasisakymais apie pageidaujamą jų eigą ir baigtį, o nepaklususių pareigūnų atžvilgiu taikydama smurtą ir priekabiavimą (mobingą), kas sudarė pagrįstą pagrindą atsakovui įvertinti jos galimybę toliau vykdyti vidaus tarnybos policijos pareigūnės (duomenys neskelbtini) pareigas bei padaryti išvadas, kad jos poelgis neatitinka Vilniaus AVPK pareigūno statusui keliamų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjos ginčo veiksmais nebuvo sukelta didelė žala ir dėl to nutrauktas IT, ar nekilo neigiami padariniai tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjos veiką, o ginčo atveju IT nutraukimas todėl, kad nepadaryta didelė žala, ne tik nesuponuoja apribojimo vertinti pareiškėjos veiksmus pareigūno vardo pažeminimo aspektu, bet ir neturi jokios prejudicinės reikšmės pareigūno vardo pažeminimo tyrimui.

37. Teismas konstatavo, kad byloje ištirtų įrodymų visuma dėl pareiškėjos individualios situacijos nesudaro prielaidų tvirtinimui, kad atsakovas priėmė per griežtą sprendimą (neproporcingą) pareiškėjos atžvilgiu, be to, nustačius pareigūno vardo pažeminimo atvejį, atsakovas neturėjo jokio kito alternatyvaus pasirinkimo, kaip tik atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, kadangi šiuo atveju tai yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kuris negalėjo būti keičiamas jokia kita tarnybine nuobauda.

38. Teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo Išvada, kuria konstatuota, jog pareiškėja padarė tarnybinės drausmės pažeidimą – pažemino tarnybos pareigūno vardą bei Vilniaus AVPK autoritetą – buvo teisėtas ir pakankamas pagrindas atsakovui spręsti dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – skyrimo pareiškėjai, o Įsakymas yra pagrįstas tiek nustatytų faktinių aplinkybių analize, tiek ir galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jo (ar atskirų jo dalių) naikinti, nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundą atmetė, taip pat atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl grąžinimo į iki atleidimo pareiškėjos eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio iš atsakovo už kiekvieną darbo dieną nuo nušalinimo nuo pareigų dienos 2024 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.

III.

39. Pareiškėja A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

40. Pareiškėja nurodo, kad teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo:

40.1. Teismas nepagrįstai netyrė Išvadoje konstatuotų faktinių aplinkybių pagrįstumo, taip pažeisdamas teismo pareigą būti aktyviam bei ištirti bylos įrodymus, sprendimą grindė Išvadoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų visiškai nekvestionuodamas ir nenustatinėdamas jų pagrįstumo, netikrino tarnybinio nusižengimo tyrimo metu užfiksuotų aplinkybių, jų neanalizavo ir dėl šios priežasties negalėjo konstatuoti, jog Išvadoje nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo supažindinta su pareigybės aprašymu.

40.2. Teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai – atsisakė remtis pareiškėjos tiesioginio vadovo parodymais, nurodydamas nepagrįstas tokio atsisakymo priežastis.

40.3. Teismas nepagrįstai nevertino skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja nei tarnybinio patikrinimo metu, nei jam pasibaigus neturėjo galimybės susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23115-24, vykusio dėl tų pačių aplinkybių, duomenų pagrindu, atitinkamai, Išvada buvo grįsta iš esmės tik šio ikiteisminio tyrimo duomenimis, su kuriais pareiškėjai nebuvo leista susipažinti, taip buvo pažeisti rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principai, suvaržyta pareiškėjos teisė į gynybą. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjai buvo suteiktas specialiosios liudytojos statusas, dėl to pagal BPK jai nebuvo suteikta teisė net prašyti prokuroro leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes tokią teisę ji gautų tik jeigu įgytų įtariamosios statusą. Tokiu būdu susiklostė situacija, jog pareiškėja negalėjo nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei ikiteisminiame tyrime susipažinti su duomenimis, kuriais grindžiama jos kaltė teigiant, jog ji padarė patį šiurkščiausią tarnybinį nusižengimą. Be to, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23115-24 buvo nutrauktas konstatavus, kad pareiškėja nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, tai leidžia daryti išvadą, kad jos veiksmuose nebuvo nei nusikalstamos veikos sudėties požymių, nei galimai tarnybinio nusižengimo visumos požymių. Pareiškėja buvo atleista iš pareigų konstatavus, kad ji savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, nors teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, todėl pagrįsta manyti, kad pareiškėjos neteisėtų veiksmų padarymas nebuvo įrodytas remiantis objektyviai egzistuojančiais įrodymais.

