1.Tas, kas karo ar ginkluoto konflikto arba agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar organizavo nežmoniškai elgtis ar nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis: juos sunkiai sužalojo, susargdino arba kankino; atliko su jais biologinį ar medicininį eksperimentą, neteisėtai paėmė persodinti jų organą ar audinį, neteisėtai ėmė jų kraują arba kitaip nežmoniškai su jais elgėsi; ėmė juos įkaitais; baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir nešališko teismo sprendimo ar be gynybos garantijų teisme; taikė kolektyvines bausmes; žagino ar seksualiai prievartavo žmones, įtraukė juos į seksualinę vergovę ar vertė juos užsiimti prostitucija; priverstinai sterilizavo arba apvaisino; naudojo bauginimo ir teroro priemones; neteisėtai suvaržė ar atėmė jų laisvę; atskyrė vaikus nuo tėvų ar globėjų; sukėlė jiems mirties nuo bado grėsmę; neteisėtai atėmė, konfiskavo civilių asmenų turtą ar vykdė didelio masto jo nusavinimą, nepateisinamą karo būtinumu; užgauliai žemino jų orumą; vertė pereiti į kitą tikėjimą; išniekino nukautųjų palaikus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.
2.Tas, kas padarė šio straipsnio numatytą veiką panaudodamas apgaulę, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų.
Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686
Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)