1.Užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai:
1)gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas;
2)asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdešimt penkias dienas ar per kitą Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nurodytą terminą arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo;
3)asmuo prieš perdavimą pagal Europos arešto orderį sutiko, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo;
4)asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo;
5)asmuo buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, bet už nusikalstamą veiką, padarytą iki asmens perdavimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato laisvės atėmimo ar arešto bausmės arba negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas;
6)kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.
2.Užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis buvo išduotas ar perduotas, ir kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo išdavimo ar perdavimo, gali būti išduodamas ar perduodamas trečiajai valstybei tik tuo atveju, jei yra jį išdavusios ar perdavusios valstybės sutikimas. Jeigu asmuo buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį, kitai Europos Sąjungos valstybei narei už nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo, jis gali būti perduotas ir šio straipsnio 2–4 punktuose numatytais atvejais.
3.Prireikus Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipiasi į asmenį išdavusią ar perdavusią užsienio valstybę dėl šio straipsnio 1 punkte numatyto sutikimo gavimo.
4.Jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo raštu sutinka dėl jo baudžiamojo persekiojimo už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras su pareiškimu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrina, ar asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes. Nustatęs, kad asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už tokias nusikalstamas veikas ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį dėl asmens baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį.
5.Jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo sutinka būti išduotas ar perduotas trečiajai valstybei už nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai, jis išduodamas (perduodamas) trečiajai valstybei šio Kodekso 75 straipsnyje nustatyta tvarka.