41. Pareiškėja teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarką, nuostatas:

41.1.  2024 m. rugsėjo 18 d. pradėto tarnybinio patikrinimo metu negalėjo būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tariamo psichologinio smurto taikymu I.S. atžvilgiu, nes iš vidinėje sistemoje „Avilys“ užfiksuotų duomenų matyti, kad įgaliotas Policijos generalinio komisaro pavaduotojas su Komisijos išvada susipažino ir ją patvirtino rezoliucija 2024 m. rugpjūčio 28 d., taigi, jei atsakovas Komisijos atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes vertino kaip pakankamą pagrindą tarnybinio patikrinimo pradėjimui, vadovaujantis Aprašo 6 punktu, tarnybinis patikrinimas dėl tariamo pareiškėjos smurto ir (ar) priekabiavimo jos pavaldinių atžvilgiu turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovo įgalioto asmens neveikimas gavus informaciją apie Komisijos nustatytus pažeidimus turėtų būti vertinamas kaip sąmoningas atsisakymas vertinti Komisijos sprendime (kuris yra rekomendacinio pobūdžio) konstatuotą informaciją kaip pakankamą pagrindą pradėti tarnybinį patikrinimą. Todėl Komisijos išvadoje išdėstytų aplinkybių tyrimas 2024 m. rugsėjo 18 d. pradėto tarnybinio patikrinimo metu yra neteisėtas, nes buvo pradėtas praleidus Tvarkos apraše imperatyviai nustatytą terminą.

41.2. Tarnybinio patikrinimo metu nepagrįstai buvo vertinamos aplinkybės, kurios įvyko anksčiau nei prieš vienerius metus (Aprašo 9.6 p.), tarnybinio patikrinimo metu buvo remtasi aplinkybėmis, kurios įvyko anksčiau nei prieš vienerius metus iki tarnybinio patikrinimo pradžios (pavyzdžiui, 2023 m. balandžio 17 d.).

41.3. Tarnybinio patikrinimo metu negalėjo buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos veiksmais organizuojant J. V. padaryto KET pažeidimo tyrimą. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2024 m. rugsėjo 18 d., vyr. tyrėjo K. S. 2024 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-8345 pagrindu, kuriame nebuvo nurodytos jokios aplinkybės, susijusios su J.V. atlikto KET pažeidimo tyrimu, tokios aplinkybės pirmą kartą tarnybinio patikrinimo metu buvo fiksuotos tik 2024 m. spalio 1 d. Atsakovas privalėjo inicijuoti atskirą tarnybinį patikrinimą, o esant poreikiui – vėliau šiuos tarnybinius patikrinimus sujungti, tačiau šios pareigos nesilaikė ir savavališkai bei pažeisdamas Aprašo nuostatas išplėtė jau pradėto tyrimo apimtį, į jį įtraukdamas naujas faktines aplinkybes, dėl kurių nebuvo pradėta atskira procedūra, taip buvo ne tik pažeisti imperatyvūs Aprašo reikalavimai, bet ir sukurta teisinio netikrumo situacija (Aprašo 16 p.).

41.4. Teismas nepagrįstai nevertino ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23115-24 ir tarnybinio patikrinimo sąsajumo bei galimybės atriboti tarnybinio pažeidimo tyrimą nuo ikiteisminio tyrimo realumo. Nei teismas, nei atsakovo atstovė, pasisakydama dėl galimybės pasinaudoti Aprašo 11 punkte įtvirtinta išimtimi, nenurodė jokių pagrįstų argumentų bei duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog tarnybinis patikrinimas akivaizdžiai gali būti atribojamas nuo ikiteisminio tyrimo. Tarnybinį patikrinimą organizuojančio subjekto diskrecijos teisė spręsti dėl galimybės atriboti tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo tyrimą nuo nusikalstamos veikos tyrimo ir jį savarankiškai tirti, yra itin apribota. Todėl tarnybinio patikrinimo tyrimą vykdęs subjektas, prieš spręsdamas dėl tarnybinio patikrinimo tęsimo, pirmiausiai turėjo įsitikinti, kad tarnybinio patikrinimo metu nėra remiamasi iš esmės tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Kadangi tarnybinį patikrinimą vykdęs subjektas nepateikė pakankamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog tarnybinio patikrinimo vykdymas galėjo būti akivaizdžiai atribojamas nuo ikiteisminio tyrimo eigos, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo atsisakymas sustabdyti tarnybinį patikrinimą buvo teisėtas. Tarnybos santykių nutraukimo teisėtumą lemia ir tinkamai atlikta atleidimo iš užimamų pareigų procedūra, kuri šiuo atveju buvo iš esmės pažeista, o tai lemia pareiškėjos atleidimo iš tarnybos neteisėtumą.

42. Pareiškėja nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad ji pažemino pareigūno vardą:

42.1. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos veiksmai „nepaklususių“ pareigūnų atžvilgiu neabejotinai akivaizdžiai žemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo, nes Policijos departamento įgaliotas asmuo, susipažinęs su Komisijos posėdžio protokolu, per Tvarkos apraše nustatytą terminą neinicijavo tarnybinio patikrinimo.

42.2. Teismas netyrė pirminių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti Išvadoje konstatuotas aplinkybes. Atsakovas byloje atleidimo teisėtumą įrodinėjo iš esmės Išvada, kuri grįsta ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių nėra byloje, jie yra slapti ir nebuvo pateikti susipažinti pareiškėjai, t. y., byloje nebuvo pateikti pirminiai įrodymai, patvirtinantys Išvados pagrįstumą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nekyla abejonių, jog pareiškėjos veiksmais buvo akivaizdžiai pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji kompromituota.

43. Pareiškėja teigia, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas:

43.1. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su J. V. padaryto KET pažeidimo tyrimu, nes šio KET pažeidimo pareiškėja netyrė, atliekamo tyrimo nekontroliavo, administracinio nusižengimo tyrimas buvo perduotas kitam, pareiškėjai nepavaldžiam – Reagavimo skyriui, todėl apie šio tyrimo eigą, atliekamus veiksmus, priimtus sprendimus pareiškėja nežinojo ir niekam jokių prašymų ir nurodymų dėl šio tyrimo nedavė. Pareiškėjos veiksmuose tiek, kiek jie yra susiję su J. V. padaryto KET pažeidimo tyrimu, nėra neteisėtų, o tuo labiau pareigūno vardo pažeminimą lėmusių veiksmų.

43.2. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su poveikio ikiteisminio tyrimo pareigūnams darymu vykdant ikiteisminius procesus, pradėtus pagal O. J. ir G. B. pareiškimus. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad G. B. ir O. J. pareiškimų turinys buvo vienodas, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjos veiksmai atliekant informacijos patikslinimą pagal vieną iš gautų pareiškimų, laikytini neteisėtais. Byloje nėra ikiteisminių tyrimų bylų kopijų, išrašų iš elektroninės sistemos, kurie leistų įvertinti kaip vyko ir buvo organizuojami ikiteisminiai tyrimai pagal G. B. ir O. J. pareiškimus, bei įsitikinti teismo sprendime nurodytų aplinkybių, susijusių su tariamai neteisėtais pareiškėjos veiksmais tariamai siekiant sutrukdyti tinkamai surinkti įrodymus minėtose bylose, egzistavimu ir pagrįstumu.

43.3. Pareiškėjos veiksmai I. S. atžvilgiu negali būti vertinami kaip psichologinis smurtas ar mobingas. Nurodymus, funkcijų paskirstymo pakeitimus atliko policijos komisariato viršininkas, už darbą poilsio dieną I. S. buvo apmokėta, bendraudama su I. S., vykdydama savo tarnybines pareigas, pareiškėja nepadarė jokio teisės pažeidimo, juo labiau pareigūno vardo pažeminimo, todėl ši teismo sprendimo dalis nepagrįsta ir neteisėta, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėja nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, juo labiau – pareigūno vardo pažeminimo. Pareiškėjos veiksmai gali būti vertinami tik kaip teisėti vadovės veiksmai kontroliuojant pavaldžių pareigūnų veiklą.

44. Pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja tariamai pažemino pareigūno vardą atlikusi tris veiksmus (jų visumą), o neįrodžius, kad pareiškėja atliko bet kurį iš nurodytų trijų neteisėtų veiksmų, teismo sprendimas turėtų būti naikinamas, nes tai reikštų, kad neegzistuoja veiksmų, kuriais pareiškėja tariamai pažemino pareigūno vardą, visuma.

45. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46. Atsakovas dėl teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga laikosi pozicijos, kad negavęs prokuroro leidimo, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo prašomų ikiteisminio tyrimo duomenų teikti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23115-24 skundė, dėl to pastarasis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 11 d. (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis), taigi turėjo galimybę vėliau susipažinti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo medžiagą bei ginti savo teises tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir šioje byloje. Atsakovas pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė ir tarnybinė atsakomybės yra skirtingos atsakomybės rūšys, kurios veiksmų vertinimui nesukuria privalomos prejudicijos, o apeliacinio skundo teiginiai siejant ikiteisminio tyrimo rezultatą su tarnybine atsakomybe ir preziumuojant būtinybę gauti tokį patį rezultatą yra nepagrįsti ir atmestini kaip neatitinkantys suformuotos teismų praktikos.

47. Atsakovas dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir terminų nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai tarnybinio patikrinimo pradėjimą sieja su Lietuvos policijos generalinio komisaro rezoliucija, kurioje nurodyta: „Sutinku, organizuoti įgyvendinimą“, o vėlesnė rezoliucijų ir veiksmų seka liudija, jog buvo siekiama nepakenkti ikiteisminio tyrimo eigai. Atsakovas teigia, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus 2024 m. rugsėjo 17 d. prokuroro pranešimą Nr. IBPS-S-519174-24 apie pareiškėjai suteiktą specialiojo liudytojo statusą, po kurio Policijos generalinio komisaro pavaduotojas rezoliucija pradėjo tarnybinį patikrinimą, todėl teismas teisingai nustatė tarnybinio patikrinimo pradėjimo pradžią ir pagrindą ir teisingai ir pagrįstai vertino, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2024 m. rugsėjo 18 d. K. S. tarnybiniu pranešimu dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. Atsakovas nurodo, kad Statuto 41 straipsnio 4 dalis nustato, jog tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. Atsakovo teigimu, tarnybinis patikrinimas pradėtas pagal prokuroro pranešimą remiantis pirminiais duomenimis gautais iš ikiteisminio tyrimo, juos toliau tiriant savarankiškai, duomenys apie KET pažeidimą buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje kartu su visais kitais pareiškėjai inkriminuotais nusižengimais, o tai, kad pradedant tarnybinį patikrinimą jie nebuvo tiesiogiai įvardinti, savaime nereiškia, kad jie nebuvo tarnybinio patikrinimo objektas ir negali būti vertinami, pareiškėjai nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas su inkriminuojamu pažeidimu ir ji teikė paaiškinimu šiuo klausimu, todėl tai laikytina neesminiu trūkumu.

48. Atsakovas dėl tarnybinio patikrinimo stabdymo teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu įvertinti pareiškėjos veiksmų epizodai ir ikiteisminio tyrimo apimtys nesutampa, sprendimas tęsti tarnybinį patikrinimą savarankiškai ir kitokiomis apimtimis nei buvo vertinama ikiteisminio tyrimo metu buvo teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios tik ikiteisminio tyrimo priemonėmis galėjo būti išspręstos.

49. Atsakovas nurodo, kad bylos duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėja buvo susipažinusi su Pareigybės aprašymu, be kita ko, kiekvienas pareigūnas turi „Savitarnos“ portale asmeninę aplinką su anketiniais duomenimis tarp kurių ir pareigybės aprašymas, o proceso metu ginčo dėl pareiškėjos darbo funkcijų apimties ar pareigybės aprašymo turinio nekilo, priešingai – jos pačios veiksmai patvirtina, kad ji veikė kaip vadovė, naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais, ilgametė darbo patirtis atitinkamoje srityje taip pat patvirtina, kad ji neabejotinai suvokė savo pareigybės turinį, funkcijų apimtį bei su tuo susijusią atsakomybę. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos pozicija yra prieštaringa – viena vertus, ji teigia nebuvusi tinkamai supažindinta su pareigybės aprašymu, tačiau kita vertus, pati detaliai cituoja ir analizuoja šio dokumento nuostatas, taigi akivaizdu, kad Pareigybės aprašymo turinys jai buvo žinomas.

50. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis dėl pripažinimo pareiškėją pažeminus pareigūno vardą. Atsakovas teigia, kad pareiškėja kitu aspektu dėsto tuos pačius motyvus, kuriuos jau įvertino pirmosios instancijos teismas, tačiau tai nesudaro pagrindo išdėstytų motyvų vertinti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

43.  Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), jos grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo nušalinimo nuo pareigų dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.

44.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nusprendęs, kad tarnybinio patikrinimo Išvada, kuria konstatuota, jog pareiškėja padarė tarnybinės drausmės pažeidimą – pažemino tarnybos pareigūno vardą bei Vilniaus AVPK autoritetą – buvo teisėtas ir pakankamas pagrindas atsakovui spręsti dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – skyrimo pareiškėjai, o Įsakymas yra pagrįstas tiek nustatytų faktinių aplinkybių analize, tiek ir galiojančių teisės aktų nuostatomis. Teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti Įsakymą netenkino ir išvestinių pareiškėjos skundo reikalavimų dėl jos grąžinimo į eitas pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už privesrtinės pravaikštos laiką priteisimo.

45.  Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, tinkamai neištyrė byloje esančių įrodymų, sprendimą grindė Išvadoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo supažindinta su savo pareigybės aprašymu, teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos tiesioginio vadovo parodymų, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23115-24 pagrindu, kuriame pareiškėja turėjo specialiosios liudytojos statusą, negalėjo susipažinti su jo bei tarnybinio patikrinimo medžiaga, vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad pareiškėja nepadarė nusikalstamos veikos, taigi galima spręsti, kad nėra ir tarnybinio nusižengimo požymių, padaryti procedūriniai pažeidimai: negalėjo būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tariamo psichologinio smurto taikymu I.S. atžvilgiu, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas su Komisijos išvada susipažino ir ją patvirtino rezoliucija 2024 m. rugpjūčio 28 d., pagal Aprašo 6 punktą, tarnybinis patikrinimas dėl šių aplinkybių turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 29 d., o buvo pradėtas tik 2024 m. rugsėjo 18 d., tarnybinio patikrinimo metu nepagrįstai buvo vertinamos aplinkybės, kurios įvyko anksčiau nei prieš vienerius metus, tarnybinio patikrinimo metu negalėjo buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos veiksmais organizuojant J. V. padaryto KET pažeidimo tyrimą, nes jos nebuvo nurodytos pirminiame pranešime pradedant tarnybinį patikrinimą, teismas nepagrįstai nevertino ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23115-24 ir tarnybinio patikrinimo sąsajumo bei galimybės atriboti tarnybinio pažeidimo tyrimą nuo ikiteisminio tyrimo realumo. Pareiškėja nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog ji pažemino pareigūno vardą: dėl pareiškėjos veiksmų „nepaklususių“ pareigūnų atžvilgiu, buvo remtasi ikiteismimio tyrimo duomenimis, nebuvo pateikti pirminiai įrodymai, pagrindžiantys Išvadoje padarytų išvadų pagrįstumą, atsakovas neįrodė, kad pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su J. V. padaryto KET pažeidimo tyrimu, susijusius su poveikio ikiteisminio tyrimo pareigūnams darymu vykdant ikiteisminius procesus, pradėtus pagal O. J. ir G. B. pareiškimus, pareiškėjos veiksmai I. S. atžvilgiu negali būti vertinami kaip psichologinis smurtas ar mobingas. Pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja tariamai pažemino pareigūno vardą atlikusi tris veiksmus (jų visumą), o neįrodžius, kad pareiškėja atliko bet kurį iš nurodytų trijų neteisėtų veiksmų, teismo sprendimas naikintinas, nes neegzistuoja veiksmų, kuriais pareiškėja tariamai pažemino pareigūno vardą, visuma.

46.  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į paminėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

47.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra ne pakartotinis administracinės bylos nagrinėjimas, o yra priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas. Apeliacinis procesas nėra administracinės bylos, išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nagrinėjimo pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali nagrinėti administracinę bylą tik ta apimtimi, kuria minėta byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.). Apeliacinės instancijos teismo  teisėjų kolegija, įvertinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios yra pagrįstos ir teisėtos, papildomai jų nekartoja, o pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

48.  Byloje nustatyta, kad pareiškėja iki Įsakymo priėmimo ir jos atleidimo iš vidaus tarnybos ėjo Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) pareigas. 2024 m. rugsėjo 18 d. Policijos departamente pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu Policijos departamento IV VAS vyr. tyrėjo K. S. 2024 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-8345 pateiktos informacijos pagrindu, kuris 2024 m. spalio 18 d. prašymu (2024 m. spalio 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-9390) buvo pratęstas 30 dienų (iki 2024 m. lapkričio 18 d.). Policijos departamentas 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė Išvadą Nr. 5-IS-143, kuria pasiūlė pripažinti, kad Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) A. M. (pareiškėja) pažemino pareigūno vardą, už ką ją atleisti iš vidaus tarnybos. Įsakymu, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi ir Išvada pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos 2024 m. lapkričio 19 d.

49.  Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjos nurodymu, A. V. 2024 m. vasario 22 d. surašius tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-4153 ir užregistravus jį DVS, pareiškėja, neturėdama įgaliojimų, pavedė administracinio nusižengimo medžiagą tirti Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK RS viršininkui V. J., įrašydama rezoliuciją „spręsti pagal kompetenciją“, nors pagal Pareigybės aprašymą to daryti negalėjo, 2024 m. birželio 9 d. Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK viršininko A. G. kabinete, žinodama, kad J. V. padarė grubų KET pažeidimą dėl kurio tuo metu sprendimas dar buvo nepriimtas, kartu su pastaruoju, pasikvietus ir RS viršininką V. J., kurio žinioje buvo J. V. administracinio nusižengimo tyrimas, pietavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad pažeidimą padariusiam asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka, kaip galima greičiau būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Išvadoje pažymėta, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., t. y. pareiškėjos atostogų metu ir tik po to, kai A. G. buvo atleistas iš Šalčininkų r. PK viršininko pareigų, Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK RS vyriausioji patrulė T. D. surašė J. V. administracinio nusižengimo protokolą, taigi pareiškėja turėdama pareigą organizuoti ir kontroliuoti administracinių teisės nusižengimų atskleidimą ir tyrimą bei jų prevenciją, dėl asmeninių ryšių su J. V., skatino, jog pastarasis nebūtų kaip galima greičiau patrauktas atsakomybėn. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, būdama policijos pareigūne, kurios vieni iš pagrindinių uždavinių, kaip nurodyta Policijos įstatymo 5 straipsnyje – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (4 d.) ir nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (5 d.),  bei vienos iš pagrindinių Pareigybės aprašymo funkcijų numatančių jos atsakomybę už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą (duomenys neskelbtini) (6.16 p.) ir pareigą nuolat vykdyti pavaldžių pareigūnų veikos teisėtumo, pažeidimų kontrolės priemones (6.17 p.) veikė priešingai, taip pat tokios pareigos numatytos ir jos Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.5, 6.6, 6.16 ir 6.17 punktuose bei Statuto 3 straipsnyje. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjai pavaldžiam pareigūnui A. V. 2024 m. vasario 21 d. pradėjus administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 24232198119 dėl J. V. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl grubaus KET pažeidimo (sankryžoje, vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje bei pagrindiniame kelyje sankryžoje), ji kolegai išsakė priekaištus dėl jo tinkamai atliktos pareigos, įžeidžiamai apie A. V. kalbėjo I. S., piktindamasi, jog šis išdrįso stabdyti jos draugą, pareigūnę su įtariamu administracinį nusižengimą padariusiu asmeniu J. V. sieja itin draugiški santykiai: to neneigia ir pati pareigūnė ir tai patvirtina tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys (pranešimas dėl galimai nelegalaus darbo ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 25 d. rašte (reg. Nr. 5-G-24671) pateikta informacija) bei ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys (policijos komisariato 2024 m. birželio 9 d. vaizdo įrašai, apžiūros protokoluose užfiksuoti tarpusavio susirašinėjimai ir kt.). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja privalėjo elgtis teisės aktuose nustatytu būdu, t. y. privalėjo užtikrinti tinkamą pareigūnų reagavimą į pažeidimą bei savalaikį ir objektyvų pažeidimo įforminimą bei sprendimų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka, ji galėjo veikti kaip to reikalauja teisės aktai, tokią galimybę turėjo ir nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kitaip, nei reikalavo teisės aktai, tuo pareiškėja pažeidė Statuto 3 straipsnio 2 dalies 2, 4, 6, 7 punktus, ANK 1 straipsnį, 567 straipsnį, Etikos kodekso 5 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 punktą, Pareigybės aprašymo 6.2, 6.5, 6.16, 6.17 punktus ir jos padaryta veika, nesilaikant pagrindinių policijos uždavinių ir Pareigybės aprašymo funkcijų  prieštarauja Statuto 2 straipsnio 4 daliai ir laikytina pareigūno vardo pažeminimu.

50.  Išvadoje dėl pareiškėjos veiksmų dėl poveikio ikiteisminio tyrimo pareigūnams konstatuota, kad pareiškėja privalėjo užtikrinti tokį savo elgesį, kuris būtų atitikęs teisės aktų reikalavimus, t. y. privalėjo užtikrinti tinkamą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus skyriuje gautų pareiškimų tyrimą bei kokybišką bei laiku atliekamą procesinių veiksmų atlikimą ir sprendimų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau elgėsi šališkai, darė neigiamą poveikį ikiteisminio tyrimo eigai vienos iš konflikto pusės interesais, ji galėjo veikti kaip to reikalauja teisės aktai ir nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kitaip, nei reikalavo teisės aktai, ir tuo pareiškėja pažeidė Statuto 3 straipsnio 2 dalies 2, 4, 6 punktus,  BPK 2, 18 straipsnius, 172 straipsnio 2 dalį, Rekomendacijų 14.1 ir 14.2 punktus, Etikos kodekso 5 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 punktą, Pareigybės aprašymo 6.2, 6.6, 6.16, 6.17 punktus bei piktnaudžiaudama įgaliojimais nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 6 dalies, ir jos padaryta veika yra jos pačios pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė, toks pareiškėjos elgesys prieštarauja Statuto 2 straipsnio 4 daliai ir laikytinas pareigūno vardo pažeminimu.

51.  Išvadoje dėl pareiškėjos veiksmų pavaldžios pareigūnės I. S. atžvilgiu, kurie pripažinti Komisijos kaip turintys akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių, nurodyta, kad pareiškėja darė neteisėtą įtaką I. S. naudodamasi savo skyriaus viršininkės pareigomis, sistemingai darė neteisėtą poveikį pastarajai, naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą, siekdama paveikti pastarosios priimamus sprendimus ikiteisminiame tyrime, kuriame įtariamasis buvo pareiškėjos pažįstamas G. B., sistemingai blogino jos darbo atmosferą bei sąlygas ir tuo nesilaikė Etikos kodekso 5 ir 7 punkto, DK 30 straipsnio,  Pareigybės aprašymo 3, 6.1 ir 6.2 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 ir 25 punktų, ir tokie pareiškėjos veiksmai laikytini tarnybiniu nusižengimu, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį sutinkamai su DK 58 straipsnį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.

52.  Ginčui aktualios redakcijos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno veika, padaryta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

53.  Statuto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti pareigūnų tarnybinės etikos principai: teisingumo principas; pareigūnas turi vienodai tarnauti visiems žmonėms, nediskriminuodamas jų dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų tapatybės bruožų (2 p.); nešališkumo principas; pareigūnas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms (4 p.); nesavanaudiškumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principas; pareigūnas privalo nepiktnaudžiauti pareigūno statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams, informacija, kuri tapo žinoma vykdant tarnybines pareigas, nesinaudoti kitais nei tarnybos tikslais ir nesuteikti galimybės su šia informacija susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims, tarnauti išimtinai visuomenės interesams (6 p.); sąžiningumo principas; pareigūnas turi netoleruoti kitų asmenų daromų teisės pažeidimų, elgesio, nesuderinamo su pareigūnų tarnybinės etikos principais, pranešti kompetentingiems subjektams apie veikas, kurios prieštarauja teisės aktams (7 p.).

54.  Ginčui aktualios redakcijos Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Vadovaujantis Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, pareigūnas privalo atlikti ir kitas įstatymuose jam nustatytas pareigas.

55.  Etikos kodekso 5 punkte nustatyta, kad policijos darbuotojų veikla ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Pagal šio kodekso 6.6–6.11 punktus policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo būti tolerantiškas, viešai nereikšti asmeninių simpatijų ar antipatijų vadovams, pavaldiniams, kolegoms, visuomenės veikėjams, visada išlikti objektyvus ir nešališkas, priimdamas sprendimus būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, asmeniškai už juos atsakyti ir būti pasirengęs pateikti jų priėmimo motyvus, nepiktnaudžiauti policijos pareigūno ar kito policijos darbuotojo statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams, tarnybinį ar darbo pažymėjimą naudoti tik vykdant tarnybines (darbo) pareigas teisės aktų nustatyta tvarka, bei netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų ir elgesio, nesuderinamo su šio kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimais, apie sprendimus, kurie prieštarauja teisės aktams, pranešti tiesioginiam vadovui arba kitiems kompetentingiems subjektams, asmeniškai informuoti kolegas apie pastebėtas jų daromas ar padarytas klaidas, savo pastabas pateikti korektiškai, esant poreikiui, suteikti pagalbą arba pateikti konstruktyvius siūlymus, neskatinti ir netoleruoti konfliktinių situacijų kolektyve, kilusius nesutarimus spręsti diplomatiškai, aptariant juos tarpusavyje arba kreipiantis į kompetentingus subjektus, galinčius padėti.

56.  Etikos kodekso 7.1–7.2 punktuose nustatyta, kad policijos pareigūnas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įtvirtintos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę etiką ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.

57.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

58.  Pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio atveju atlikti tarnybinį patikrinimą nėra būtina, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020). Teisės aktai, be kita ko, nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus, nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3361-968/2021; kt.).

59.  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyti ir statutinių pareigūnų veiklos ribojimai, suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas ypatingas tarnybos atlikimo režimas, specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams, specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai, specialios socialinės ir kitos garantijos (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Todėl, akivaizdu, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis, jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Tai reiškia, kad yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikomas prioritetiniu.

60.  Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatomas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017).

61.  Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas nepažeidė minėtų įrodymų vertinimo taisyklių ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y., teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, jog pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą bei pareiškėjos argumentus ir aplinkybes, kuriomis remdamasi pareiškėja šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjos elgesį susiklosčiusioje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį pareigūno autoritetą bei nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pažymėtina, kad byloje kaip liudytojas buvo apklaustas ir buvęs pareiškėjos vadovas A. G.. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes apie glaudžius tarnybinius bei asmeninio pobūdžio pareiškėjos ir A. G. santykius, taip pat tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23115-24 buvo pradėtas dėl Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK vadovų – komisariato viršininko A. G. ir pareiškėjos, ėjusios (duomenys neskelbtini) pareigas, galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dėl tų pačių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija liudyto A. G. parodymus taip pat vertina kritiškai. Aplinkybė, kad pareiškėja įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

62.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, bei teisės normos detaliai nurodyti Išvadoje ir tikrinamame teismo sprendime, todėl detaliai jų nekartojant primintina, kad kaip pareigūno vardo pažeminimas įvertinti pareiškėjos veiksmai, kai ji, turėdama pareigą organizuoti ir kontroliuoti administracinių teisės nusižengimų atskleidimą ir tyrimą bei jų prevenciją, dėl asmeninių ryšių su J. V., atliko veiksmus, skatino, jog pastarasis nebūtų kaip galima greičiau patrauktas atsakomybėn, elgėsi šališkai, darė neigiamą poveikį atliekamo ikiteisminio tyrimo eigai vienos iš konflikto pusės interesais.

63.  Pareiškėjos neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtina byloje esantys tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai, Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK pareigūnų apklausos, ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl pareiškėjos galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, metu surinkti duomenys. Atsakovo surinkti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus pareiškėjo veiksmus, yra nuoseklūs, todėl vertinami kaip patikimi. Byloje kitų įrodymų, paneigiančių minėtuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, nėra, tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėja, o tik pateikia kitokią aplinkybių interpretaciją. Pastebėtina, kad kiti įrodymai, nors ir gauti atliekant atitinkamą ikiteisminį tyrimą, ABTĮ 56 straipsnio taikymo požiūriu gali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-266/2011, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015; kt.).

64.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Nors nusikaltimas ir pareigūno vardo pažeminimas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta žeminančia pareigūno vardą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018). Vidaus tarnybos pareigūno veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013). Nagrinėjamu atveju, nors ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23115-24 dėl Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK vadovų – komisariato viršininko A. G. ir (duomenys neskelbtini) A. M. (pareiškėjos) galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, darant poveikį tyrimus (ikiteisminius, administracinius) atliekantiems pareigūnams, siekiant, kad jų pažįstami asmenys, kurių atžvilgiu komisariate yra atliekami tyrimai, išvengtų atsakomybės ir buvo nutrauktas, nesant pareiškėjos veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties (didelės žalos), tačiau tai nepaneigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja atliko veiksmus, kuriais pažemino pareigūno vardą.

65.  Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad byloje nėra duomenų, kad ji buvo supažindinta su Pareigybės aprašymu, pažymėtina, kad pareiškėja šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1368-968/2025; kt.). Todėl šių pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų vertinti nėra pagrindo. Kita vertus, pažymėtina, kad iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėja buvo su Pareigybės aprašymu susipažinusi, juo rėmėsi teikdama paaiškinimus, be to, būdama vieno iš policijos komisariato padalinių vadove, negalėjo nežinoti savo ir skyriaus atliekamų funkcijų.

66.  Ginčui aktualios redakcijos Aprašo 10 punktas nustato, kad gavus Aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai tikrintojas ar komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir savarankiškai ištirti; tokiu atveju tarnybinis patikrinimas šioje dalyje tęsiamas bei baigiamas laikantis Aprašo reikalavimų). Pagal Aprašo 9.6 punktą pareigūno vardo pažeminimo atveju, tarnybinis patikrinimas neatliekamas arba nutraukiamas nustačius, kad skundžiamos pareigūnų veikos padarytos prieš tris metus. Atsižvelgiant į aptartas Aprašo nuostatas, bylos medžiagą, konstatuotina, kad atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti ar stabdyti tarnybinio patikrinimo pareiškėjos atžvilgiu.

67.  Iš bylos duomenų matyti, kad atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymus tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo prokurorą dėl leidimo pareiškėjai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau tokio leidimo prokuroras nedavė, motyvuodamas tuo, kad tai gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Pažymėtina, kad pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su kita tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, jai buvo įteikti pranešimai, kuriuose buvo aiškiai išdėstyta, dėl ko vyksta tyrimas, iš jos pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad ji suprato kuo ji buvo kaltinama, galiausiai, ji buvo supažindinta su Išvada, kurioje aiškiai išdėstyti ir tarnybiniam patikrinimui reikšmingi ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys. Todėl pareiškėjos nurodyti, jos manymu, padaryti procedūriniai pažeidimai tarnybinio patikrinimo metu nėra tokio pobūdžio, kad galėtų būti pripažinti esminiais jos teisių pažeidimais ar suvaržymais. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėja suprato, kokie jos veiksmai yra šio patikrinimo objektu, o būdama vidaus tarnybos pareigūne, einanti vadovaujančias pareigas, turėjo suvokti, kad tokie veiksmai gali tiek užtraukti tarnybinę atsakomybę, tiek ir būti pripažintais pareigūno vardo pažeminimu. Dėl šių aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, susiję su tarnybinio patikrinimo procedūros neteisėtumu, atmetami kaip nepagrįsti.

68.  Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas pareiškėjos, kaip statutinio pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra pakankami pripažinti, kad pareiškėja savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjos elgesys – neteisėto poveikio darymas kolegoms, trukdymas jiems vykdyti tarnybines pareigas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja ir ją kompromituoja.

69.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. Akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiškai neigiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2593/2012). Todėl akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Šiuo atveju pastebėtina, kad apie pareiškėjos veiksmus, nors tuo metu ji buvo tik įtariama jų padarymu, tapo žinoma ir visuomenei – tai matyti iš byloje esančių straipsnių internete kopijų.

70.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino aktualius įrodymus, kurie reikšmingi sprendžiant kilusį ginčą. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas apie pareiškėjos atliktų veiksmų pobūdį, pateikiant kitokią pareiškėjos veiksmų ir elgesio interpretaciją, tačiau neteikiant objektyvių įrodymų ar pagrįstų argumentų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir atliko netinkamą situacijos teisinį vertinimą.

71.  Teisėjų kolegija pažymi, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011, 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3746-968/2022, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-916-1047/2024). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos atleidimas iš pareigų yra neproporcingas.

72.  Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas Įsakymas ir Išvada, yra pagrįsti ir teisėti, o šiuo Įsakymu paskirta poveikio priemonė – atleidimas iš pareigų – yra adekvati ir proporcinga.

73.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kitų apeliacinio skundo argumentų arba išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, arba jos manymu, neišsamūs ir netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

74.  Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai pritaikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

75.  Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                              Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė